AS-822-649-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS822-649/2012

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-10943-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2011 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą, prašydamas:

1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 01-1826 dalį, kuria I. K. atkurtos nuosavybės teisės į Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 2764-01 patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte J. M. suprojektuoto namų valdos (duomenys neskelbtini), 0,2000 ha žemės sklypo 0.1814 ha plotą;

2) pripažinti negaliojančiomis žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2885 ha dalies 2003 m. sausio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-320 ir I. K. bei S. K. 2005 m. lapkričio 7 d. susitarimo Nr. 1-6142 dalis dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 2764-01 patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte J. M. suprojektuoto namų valdos (duomenys neskelbtini), žemės sklypo 0,1814 ha ploto perleidimo S. K. nuosavybėn;

3) taikyti restituciją – Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 2764-01 patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte J. M. suprojektuoto namų valdos (duomenys neskelbtini), žemės sklypo 0,1814 ha plotą grąžinti valstybės nuosavybėn, o už šią žemę sumokėtus pinigus – S. K.;

4) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 2.3-5723-01 dalį dėl 0,1814 ha ploto, pašalinant jį iš šiuo įsakymu suformuoto 0,2885 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, plane pažymėto 24-1, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ploto ir ribų;

5) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. 2.3-9881-(01) dalį, dėl 0,1814 ha ploto, pašalinant jį iš šiuo įsakymu padalijus 0,2885 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotų naujų kitos paskirties žemės sklypų, kurių kadastriniai numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), ploto ir ribų; 6) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo patikslinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 5 d.

įsakymą Nr. 30-2410, t. y. nustatyti kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2 000 kv. m. (186 kv. m. + 1 814 kv. m.) plotą ir ribas; 7) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 30-2410 patikslinimo patikslinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 2.3.-6699-(01), t. y. nustatyti 2 000 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotą ir šio žemės sklypo 1 814 kv. m. papildomai parduoti pareiškėjui Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, nustatyta tvarka.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą administraciniams aktams apskųsti.

Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 31 d. nutartimi byla pagal pareiškėjo ieškinį perduota Vilniaus apygardos administraciniam teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą ieškinio padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo ieškinį.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamo akto pagrindinius elementus momentu. Nustatė, kad apie ginčijamą Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 01-1826 pareiškėjas žinojo jau 2009 m. lapkričio 26 d., kai rašė prašymą Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui. Pareiškėjui Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. gruodžio 10 d. raštu išsiųstas tos pačios dienos nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame paaiškinta teisė skųsti VĮ Registrų centro atsisakymą pasirašyti nekilnojamojo turto objekto kadastro darbų sutartį, išaiškinta apskundimo tvarka. Pats pareiškėjas prašyme nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 27 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Kadastrinių matavimų skyriaus raštu jam pranešta, jog šulinys, kuris priklausė jo tėvams, yra perleistas tretiesiems asmenims ir yra žemės sklype, priklausančiame tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Pareiškėjas, 2011 m. liepos 15 d. rašydamas raštą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui, jau žinojo, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,2885 ha Apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 01-1826 buvo priskirta I. K., taigi jis žinojo apie priimtą administracinį aktą, kurį ginčija nagrinėjamoje byloje, žinojo jo priėmimo datą bei turinį.

Spręsdamas klausimą dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo, teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodomi argumentai ir pateikti įrodymai nepatvirtina, jog terminas skundui dėl administracinių aktų panaikinimo pateikti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių egzistavus objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių jam nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2011 m. gruodžio 7 d., t. y. apie dvejus metus, laiku kreiptis į teismą. Prie ieškinio taip pat nepridėta įrodymų, patvirtinančių, kad būtent 2011 m. lapkričio 29 d., kaip nurodė pareiškėjas, jis gavo ginčijamą 2002 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad, būdamas atidus ir rūpestingas bei siekdamas apginti savo teises ir jau 2009 m. gruodžio 10 d. (vėliausiai 2011 m. liepos 15 d.) žinodamas apie nuosavybės teisių atkūrimą tretiesiems asmenims ginčo žemės sklype, pareiškėjas galėjo laiku kreiptis į teismą, tačiau tai padarė tik 2011 m. gruodžio 7 d., t. y. praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamą teisės aktą gavo tik 2011 m. lapkričio 28 d., todėl pirmosios instancijos teismo neprašė atnaujinti skundo padavimo termino. Pažymi, kad pirmą kartą apie tai, jog jam negali būti parduotas didesnis negu 186 kv. m. ploto namų valdos sklypas, sužinojo 2009 m. birželio 12 d., sudarydamas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau tuo metu pareiškėjas sužinojo tik apie tai, jog likusi žemė yra perleista kitiems asmenims. Pirmosios instancijos teismo nurodomame Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. gruodžio 10 d. nutarime nebuvo jokios informacijos apie pareiškėjo skundžiamą administracinį aktą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 29 d. iki 2011 m. lapkričio 29 d. septynis kartus raštu kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų, jog apie ginčijamą aktą (jo datą, numerį) jis sužinojo anksčiau negu 2011 m. liepos mėn., kai gavo neoficialią informaciją apie ginčijamą sprendimą, o apie sprendimo turinį sužinojo 2011 m. lapkričio 28 d., kai jo atstovė nuvyko į Vilniaus žemėtvarkos skyrių. Atkreipia dėmesį, jog iki šiol neturi skundžiamo akto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą ieškinio padavimo terminą ir atsisakyta priimti pareiškėjo ieškinį, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose.

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tuo atveju, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Spręstina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. AS4-455/2006; 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. AS2-437/2006; 2006 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. AS7-301/2006; 2006 m. birželio 29 d. nutartis byloje Nr. AS8-249/2006; 2006 m. gegužės 4 d. nutartis byloje Nr. AS5-132/2006; 2005 m. kovo 24 d. nutartis byloje Nr. AS7-100/2005).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136, 148 str.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai neišanalizavęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, neteisingai nustatė momentą, nuo kada pareiškėjas sužinojo apie skundžiamą aktą ir jo esminius elementus.

Iš pareiškėjo skundžiamo administracinio akto turinio akivaizdu, kad jis neturėjo būti įteiktas pareiškėjui, todėl sprendžiant, ar pareiškėjas kreipėsi į teismą laiku, būtina nustatyti, kada jis objektyviai sužinojo ar turėjo sužinoti apie prašomą panaikinti administracinį aktą bei su juo susijusius kitus išvestinius administracinius teisės aktus, t. y., kada jam tapo žinomas ginčijamo akto – Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 01-1826 – turinys.

Pareiškėjas teigia, kad apie minėtą administracinį aktą jis sužinojo 2011 m. liepos mėn., kai gavo neoficialią informaciją apie ginčijamą sprendimą, o apie sprendimo turinį sužinojo 2011 m. lapkričio 28 d., kai jo atstovė nuvyko į Vilniaus žemėtvarkos skyrių. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo sužinojimo apie ginčijamą aktą data laikė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. gruodžio 10 d. rašto išsiuntimo dieną.

Įvertinęs nurodyto rašto turinį (b. l. 26), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sužinojimo (ABTĮ 33 str. prasme) apie ginčijamus aktus data laikė 2009 m. gruodžio 10 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad 2009 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 5.2-2400 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra tik informavo pareiškėją, jog skundai dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimų gali būti paduodami Centriniam registratoriui, o Centrinio registratoriaus sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Iš prie Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros rašto pridėto 2009 m. gruodžio 10 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, matyti, jog pareiškėjas minėtu nutarimu apie Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 01-1826 informuotas nebuvo, t. y. iš nutarimo turinio nėra aišku, ar toks administracinis aktas apskritai egzistavo, kas ir kada jį priėmė bei kokios teisės ir pareigos jame įtvirtintos. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, iš pareiškėjo prašymo dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo Generaliniam prokurorui (b. l. 25) taip pat negalima nustatyti, jog pareiškėjas, teikdamas minėtą prašymą, buvo informuotas apie Vilniaus apskrities viršininko priimtą administracinį aktą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2011 m. liepos 15 d. pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui pateikė prašymą (b. l. 38), kuriame, be kita ko, nurodė, kad, įforminus nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, jam buvo suteikta teisė išpirkti tik 0,0186 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o 0,2885 ha – Apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 01-1826 buvo priskirta I. K. iš esamų 0,3000 ha. Prašyme akcentuojama, kad adresato atsakymas yra reikalingas dėl tolimesnių teisminių ginčų.

Atsižvelgusi į nurodytą prašymą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, pareiškėjui 2011 m. liepos 15 d. kreipiantis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrių, jam buvo žinomas nagrinėjamoje byloje ginčijamas administracinis aktas, pareiškėjas tiksliai nurodė aktą priėmusį subjektą, datą, numerį, bei akto turinio dalį, kuri galimai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms ir interesams. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, skundo padavimo terminas nagrinėjamu atveju turėtų būti skaičiuojamas nuo 2011 m. liepos 15 d. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pareiškėjas 2011 m. gruodžio 7 d. į teismą kreipėsi praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas prašo, esant nustatytai aplinkybei, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas, jį atnaujinti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, jog asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, kadangi asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-171/2011, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-87/2011, 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-329/2010 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo teiginys, jog socialinių įgūdžių stoka, sunki pareiškėjo materialinė padėtis gali sudaryti pakankamą pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, negali būti vertinamas kaip objektyvi aplinkybė termino atnaujinimo prasme. Asmuo, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises ir įgyvendinti interesus, turi būti aktyvus, atidus ir rūpestingas, o, ketindamas skundu kreiptis į teismą, savo teises įgyvendinti gali tiek pats, tiek pasitelkdamas kitus specialių teisinių žinių turinčius asmenis.

Iš byloje esančio 2007 m. birželio 14 d. įgaliojimo (b. l. 6) nustatyta, kad pareiškėją santykiuose inter alia su viešojo administravimo subjektais ir teismais atstovavo įgaliotas atstovas E. Č. Būtent pareiškėjo atstovas E. Č. ir surašė minėtą 2011 m. liepos 15 d. prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui. Iš šio prašymo taip pat matyti, jog pareiškėjas ir jo atstovas suvokė, kad, siekiant apginti galimai pažeistas pareiškėjo teises, ateityje gali kilti teisminių ginčų. Būtent dėl šios priežasties pareiškėjo atstovas ir kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrių (b. l. 38).

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas pasirūpino tinkama bei efektyvia savo teisių gynyba, tačiau nagrinėjamu atveju dėl galimo neatidumo, nerūpestingumo ar kitų subjektyvaus pobūdžio priežasčių nebuvo operatyviai reaguojama į gautą informaciją apie nagrinėjamoje byloje ginčijamus administracinius aktus bei nebuvo stengiamasi užtikrinti kaip galima greitesnės pareiškėjo galimai pažeistų teisių gynybos. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl termino skundui pateikti praleidimo vertintinos kaip subjektyvios ir nesudarančios pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi faktines bylos aplinkybes bei atsižvelgusi į tai, kad proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.), konstatuoja, jog pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais sukūrė sau neigiamų teisinių pasekmių. Konstatuotina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės pripažintinos subjektyviomis ir negali būti laikomos svarbiomis priežastimis atnaujinti skundo padavimo terminą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė