Legislator Case Law & Legislation
2025-11-26 Nr. AB-20704-3-64-3-02577-2023-4 AI generated

2025-11-26 Nr. AB-20704-3-64-3-02577-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2025-11-26 Nr. AB-20704-3-64-3-02577-2023-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2025-11-26 Nr. AB-20704-3-64-3-02577-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – atsakovas), 200 Eur turtinei žalai, kilusiai dėl kratos metu sugadinto televizoriaus, atlyginti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. TA-61-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02577-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 53.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – atsakovas), 200 Eur turtinei žalai, kilusiai dėl kratos metu sugadinto televizoriaus, atlyginti.

2. Atsakovo – Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime prašė skundą atmesti, nurodydamas, kad nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, sudarantys būtinąją civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygą. Be to, pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta turtinė žala, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog skunde nurodytas televizorius priklauso jam nuosavybės teise, taip pat nepateikė įrodymų apie televizoriaus vertę, įstaigos administracijos ir pareigūnų kaltę bei tiesioginį priežastinį ryšį tarp kalėjimo administracijos veiksmų ir pareiškėjo nurodomos žalos.

II. 3. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė patirtos turtinės žalos dydžio, todėl tai sudaro pagrindą jo skundą atmesti.

4. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas teigė, kad jam buvo padaryta 200 Eur turtinė žala, kuri susideda iš 160 Eur kainavusio televizoriaus ir 40 Eur kuro išlaidų, patirtų pristatant televizorių į Šiaulių kalėjimą.

5. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimą. Atsakovo atstovas nurodė sutinkantis su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė galimai patirtos turtinės žalos dydžio, todėl jo skundas pagrįstai buvo atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 54 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą proceso šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Pastebėtina, jog teisių perėmimas po fizinio asmens mirties sprendžiamas pagal paveldėjimo teisės normas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5 knygoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-748/2013).

7. Pagal Gyventojų registro duomenis V. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Remiantis Testamentų registro duomenimis jo palikimą priėmė Lietuvos Respublika. Notarė R. L. 2025 m. lapkričio 19 d raštu informavo, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas 2025 m. gegužės 28 d. išduotas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir pateikė šio liudijimo kopiją.

8. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių bylų procesas ginčo teisenos tvarka yra grindžiamas dvišališkumu, kuriam būdinga tai, kad kiekviename procese egzistuoja dvi šalys – pareiškėjas ir atsakovas. Būtent dviejų šalių egzistavimas procese sudaro tinkamas sąlygas jam vykti, įgyvendinti rungimosi principą. Šalimis administracinių bylų procese gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys (ABTĮ 2 str. 2 d., 5 str.). Procese likus tik vienai šaliai, administracinė byla negali būti toliau nagrinėjama. Kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu ginčo teisinis santykis leidžia teisių perėmimą, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą iki paaiškės mirusio fizinio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas (ABTĮ 54 str., 100 str. 1 d. 1 p., 101 str. 1 d. 1 p.). Jeigu mirus asmeniui, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių, teismas nutraukia bylą (ABTĮ 103 str. 6 p.).

9. Nagrinėjamoje byloje susidarė tokia teisinė situacija, kai pareiškėjo teisių perėmėjas galėtų būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, o atsakovas – taip pat Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų tarnybos, t. y. pareiškėjas ir atsakovas sutampa. Tokioje situacijoje nebeįmanomas rungimosi principo įgyvendinimas, nes faktiškai abiejų bylos šalių pozicijas formuoja tas pats asmuo arba su juo susiję ir jam pavaldūs asmenys (atstovai). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje mirusio pareiškėjo teisių perėmimas nėra galimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-667-442/2020, 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-456-520/2021).

10. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje procesinių teisių perėmimas pagal ABTĮ 54 straipsnį nėra galimas, o ši aplinkybė yra pagrindas nutraukti administracinę bylą pagal ABTĮ 103 straipsnio 6 punktą.

11. ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad jeigu nustatomos ABTĮ 103 straipsnyje nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytos ABTĮ 103 straipsnio 6 punkte nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir bylą nutraukia.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 6 punktu ir 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan