2019-10-07 Nr. BB-5253-1-01-1-33451-2018-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkės), Tomo Šeškausko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 17 d. nutarties nuteistojo A. S. baudžiamojoje byloje bei baudžiamąja byla,
Legislator headnote
AI generated2019-10-07 Nr. BB-5253-1-01-1-33451-2018-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Grušas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 17 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Full text
Nr. 2P-807/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33451-2018-0
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. spalio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkės), Tomo Šeškausko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 17 d. nutarties nuteistojo A. S. baudžiamojoje byloje bei baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Grušas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 17 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad nepagrįstai A. S. veika perkvalifikuota iš BK 180 straipsnio 2 dalies į 178 straipsnio 2 dalį teigiant, kad padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai vertinant įrodymus, o teismų išvados nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nes tiesiog teismai suabejojo nukentėjusiosios parodymų patikimumu bei nusprendė dalimi parodymų nesiremti. Taip nesiėmė reikiamų priemonių-pasitelkiant specialių žinių turinčius ekspertus, kad tinkamai apklausti nukentėjusiąją apie nusikaltimo prieš ją padarymo aplinkybes. Apeliacinės instancijos nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Pateiktame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi dėl veikos perkvalifikavimo iš BK 180 straipsnio 2 dalies į 178 straipsnio 2 dalį. Skunde ginčijamas įrodymų vertinimas, nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde. Skunde išdėstyti argumentai, jog teismai nesivadovavo dalimi nukentėjusiosios parodymų suabejoję jų patikimumu. Teigiama, kad tokią išvadą teismai padarė nesiremdami jokiomis specialiomis psichologinėmis ir psichiatrijos žiniomis. Teismai nesiaiškino ir nesiėmė priemonių psichologiniam-psichiatriniam nukentėjusiosios tyrimui atlikti.
Tokie teiginiai nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo pagrindo, tokios aplinkybės nebuvo skundžiamos ir nurodytos apeliaciniame prokuroro skunde, bylos apeliacinio nagrinėjimo metu prokuroras nepareiškė jokio prašymo dėl šių aplinkybių išsiaiškinimo ir ištyrimo.
Pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiosios parodymus vertino remdamasis pirmosios instancijos atliktu įrodymų tyrimu, kurio metu buvo vadovaujamasi „non bis in idem“ principo reikalavimais dėl prieštaringų įrodymų, kai imtasi priemonių prieštaravimams pašalinti, teismų sprendimuose nebuvo remiamasi ir argumentuojama nukentėjusiosios psichine būsena ar psichikos sutrikimais vertinant jos parodymų atitiktį kitiems bylos duomenims.
Todėl pateiktame skunde nėra bylos kasacinio nagrinėjimo pagrindų, numatytų BPK 369 straipsnyje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Tomas Šeškauskas
Alvydas Pikelis