2021-12-22 Nr. AB-27893-3-63-3-00782-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2743-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00782-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 17.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. prašymą dėl reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. R. (toliau – ir pareiškėja) teismo prašė pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Inspekcija) reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą iki 2022 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2013 m. spalio 25 d. gavo Inspekcijos reikalavimus Nr. REI-80-131025-00009, Nr. REI-80-131025-00010, Nr. REI-80-131025-00011, Nr. REI-80-131025-00012 pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę ne vėliau kaip iki 2014 m. balandžio 24 d. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 30 d. sprendimu reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą pratęsė iki 2016 m. gruodžio 31 d.; 2017 m. vasario 6 d. sprendimu reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą pratęsė iki 2018 m. gruodžio 31 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. kovo 8 d. sprendimu administracinėje byloje reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą pratęsė iki 2020 m. birželio 30 d.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad po to, kai 2019 m. kovo 8 d. ji kreipėsi į Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą su prašymu pateikti informaciją, ar ji galėtų įteisinti savavališkai pastatytas saulės elektrines, jas perkeldama ant projektuojamų pastatų stogo, 2019 m. balandžio 15 d. jai buvo pateiktas atsakymas, kad jos nurodytas savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdas yra galimas su sąlyga, jog pastatai, ant kurių bus perkeltos saulės elektrinės, nebus matomi nuo gamtos ir kultūros paveldo objektų gatvės, kelio ar apžvalgos vietų (regyklų), turizmo trasų; pažymėta, kad ji turėtų kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba, VSTT) su prašymu pateikti išvadą, ar tokios įrangos įrengimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 11 punkto nuostatoms.

4. Pareiškėja nurodė, kad siekdama pašalinti savavališkos statybos padarinius, atsižvelgdama į Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. balandžio 15 d. atsakymą, ji kreipėsi į Tarnybą, prašydama pateikti išvadą, ar jos siūlomas būdas pašalinti savavališkos statybos padarinius neprieštaraus teisės aktų keliamiems reikalavimams. Pareiškėja 2019 m. spalio 29 d. gavo atsakymą, kuriame nurodyta, kad nagrinėjamoje vietoje naujų statybų plėtra nenumatyta. Nesutikdama su tokia išvada, pareiškėja ją apskundė teismui, teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs.

5. Pareiškėja pažymėjo, kad, nepaisant to, jog teismine tvarka ginčijama Tarnybos 2019 m. spalio 29 d. išvada, ji ieško ir kitų būdų saulės elektrinėms įteisinti – 2020 m. birželio 26 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją, prašydama pateikti informaciją, ar saulės elektrines, esančias žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), perkėlus į kitą žemės sklypą, kuriame nebūtų nustatyti jokie apribojimai, tomis pačiomis sąlygomis būtų pakeisti 2013 m. birželio 26 d. leidimai gaminti elektros energiją Nr. LG-2065, Nr. LG-2067, kurių pagrindu ji galėtų gaminti elektros energiją. Inspekcijos reikalavimų gavimo metu tuometiniai saulės elektrinių ir žemės sklypų savininkai jau buvo įrengę saulės elektrines ir jas prijungę prie Lesto sistemos, kuriomis ir iki šiol yra generuojama elektros energija. Saulės elektrinių įrengimui tuometiniai saulės elektrinių savininkai panaudojo savo asmenines lėšas ir banko paskolas. Už parduodamą elektros energiją, savo veiklą šiuo metu jie moka valstybės nustatytus mokesčius. Priverstinis saulės elektrinių pašalinimas pareiškėjai sukeltų sunkias finansines pasekmes.

6. Pareiškėjos teigimu, ji per nustatytą terminą saulės elektrinių įteisinti nespėjo ne dėl nuo jos valios priklausančių aplinkybių. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje yra nurodyta, jog paskutinis veiksmas, susijęs su teritorijų planavimo procedūromis, yra teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto sudarymas. Pareiškėja yra išnaudojusi visas savavališkos statybos įteisinimo priemones ir yra informuota, kad, atlikus numatytas Reiskių tyro telmologinio draustinio (toliau – ir Draustinis) ribų pakeitimo procedūras, šios saulės elektrinės statybos galės būti įteisinamos ir nebebus laikytinos savavališkomis. Tarnybai paskelbus neigiamą išvadą, pareiškėja negalėjo atlikti jokių veiksmų, susijusių su saulės elektrinių perkėlimu ant jai priklausančių pastatų stogų. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad Tarnybos 2019 m. spalio 29 d. išvada yra nepagrįsta, būtų akivaizdu, jog aplinkybės, dėl kurių pareiškėja per teismo nustatytą terminą negalėjo pašalinti savavališkos statybos padarinių, nepriklauso nuo jos valios.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjos nurodyti motyvai ir galimybė pratęsti reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2022 m. gruodžio 31 d. negali būti laikomi svarbiomis priežastimis, galinčiomis būti pagrindu pratęsti savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminą. Tarnybos 2019 m. spalio 29 d. rašte, kuris ginčijamas teismine tvarka, be kita ko, nurodyta, kad Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-103 yra pradėtas rengti Draustinio tvarkymo planas, kuris šiuo metu jau yra parengtas. Jame nėra numatyta galimybė nagrinėjamoje vietoje vykdyti naujas statybas. Rašte pažymėta, kad, net numačius nagrinėjamuose žemės sklypuose sodybas, turinčias atitikti tradicines etnografinio regiono architektūros sodybų planavimo principus, statybos galimybes, tokių dydžių (esamų) saulės elektrinių (visų galingumas yra iki 120 kw), tikėtina iš esmės būtų neįmanomas.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad, rengdama 2020 m. birželio 9 d. raštą Nr. 2D-7453 pareiškėjos atstovui, Inspekcija kreipėsi į Tarnybą su prašymu pateikti informaciją dėl galimybės statyti saulės šviesos energijos elektrines Draustinyje esančiuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tarnyba 2020 m. gegužės 13 d. rašte Nr. (3)-V3-528 (728) atsakė, kad Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-103 yra pradėtas rengti Draustinio tvarkymo planas, kuris yra parengtas ir suderintas su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis bei pateiktas tvirtinti. Minėtame rašte nurodyta, kad planavimo proceso metu pakeista Draustinio rūšis iš telmologinio į kraštovaizdžio, tačiau ši aplinkybė nedaro įtakos savavališkos statybos įteisinimo klausimui, nes galiojančiame šio Draustinio tvarkymo plane nėra numatyta galimybė nagrinėjamoje vietoje vykdyti naują statybą. Tarnyba, be kita ko, rašte nurodė, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Saugomų teritorijų įstatymui, rašte minimos nuostatos dėl galimybės valstybiniame draustinyje statyti ginčo statinius – saulės elektrines, iš esmės nepasikeitė, todėl teisės aktai nenumato galimybės draustinyje statyti saulės šviesos elektrines (II grupės nesudėtinguosius statinius) jomis užstatant tuščius (statiniais neužstatytus) žemės plotus.

10. Kadangi pagal esamas sąlygas pareiškėjai nėra galimybės įteisinti savavališką statybą, prašymas pratęsti terminą neturėtų būti tenkinamas. Pareiškėjos prašymas paremtas daugiau hipotetinėmis prielaidomis nei siejamas su objektyviomis aplinkybės, kurių pagrindu šis prašymas galėtų būti tenkinamas.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjos V. R. prašymo netenkino.

12. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią, sprendžiant reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo klausimą yra reikšmingos svarbiomis pripažintinos aplinkybės, sukliudžiusios nustatytais terminais įvykdyti šį reikalavimą.

13. Teismas nustatė, kad:

13.1. Inspekcijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas surašė 2013 m. spalio 24 d. savavališkos statybos aktus Nr. SSA-80-131024-00011, Nr. SSA-80-131024-00013, Nr. SSA-80-131024-00012 ir Nr. SSA-80-131024-00010 dėl to, kad statytojai E. R., V. R. ir uždaroji akcinė bendrovė „Demava“, neturėdami statybą leidžiančio dokumento Draustinyje pastatė II grupės nesudėtingą statinį – keturias fotovolvines saulės šviesos energijos elektrines, kurių statybai konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje (t. y. Draustinyje) privalomas rašytinis pritarimas supaprastintam projektui; pažeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas (statytojas privalo gauti statybą leidžiantį dokumentą) ir 23 straipsnio 28 dalis (statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama). Inspekcija 2013 m. spalio 25 d. surašė reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-80-131025-00009, Nr. REI-80-131025-00010, Nr. REI-80-131025-00011 ir Nr. REI-80-131025-00012 ne vėliau kaip iki 2014 m. balandžio 24 d.

13.2. Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2014 m. balandžio 22 d. sprendimais Nr. RE-149, Nr. RE-151, Nr. RE-152 ir Nr. RE-153 pratęsė reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2014 m. liepos 24 d.

13.3. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimu savavališkos statybos padarinių pašalinimo įvykdymo terminas pratęstas iki 2016 m. gruodžio 31 d., 2017 m. vasario 6 d. sprendimu savavališkos statybos padarinių pašalinimo įvykdymo terminas pratęstas iki 2018 m. gruodžio 31 d.; Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu savavališkos statybos padarinių pašalinimo įvykdymo terminas pratęstas iki 2020 m. birželio 30 d.

14. Vertindamas aplinkybes, kokių veiksmų pareiškėja ėmėsi ir kokios priežastys jai sutrukdė pašalinti savavališkos statybos padarinius iki pratęsto reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pabaigos, teismas nustatė, kad pareiškėja 2019 m. spalio 4 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu pateikti informaciją apie galimybę statyti saulės elektrines Draustinyje esančiuose žemės sklypuose. Tarnyba 2019 m. spalio 29 d. rašte Nr. (3)-V3-1274(7.8) „Dėl išvados pateikimo“ (toliau – ir Tarnybos 2019 m. spalio 29 d. raštas) pažymėjo, kad Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-103 buvo pradėtas rengti Draustinio tvarkymo planas, kuris yra parengtas, suderintas su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis, gauta Inspekcijos teigiama išvada ir gali būti teikiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui tvirtinti, pažymėta, kad parengtame Draustinio tvarkymo plane nagrinėjamoje vietoje nėra numatytos naujos sodybos, kad net nustačius nagrinėjamuose žemės sklypuose sodybos, turinčios atitikti tradicinės etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo principus, statybos galimybes, tokių dydžių (esamų) saulės elektrinių (visų galingumas iki 120 kw), tikėtina iš esmės būtų neįmanomas. Konstatuota, jog dėl to, kad nagrinėjamoje vietoje naujų statybų plėtra nėra numatyta, savavališkos II grupės nesudėtingų statinių (4 saulės elektrinių) statybos turi būti likviduotos įstatymų nustatyta tvarka. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja 2020 m. birželio 26 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją su prašymu pateikti informaciją, ar tuo atveju, jeigu jai priklausančias saulės elektrines, esančias (duomenys neskelbtini), žemės sklypuose, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėja perkeltų į kitą žemės sklypą, kuriame nebūtų nustatyti jokie apribojimai įrengti saulės elektrines, ar būtų pakeisti 2013 m. birželio 26 d. leidimai gaminti elektros energiją Nr. LG-2065, Nr. LG-2067 tomis pačiomis sąlygomis, kurių pagrindu ji galėtų gaminti elektros energiją kitame žemės sklype.

15. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-1623-331/2020, kurioje pareiškėja ginčijo Tarnybos 2019 m. spalio 29 d. raštą bei prašė įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti jos 2019 m. spalio 4 d. prašymą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjos skundas buvo atmestas, tačiau šis sprendimas nėra įsiteisėjęs.

16. Teismas aptarė Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1, 3 dalių, 31 straipsnio 6 dalies, 32 straipsnio 9 dalies nuostatas. Teismas pažymėjo, kad bendroji nuostata, kad saugomose teritorijose draudžiama statyti statinius, nesusijusius su draustinio steigimo tikslais, buvo įtvirtinta šio įstatymo skirtingose redakcijose (Saugomų teritorijų įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2001 m. gruodžio 28 d., 17 straipsnis; Saugomų teritorijų įstatymo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2001 m. gruodžio 28 d., 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas, Saugomų teritorijų įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2017 m. gegužės 1 d., 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismas pažymėjo, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Saugomų teritorijų įstatymo redakcijai, nuostatos dėl galimybės valstybiniame draustinyje statyti ginčo statinius – saulės elektrines, iš esmės nepasikeitė.

17. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos nuosavybės teise turimi žemės sklypai (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), kuriuose yra pastatytos keturios (kiekviename sklype po dvi) saulės elektrinės, kurių kiekvienos galingumas iki 30 kW, yra Draustinyje, ir nėra duomenų apie tai, kad juose yra sodybų ar statinių. Teismas taip pat nurodė, kad Tarnybos 2019 m. spalio 29 d. rašte pažymėta, jog parengtame Draustinio tvarkymo plane nagrinėjamoje vietoje nėra numatytos naujos statybos.

18. Įvertinęs tai, kad saulės elektrinės nagrinėjamoje vietoje nėra suderinamos su Saugomų teritorijų įstatyme įtvirtintu draustinių apsaugos ir tvarkymo režimu, teisės aktai nenumato galimybės draustinyje statyti saulės šviesos elektrines (II grupės nesudėtinguosius statinius), jomis užstatant tuščius (statiniais neužstatytus) žemės plotus, teismas konstatavo, kad prašyme nurodytos priežastys negali būti laikomos svarbiomis, todėl prašymo netenkino.

III. 19. Pareiškėja V. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos prašymas būtų patenkintas, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

20.1. Ji teismui 2020 m. lapkričio 25 d. pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės administracinę bylą Nr. eA-4158-662/2020 pagal pareiškėjos apeliacinį skundą, kadangi tarp teisme nagrinėjamos bylos ir bylos apeliacinėje instancijoje egzistuoja prejudicinis ryšys, tačiau teismas pareiškėjos prašymo nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė, administracinės bylos nestabdė ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl privalomo bylos sustabdymo.

20.2. Teismas sprendime rėmėsi ne proceso dalyvio paaiškinimu, t. y. į bylą neįtraukto asmens Tarnybos 2019 m. spalio 29 d. rašte pateiktais paaiškinimais. Teismas negalėjo vertinti Tarnybos rašytinių įrodymų, neišsprendęs klausimo pagal ABTĮ 33 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl Tarnybos įtraukimo į bylą, tuo būdu apribojo pareiškėjos teises, nustatytas ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje. Teismas sprendė dėl aplinkybių, kurios nebuvo pagrįstos jokiais įrodymais, neigė objektyviai egzistuojančias aplinkybes apie pastatų ir statinių buvimą pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, tuo pažeisdamas ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų pateikimo, tyrimo ir vertinimo taisykles, kas lėmė neteisingo teismo sprendimo priėmimą. Teismas nepagrįstai rėmėsi ne proceso dalyvio paaiškinimu ir dėl to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą Nr. 571 „Dėl Reiskių tyro valstybinio telmologinio draustinio rūšies pakeitimo ir Kamšos botaninio-zoologinio, Plinkšių, Raigardo, Reiskių tyro, Varduvos kraštovaizdžio valstybinių draustinių ribų planų patvirtinimo“, kuriuo buvo pakeista Draustinio rūšis ir patvirtintas ribų planas. Naujame ribų plane yra nurodyta pareiškėjos įrengtų saulės elektrinių vieta (saulės elektrinės eksplikuotos plane). Prie minėto nutarimo projektą lydinčių dokumentų yra pridėta 2019 m. vasario 7 d. Tarnybos antikorupcinio vertinimo išvada, kurioje nurodyta, jog pakeitus Draustinio rūšį ir patvirtinus ribų planą, žemės savininkams veiklos apribojimai nebus nustatomi, jokia iki šiol vykdyta veikla nėra uždraudžiama ar apribojama. Draustinio tvarkymo planas, individualūs draustinio nuostatai nėra parengti ir patvirtinti, todėl teismui, nenustačius ir neįvertinus teisiškai reikšmingų bylos faktinių aplinkybių, buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (ABTĮ 56 str.), kas taip pat lėmė neteisingo teismo sprendimo priėmimą.

20.3. Teismas sprendimą grindė išimtinai Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis, nepagrįstai nesivadovaudamas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo normomis, tuo pažeisdamas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Saugomų teritorijų įstatymo redakcijos nuo 2013 metų ne kartą keitėsi, tačiau nei vienoje redakcijoje nebuvo nustatytas draudimas statyti saulės elektrines privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, tokių draudimų nėra nustatyta ir dabar. Atsižvelgiant į tai, jog jokiame įstatyme nėra nustatytas draudimas statyti saulės elektrines, jokie galiojantys teritorijų planavimo dokumentai tokių draudimų taip pat nenustato, teismas privalėjo pagrįsti savo sprendimą imperatyvia įstatymo nuostata, kuri draudžia saulės elektrinių statybą ne 2013 metais priimant privalomuosius nurodymus, bet šiuo metu, kadangi jei šiuo metu nėra teisės normų, kurios draustų saulės elektrinių įrengimą minimuose žemės sklypuose, tai įrengtos elektrinės šiuo metu yra įrengtos teisėtai ir nėra jokio teisinio pagrindo jas griauti, kadangi privalomuosiuose nurodymuose nurodytų teisės aktų pažeidimų šiuo metu nėra ir saulės elektrinės yra įrengtos teisėtai.

20.4. Specialiųjų žemės naudojimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad specialiosios naudojimo sąlygos sklypui yra taikomos nuo šių sąlygų įregistravimo į Nekilnojamojo turto registrą dienos (saulės elektrinių pastatymo metu jokie apribojimai Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruoti). Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 11 straipsnyje reglamentuota pareiga informuoti žemės sklypo savininką apie jo sklypui nustatytus ir taikomus apribojimus registruotu laišku, tačiau pareiškėja jokio pranešimo šiuo klausimu nėra gavusi, todėl laikytina, kad teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes nepasisakė ir netaikė minėto teisinio reguliavimo, netyrė ir nevertino viešojo administravimo subjekto – Tarnybos, veiksmų ir sprendimų, todėl priėmė sprendimą, neatitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimų.

20.5. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nepaaiškino, kokia įstatymo norma šiuo metu yra draudžiamas saulės elektrinių įrengimas pareiškėjos valdomuose žemės sklypuose. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjai priklausančiuose žemės sklypuose stovi sodyba, kadangi ortofoto nuotraukos patvirtina, jog pareiškėjai priklausančiuose žemės sklypuose stovi tik saulės elektrinės. Pareiškėja į bylą pateikė aiškius įrodymus – Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuris patvirtina, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pastatytas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

20.6. Pareiškėja pateikė Plungės rajono savivaldybei prašymą Plungės rajono savivaldybės bendrajame plane pareiškėjos žemės sklypuose numatyti atsinaujinančių energetikos objektus, t. y. jos saulės elektrines.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, nurodytus atsiliepime į prašymą, papildomai nurodo, kad sprendime aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog pareiškėjos nurodytos priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis pratęsti Inspekcijos reikalavimų įvykdymo terminą. Teismas, priimdamas sprendimą, laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino Tarnybos 2019 m. spalio 29 d. rašte Inspekcijai pateiktą informaciją ir ja vadovavosi priimdamas sprendimą, nereiškia, kad atsakymą pateikusi institucija byloje turėjo būti įtraukta proceso šalimi. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad šioje administracinėje byloje buvo sprendžiama dėl Tarnybos teisių ir pareigų.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad administracinės bylos nagrinėjimo dalykas – pareiškėjos prašymas pratęsti Inspekcijos reikalavimų įvykdymo terminą, bet ne pareiškėjos ginčo klausimai, susiję su Tarnybos priimtais sprendimais ir / ar pateiktų atsakymų pagrįstumu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos V. R. prašymas pratęsti 2013 m. spalio 25 d. reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-80-131025-00009, Nr. REI-80-131025-00010, Nr. REI-80-131025-00011 ir Nr. REI-80-131025-00012 (toliau – ir Privalomieji nurodymai) įvykdymo terminą iki 2022 m. gruodžio 31 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

25. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes, trečiojo suinteresuoto asmens Inspekcijos atsikirtimus į prašymą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas, nes pareiškėjos nuosavybės teise turimi žemės sklypai (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), kuriuose yra pastatytos keturios (kiekviename sklype po dvi) saulės elektrinės (kiekvienos galingumas iki 30 kW), yra Draustinyje ir nėra duomenų apie tai, kad juose yra sodybų ar statinių; saulės elektrinės nagrinėjamoje vietoje nėra suderinamos su Saugomų teritorijų įstatyme įtvirtintu draustinių apsaugos ir tvarkymo režimu, galimybės Draustinyje statyti saulės šviesos elektrines (II grupės nesudėtinguosius statinius), jomis užstatant tuščius (statiniais neužstatytus) žemės plotus, teisės aktai nenumato. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos prašyme (byloje pateiktas pareiškimas) nurodytos priežastys negali būti laikomos svarbiomis.

26. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 29 d. raštu Nr. (3)-V3-1274(7.8) „Dėl išvados pateikimo“, kuriame nurodyta, kad VSTT direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-103 buvo pradėtas rengti Draustinio tvarkymo planas, kuris yra parengtas, suderintas su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis, gauta Inspekcijos teigiama išvada ir gali būti teikiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui tvirtinti, pažymėta, kad parengtame Draustinio tvarkymo plane nagrinėjamoje vietoje nėra numatytos naujos sodybos, kad net nustačius nagrinėjamuose žemės sklypuose sodybos, turinčios atitikti tradicinės etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo principus, statybos galimybė tokių dydžių (esamų) saulės elektrinių (visų galingumas iki 120 kw) tikėtina iš esmės būtų neįmanoma. Konstatuota, jog dėl to, kad nagrinėjamoje vietoje naujų statybų plėtra nėra numatyta, savavališkos II grupės nesudėtingų statinių (4 saulės elektrinių) statyba turi būti likviduotos įstatymų nustatyta tvarka.

27. Pagal bylos duomenis Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą Nr. 571 „Dėl Reiskių tyro valstybinio telmologinio draustinio rūšies pakeitimo ir Kamšos botaninio-zoologinio, Plinkšių, Raigardo, Reiskių tyro, Varduvos kraštovaizdžio valstybinių draustinių ribų planų patvirtinimo“, kuriuo buvo pakeista Draustinio rūšis ir patvirtintas ribų planas. Reiskių tyro valstybinio telmologinio draustinio rūšis pakeista į Reiskių tyro valstybinį kraštovaizdžio draustinį, o pareiškėjos pastatytos saulės elektrinės yra šio draustinio ribose.

28. Iš pareiškėjos pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad pareiškėjai priklausančiuose žemės sklypuose (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įregistruotos specialiosios žemės ir miško sąlygos – telmologiniai (pelkių) draustiniai.

29. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, nes nesustabdė bylos iki bus apeliacine tvarka išnagrinėtas jos apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimo, kuriuo atmestas skundas dėl VSTT 2019 m. spalio 29 d. rašto Nr. (3)-V3-1274(7.8) „Dėl išvados pateikimo“ panaikinimo; sprendimą grindė ne proceso dalyvio paaiškinimais, t. y. į bylą neįtraukto asmens (VSTT) paaiškinimais (VSTT 2019 m. spalio 29 d. raštu Nr. (3)-V3-1274(7.8) „Dėl išvados pateikimo“).

30. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų pasakytina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 24 d. išnagrinėjo pareiškėjos nurodomą administracinę bylą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimą (administracinė byla Nr. eA-1322-662/2021). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad pareiškėja prašyme, adresuotame VSTT, prašė paaiškinti, ar atitinkamuose žemės sklypuose galima projektuoti ir statyti statinius bei ant jų perkelti esamas saulės elektrines ir, ar būtų laikoma, jog pareiškėja tokiu būdu tinkamai pašalino savavališkos statybos padarinius, ir taip galėtų įteisinti jai priklausančias saulės elektrines, t. y. nuomonės / konsultacijos. Iš VSTT 2019 m. spalio 29 d. rašto Nr. (3)-V3-1274(7.8) „Dėl išvados pateikimo“ turinio nustatyta, kad pareiškėja šiuo raštu tik buvo informuota apie tai, kad nagrinėjamoje vietoje naujų statybų plėtra nėra numatyta, o savavališkos II grupės nesudėtingų statinių (4 saulės elektrinių) statybos turi būti likviduotos įstatymų nustatyta tvarka. Padaryta išvada, kad VSTT 2019 m. spalio 29 d. raštas Nr. (3)-V3-1274(7.8) „Dėl išvados pateikimo“ yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo nėra priimtas joks viešojo administravimo subjekto valdingo pobūdžio nurodymas ar patvarkymas; raštas negali būti prilyginamas viešojo administravimo subjekto atsisakymui atlikti tam tikrus veiksmus arba vertinamas kaip neigiama išvada, sukelianti juridines pasekmes.

31. Taigi pareiškėjos nurodomoje administracinėje byloje Nr. eA-1322-662/2021 nebuvo nustatytos aplinkybės, kad pagal galiojančius teisės aktus pareiškėjos žemės sklypuose gali būti savavališkai pastatytos saulės elektrinės.

32. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.).

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai VSTT 2019 m. spalio 29 d. raštą Nr. (3)-V3-1274(7.8) „Dėl išvados pateikimo“ vertino kaip vieną iš įrodymų.

34. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį (iki 2021 m. sausio 1 d. buvusi 6 d.) bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

35. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas sprendė dėl VSTT teisių ir pareigų, nors ši institucija nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, nes pirmosios instancijos teismas ne tik kad nesprendė dėl šios institucijos teisių ir pareigų, bet ir atsižvelgiant į šioje byloje nagrinėjamo pareiškėjos prašymo pobūdį net ir negalėjo būti sprendžiama dėl VSTT teisių ir pareigų.

36. Priežiūros įstatymo 14 straipsnis reglamentuoja savavališkos statybos padarinių šalinimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

37. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr., pvz., 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013; kt.).

39. Administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog teismas, konstatavęs ypatingas aplinkybes, kai atliekant procedūras siekiant įteisinti savavališką statybą, asmuo objektyviai negali įvykdyti privalomojo nurodymo nustatytu terminu, turi pratęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą, o kai asmuo nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti, prašymas netenkinamas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1144-415/2020; kt.). Pažymėtina, kad šioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodyta, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo, privalo įvertinti, ar sprendžiant šį klausimą yra svarbios priežastys terminui pratęsti.

40. Taigi nagrinėjamu atveju pagal pareiškėjos paduotą prašymą turėjo būti tik sprendžiama, ar pareiškėjos prašyme nurodytos priežastys, dėl kurių turėtų būti dar kartą tęsiami tiek Inspekcijos, tiek teismų sprendimais nustatyti terminai pašalinti savavališkos statybos padarinius, yra svarbios, nebuvo nagrinėjamas ginčas, kilęs tarp pareiškėjos ir Inspekcijos ir / ar kito viešojo administravimo subjekto (-ų).

41. Akcentuotina, kad šioje byloje pagal pareiškėjos prašymą nėra nagrinėjami klausimai, ar pareiškėjai 2013 metais surašyti Privalomieji nurodymai yra pagrįsti ir teisėti, ar pareiškėja privalo juos vykdyti dėl jos nurodomų pasikeitusių įstatymų, taip pat klausimas dėl savavališkai pastatytų saulės elektrinių nugriovimo (pašalinimo).

42. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai teismas išnagrinėja bylą ir priima sprendimą atmesti reikalavimą dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ar termino pratęsimo, terminas privalomajam nurodymui įvykdyti skaičiuotinas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo (žr. 2021 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

43. Privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, o klausimas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo / neįvykdymo sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 str.).

44. Šioje byloje yra aktualūs tik pareiškėjos pateikti įrodymai, susiję su tuo, kokias įstatymo nurodytas procedūras pareiškėja pradėjo vykdyti (vykdo) iki jai nustatyto paskutinio termino, t. y. iki 2020 m. birželio 30 d., siekdama įteisinti savavališkas statybas Draustinyje, ir kurių trukmė nepriklauso nuo jos valios, t. y. šių procedūrų trukmei jis negali daryti jokios įtakos.

45. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjai pratęstas terminas įvykdyti Privalomuosius nurodymus iki 2020 m. birželio 30 d. Sprendimas grindžiamas tuo, kad saulės šviesos energijos elektrinių savininkai kreipėsi į Aplinkos ministeriją su paklausimais dėl informacijos dėl Reiskių tyro telmologinio draustinio ribų ir tvarkymo planų, dėl tvarkymo planų terminų, dėl planavimo dokumentų parengimo paslaugų pirkimų, viešųjų pirkimų procedūrų bei terminų ir pan., gauta informacija, kad specialiuosius planus planuojama parengti per pusantrų metų po viešųjų pirkimų procedūrų pabaigos, sprendimas dėl Reiskių tyro telmologinio draustinio ribų pakeitimo bus priimtas ne anksčiau kaip per 2 metus; pareiškėja pakeitė jai priklausančių žemės sklypų paskirtį iš žemės ūkio į namų valdos paskirtį, bei yra pateikusi UAB „Archvizija“ prašymą dėl statinių projektavimo, ant kurių stogų būtų perkeliamos saulės elektrinės, tokiu būdu įteisinant saulės elektrines ir pašalinant savavališkos statybos padarinius. Nustatyta, kad nėra užbaigtos teritorijų planavimo procedūros, todėl nėra aišku, kokio pobūdžio draustinis ginčo žemės sklypuose bus suformuotas ir kokios konkrečios draustinio ribos bus nustatytos, vyksta teritorijų planavimo procedūros baigiamasis etapas, ir padaryta išvada, kad pareiškėja objektyviai neturėjo jokių galimybių pašalinti savavališkos statybos padarinius per anksčiau teismo nustatytą terminą (iki 2018 m. gruodžio 31 d.), kadangi iki teritorijų planavimo procedūrų užbaigimo, nėra galutinai aišku, kokie konkretūs apribojimai bus taikomi pareiškėjai ir jos veiklai.

46. Pagal nagrinėjamos bylos duomenis pareiškėja neteisėtos statybos padarinius siekia pašalinti pakankamai ilgą laiką (jau tris kartus teismo sprendimais buvo tęstas Inspekcijos nustatytas Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas), o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog negali būti nustatytas nepateisinamai ilgas terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti bei savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų plėtojamos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (2015 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-609-520/2015; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2020 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4-602/2020 ir kt.).

47. Pareiškėjos prašymas buvo grindžiamas tuo, kad ji 2020 m. birželio 26 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją su prašymu pateikti informaciją, ar tuo atveju, jeigu jai priklausančias saulės elektrines pareiškėja perkeltų į kitą žemės sklypą, kuriame nebūtų nustatyti jokie apribojimai įrengti saulės elektrines, ar būtų pakeisti 2013 m. birželio 26 d. leidimai gaminti elektros energiją Nr. LG-2065; Nr. LG-2067 tomis pačiomis sąlygomis, kurių pagrindu ji galėtų gaminti elektros energiją kitame žemės sklype, pareiškėja įsigytų kitą žemės sklypą, į kurį galėtų būti perkeltos jai priklausančios saulės elektrinės.

48. Šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra susietos su savavališkos statybos, nustatytos Privalomuosiuose nurodymuose, įteisinimu, todėl jos nėra teisiškai reikšmingos, nagrinėjant ir vertinant pareiškėjos vykdomas procedūras.

49. Pareiškėja prašymą pratęsti terminą taip pat grindė tuo, kad ji 2019 m. spalio 4 d. kreipėsi į VSTT dėl išvados pateikimo, kad pateikė skundą dėl VSTT 2019 m. spalio 29 d. rašto Nr. (3)-V3-1274(7.8) „Dėl išvados pateikimo“ ir teisme yra nagrinėjamas skundas dėl šios išvados. Pareiškėjos nurodytas ginčas negali būti vertinamas kaip svarbi priežastis, nurodyta Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje (svarbi priežastis, susijusi su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos).

50. Pareiškėja prašyme nėra nurodžiusi jokių kitų aplinkybių ir pateikusi įrodymų apie pradėtas ir vykdomas procedūras, dėl kurių iki 2022 m. gruodžio 31 d. būtų įteisinta Privalomuosiuose nurodymuose nustatyta savavališka statyba, t. y. ji neįrodinėja svarbių priežasčių, susijusių su procedūromis, atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą, kurių užbaigimui yra būtinas ilgesnis terminas.

51. Pareiškėja nepateikė įrodymų, jog UAB „Archvizija“ pagal gautą pareiškėjos prašymą pradėjo statinių, ant kurių stogų būtų perkeliamos saulės elektrinės, projektavimą (pareiškėja prašymą grindė tuo, kad ji siekia suprojektuoti pastatus tokiu būdu, jog statiniai ir ant jų perkeltos saulės elektrinės atitiktų įstatymų keliamus reikalavimus); iki ankstesniu teismo sprendimu nustatyto termino nebuvo pasibaigęs teritorijų planavimo procesas, dėl kurio pareiškėjai buvo pratęstas terminas įteisinti savavališką statybą.

52. Dėl pareiškėjos nurodomų aplinkybių apie žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius sodybų statinius, kurie nurodyti Nekilnojamojo turto registre, pažymėtina, kad pareiškėja byloje nėra pateikusi įrodymų, jog realiai šie sodybų statiniai yra jos nurodomame žemės sklype, o pagal ortofoto nuotraukas (www.geoportal.lt/map) nėra sodybos statinių žemės sklype.

53. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad Draustinio tvarkymo planas, individualūs Draustinio nuostatai nėra parengti ir patvirtinti, tačiau šių aplinkybių nesusieja su jos vykdomomis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatytomis procedūromis, dėl kurių būtų galima pratęsti nustatytą terminą.

54. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, tačiau iš jų matyti, kad pareiškėja tik 2021 m. sausio 12 d. kreipėsi į Plungės rajono savivaldybę su prašymu dėl pasiūlymų Plungės rajono bendrojo plano korektūrai bei Plungės rajono savivaldybės administracija 2021 m. sausio 26 d. raštu atsakė į šį prašymą, nurodydama, kad artimiausiu metu bus numatomas Plungės rajono teritorijos bendrojo plano keitimas / koregavimas ir pareiškėjos prašymas bus perduotas projekto rengėjams. Šie įrodymai nepatvirtina, kad iki nustatyto termino buvo pradėtos Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros, dėl kurių būtų galima pratęsti nustatytą terminą.

55. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, susijusius su jos (pareiškėjos) atliktomis ir atliekamomis procedūromis, šalinant savavališkos statybos padarinius, daro išvadą, kad pagrįstai netenkintas pareiškėjos prašymas dar kartą pratęsti savavališkos statybos padariniams pašalinti terminą iki 2022 m. gruodžio 31 d. Dėl to apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

56. Pareiškėja prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, t. y. 1 052,70 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 12 Eur žyminį mokestį. Šis prašymas netenkinamas, nes apeliacinis skundas atmestas, be to, tokio pobūdžio bylose net ir patenkinus pareiškėjų prašymus, Inspekcija nėra pripažįstama pralaimėjusia šalimi (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-958-624/2015; 2017 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-499-602/2017).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė