cf3701ca-2bd9-44b3-8efa-814ba5ced8d8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-2847-629/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00808-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.4; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. (A. B.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : A. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2017 m. vasario 22 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose netinkamomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad kamerose ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų, kameros buvo perpildytos.

Be to, kamerų apÅ¡vietimas buvo netinkamas, siekė tik 100–120 lx. PareiÅ¡kėjas taip pat pažymėjo, kad sanitariniai mazgai kamerose neatitverti. Pabrėžė, kad LukiÅ¡kių TI-K pastatas priskirtinas kultÅ«ros paveldui, todėl jame apgyvendinti žmonių apskritai negalima. PareiÅ¡kėjo teigimu, minėtos sÄ lygos padarė negrįžtamÄ Å¾alÄ jo sveikatai, pažemino orumÄ , be to, pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 9–15) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 1,86 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad tam tikrais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 8 str. nustato asmenų pristatymÄ Ä¯ tardymo izoliatorių. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas.

Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat paaiÅ¡kino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Taip pat nurodė, kad kai kuriose kamerose sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti užuolaidomis.

LukiÅ¡kių TI-K nuomone, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretÅ«s. Tam tikras suimtųjų nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ .

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita, taip pat pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų. Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo.

Pasak pareiÅ¡kėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti žalÄ už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2017 m. vasario 22 d., tačiau iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ bei jose laikytų asmenų skaičių, nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje nebuvo mažesnis nei 3,6 kv. m, todėl pažeidimo faktas nenustatytas.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi netinkamu kamerų apšvietimu. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 14 p. mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Teismas atkreipia dėmesį, jog nors pareiškėjas teigia, kad kamerų apšvietimas netinkamas, tesiekia 100–120 lx, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų, kokiu būdu išmatavo kameros apšvietimo lygį, nepateikė nurodomų matavimų rezultatų, taigi pareiškėjui nepagrindus savo pateiktų apšvietos matavimų, pareiškėjo teiginiai laikytini neįrodytais.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , kt.). Å iuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo laikomas vienas arba su dar vienu asmeniu, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisės galėjo bÅ«ti pažeistos tik tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas kameroje buvo laikomas su kitu asmeniu, t. y. iÅ¡ viso 105 paras.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ nepaneigė pareiÅ¡kėjo teiginių, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiÅ¡kai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, iÅ¡skyrus kameras Nr. 118 ir 332, kuriose pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso praleido 12 parų. Teismo vertinimu, tam tikros izoliacijos (pertvarų su durimis, užuolaidomis ir pan.) įrengimas nereikalauja pastato rekonstrukcijos darbų, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ neužtikrinimas blogino jo kalinimo sÄ lygas 93 paras.

Pažymėtina, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali bÅ«ti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiÅ¡kas pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad tam tikrais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ ). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das, o tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bÅ«do ir (ar) dydžio, atsižvelgtina į nustatyto pažeidimo pobÅ«dį ir trukmę, bei į aplinkybę, kad kiti pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti nusiskundimai nepasitvirtino, be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų apie, jo teigimu, pablogėjusiÄ sveikatÄ , žalÄ grindė gan abstrakčiais argumentais.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui Å¡iuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 str. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju nepatyrė tokio pobÅ«džio neturtinės žalos, kuri turėtų bÅ«ti atlyginama pinigais, ir nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkinamas iÅ¡ dalies, konstatuojant, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į privatumo užtikrinimÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais.

Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas tik iÅ¡ dalies, atsakovas turi teisę į dalies patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisti 1,86 Eur iÅ¡laidų už medžiagos, susijusios su bylos nagrinėjimu, parengimÄ . Teismas atkreipia dėmesį, kad LukiÅ¡kių TI-K bylos medžiagÄ pateikė elektroniniu bÅ«du, todėl realiai iÅ¡laidų kopijoms padaryti nepatyrė, todėl nėra pagrindo priteisti jam iÅ¡ pareiÅ¡kėjo Å¡ias iÅ¡laidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1, 4 p., 132 str. 1 d. ir 133 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. B. (A. B.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo A. B. (A. B.) teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Milda Vainienė