2024-06-19 Nr. AB-9753-3-61-3-09117-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1738-552/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09117-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186118, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Nr. 760038641, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr.23S187002, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) (toliau – ir Sprendimas 2) (toliau kartu – Sprendimai); 3) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti iš esmės pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 23 d. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje įforminimo naujam terminui ir įforminti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje likusiam iki 3 metų laikotarpiui; 4) priteisti pareiškėjui H. S. iš atsakovo teismo išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1 Sprendimas 1 yra nepagrįstas, neteisėtas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 ir 6 dalies reikalavimų ir viešojo administravimo principų. Atsakovas Sprendimą 1 priėmė neatlikęs visapusiško, objektyvaus, savarankiško pareiškėjo individualaus atvejo vertinimo, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieiečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 14 punktą pritaikė nenustatęs objektyvaus ir pakankamo pagrindo taikyti šią Įstatymo normą, remdamasis formalaus, deklaratyvaus pobūdžio motyvais. Iš Sprendimo 1 turinio akivaizdu, kad šio administracinio sprendimo priėmimą lėmė vien tik Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvada. Atsakovas Sprendimo 1 nepagrindė nustatytais objektyviais duomenimis, o tik perkėlė į šį administracinį aktą VSD išvadą, nepagrįstai suteikdamas jai išskirtinę įrodomąją galią, nekreipdamas dėmesio į tai, kad išvada pagrįsta vien tik VSD spėjimais ir prielaidomis. Sprendimą 1 atsakovas priėmė ignoruodamas pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 27 d. paaiškinime nurodytas aplinkybes, neatlikęs savarankiško objektyvaus aplinkybių visumos vertinimo.

2.2 VSD grėsmės valstybės saugumui vertinimą atliko atsižvelgdamas į pareiškėjo Klausimyne nurodytą aplinkybę, kad atitinkamu 2014-2016 m. laikotarpiu jis dirbo Baltarusijos Respublikos branduolinės ir radiacinės saugos departamente (toliau – ir BRSD) specialistu. Šios pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės pagrindu, nesigilinant į darbo pobūdį ir funkcijas, darbo santykių nutraukimo ir išvykimo iš kilmės šalies priežastis, VSD išvadoje yra išdėstyti šios institucijos spėjimai ir prielaidos, kurias VSD bandė susieti su bendro pobūdžio informacija apie Rusijos ir Baltarusijos politinių režimų agresyvumą ir grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui; apie Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų tikslus ir veiklos metodus. Šis VSD vertimas yra retrospektyvus, apima atitinkamai 2014–2016 m. laikotarpį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos kontekste pabrėžtina, kad atsakovas laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu dėl užsieniečio (pareiškėjo) galimos grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo, nevertino aplinkybės, jog pareiškėjas tarnybos santykius su BRSD nutraukė prieš 7 metus ir su šia tarnyba bei buvusiais bendradarbiais jokių ryšių nepalaiko. Atsakydamas į Klausimyno klausimą: „Ar palaikote ryšius su asmenimis, kurie šiuo metu dirba, ar praeityje NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose? Jeigu taip, pateikite informaciją apie šiuos asmenis, jų veiklą ir jūsų ryšių pobūdį“, Pareiškėjas sąžiningai atsakė „Ne“. VSD išvadoje nėra duomenų, kad ši institucija nustatė, jog yra priešingai nei pareiškėjas nurodė Klausimyne. Pareiškėjas, siekdamas bendradarbiauti su Migracjos departamentu, 2023 m. rugpjūčio 27 d. parengė ir išsiuntė atsakovui rašytinius paaiškinimus, kuriuose pateikė papildomą informaciją, susijusią su pateiktais atsakymais į Klausimyno klausimus. Atsakovas į pareiškėjo paaiškinime nurodytas aplinkybes neatsižvelgė, jų nevertino. Atsakovas pareiškėjo individualaus atvejo nenagrinėjo atidžiai, priėmė formalų sprendimą, net neišklausęs pareiškėjo.

2.3 Pareiškėjas vien dėl faktinės aplinkybės, kad 2014-2016 m. dirbo BRSD, negali būti laikomas keliančiu grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjas Baltarusijos valstybiniame universitete 2012 m. įgijo fiziko tyrėjo kvalifikaciją. 2014–2016 m. Radiacinės saugos departamente, kuris įeina į Baltarusijos Respublikos Nepaprastųjų situacijų ministerijos struktūrą, pareiškėjas dirbo pagal įgytą kvalifikaciją (duomenys neskelbtini) (inspektoriumi). Į Pareiškėjo darbo funkcijas įėjo įstaigų, kuriose susidaro radioaktyvios atliekos (pvz., onkologinių ligų gydymo įstaigų, atitinkamos mokslo įstaigų), kontrolė tuo aspektu, ar radioaktyvios atliekos tvarkomos pagal teisės aktų reikalavimus, ar jų tvarkymas nekelia pavojaus žmonėms ir aplinkai. Pareiškėjo darbo funkcijos nebuvo susijusios su slapta ar visiškai slapta informacija. Pareiškėjas dirbo pagal darbo sutartį kaip civilis asmuo. Darbo sutartis buvo sudaryta 3 metams. Darbo santykius su BRSD pareiškėjas nutraukė 2016 metais, t.y. anksčiau nei baigėsi darbo sutarties terminas, nes nebenorėjo dirbti įstaigoje, į kurios veiklos sritį turėjo patekti numatytos pastatyti Astravo atominės elektrinės radioaktyvių atliekų tvarkymo kontrolė.

2.4 VSD išvadoje pateiktas retrospektyvus vertinimas, esą dirbdamas specialistu BRSD, pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nepagrįstas nei pareiškėjo darbo santykių pobūdžiu, nei tuometinės geopolitinės situacijos prasme. BRSD nėra statutinė įstaiga. Pareiškėjas dirbo pagal civilinę darbo sutartį. Pareiškėjo nesaistė priesaika valstybei ar tarnybos paslaptis. 2014–2016 m. laikotarpiu geopolitinė situacija buvo kitokia nė šiuo metu. Pareiškėjas iš Baltarusijos Respublikos išvyko dėl grėsmės jo saugumui. Atsakovas neišklausė pareiškėjo ir į šias aplinkybes neatsižvelgė.

2.5 Iš Sprendimo 1 nėra aišku, kodėl ta pati faktinė pareiškėjo darbinės veiklos aplinkybė, kuri egzistavo Leidimo išdavimo metu, po daugiau nei dvejų pareiškėjo teisėto gyvenimo ir darbo Lietuvoje metų, VSD yra vertinama kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui.

2.6 Pareiškėjas niekada nebuvo ir šiuo metu nėra lojalus Baltarusijos valdžiai (L. režimui). Vykstant 2020 m. rugpjūčio 9 d. Baltarusijos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijai, pareiškėjas rėmė du demokratinių pažiūrų kandidatus ir pasirašė jų rėmėjų sąrašuose. Pagal rėmėjų sąrašuose nurodytus asmens duomenis (vardus, pavardes, pasų duomenis) L. režimo jėgos struktūros pareiškėją galėjo ir gali identifikuoti kaip nusiteikusį prieš šį režimą asmenį. Minsko gatvėse prasidėjo protesto prieš suklastotus Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimus ir L. režimą taikūs mitingai, kurie tęsėsi iki 2020 m. gruodžio mėnesio. Pareiškėjas dalyvavo minėtuose mitinguose. Yra išsaugojęs keletą tai patvirtinančių nuotraukų. Jėgos struktūros protestų dalyvius ne tik vaikė, sulaikinėjo, bet ir filmavo. Pareiškėjas sulaikymo išvengė, tačiau galėjo būti nufilmuotas. Pareiškėjas rėmė pinigais tuos Baltarusijoje veikusius fondus, kurie teikė paramą nuo L. režimo nukentėjusiems taikiuose protestuose asmenims ir politiniams kaliniams. Pinigus siųsdavo prisijungdamas per paskyrą Facebook. Yra siuntęs fondui „BySol“. Sužinojęs, kad ši organizacija pripažinta ekstremistine, pareiškėjas pašalino savo paskyrą Facebook, nes už finansavimą organizacijų, kurios L. režimo pripažintos ekstremistinėmis, gresia laisvės atėmimas iki 7 metų. Pareiškėjas po 2020 m. vykusių Baltarusijos Respublikos Prezidento rinkimų nesijautė saugus, nes L. režimo jėgos struktūros galėjo pareiškėją identifikuoti, sulaikyti, suimti ir įkalinti kaip asmenį, protestavusį prieš režimą ir finansavusį nuo šio režimo nukentėjusių asmenų palaikymo fondus. Pareiškėjas 2021 m. paprašė Lietuvoje leidimo laikinai gyventi, siekdamas dirbti aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Nurodytos grėsmės pareiškėjo laisvei, galbūt ir sveikatai bei gyvybei kilmės šalyje nėra išnykę.

2.7 Klausimyne pareikštą poziciją, kad jis nepalaiko Rusijos Federacijos vykdomų karinių veiksmų prieš Ukrainą, patvirtina pareiškėjo faktiniai veiksmai. Pareiškėjas netrukus po to, kai prasidėjo Rusijos Federacijos vykdomų karinių veiksmų prieš Ukrainą, beveik kiekvieną mėnesį siunčia piniginę paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Pareiškėjas Įstatyme nustatyta tvarka siekė, kad atsakovas įformintų Leidimą (ES mėlynąją kortelę) likusiam Leidimo galiojimo laikui teisėto gyvenimo Lietuvoje tikslui, neturėdamas jokių priešiškų Lietuvos valstybės saugumui kėslų. Pareiškėjas, teisėtai gyvendamas ir dirbdamas Lietuvoje, stengiasi integruotis į Lietuvos visuomenę. Pareiškėjo mažametis sūnus lanko Vilniuje vaikų darželį. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 26 d. pardavė butą Baltarusijos Respublikoje, tikėdamasis, kad jam bus leista gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjui jo kilmės šalyje kyla grėsmė būti sulaikytam, nuteistam, įkalintam, o kartu ir grėsmė sveikatai, gyvybei. Pareiškėjas skaito paskaitas (duomenys neskelbtini) pagal 2023 m. spalio 2 d. sudarytą sutartį. Pareiškėjas, gavęs Leidimą, turėjo pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvoje kontroliuojančios institucijos jo atžvilgiu elgsis sąžiningai ir pagal įstatymus. Šie lūkesčiai nepasiteisino, nes atsakovas leidimą panaikino taikydamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktą, nors pagrindas taikyti šią Įstatymo normą nėra nustatytas.

2.8 Sprendimas 2 yra išvestinis iš Sprendimo 1, o tai reiškia, kad teismui nustačius, jog Sprendimas 1 yra nepagrįstas ir neteisėtas, analogiškos teismo išvados turėtų būti padarytos ir dėl išvestinio Sprendimo 2. Dėl Sprendimo 2 nepagrįstumo ir neteisėtumo pareiškėjas papildomų argumentų nepateikė, rėmėsi iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė dėl Sprendimo 1 nepagrįstumo ir neteisėtumo.

2.9 Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 23 d. prašymu kreipėsi į atsakovą dėl Leidimo (ES mėlynosios kortelės) įforminimo likusiam pagal Migracijos departamento 2021 m. birželio 3 d. sprendimą laikotarpiui iki 3 metų, nes gavo naują kelionės dokumentą, galiojantį nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2033 m. gegužės 22 d. Atsakovas pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 23 d. prašymo naujai įforminti Leidimą nenagrinėjo iš esmės, todėl tai pareiškėjui suteikia pakankamą pagrindą konstatuoti, kad jo 2023 m. rugpjūčio 23 d. prašymas naujai įforminti Leidimą nebuvo išnagrinėtas. Todėl pareiškėjas, ginčydamas Sprendimus, kartu reiškia reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo išnagrinėti 2023 m. rugpjūčio 23 d. prašymą iš esmės.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodė šias aplinkybes:

4.1 Pareiškėjas 2022 m. liepos 11 d. pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas 2021 m. birželio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 21S77 išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi 2 metams. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 23 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą įforminti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 3 punktą (40 str. 4 d. nurodytu atveju pasibaigia laikotarpis, kuriam įformintas leidimas laikinai gyventi, užsieniečiui pateikus naują galiojantį kelionės dokumentą, gali būti naujai įformintas likusiam leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui). Pareiškėjas pildydamas Klausimyną nurodė, kad 2014–2016 m. dirbo specialistu Baltarusijos Respublikos branduolinės ir radiacinės saugos departamente. Migracijos departamentas gavo VSD išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas, dirbdamas BRSD, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, priėmė Sprendimus.

4.2 Sprendimas 1 buvo priimtas remiantis VSD pateikta išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas nesutiko, kad VSD išvada nepagrindžia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo. Sprendime 1 nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Nors esminis Sprendimo 1 pagrindas ir yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo socialinius, šeiminius, ekonominius ryšius), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.

4.3 Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje nustatyta, kad pareiškėjas turėjo nuo 2021 m. birželio 11 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. galiojusią nacionalinę vizą, nuo 2021 m. birželio 11 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. leidimą laikinai gyventi. Aktualiausiais 2023 m. spalio 16 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2021 m. birželio 11 d. iki dabar dirba (duomenys neskelbtini). Šie pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė ir sūnus, kurių atžvilgiu Migracijos departamentas 2021 m. liepos 14 d. priėmė sprendimus išduoti leidimus laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte (šeimos narys) nustatytu pagrindu. Šie pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Tai, kad pareiškėjas Lietuvoje gyveno ir gyvena su leidimu laikinai gyventi ar viza, neįrodo, kad asmuo integravosi į Lietuvos Respublikos visuomenę ar palaiko vieningą Europos Sąjungos poziciją, be to, vien tai, kad asmuo turi leidimą laikinai gyventi ir dirba Lietuvoje, nepaneigia pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Aplinkybė, kad nuo tarnybos pabaigos praėjęs laikotarpis (7 metai) ir pareiškėjo išsakytas požiūrį į Rusijos Federacijos vykdomus karinius veiksmus bei Krymo priklausymą (Klausimyno 10 ir 11 klausimai) nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykusi. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Migracijos departamentas, priešingai nei nurodo pareiškėjas, rėmėsi ne vien VSD išvada, tačiau atliko ir savarankišką tyrimą. Migracijos departamento atliktą vertinimą ir padarytą išvadą sustiprina ir kitos nustatytos aplinkybės: pareiškėjas darbą Baltarusijos Respublikos branduolinės ir radiacinės saugos departamente baigė sąlyginai neseniai, taip pat pareiškėjas įgijo specializuotą išsilavinimą šioje srityje (įgijo fiziko tyrėjo kvalifikaciją), t. y. jo pasirinktas darbas šioje sistemoje nebuvo atsitiktinis ir fragmentiškas.

4.4 Surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas būti Lietuvos Respublikoje su nacionaline viza ar leidimu gyventi negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Leidimo laikinai gyventi panaikinimas bei draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. VSD vertinimu, Migracijos departamento Sprendimai yra priimti pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Sprendimais prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo. VSD 2023 m. spalio 10 d. raštu Nr. 18-10722 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis), dirbdamas Baltarusijos Respublikos branduolinės ir radiacinės saugos departamente (2014–2016 m.), privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Priimant Sprendimus nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, todėl jo asmeniniai ir (ar) šeimos interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

II. 7. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo H. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 11 d. pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas 2021 m. birželio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 21S77 išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi 2 metams. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760038641, galiojantis nuo 2021 m. birželio 11 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui buvo įteiktas 2021 m. birželio 15 d. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 23 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą įforminti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 3 punktą (Įstatymo 40 str. 4 d. nurodytu atveju pasibaigia laikotarpis, kuriam įformintas leidimas laikinai gyventi, užsieniečiui pateikus naują galiojantį kelionės dokumentą, gali būti naujai įformintas likusiam leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui). Pareiškėjas pildydamas klausimyną nurodė, kad 2014–2016 metais dirbo specialistu Baltarusijos Respublikos branduolinės ir radiacinės saugos departamente. Migracijos departamentas gavo VSD išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas, dirbdamas specialistu Baltarusijos Respublikos BRSD, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, priėmė Sprendimus.

9. Teismas įvertinęs šalių pateiktą informaciją, pasisakymus teismo posėdžio metu, procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, sprendė, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtus ir pagrįstus Sprendimus.

10. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Migracijos departamentas neatliko savarankiško individualaus pareiškėjo vertinimo. Akcentavo, kad atsakovas nustatė, jog pareiškėjas turėjo nuo 2021 m. birželio 11 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. galiojusią nacionalinę vizą, nuo 2021 m. birželio 11 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. leidimą laikinai gyventi. Aktualiausiais 2023 m. spalio 16 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2021 m. birželio 11 d. iki dabar dirba (duomenys neskelbtini). Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė ir sūnus, kuriems 2021 m. liepos 14 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus išduoti leidimus laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte (šeimos narys) nustatytu pagrindu. Taigi, atsakovas rėmėsi ne tik VSD išvada, tačiau nustatė ir kitas su pareiškėjo gyvenimu Lietuvoje susijusias aplinkybes, t. y. socialinius, ekonominius, šeiminius ryšius, ir VSD išvados bei atlikto individualaus vertinimo pagrindu, priėmė Sprendimus. Teismo vertinimu, minėti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Tai, kad pareiškėjas Lietuvoje gyveno ir gyvena su leidimu laikinai gyventi ar viza, neįrodo, kad asmuo integravosi į Lietuvos Respublikos visuomenę ar palaiko vieningą Europos Sąjungos poziciją, be to, vien tai, kad asmuo turi leidimą laikinai gyventi ir dirba Lietuvoje, nepaneigia pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Aplinkybė, kad nuo tarnybos pabaigos praėjęs laikotarpis (7 metai) ir pareiškėjo išsakytas požiūrį į Rusijos Federacijos vykdomus karinius veiksmus bei Krymo priklausymą (Klausimyno 10 ir 11 klausimai) nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykusi.

11. Teismas pažymėjo, kad nuo to laiko, kai pareiškėjui buvo išduotas leidimas gyventi ir buvo atliekamas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumo vertinimas, iš esmės pasikeitė geopolitinė situacija. Anksčiau priimtas sprendimas išduoti pareiškėjui leidimą gyventi Lietuvoje niekaip neįpareigoja Migracijos departamento teigiamai įvertini pareiškėjo galimybę gyventi Lietuvoje ir nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

12. Teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas įvertino individualią pareiškėjo situaciją ir į Sprendimus ne tik perkėlė, kaip pareiškėjas teigia, VSD išvadą, tačiau įvertino ir kitas su pareiškėju susijusias aplinkybes, jo socialinius, ekonominius bei šeiminius ryšius Lietuvoje. Teismas taip pat nenustatė pagrindų, kurie leistų abejoti VSD atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos valstybės saugumui vertinimu.

13. Nagrinėjamu atveju, tiek VSD išvadoje, tiek Migracijos departamentas Sprendimuose pažymėjo, kad pareiškėjo grėsmė Lietuvos Respublikos valstybės saugumui pasireiškia tuo, kad pareiškėjas 2014–2016 m. dirbo BRSD specialistu, taigi rėmėsi ne bendra informacija, o konkrečiu su pareiškėju susijusiu faktu. Sprendimuose pagrįstai vertinta, kad pareiškėjo turėti ryšiai su Lietuvos Respublikos valstybės saugumui grėsmę keliančiais subjektais yra nesuderinami su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesais.

14. Migracijos departamentas Sprendimu 2 neįtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, draudimas atvykti taikomas tik Lietuvos Respublikos atžvilgiu, draudimas nustatytas tik penkeriems metams, nors pagal galiojančius teisės aktus maksimalus terminas galėtų būti net dešimt metų, todėl teismo vertinimu, teigti, kad pareiškėjui taikomos priemonės neproporcingos nėra pagrindo.

15. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas Sprendimais teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi bei uždraudė atvykti į Lietuvą 5 metų laikotarpiui. Sprendimuose įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, Sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, juose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimus nei pareiškėjo skunde nurodytais, nei kitais argumentais. Esant šioms aplinkybėms, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d. 1 p.).

16. Teismas pažymėjo, jog atmetus pagrindinį pareiškėjo reikalavimą panaikinti Sprendimus, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

III. 17. Pareiškėjas H. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Priteisti pareiškėjui iš atsakovo Migracijos departamento apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 737, 25 Eur už advokato teisines paslaugas bei sumokėtą žyminį mokestį.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

18.1 Teismas sprendime neteisingai nurodė proceso tvarką, administracinė byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, tačiau sprendime nurodoma, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas žodinio proceso tvarka.

18.2 Sprendime teismas nurodė, kad vertino šalių pasisakymus teismo posėdžio metu, tačiau pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo ir jokių paaiškinimų teismui nedavė. Teismas formaliai ir paviršutiniškai išnagrinėjo pareiškėjo skundą arba pareiškėjui nežinant organizavo žodinį bylos nagrinėjimą, abi šios aplinkybės yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18.3 Teismas nukrypo nuo aktualios LVAT praktikos analogiškose bylose. LVAT praktika šios kategorijos bylose analogiškomis aplinkybėmis yra suformuota ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023, 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2136-822/2023, 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023 ir kt.).

18.4 Nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui tyrimas nei Migracijos departamente, nei pirmosios instancijos teisme.

18.5 VSD išvadoje nurodyta informacija apie neva surinktą kontržvalgybininkų informaciją, su kuria nebuvo supažindintas nei teismas, nei pareiškėjas, neleidžia daryti išvados, kad visi asmenys dirbę Baltarusijos valstybinėse institucijose privalėjo būti lojalūs Baltarusijos Respublikai.

18.6 Teismas pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies ir 56 straipsnio 7 dalies reikalavimus, nes: nepaisė formuojamos LVAT praktikos analogiškose bylose; bylą išnagrinėjo formaliai; nenagrinėjo ir nevertino pareiškėjo individualiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumos; nepagrįstai ir neteisingai nurodė, esą atsakovas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą; neteisėtai suteikė VSD išvadai išskirtinę įrodomąją galią; priėmė ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų neatitinkantį procesinį sprendimą, kuriuo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, prielaidomis ir samprotavimais formaliai pritarė Migracijos departamento Sprendimams.

18.7 Teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, iš esmės citavo teisės normas, tačiau išsamesnių argumentų ir motyvų, dėl kokių priežasčių pareiškėjo skundas nebuvo tenkintas, nenurodė. Teismas sprendime neatsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl netinkamo Įstatymo nuostatų taikymo lėmusio nepagrįstų Migracijos departamento Sprendimų priėmimą bei nevertino individualios pareiškėjo situacijos.

18.8 Įvertinęs Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teisme jis nebuvo tinkamai išklausytas, kaip to reikalaujama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje. Todėl sprendimas negali būti laikomas teisingu ne tik ABTĮ, bet ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies požiūriu.

18.9 Byloje nėra nustatyta jokių duomenų, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendime 1 yra nurodoma tik hipotetinė ateityje galinčios kilti grėsmės tikimybė.

18.10 Darbas BRSD nebuvo pareiškėjo asmeninis pasirinkimas, tai nulėmė Baltarusijos Respublikoje galiojantys teisės aktai, kurie numato, kad valstybės finansuojamoje vietoje besimokantys studentai turi atidirbti privalomąjį dvejų metų laikotarpį pagal paskyrimą. Tai patvirtina ir pareiškėjo paaiškinimai, ir Baltarusijos žmogaus teisių advokatų asociacijos raštas.

18.11 Teismas, pažeisdamas ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies ir 56 straipsnio 7 dalies reikalavimus, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas Sprendimus priėmė nenustatęs ir neįvertinęs pareiškėjo darbo BRSD specifikos, darbo pobūdžio, nenustatė darbo santykių pasibaigimo priežasčių, neanalizavo Klausimyne nurodytos pareiškėjo darbinės veiklos kilmės šalyje pobūdžio nuo 2016 m. iki leidimo laikinai gyventi išdavimo 2021 metais, tačiau rėmėsi vien tik VSD išvada ir fragmentiniais duomenimis apie pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius, kartu nepagrįstai ignoruodamas pareiškėjo aktyvią ir nuoseklią antikarinę poziciją bei Baltarusijos Respublikos opozicijos palaikymą, kuri reiškėsi ne tik finansine parama Ukrainai, bet ir realiais veiksmais dalyvaujant mitinguose, palaikant opozicionierius.

18.12 Pareiškėjas savo ateitį sieja su Lietuva. Šeima stengiasi kaip įmanydami integruotis į visuomenę. Į Lietuvą 2021 m. persikėlė ne dėl ekonominių priežasčių, o dėl to, kad Baltarusijoje nesijautė saugūs. Pareiškėjo ilgalaikius planus persikelti į Lietuvą patvirtina tai, kad jis su šeima pardavė savo butą Minske, ir su visa šeima bei augintiniu persikėlė į Lietuvą.

18.13 Teismas nevertino jam pateiktų duomenų laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu. Pareiškėjo skunde nurodytos bylai reikšmingos aplinkybės, Pareiškėjo 2014–2016 m. darbo BRS departamente egzistavo ir 2021 metais, kai pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, o Migracijos departamentas galėjo išduoti leidimą laikinai tik esant VSD išvadai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui (Įstatymo 4 str. 4 d.). Pasikeitė geopolitinė situacija, tačiau faktinės aplinkybės apie pareiškėją liko tos pačios.

19. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti galioti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą.

20. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

20.1 Teismas įvertino visus šalių pateiktus įrodymus, dokumentus, rašytinius paaiškinimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad formaliai ar paviršutiniškai išnagrinėjo pareiškėjo skundą.

20.2 Apeliaciniame skunde nurodoma LVAT praktika nėra aktuali nagrinėjamai bylai, kadangi bylų aplinkybės nėra tapačios. Nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje LVAT praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį byloje Nr. eA-2006- 520/2023, 2023 m. birželio 28 d. nutartį byloje Nr. eA-1949-815/2023 ir kt.).

20.3 Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

20.4 Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo socialinius, šeiminius, ekonominius ryšius).

20.5 Reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios LVAT praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų ar duomenų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui.

20.6 Pareiškėjo apeliaciniame skunde vardijamos aplinkybė (nuo tarnybos pabaigos praėjęs laikotarpis, darbo pobūdis, funkcijos, darbo pradžios ir pabaigos priežastis, pareiškėjo išsakytas požiūrį į Rusijos Federacijos vykdomus karinius veiksmus bei Krymo priklausymą, lėšų aukojimas Ukrainai ir kt.) dabartinės situacijos kontekste nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykus, ar kad jis negali būti išnaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys.

20.7 Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė teismas.

20.8 Atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teisme jis nebuvo tinkamai išklausytas ir tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės. Pareiškėjas pats 2024 m. kovo 29 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka.

20.9 Pareiškėjui nepateikus konkrečių įrodymų ir byloje nesant duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, Migracijos departamento Sprendimuose pagrįstai konstatuota, jog asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

20.10 Klausimas dėl pareiškėjo dalyvavimo protestuose Baltarusijoje ir galimos grėsmės jo saugumui, ir Baltarusijos kilmės valstybės informaciją būtų vertinama jeigu pareiškėjas būtų pateikęs prašymą suteikti prieglobstį, o ne prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

22.1 Apeliaciniame skunde pareiškėjo nurodoma LVAT praktika nėra pagrindo vadovautis, nes ji arba buvo suformuota bylose, kuriose susiklostė skirtingos aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje; arba prieštarauja vyraujančiai LVAT praktikai.

22.2 VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su BRS departamentu. Šie pareiškėjo ryšiai nebuvo atsitiktiniai, tokį darbą pareiškėjas pasirinko sąmoningai. Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės.

22.3 Pareiškėjas nepateikė į bylą duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Darbą Baltarusijos Respublikos branduolinės ir radiacinės saugos departamente pareiškėjas paliko ne dėl vertybinių įsitikinimų / moralinių priežasčių. Aplinkybė, kad pareiškėjas pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė pildydamas jam pateiktą privalomą Klausimyną, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimus neteisėtais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl dviejų Migracijos departamento Sprendimų, kuriais pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas suformulavo ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti iš esmės pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 23 d. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo situaciją, įvertino visus tiek pareiškėjo pateiktus, tiek VSD nurodytus, tiek Migracijos departamento surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl Migracijos departamento Sprendimai laikytini teisėtais ir pagrįstais ir nėra pagrindo jų naikinti nei remiantis pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais.

25. Pareiškėjo vertinimu, teismo sprendimu buvo grubiai pažeistos jo procesinės ir materialinės teisės bei esmingai nukrypta nuo nuosekliai formuojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiškose bylose.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl pareiškėjo nurodytų procesinio pobūdžio aplinkybių, kad pirmosios instancijos teisme jis nebuvo tinkamai išklausytas, pažymi, kad pats pareiškėjas 2024 m. kovo 29 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Tai, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 16 d. sprendimo įžanginėje dalyje nurodyta, jog byla buvo nagrinėja žodinio proceso tvarka vertinama kaip rašymo apsirikimas. Šis rašymo apsirikimas neturėjo įtakos sprendimo turiniui, niekaip nesutrukdė pareiškėjui suprasti teismo sprendimo esmę, teikti apeliacinį skundą.

28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo turėdamas išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, pažymi, jog abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1187-442/2020). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas – negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Tai ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-155-502/2022; 2014 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. T-575-40-14). Tai, kad pareiškėjas tiesiog nesutinka su priimtu teismo sprendimu, teismo atliktu įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad bylą išnagrinėjo ir teismo sprendimą priėmė šališkas teismas. Pareiškėjas įrodymais pagrįstų aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti jo bylą išnagrinėjusio teismo nešališkumu, apeliaciniame skunde nenurodė. Nagrinėjamu atveju nesant jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo šališkumą, suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu dėl teismo šališkumo ir neobjektyvumo bei jo pagrindu naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

29. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu (asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui).

30. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl Sprendime 1 padarytos išvados, kad pareiškėjo gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui, pagrįstumo, pažymėtina, kad, sprendžiant dėl išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu); kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2391-415/2023, 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2383-442/2023 ir kt.); sprendžiant dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.

Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2474-415/2023);

Migracijos departamentas, gavęs Valstybės saugumo departamento išvadą dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, turi pagrįsti priimamą atitinkamą administracinį sprendimą (pvz., dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo) objektyviais duomenimis, įvertinti visas nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgti į šių aplinkybių visumą bei laikytis proporcingumo principo, be kita ko, gero administravimo principo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, apibendrinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju VSD išvadoje pateikta informacija, vertinant ją kartu su aplinkybe, kad 2014–2016 m. pareiškėjas dirbo Baltarusijos Respublikos branduolinės ir radiacinės saugos departamente, leidžia spręsti, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o tai sudaro pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, nei apeliaciniame skunde nepateikė argumentų ir objektyvių duomenų, sukeliančių pagrindą abejoti VSD, kaip kompetentingos institucijos, galinčios vertinti kylančią grėsmę valstybės saugumui, pateikta informacija. Tai, kad pareiškėjas nuo 2016 metų nebedirba Baltarusijos Respublikos branduolinės ir radiacinės saugos departamente, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl pareiškėjo ryšių su buvusia darboviete išnykusi, neaktuali ir nereikšminga, sprendžiant keliamos grėsmės valstybės saugumui klausimą. Kaip minėta, sprendžiant šį klausimą, atliekamas iš esmės tik perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, kurio metu vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, siekiant nustatyti, ar pagrįsta manyti, jog užsieniečio darbas Baltarusijos Respublikos valstybinėje institucijoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių išvadą, kad toks manymas pagrįstas ir pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

33. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad šiuo konkrečiu atveju Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėju, nustatė, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo socialinius, šeiminius bei ekonominius ryšius, nustatė, kad pareiškėjas turėjo nuo 2021 m. birželio 11 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. galiojusią nacionalinę vizą, nuo 2021 m. birželio 11 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. leidimą laikinai gyventi. Aktualiausiais 2023 m. spalio 16 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2021 m. birželio 11 d. iki dabar dirba (duomenys neskelbtini). Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė ir sūnus, kurių atžvilgiu Migracijos departamentas 2021 m. liepos 14 d. priėmė sprendimus išduoti leidimus laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte (šeimos narys) nustatytu pagrindu.

34. Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėjas, Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo socialinių, šeiminių bei ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika vertinimą. Tai, kad, pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas nenustatė visų reikšmingų jo individualią situaciją apibūdinančių aplinkybių, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas 1, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas pareiškėjo pirmosios instancijos teismui nurodytas jo situaciją apibūdinančias aplinkybes, kurios kartojamos ir papildytos pareiškėjo apeliaciniame skunde, daro išvadą, kad jų visuma šiuo konkrečiu atveju nepagrindžia pareiškėjo asmeninio intereso ir toliau laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje prioriteto prieš siekį užtikrinti valstybės saugumą.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus nurodyti savo sprendimų motyvus, tačiau šis straipsnis nėra aiškinamas, kaip įpareigojantis teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą; nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų. (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19)

36. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, pažymėtina, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus (ABTĮ 10 str. 2 d.), aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.); teismui jokie įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Bylos proceso šalių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo nesaisto teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023).

37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nekartodama nustatytų bylos aplinkybių, įvertinusi bylos medžiagą, joje esančius įrodymus, Migracijos departamento Sprendimuose bei VSD išvadoje išdėstytas aplinkybes, remdamasi neįrodinėjamomis aplinkybėmis dėl Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos keliamos grėsmės Lietuvos valstybingumui, Rusijos Federacijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2474-415/2023), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, priešingai – atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip, mano, kad tam tikros aplinkybės yra reikšmingesnės už tas, kuriomis savo išvadas grindė teismas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismas šiuo konkrečiu atveju netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą.

38. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl Migracijos departamento Sprendimų atitikimo proporcingumo principui. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad Migracijos departamento Sprendimai neatitinka proporcingumo principo, atmestini.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjas pripažintinas grėsmę valstybės saugumui keliančiu asmeniu, o draudimas jam atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą.

40. Atsakant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, formuojamos sprendžiant klausimą dėl užsieniečio tarnybos (darbo) Baltarusijos Respublikos institucijose, pažymėtina, kad ginčai dėl atitinkamų Migracijos departamento sprendimų, kurie priimti vertinant net ir panašias situacijas, yra individualūs, skiriasi tam tikros faktinės aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsamiai įvertinti. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta LVAT praktika suformuota bylose, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje. Nors nagrinėjamu atveju Migracijos departamento Sprendimai iš esmės yra grindžiami VSD išvadoje pateikta informacija ir joje nurodytu pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimu, tačiau iš Migracijos departamento Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 turinio matyti, kad, kaip nustatyta, Migracijos departamentas kiekvienu atveju atliko savarankišką kiekvienam sprendimui priimti aktualių ir reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimą ir taikė atitinkamas teisės normas.

41. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nustatytas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

42. Pareiškėjas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo H. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius