cf36357c-4dc0-4091-99fd-ef4f3d7d43bf · Å iaulių apygardos teismas

  Administracinė byla Nr. ATP-154-135/2016   Teisminio proceso Nr. 4-70-3-02194-2015-8    Procesinio sprendimo kategorija:  2.7.4.5.; 3.26.1.             (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 24 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal A. B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarimo, kuriuo A.

B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. ir jai paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 868 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, n u s t a t ė :  A. B. nubausta už tai, kad, ji 2015 m. gegužės 12 d. 16.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Toyota L. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula kliudė stovėjusį automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.

Po to, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.A. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme. Nurodo, kad teismo priimtas nutarimas yra neteisėtas, kadangi pirmosios instancijos teismas suvaržė jos teisę dalyvauti bylos nagrinėjime, o tuo pačiu ir aktyviai gintis nuo protokole suformuoto kaltinimo.

Nurodo, kad į teismo posėdį 2016-01-26 ji neatvyko dėl ligos, teismui buvo pateikta atitinkamos formos pažyma, ir nors teismas per pertraukÄ susisiekė su jÄ gydančia gydytoja ir padarė iÅ¡vadÄ , jog gydymo eiga negalėjo bÅ«ti kliÅ«timi dalyvauti 2016-01-26 posėdyje, tokia teismo iÅ¡vada yra neteisėta. Pažymi, kad pateikta pažyma atitiko nustatytos formos reikalavimus, o pateikta informacija telefonu negali paneigti Å¡io įrodymo. Nurodo ir tai, kad teismas net netyrė įrodymų, o tik apsiribojo teismo posėdžių protokolų pagarsinamu, jos pozicija nebuvo iÅ¡girsta, nes teismas suvaržė jos teisę dalyvauti bylos nagrinėjime.

Sprendžia, kad jos nedalyvavimas 2016-01-26 teismo posėdyje ir neturint jos sutikimo su pasiÅ«lymu neapklausinėti liudytojų, o apsiriboti teismo posėdžių protokolų pagarsinimu, teismas neužtikrino įrodymų tyrimo proceso teisėtumo, kas reiÅ¡kia, jog skundžiamasis teismo procesinis sprendimas yra neteisėtas ir turi bÅ«ti naikinamas.Nurodo ir tai, kad teismas neteisėtai patikslino protokole nurodytÄ administracinio teisės pažeidimo padarymo laikÄ . Teigia, jog buvo kaltinama, kad padarė eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alino 2015-05-12 16.46 val., tačiau po 2016-01-26 teismo posėdžio pagarsinus visų teismo posėdžių protokolus ir peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡us teismas konstatavo, kad pažeidimo laikas turi bÅ«ti tikslinamas iki 2015-05-12 apie 16.30 val.

Tvirtina, kad teisės aktai ir teismų praktika nesuteikia teismui teisės koreguoti protokole nurodytų faktinių aplinkybių ir ypač tokiu atveju, jeigu jos reikÅ¡mingos kaltinimo pagrįstumui. Nurodo, kad teismų kompetencijai priskiriama galimybė keisti protokole nurodytus teisės aktus, pagal kuriuos turėtų atsakyti pažeidimÄ Ä¯vykdęs subjektas, o nustatęs reikÅ¡mingÄ faktinių aplinkybių neatitikimÄ , pirmosios instancijos teismas turėjo grÄ Å¾inti bylÄ protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai, kad Å¡i atliktų papildomÄ tyrimÄ ir patikslintų protokolÄ .

Teigia, kad Å¡iuo atveju pažeidimo padarymo laikas Å¡ioje byloje ypač reikÅ¡mingas, o kilusios abejonės taip ir liko nepaÅ¡alintos. Tvirtina, kad teismui turėjo kilti klausimas dėl netikslaus PC Tilže kameromis fiksuoto laiko, o tuo pačiu ir klausimas, kad įvykį galėjo sukelti kitas automobilis. Nurodo, kad teismas, vertindamas įrodymus, nebuvo objektyvus, kritiÅ¡kas ir profesionalus ir buvo iÅ¡ anksto nusistatęs prieÅ¡ apeliantę, netenkino praÅ¡ymo skirti įvykio ekspertizės. Teigia, kad protokole nurodomas 2015-05-12 įvykio laikas 16.46 val., įvykį pro langÄ betarpiÅ¡kai stebėjusi nukentėjusioji L.

D. įvykio laikÄ nurodo apie 16.40 val., įvykio liudytoja M. K. įvykio laikÄ nurodo 16.46 val., teismas nutarime įvykio laikÄ nurodo apie 16.30 val.. o PC Tilžė apsaugos kamerose užfiksuota, jog galimai jos vairuojamas visureigis prie PC esančios vaistinės sustojo apie 16.20 val. Nurodo, kad byloje nebuvo argumentuotai paÅ¡alinta abejonė dėl to, tad 2015-05-12, apie 16.30 val., nukentėjusiajai priklausantį automobilį apgadino kitas automobilis. Abejones dėl to, ar tikrai jos vairuojamas visureigis apgadino nukentėjusiosios automobilį, apeliantės teigimu, sustiprina ir tai, jog nei vienas iÅ¡ nukentėjusiosios ofise buvusių liudytojų nematė visureigio valstybinio numerio.

Nurodo, kad susipažinus su E. B. apklausos protokolu matyti, jog jis numerio nematė ir jo niekam nediktavo, jo paaiškinimus patvirtina ir liudytoja R. B., tačiau pati nukentėjusioji L. D. tvirtina, jog jai visureigio numerius diktavo E. B., kad ji pati valstybinio numerio nematė ir neįsidėmėjo. Todėl byloje kyla klausimas, kodėl nukentėjusioji L. D. mano, jog visureigio numeris buvo būtent (duomenys neskelbtini) Nurodo, kad abejonę sustiprina tai, jog E. B., R. B. ir L. D. matė eismo įvykį visiškai kitaip, liudytojas E. B. nurodė, jog girdėjo smūgį, jog „automobiliai buvo tiesiog susirėmę“, R.

B. nurodė, jog paties įvykio nematė, o nukentėjusioji L. D. tvirtino, jog visureigis buvo užvažiavęs ant jos Audi priekio ir tiesiog nuslinkęs nuo Audi priekio nuvažiavo. Todėl bylÄ nagrinėjančiam teismui turėjo kilti klausimas, apeliantės nuomone, kodėl visi trys įvykį matę liudytojai skirtingai pasakoja įvykio aplinkybes, nors buvo kartu, ir kodėl L. D., pildydama PK paaiÅ¡kinimus, 2015-05-12 nenurodė, jog įvykį stebėto dar du liudytojai. Dėl M. K. palikto raÅ¡telio, apeliantė taip pat nurodo, kad jis kelia abejonių, nes jame nurodyta, kad ,,jeigu ji neklysta į JÅ«sų automobilį...“, tai yra nėra kategoriÅ¡kai tvirtinama, o teisme M.

K. parodė, jog ji tiesiogiai eismo įvykio nematė, o apie buvusį susidÅ«rimÄ sprendė iÅ¡ veikiančios Audi signalizacijos ir byrančių žemių, liudytoja nenurodė ir apie Audi apgadinimus. Atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, jog ji niekada neneigė netyčia atsitrenkusi į nukentėjusiajai priklausančiÄ Audi kai judėjo atbuline eiga prie gėlių prekyvietės, o ginčija tik tai, jog sÄ moningai nesiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, nes nepajuto smÅ«gio, tačiau susidariusi situacija nereiÅ¡kia, kad teismas gali nevisapusiÅ¡kai, neobjektyviai ir netgi tendencingai tirti įrodymus bei pažeidinėti jos procesines teises.Tvirtina, kad ji automobilį patraukė į kitÄ vietÄ ne dėl to, kad pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, bet dėl to, kad buvo patogiau neÅ¡ti krepÅ¡ius, saugiau eiti su mažais vaikais ir t.t., juolab, kad Å¡iuo atveju nebuvo vertinama, ar jos pasitraukimas buvo pagrįstas.

Nurodo, kad Å¡iuo atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tiesioginių įvykio liudytojų nėra, o susidÅ«rimÄ matę asmenys nematė automobilio numerio, taip pat abejonės kyla ir dėl nustatyto įvykio laiko, susidÅ«rimo eigos, automobilių individualių požymių ir salone buvusių asmenų. Apeliantei kyla klausimas, kodėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog A. B. Å¡alia įvykio metu su motociklu nebuvo, nes iÅ¡ kameromis užfiksuoto vaizdo matyti, kad iÅ¡ pradžių pravažiuoja motociklas, o paskui atvažiuoja ji (apeliantė), A.

B. patvirtino, kad jie susitiko vaistinėje. Mano, kad byloje nebuvo paneigtos aplinkybės, jog smÅ«gis nebuvo labai stiprus ir dėl to ryÅ¡kiai juntamas, jog smÅ«gį galėjo suÅ¡velninti visureigio stabdymo manevras, jog automobilyje triukÅ¡mavo du mano maži vaikai, jog netoliese sutuoktinis A. B. užkÅ«rė savo motociklÄ , dėl kurio keliamo garso suveikė automobilių garso sirenos. Apeliantė kelia klausimÄ , ar ji vidurį baltos dienos, žmonių pilnoje aikÅ¡tėje, kuri manytinai stebima vaizdo kamerų, ir netgi akivaizdžiai stebint aplinkiniams, ryžtųsi pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, juo labiau, kad jos automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu, kas Å¡alina jos asmeninę prievolę atlyginti žalÄ nukentėjusiosios transporto priemonės savininkui.

Taip pat apeliantė teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog nuo 2016-04-01 įsigalios naujos redakcijos LR Administracinių nusižengimų kodeksas, kuris turėtų bÅ«ti jai taikomas, bylos nagrinėjimÄ tikslinga grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teismui. 2016 m. kovo 24 d. Å iaulių apygardos teisme gautas A. B. praÅ¡ymas nuÅ¡alinti Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjus nuo jos apeliacinio skundo nagrinėjimo. PraÅ¡yme nurodyta, kad A. B. susidarė įspÅ«dis, jog pirmosios instancijos teismas jos bylÄ nagrinėjo ypač Å¡aliÅ¡kai, nes buvo grubiai suvaržytos jos teisės dalyvauti bylos procese, dėl to apeliantė įtaria, kad ir Å iaulių apygardos baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai taip pat gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki jos atžvilgiu.

Nurodo ir tai, kad dabartinio jos sutuoktinio A. B. buvusi sutuoktinė J. Kramanauskaitė – Butkuvienė dirba Å iaulių apygardos teismo teisėja, todėl turint prieÅ¡iÅ¡kÄ nusistatymÄ jos atžvilgiu gali bandyti įtakoti jai (apeliantei) nepalankaus procesinio sprendimo priėmimÄ . Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus įgaliotas atstovas praÅ¡o netenkinti A. B. skundo, mano, kad teismas tinkamai iÅ¡nagrinėjo bylÄ .

Bložienės praÅ¡ymas dėl nusiÅ¡alinimo netenkinamas.Apeliantė nuo skundo nagrinėjimo reiÅ¡kia nuÅ¡alinimÄ visiems Å iaulių apygardos teismo teisėjams dėl to, kad, apeliantės tvirtinimu, apylinkės teismas buvo Å¡aliÅ¡kas jos atžvilgiu ir dėl to, kad Å iaulių apygardos teisme dirba teisėja buvusi jos sutuoktinio A. B. žmona teisėja J. Kramanauskaitė – Butkuvienė, kuri galimai gali bÅ«ti prieÅ¡iÅ¡ka apeliantės atžvilgiu ir įtakoti nepalankaus sprendimo priėmimÄ nagrinėjant skundÄ .

ATPK nereglamentuoja nei administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjančio teisėjo ar teismo nusiÅ¡alinimo pagrindų ir tvarkos. Pagal ATPK 249 str. 2 d., ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Asmeniui turi bÅ«ti garantuojama teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teisėtos sudėties teismas.

Å i teisė reiÅ¡kia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, turi bÅ«ti Å¡alinamos.

Kita vertus, kasacinis teismas ne vienÄ kartÄ Å¡iuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tiek teisėjui nuÅ¡alinti, tiek pačiam nusiÅ¡alinti, turi bÅ«ti pagrįstos. Ä®statymas – BPK 58 str. 1 d. 1-4 punktai nenustato baigtinio tokių aplinkybių sÄ raÅ¡o, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais įrodymais.Pažymėtina, kad iÅ¡nagrinėjus apeliantės skundÄ ir teismui pateiktÄ bylos medžiagÄ , aukÅ¡tesnės instancijos teismas nenustatė, jog apylinkės teismo teisėjas, priėmęs skundžiamÄ nutarimÄ , bylÄ nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai, t.y.

Å¡ioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų apie galimÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjančio teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ ar suinteresuotumÄ . O tai, kad Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje teisėja dirba buvusi apeliantės sutuoktinio A. B. žmona nesuteikia pagrindo abejoti A. B. apeliacinį skundÄ nagrinėjančio teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu. Pažymėtina, kad teismas, vykdydamas teisingumÄ , yra visiÅ¡kai nepriklausomas, o Å¡iuo atveju apeliantės niekuo nepagrįstos vidinės abejonės bylÄ nagrinėjančio teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, nėra pagrindas teisėjui A.

Zalagai nusiÅ¡alinti nuo A. B. skundo nagrinėjimo.Apeliacinis skundas netenkintinas.Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, A. B. savo kaltę padarius LR ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ teisės pažeidimÄ pripažįsta iÅ¡ dalies, teigdama, jog neatmeta galimybės, kad važiuodama atbuline eiga užkliudė kitÄ automobilį, tačiau ji neigia savo kaltę padariusi ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ , kadangi tvirtina, jog nejuto susidÅ«rimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus, pagrįstai A.

B. pripažino kalta padarius ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus. LR ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė tam, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ). LR ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už nepaklusimÄ uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.Nors apeliantė skunde tik daro prielaidÄ , kad ji gal ir galėjo apgadinti nukentėjusiosios automobilio, tačiau tvirtina, kad iÅ¡ įvykio vietos nepabėgo, tačiau tokius jos teiginius paneigia administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.Nukentėjusioji L.

D. teismui paaiÅ¡kino, kad jos automobilis 2015-05-12 buvo paliktas prie darbo vietos adresu Tilžės g.225, Å iauliai, apie 16.00 val. į jos darbo vietÄ buvo atvykę klientai, ji juos konsultavo ir iÅ¡girdo didelį smÅ«gį, per langÄ pamatė pilkÄ automobilį, kuris buvo užvažiavęs ant jos automobilio ir jį užspaudęs, darbo vietoje girdėjo automobilio smÅ«gį, sirenos garsÄ ir automobilio pultelio garsÄ , nuo signalizacijos Å¡vietė jos automobilio žibintai, moteris, kuri vairavo automobilį, atgal atsisuko, lėtai nusileido nuo jos automobilio ir nesustojusi pasitraukė iÅ¡ įvykio vietos, pas jÄ buvę klientai padiktavo atsitrenkusio automobilio valstybinį numerį ir ji iÅ¡kvietė policijÄ , po 10 minučių už savo automobilio rado servetėlę su atsitrenkusio automobilio valstybiniu numeriu, motociklo garsų negirdėjo, prieÅ¡ įvykį matė vyrÄ , kuris nešė gėles į automobilį, automobilio, kuris vėliau užvažiavo ant jos automobilio, valstybinius numerius sužinojo iÅ¡ savo klientų, liudytojų R.

B. ir E. B. nenurodė raÅ¡ydama praneÅ¡imÄ policijos pareigÅ«nams, kadangi neturėjo jų kontaktinių duomenų (62-63 b. l.). Beveik analogiÅ¡kas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime (8 b. l.). Liudytoja R. B. teisme parodė, kad 2015-05-12 ji ir jos vyras atvažiavo pas nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ ofisÄ , kadangi norėjo sužinoti prekių kainas, jiems bekalbant, supypsėjo nukentėjusiosios automobilio pultelis, tuomet pažiÅ«rėjo pro langÄ ir pamatė džipÄ â€žL.

C.“ atsitrenkusį į „Audi“ automobilį, džipas stabtelėjo, jie pagalvojo, kad vairuotoja patrauks automobilį ir ateis pas juos, kadangi ji žiÅ«rėjo į jų pusę, į langÄ , džipo vairuotoja pradėjo važiuoti, o jos vyras liepė užsiraÅ¡yti automobilio valstybinius numerius, vairuotoja nebuvo iÅ¡lipusi iÅ¡ savo automobilio, ji automobilių susidÅ«rimo momento nematė, visÄ situacijÄ matė iÅ¡ Å¡ono, Å¡alia automobilio nepastebėjo motociklo, jų automobilis ir automobilis „Audi“ stovėjo netoli, todėl jį apžiÅ«rinėjo tik praeidami.

Automobiliui „Audi“ buvo sugadintas bamperis (87 b. l.).Apklaustas teismo posėdyje liudytojas E. B. parodė, kad po pietų su žmona atvyko į įmonę, bÅ«nant įmonės viduje ir jiems bebendraujant iÅ¡girdo smÅ«gį ir ant stalo suveikė automobilio pultelis, per langÄ pasižiÅ«rėjo jis, jo žmona, įmonės darbuotoja ir pamatė džipÄ , kuris buvo įvažiavęs į automobilį „Audi“, džipÄ vairavo moteris, kuri sustojo ir pažiÅ«rėjo į jų pusę, ji matė, kad jie visi jÄ stebi, kai džipas iÅ¡važinėjo, įmonės darbuotojai pasakė, kad užsiraÅ¡ytų valstybinius numerius, jis girdėjo smÅ«gio garsÄ , kai susilietė metalas su metalu, lyg bÅ«tų avarija, tuomet suveikė automobilio pultelis, suveikus automobilio pulteliui, pasakė, kad kažkas įvyko ir jie visi pasižiÅ«rėjo per langÄ , matė jau susidÅ«rusius automobilius, einant link savo automobilio, jis ir jo žmona matė, kad automobiliui „Audi“ buvo apgadintas kairės pusės sparnas, bamperis, žibintas.

Å alia džipo motociklo nematė ir motociklo garso negirdėjo, džipo valstybinių numerių nematė, tik nukentėjusiajai liepė užsiraÅ¡yti (87-88 b. l.).Liudytoja M. K. teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamos A. B. asmeniÅ¡kai nepažįsta, tačiau matė, kai ji padarė įvykį. Važiuojant ties parduotuve, kuri pardavinėja židinius, pamatė kaip nuo automobilio „Audi“ sidabrinės spalvos iÅ¡ po bamperio pakilo dulkės, nubyrėjo žemės ir įsijungė signalizacija, matė, kad džipas nuvažiavo atbuline eiga, moteris, kuri vairavo džipÄ , nuvažiavo iki „(duomenys neskelbtini)“, pasistatė automobilį netoli tos vietos, kurioje laikomi parduotuvės vežimėliai ir kol jos du vaikai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, vairuotoja apžiÅ«rėjo automobilio galÄ ir nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“.

Ji privažiavo, nufotografavo automobilio valstybinius numerius, automobilio markę iÅ¡ priekio ir „Audi“ savininkei paliko raÅ¡telį, kuris yra byloje, džipo vairuotoja turėjo jÄ matyti, kadangi ji sustojo Å¡alia ir žiÅ«rėjo kaip automobilis atsistÅ«mė atbuline eiga ir nuvažiavo, ji paskui džipÄ nuvažiavo iki „(duomenys neskelbtini)“, viskÄ matė apie 15 metrų atstumu, paties atsitrenkimo momento nematė, viskÄ matė po atsitrenkimo momento, kai biro dulkės ir įsijungė signalizacija, vakare su ja susisiekė policijos pareigÅ«nas ir paklausė, ar matė įvykį, ar yra tas asmuo, kuris paliko raÅ¡telį ir klausė, ar galės paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ , įvykio vietoje motociklo nematė (96-97 b. l.).Liudytojas policijos pareigÅ«nas G.

Š. teisme parodė, kad prie prekybos centro „Tilžė“ buvo apgadintas automobilis „Audi“, jiems atvykus minėto automobilio savininkė nurodė pasišalinusio automobilio duomenis, buvo apklausta automobilio savininkė, nufotografuota ir sudaryta eismo įvykio vietos schema, apie tai, kas apgadino automobilį „Audi“, sužinojo iš automobilio savininkės ir dar buvo paliktas lapelis, nurodė, kad automobilį, kuris apgadino automobilį „Audi“, vairavo moteris (63 b. l.).Kaip matyti iš byloje esančio Transporto priemonės techninės apžiūros akto, nukentėjusiosios automobiliui „Audi A6 Avant“ nustatyti techniniai defektai: apgadintas variklio dangtis, priekinis bamperis, kairės pusės priekinis žibintas, kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės priekinis rūko žibintas (17 b. l.).

A. B. vairuojamam automobiliui „Toyota L. C.“ nustatyti techniniai defektai: galinis dešinės pusės žibintas, galinis dešinės pusės bamperis (18 b. l.). Tiek automobiliui „Audi A6 Avant“ padarytas apgadinimas kairėje priekinėje automobilio pusėje, įlinkimas, žibinto, rūko žibinto apgadinimai apytiksliai 60-70 cm aukštyje (nuotrauka IMG 4042), tiek automobiliui „Toyota L. C.“ padaryti apgadinimai dešinėje galinėje automobilio pusėje žibinto skylimas ir įlenkimas (nuotraukos DSCF6481, DSCF6482, DSCF6483) padaryti apytiksliai 60-70 cm aukštyje.

Be to, automobilio „Toyota L. C.“ iÅ¡daužto deÅ¡inės pusės žibinto (raudono) dalis sutampa su įvykio vietoje rasta raudono žibinto dalimi: viena žibinto dalies kraÅ¡tinė tiesi, kita suapvalėjusi (nuotraukos IMG 4042, DSCF6481, DSCF6482, DSCF6483), kas įrodo, kad bÅ«tent eismo įvykio vietoje rasta raudonos spalvos žibinto dalis sutampa su automobilio “Toyota L. C.“ trÅ«kstama žibinto dalimi. (31 b.l., CD įraÅ¡ai). Visos aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro bendrÄ Ä¯rodymų visumÄ , kuri patvirtina A.

B. kaltę padarius jai inkriminuotus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus ir remdamasis įrodymų visuma pagrįstai A. B. pripažino kalta.Apeliantė skunde nurodo, kad ji negirdėti susidÅ«rimo ir nejusti smÅ«gio galėjo dėl to, kad automobilyje triukÅ¡mavo mažamečiai vaikai ir dėl to, kad Å¡alia jos buvo sutuoktinis su motociklu, kurį užkÅ«rus sklinda didelis garsas.

Tačiau, kaip minėta anksčiau, ir nukentėjusioji ir liudytojais apklausti R. B. ir E. B. parodė, kad nuo smūgio pradėjo veikti automobilio Audi garsinė signalizacija, pradėjo žypsėti automobilio žibintai, paties smūgio garsas buvo toks, kad jis girdėjosi patalpoje, o šalia užsikūrusio ir stovinčio motociklo šie asmenys nematė. Be to, ir pats teisme apklaustas A. B. sutuoktinis A. B. parodė, jog jis pirmesnis išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės ir nematė, kaip pajudėjo jo žmona (145 b. l.).

Liudytoja M. K. parodė, kad moteris, kuri vairavo džipÄ , pavažiavusi į kitÄ vietÄ ir jį pastačiusi netoli tos vietos, kur laikomi prekybiniai vežimėliai, kol jos du vaikai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, apžiÅ«rėjo automobilio galÄ ir nuėjo į ,, (duomenys neskelbtini)“ (96 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vadomis, kad įvykęs aiÅ¡kus automobilių kontaktas, jo garsas, nukentėjusiosios automobilio apgadinimų mastas ir lokalizacija, akivaizdus jų pobÅ«dis ir matomumas, kaltininkės elgesys apžiÅ«rint savo automobilio galÄ perstačius jį į kitÄ vietÄ leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A.

B. akivaizdžiai suprato sukeltas pasekmes, dėl kurių galėjo ir privalėjo situacijÄ vertinti kaip eismo įvykį, tačiau dėl nepateisinamų priežasčių iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, apie eismo įvykį nepraneÅ¡damas nei nukentėjusiajai, nei policijai, įvykio vietoje nepalikdamas jokių aiÅ¡kių savo tapatybės identifikavimo duomenų. Teismui pagrįstai nustatė, kad A. B. turėjo suprasti sukeltas pasekmes ir galėjo jas įvertinti kaip eismo įvykio faktÄ , todėl tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo ji buvo susijusi, vietos.Tai, kad apeliantės automobilis yra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir galiojančiÄ techninę apžiÅ«rÄ , minėtos aplinkybės apeliantės atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d. nepanaikina.Aptariamo įvykio aplinkybės buvo vertinamos visos bylos kontekste, nagrinėjant visus įrodymus, todėl skundo argumentai dėl suraÅ¡ytame protokole, liudytojų parodymuose ir vaizdo įraÅ¡e fiksuojamo laiko keletos minučių skirtumo su teismo nustatytu laiku nepaneigia skundžiamos apylinkės teismo nutarties iÅ¡vadų dėl A.

B. kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytų teisės pažeidimų. Juolab, kad pati A. B. kaltės padariusi ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ , kaip galima spręsti iÅ¡ skundo turinio, neginčija. Be to, ir nors apeliantė praÅ¡o bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi, pasak apeliantės, dėl eismo įvykio laiko netikslaus nustatymo pirmosios instancijos teismas turėjo grÄ Å¾inti bylÄ protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai, kad Å¡i atliktų papildomÄ tyrimÄ ir patikslintų protokolÄ , tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tik esant esminiams protokolo ar bylos medžiagos trÅ«kumams, kliudantiems bylÄ nagrinėti teisme, teismas privalo grÄ Å¾inti bylÄ protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas tokių trÅ«kumų byloje nenustatė pagrįstai. Taip pat atkreipiamas apeliantės dėmesys, kad inkriminuotų teisės pažeidimų laiko patikslinimas buvo aptarinėjamas apylinkės teismo posėdyje 2015-11-03, kuriame dalyvavo pažeidėjos advokatas (86-90 b. l.) ir 2015-11-13 teismo posėdyje, kuriame dalyvavo pažeidėja ir jos gynėjas (96-98 b. l.), todėl nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos pažeidėjos teisės gintis nuo kaltinimų. Savo apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nurodo, jog negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime 2016-01-26 apylinkės teisme dėl ligos, buvo teismui pateikusi nustatytos formos pažymÄ , tačiau teismas, susisiekęs su ja gydančia gydytoja, padarė iÅ¡vadÄ , jog tai nėra pateisinanti priežastis ir ji dėl ligos pobÅ«džio galėjo dalyvauti posėdyje, todėl bylÄ iÅ¡nagrinėjo jai nedalyvaujant, dėl ko buvo suvaržyta jos teisė dalyvauti bylos nagrinėjime.

Tačiau su Å¡iais teiginiais aukÅ¡tesnės instancijos teismas nesutinka.LR ATPK 272 str. 1 d. nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant Å¡io asmens, byla gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku praneÅ¡ta apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ , ir jeigu iÅ¡ jo negautas praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ . Tuo atveju, kai yra gautas praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ , ji gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjantis organas (pareigÅ«nas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimÄ priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens praÅ¡ymÄ .LR ATPK nenumatytos svarbios asmens nedalyvavimo procese priežastys, todėl, vadovaujantis LR ATPK 249 str. 2 d. numatytomis taisyklėmis, turi bÅ«ti atsižvelgiama į LR BPK 37 str.

įtvirtintas svarbias asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastis. Minėto straipsnio 1 d. 5 p. nurodyta, kad svarbi asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastis laikoma teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinanti liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal Å¡aukimÄ .IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. B. buvo informuotas, jog administracinės bylos nagrinėjimas vyks 2016-01-26 8.30 val. (162 b. l.). 2016-01-26 Å iaulių apylinkės teisme gauta A. B. sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos medicininė pažyma apie tai, kad nuo 2016-01-25 iki 2016-01-27 A.

B. serga (158 b. l.). A. B. praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ teismui nepateikė. Teismui susisiekus su A. B. gydančiu gydytoju buvo gauta informacija, jog medikams A. B. skundėsi galvos skausmu ir sinusitu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog tokie sveikatos sutrikimai negali bÅ«ti pripažįstami kliÅ«timi dalyvauti teismo posėdyje (171 b. l.), todėl iÅ¡nagrinėjo bylÄ nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Å ioje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyti tokie faktai: buvo paskirta 13 teismo posėdžių, iÅ¡ kurių 6 neįvyko dėl to, kad pažeidėja A.

B. dėl vienokių ar kitokių priežasčių (advokato nepasirinkimo, ligos, dalyvavimo kitoje byloje, vaiko ligos ir t.t.) negalėjo dalyvauti, kai kada buvo teikiami raÅ¡ytiniai praÅ¡ymai atidėti bylos nagrinėjimÄ , kitais kartais gynėjas advokatas žodžiu juos perduodavo teismui, o dėl neatvykimo į 2016-01-26 teismo posėdį buvo pateikta tik pažyma apie ligÄ , tačiau nepateiktas praÅ¡ymas bylos nagrinėjimÄ atidėti. Atsižvelgiant į tai, aukÅ¡tesnės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjimu atveju bylos nagrinėjimas buvo užsitęsęs, todėl apylinkės teismas Å¡iuo atveju pagrįstai nusprendė bylos nagrinėjimo 2016-01-26 teismo posėdyje neatidėti dėl to, kad nedalyvauja A.

B., juolab, kad Å¡iame posėdyje nauji įrodymai, apie kuriuos nebÅ«tų žinoma pažeidėjai, nebuvo tiriami, bylos nagrinėjimÄ perdavus kitam teisėjui buvo apsiribota tik posėdžių protokolų pagarsinimu (171 b. l.). Atsižvelgiant į tai, aukÅ¡tesnės instancijos teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju nebuvo apribota apeliantės teisė dalyvauti bylos nagrinėjime.Dėl apeliantės teiginio, jog Å¡iuo atveju jau yra pagrindas jos pažeidimÄ kvalifikuoti pagal 2016-04-01 įsigaliojančio naujo LR Administracinių nusižengimo kodekso 426 str. 1 ir 2 dalis pažymėtina, kad LR ATPK 8 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje.

Kaip minėta, naujai paruoÅ¡tas LR Administracinių nusižengimo kodeksas turėtų pradėti galioti tik nuo 2016-04-01, o pažeidimus A. B. padarė 2015-05-12, todėl jos pažeidimai kvalifikuoti tinkamai pagal tuo metu galiojančius ir dabar tebegaliojančius LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. nuostatas.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus, naikinti Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarimÄ skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis ATPK 249 str. 2 d., BPK 58 str. bei ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : atmesti A.

B. praÅ¡ymÄ nusiÅ¡alinti nuo apeliacinio skundo nagrinėjimo. Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                Bronius Zalaga