cf365d02-e159-4a68-bad6-d355af5f9126 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas                          Bylos Nr. 1A-260-317/2012Teisėjas: Alvydas Rimkevičius                                    Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00253-2010-8                                                          Procesinio sprendimo kategorija:2.4.6.; 2.4.7. (S)                                                                                 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Algerdo UrbÅ¡io ir Jurgio KiÅ¡kio, sekretoriaujant Laimai GrėbliÅ«nienei ir Audronei StankevičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Å ukiui, gynėjui Vytautui Gineikai, nuteistajam S. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. D. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-20 nuosprendžio, kuriuo S. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 184 str. 1 d.

– 13 MGL (1690 litų) bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirta bausmė subendrinta su 2010-10-11 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – 16 MGL bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 25 MGL (3250 litų) bauda.Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaičius bausmę atliktÄ pagal 2010-10-11 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį, paskirta galutinė bausmė 9 MGL (1170 litų) bauda.IÅ¡ S. D. priteista 1090 Lt Valstybinei mokesčių inspekcijai.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė:                          S. D. nuteistas už tai, jog bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo bÅ«rio patruliui A.

D. 2010-01-21 už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ sulaikius ir uždarius automobilį „VW Golf“, identifikavimo numeris WVWZZZ19ZJW028231, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausiusį G. M., į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomÄ automobilių aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), pagal 2008-01-30 bendradarbiavimo sutartį Nr. 20-1L-64 tarp Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3.2., 3.3. ir 3.4. punkto reikalavimus privalėdamas saugoti minėtÄ transporto priemonę, to nedarė ir jÄ pridavė į metalo supirkimo punktÄ , tokiu bÅ«du iÅ¡Å¡vaistydamas jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ bei padarydamas Lietuvos Respublikos valstybei 1090 Lt turtinę žalÄ .             Nuteistasis S. D. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apygardos teismo 2011-12-20 nuosprendį, o teismui nusprendus, jog jis yra kaltas dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 184 str. 1 d. padarymo, nuosprendį pakeisti į lengvesnę bausmę, taikant LR BK 62 str. nuostatas bei paskiriant Å¡velnesnę bausmę, negu numatyta įstatyme.             Skunde nurodo, jog apylinkės teismo nuosprendžiu paskyrė per griežtÄ bausmę, o jis inkriminuojamos veikos nepadarė.

Jo teigimu, automobilis „VW Golf“, priklausęs G. M., buvo atgabentas į saugojimo aikÅ¡telę ir ten patalpintas, tačiau priklausė ne asmeniui, kuris jį vairavo. Todėl buvo susisiekta su automaÅ¡inos savininku ir jis buvo informuotas, kad transporto priemonės transportavimas tralu į aikÅ¡telę jam kainuos apie 250 Lt., o laikymas aikÅ¡telėje į parÄ jam kainuos 15 Lt. Automobilio savininkas kategoriÅ¡kai atsisakė mokėti tokius pinigus, motyvuodamas, kad automobilio vertė yra mažesnė už paslaugų vertę, todėl buvo susitarta, kad savininkas atvažiuos į aikÅ¡telę ir paraÅ¡ys atsisakymÄ nuo automobilio.

Tai pastarasis ir padarė. Kai transporto priemonės savininko atsisakymas buvo gautas ir jokios kitos informacijos nei iÅ¡ policijos, nei iÅ¡ teismo ar VMI apie tai, kad transporto priemonės turi bÅ«ti saugoma, gauta nebuvo, įmonės darbuotojams, kartu dalyvaujant ir jam, buvo nurodyta automobilį supjaustyti ir priduoti į metalo lauÅ¾Ä . Dėl to, 2010-01-26 (data nurodoma pagal metalo laužo supirkimo punkto kvitÄ , tačiau realybėje, data yra 2010-02-26, nes Å¡ie veiksmai buvo atliekami po mėnesio, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių net netyrė) automobilis VW GOLF v/n (duomenys neskelbtini) kartu su kitais beverčiais supjaustytais automobiliais kaip metalo laužas, buvo atiduotas į UAB "(duomenys neskelbtini)" metalo laužo supirkimo punktÄ .

Už automobilį gauta 150 Lt, kurie buvo įneÅ¡ti į įmonės kasÄ . Å is automobilis buvo supjaustytas, nes buvo žinoma, kad savininkui, policijai ir tuo labiau- VMÄ®, kuri nebuvo pareiÅ¡kusi jokių pretenzijų, tas automobilis nereikalingas ir už jo saugojimÄ niekas jam nesumokės. Apie tai, kad automobilis gali bÅ«ti ar yra konfiskuotas ir turi bÅ«ti perduotas į Mokesčių inspekcijÄ realizavimui, jokios informacijos nebuvo. Buvo vienintelis Å¡io automobilio savininkas, kuris jo atsisakė. Automobilį pjaustyti iÅ¡ policijos jokio leidimo negauta.

Tuo metu, kai savininkas atsisakė automobilio, jisai dar buvo ne mokesčių inspekcijos žinioje. IÅ¡ mokesčių inspekcijos leidimo realizuoti automobilį taip pat negauta, kadangi VMÄ® darbuotojai, gavę teismo sprendimÄ , neskubėjo jo vykdyti ir tik 2010-03-28 į UAB "(duomenys neskelbtini)" aikÅ¡telę atvyko mokesčių inspekcijos atstovė su antstoliu apžiÅ«rėti automobilio VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jiems buvo paaiÅ¡kinta, kad minėto automobilio nėra, nes jo atsisakė savininkas, ir automobilis kaip metalo laužas buvo priduotas į metalo laužo supirktuvę.

Kadangi gauti pinigai buvo įneÅ¡ti į įmonės kasÄ , todėl pasisavinti nebuvo. Gautų pinigų nepakako padengti iÅ¡laidas už maÅ¡inos saugojimÄ , todėl apelianto nuomone, jo veiksmuose nėra nusikaltimo numatyto LR BK 184 str. l d. sudėties. Skundo autoriaus teigimu, joks specialistas neįvertino transporto priemonės vertės, todėl jo atžvilgiu baudžiamoji byla turėjo bÅ«ti nutraukta dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo. Nėra jokių objektyvių duomenų padarytai žalai nustatyti, o tokiu atveju nėra ir LR BK 184 str. l d. sudėties, nes nėra nustatyta Å¡io straipsnio kvalifikuojančių požymių.

Nors automobilis buvo įvertintas rinkos kaina, negalima vertinti daikto, kurio nėra ir kurio stovio niekas nematė, o pats automobilio savininkas nei ikiteisminio nagrinėjimo metu, nei teisme apklaustas nebuvo.             Skunde nurodoma, jog jis nepadarė inkriminuojamos veikos, nes automobilis buvo perduotas į metalo supirktuve su jo savininko žinia. Jokių objektyvių duomenų, kad automobilis galį bÅ«ti konfiskuotas valstybės naudai, nebuvo, todėl jo veikoje nėra pagrindinės sudedamosios nusikaltimo dalies - kaltės. Turtas nebuvo iÅ¡Å¡vaistytas, nes savininkas žinojo apie pasekmes ir su jomis sutiko, transporto priemonė priklausė bÅ«tent tam savininkui, žala savininkui nepadaryta, tad atitinkamai nėra ir nusikaltimo sudėties.             Apelianto teigimu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta objektyvių duomenų apie tai, kad jis iÅ¡Å¡vaistė svetimÄ turtÄ , nes apie turto perdavimÄ Ä¯ metalo supirktuvę tuo metu turto savininkas žinojo ir kitų pretendentų nebuvo.

Dėl to teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pažeidė LR BPK 305 str. 1 d. 1, 2, 3 punktus-nuosprendyje neįrodyta nusikalstamos veikos aplinkybės, padarymo, bÅ«das, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nenustatytos faktinės aplinkybės ir neaptarti įrodymų prieÅ¡taravimai, neapklausti liudytojai. Nuosprendis, jo teigimu, pagrįstas tik prielaidomis, subjektyviais liudytojų R. Z., R. P. parodymais. Vertindamas įrodymus, teismas nesilaikė LR BPK 20 str. 5 d. nustatytų reikalavimų, netinkamai patikrino kiekvieno įrodymo tikrumÄ , liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį ir jų vertinimÄ kaip visumos, todėl teisėjo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, kas galėjo esmingai pateikti iÅ¡vadas.

Apelianto teigimu, Å¡ių reikalavimų nesilaikymas, vertinant įrodymus, turėtų bÅ«ti pripažintas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.              Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. D. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytais motyvais.             Prokuroras prašė nuteistojo S. D. apeliacinį skundÄ atmesti.             Nuteistojo S. D. apeliacinis skundas atmestinas.             Apeliantas, nesutikdamas su teismo iÅ¡vada, kad padarė LR BK 184 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , akcentuoja, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Å is apelianto skundo argumentas atmestinas, nes apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kaip reikalaujama LR BPK 301 str. 1 d., yra tinkamai motyvuotas, argumentuotas. Ä®rodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo, kadangi teismas savo iÅ¡vadas grindė įrodymais įvertintais LR BPK 20 str. 5 d. įtvirtintomis nuostatomis, įpareigojančiomis teismÄ vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Pagrindo abejoti, kad bylos įrodymus vertinusio teisėjo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, kolegija nemato. Nėra ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , buvo laikomasi ir reikÅ¡mingos įrodymų vertinimo sÄ lygos – reikalavimo vadovautis įstatymu. Byloje surinkti įrodymai atitinka reikalavimus nustatytus LR BPK 20 str. 3 ir 4 d. d. Faktiniai bylos duomenys gauti teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu BPK numatytomis priemonėmis.

PrieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis S. D., buvo iÅ¡analizuoti ne tik jį kaltinantys, bet ir teisinantys įrodymai, dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pakankamai motyvuotai pasisakyta. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog automobilio savininko G. M. atsisakymÄ nuo automobilio, nuteistasis pateikė tik apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nors dar 2010-07-07 apklausiamas įtariamuoju buvo nurodęs, kad pateiks tokį dokumentÄ . Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas G. M. patvirtino, jog atsisakė savo automobilio, nes neturėjo lėšų sumokėti už jo nuvežimÄ ir jos saugojimÄ .

Tačiau kolegija, iÅ¡analizavusi visus teisme iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti faktiniai duomenys patvirtina, jog S. D. iÅ¡vaistė jam patikėtÄ ir jo žinioje esantį svetimÄ turtÄ â€“ automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)                           Pagal LR BK 184 str. 1 d. atsako tas, kas iÅ¡vaistė jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 devintame punkte iÅ¡aiÅ¡kino, kad turto iÅ¡Å¡vaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu.

LR BK 184 str. 1 d. prasme, atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iÅ¡Å¡vaistymÄ atsiranda tada, kai jis neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais tam turtui. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog 2008-01-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama aikÅ¡telės direktoriaus S. D., bei Kauno miesto VPK pasirašė bendradarbiavimo sutartį Nr. 20-IL-64 dėl transporto priemonių, apgadintų eismo įvykių metu, už Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus bei pagal policijos pareigÅ«nų atskirus pavedimus, nuvežimÄ iÅ¡tisÄ parÄ Ä¯ saugojimo aikÅ¡telę (duomenys neskelbtini), ir jų saugojimÄ . 2010-01-21 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas Nr. 13 patvirtina, jog automobilis VW Golf, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vilkiku buvo nuvežtas į aikÅ¡telę esančiÄ (duomenys neskelbtini).

Tai reiÅ¡kia, kad paminėtas kaltinime automobilis S. D. buvo patikėtas.              Teismų praktikoje patikėtu turtu laikomas užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgalinimus. Nors apeliantas ir teigia, jog jis automobilį į metalo lauÅ¾Ä pridavė turėdamas jo savininko G. M. sutikimÄ -jo atsisakymÄ nuo automobilio, todėl jo veika negali bÅ«ti laiko nusikalstama, su tokiu aiÅ¡kinimu negalima sutikti.

Kolegija konstatuoja, jog nuteistojo S. D. teiginiai, kad automobilį jis pridavė metalui su automobilio VW Golf savininko žinia ir dėl to niekam nepadarė žalos, yra nepagrįstas ir nepaneigia jo nusikalstamų veiksmų. IÅ¡ 2008-01-30 bendradarbiavimo sutarties Nr. 20-IL-64 tarp Kauno miesto VPK ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3.1. punkto matyti, jog S. D. vadovaujama bendrovė įsipareigojo nustatyta tvarka pagal transporto priemonės nuvežimo aktÄ priimti iÅ¡ Kauno miesto VPK transporto priemonę ir jÄ saugoti.

Å ios sutarties 3.2. punktas numato, jog aikÅ¡telė įsipareigoja atsakyti už pristatytų motorinių transporto priemonių ir jose esančių daiktų apsaugÄ , o 3.4. punktas numato, jog aikÅ¡telė įsipareigoja grÄ Å¾inti transporto priemonę valdytojui tik tuo atveju, kai jos nuvežimo akte įgaliotas policijos pareigÅ«nas pažymi, kad yra leista tai padaryti, arba pateikiamas teismo nutarimas su patvirtinimu apie baudos sumokėjimÄ . Taigi nagrinėjamu atveju S. D. net ir turėdamas automobilio VW Golf (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininko G.

M. atsisakymÄ nuo automobilio, neturėjo teisės jo priduoti į metalo laužo supirktuvę. Akivaizdu, jog S. D. automobilio valdytojas nepateikė transporto priemonės nuvežimo akto su įgalioto policijos pareigÅ«no žyma, kad leista grÄ Å¾inti automobilį arba teismo nutarimo su patvirtinimu apie baudos sumokėjimÄ . Dėl tokių kaltinamojo veiksmų už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ sulaikytas, teismo sprendimu konfiskuotas UAB „(duomenys neskelbtini)i“ aikÅ¡telėje saugotas automobilis buvo priduotas į metalo supirkimo punktÄ ir utilizuotas, padarant 1090 Lt. turtinę žalÄ valstybei.

Dėl to apylinkės teismas pagrįstai S. D. veiksmus kvalifikavo kaip LR BK 184 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jį dėl Å¡ios nusikalstamos veikos pripažino kaltu.                           Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas turėjo nustatyti, kad automobilis VW Golf į metalo lauÅ¾Ä buvo priduotas ne 2010-01-26, o 2010-02-26, ir iki to laiko kaltinamasis nebuvo gavęs jokių duomenų apie automobilio konfiskavimÄ . IÅ¡ bylos medžiagos akivaizdu, jog UAB „(duomenys neskelbtini) ‘ juodojo metalo lauÅ¾Ä UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridavė praėjus tik kelioms dienoms po automobilio patikėjimo pagal sutartį-ne 2010-02-26, kaip nurodo nuteistasis, o 2010-01-25, ir sekančiÄ dienÄ buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita faktÅ«ra bei pinigų priėmimo kvitas.

Be to, tai neturi įtakos S. D. veikos kvalifikavimui, nes jis negalėjo atlikti jokių veiksmų su automobiliu VW Golf, kol nebuvo gavęs transporto priemonės nuvežimo akto su įgalioto policijos pareigÅ«no žyma, kad leista grÄ Å¾inti automobilį, arba teismo nutarimo su patvirtinimu apie baudos sumokėjimÄ . Atkreipiamas dėmesys į tai, jog S. D. iki tokių savo veiksmų atlikimo ir negalėjo gauti informacijos apie automobilio konfiskavimÄ , nes sprendimas dėl automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo buvo priimtas tik 2010-02-17.

Minėtas teismo nutarimas negalėjo būti vykdomas anksčiau, nes buvo būtina sulaukti jo įsiteisėjimo termino ir tik po to perduoti vykdyti, kaip šiuo atveju buvo ir padaryta.              Kolegijos nuomone, nėra pagrindo abejoti teismo išvadomis ir dėl automobilio VW Golf vertės nustatymo. Pagrįstai skunde pažymima, jog automobilis natūroje apžiūrėtas nebuvo, tačiau jo vertė nustatyta atsižvelgiant į automobilio techninius duomenis bei automobilių vidutines rinkos kainas.             Atmestini skundo argumentai ir dėl veikos mažareikšmiškumo.

Nusikaltimas mažareikÅ¡miu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme. Kolegija pažymi, jog atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Dėl to teismas, atsižvelgęs į visas objektyviÄ sias ir subjektyviÄ sias aplinkybes, atspindinčias padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , žalos dydį, dalykÄ , kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumÄ ir kt., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju S. D. nusikalstamas veikimas negali bÅ«ti pripažintas mažareikÅ¡miu ir jis negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 37 str. numatytu pagrindu.             Atmestinas ir nuteistojo S. D. praÅ¡ymas taikyti LR BK 62 str. nuostatas bei skirti jam Å¡velnesnę bausmę.

LR BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ . LR BK 62 str. 2 d. numatytos sÄ lygos, kurioms esant taikoma Å¡velnesnė negu įstatymo numatyta bausmė.

Nei vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl taikyti jo atžvilgiu LR BK 62 str. nėra įstatyminio pagrindo.              Bausmė S. D. už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nėra aiÅ¡kiai per griežta, todėl jos mažinti nėra pagrindo. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ .Kolegijos nuomone, bÅ«tent teismo paskirta bausmė-bauda gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimÄ , bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų.

Kolegijos įsitikinimu, S. D. teisingai paskirta ir subendrinta bausmė, kuri savo dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta ir neprieÅ¡tarauja teisingumo principui. BÅ«tent dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti ar naikinti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.             Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.n u t a r ė :             Nuteistojo S. D. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos primininkas                                                    Algirdas Jaliniauskas Teisėjai:                                                                 Jurgis Kiškis                                                                  Algerdas Urbšys