2016-08-03 Nr. AB-15418-3-61-3-05231-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-110-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05231-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos 61.1; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. O. (V. O.) prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. O. (V. O.) skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu (b. l. 89–93) pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktoriaus 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 28-951 skirtą nuobaudą, pripažinti, kad Vilniaus PN direktorius savo veiksmais pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, ir priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas 2016 m. birželio 21 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko) padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, motyvuodamas tuo, kad pavėluotai pateikė apeliacinį skundą, nes kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl pažymos apie pajamas pateikimo, norėdamas pridėti šią pažymą kaip įrodymą prie prašymo teismui atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (pareiškėjas nedirba ir negauna kitų darbo užmokesčiui prilyginamų pajamų). Minėta pažyma buvo išduota pareiškėjui tik 2016 m. birželio 20 d. Ši aplinkybė nepriklausė nuo pareiškėjo valios, todėl, jo manymu, jis praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl svarbios priežasties.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

II. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (šiuo atveju taikytina įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.; toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėtą įstatymų leidėjo aiškiai nustatytą teisinį reguliavimą, apeliacinio skundo padavimo termino eigos pradžia laikytina ne teismo sprendimo nuorašo įteikimo apeliantui (apelianto supažindinimo su skundžiamo teismo sprendimo turiniu) diena, bet šio sprendimo paskelbimo teismo posėdyje diena.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2016 m. gegužės 31 d., todėl, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo teismui diena buvo 2016 m. birželio 14 d. Pareiškėjo apeliacinis skundas dėl minėto pirmosios instancijos teismo sprendimo buvo paduotas (išsiųstas) teismui iš Kybartų pataisos namų 2016 m. birželio 21 d., t.y. praleidus įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Lietuvos Respublikоs Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis minėtos teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Pareiškėjai, būdami atidūs ir rūpestingi, gavę jiems nepalankią teismo nutartį, turi neatidėliodami pasirūpinti dėl jos apskundimo per įstatymu nustatytą terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-18/2012).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimas jo paskelbimo dieną (2016 m. gegužės 31 d.) buvo išsiųstas pareiškėjui jo skunde nurodytu adresu į Kybartų pataisos namus, kur pareiškėjui buvo įteiktas pasirašytinai 2016 m. birželio 6 d. (b. l. 95–97), t. y. iki paskutinės apeliacinio skundo dėl minėto sprendimo padavimo teismui dienos (2016 m. birželio 14 d.) likus 8 dienoms. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per 14 dienų, skaičiuojant nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Minėta, kad pareiškėjas kreipėsi su apeliaciniu skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą 2016 m. birželio 21 d.

Prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą pareiškėjas grindžia argumentu, kad pažymą iš Kybartų pataisos namų administracijos apie tai, kad neturi pajamų, kurios prašė norėdamas pateikti teismui kaip įrodymą, kad galėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio, gavo 2016 m. birželio 20 d. Vertindama šį pareiškėjo argumentą, teisėjų kolegija pateiktų įrodymų kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad Kybartų pataisos namų pažyma Nr. 6/44-124 „Dėl V. O. gaunamų pajamų“ surašyta 2016 m. birželio 16 d., o pareiškėjo apeliacinis skundas surašytas 2016 m. birželio 20 d., išsiųstas 2016 m. birželio 21 d.

Pareiškėjas prašyme dėl termino atnaujinimo nenurodė kada būtent jis kreipėsi į įstaigos administraciją dėl šios pažymos išdavimo ir nepateikė įrodymų, kad šį veiksmą atliko neatidėliodamas po to, kai jam 2016 m. birželio 6 d. buvo įteikta teismo sprendimo kopija. Pabrėžtina, kad pareiškėjo kreipimasis į įstaigos administraciją pažymos, kuri jam buvo reikalinga kaip priedas prie apeliacinio skundo, prašant atleisti nuo žyminio mokesčio, pareiškėjui nebuvo kliūtis surašyti apeliacinį skundą iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos.

Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad nuo 2016 m. birželio 6 d. (teismo sprendimo įteikimo dienos) iki 2016 m. birželio 14 d. (termino paduoti apeliacinį skundą paskutinės dienos) jam buvo objektyvių kliūčių parengti ir išsiųsti apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjas iki termino paduoti apeliacinį skundą pabaigos nebuvo pasirūpinęs pažymos apie pajamas gavimu, vertintina kaip pareiškėjo nerūpestingumas, nes 8 dienų terminas, elgiantis apdairiai ir rūpestingai, buvo pakankamas šiems veiksmams atlikti.

Pažymėtina ir tai, kad net ir tuo atveju, jei pareiškėjas iki paskutinės termino paduoti apeliacinį skundą padavimo dienos nebuvo pasirūpinęs pažymos apie pajamas gavimu, procesine prasme tai nebuvo kliūtis iki nustatyto termino paduoti teismui apeliacinį skundą ir prašyti atleisti nuo žyminio mokesčio nurodant, kad pažymą, jog neturi pajamų, pateiks teismui vėliau (gavęs įstaigos administracijos pažymą). Pareiškėjo delsimas surašyti apeliacinį skundą iki 2016 m. birželio 14 d. (termino paduoti apeliacinį skundą paskutinės dienos) ir 2016 m. birželio 20 d., kuri nurodyta apeliaciniame skunde kaip jo surašymo diena, nepateisintas jokiomis objektyviomis priežastimis.

Minėta, kad administracinių teismų praktikoje sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą vertinamos aplinkybės, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo pakankamai rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad aplinkybė, jog pareiškėjas netinkamai gynė savo teises, paprastai nelaikytina svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-350/2014, 2014 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-898/2014, 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1173-146/2015, 2015 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1320-602/2015, 2016 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-360-552/2016 ir kt.).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė argumentais bei įrodymais, jog apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl nuo jo valios ir veiksmų nepriklausančių priežasčių, kurias teismui būtų pagrindas pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Todėl tenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo nėra pagrindo. Priimti apeliacinį skundą atsisakytina ir jis kartu su priedais grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsniu 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. O. (V. O.) prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo padavimo terminą netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo V. O. (V. O.) apeliacinį skundą ir grąžinti apeliacinį skundą kartu su priedais padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė