cf333d09-1cdf-4d75-9642-1b0e1901ea80 · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-154-209/2016              Teisminio proceso Nr. 1-05-1-06197-2014-7             Procesinio sprendimo kategorija: (S)              1.2.29.1.; 2.4.; 2.4.7. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. vasario 24 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio, teisėjų Virginijos Švedienės, Vitalijos Norkūnaitės,sekretoriaujant Ilonai Lonskai, dalyvaujant prokurorei Audronei Pupeikienei,gynėjui advokatui Vidmantui Martyšiui, nuteistajam L.

S.,atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. B. gynėjui advokatui Eugenijui Algirdui Burokui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. 20 parų areÅ¡tu, bausmę atliekant areÅ¡tinėje. Skundžiamu nuosprendžiu D. B. taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

L. S. nuteistas už tai, kad 2014-09-21 ir 2014-09-26 per du kartus į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Swedbank“, gavęs iÅ¡ D. B. pervestus 900 Lt, 2014-10-30, bÅ«damas Vilniaus autobusų stotyje, Sodų g. 22, Vilniuje, pasinaudodamas UAB „Tolimojo transporto kompanijos“ siuntų paslaugomis, iÅ¡siuntė siuntÄ , siuntos kvito Nr. 00409972, su žinomai netikru dokumentu – vairuotojo pažymėjimu Nr. R 1070283, iÅ¡duotu D. B., gim. 1991-10-09, vardu, D. B. į Å akių autobusų stotį, AuÅ¡ros g. 3, Å akiuose, tokiu bÅ«du neteisėtai realizavo ir siuntė žinomai netikrÄ dokumentÄ , t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d.Apeliaciniu skundu L.

S. praÅ¡o atnaujinti įrodymų tyrimÄ , Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-19 nuosprendį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi neįrodyta, kad apeliantas dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. Nurodo, kad renkant duomenis ir nustatant faktines bylos aplinkybes buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , privalėjo tiesiogiai iÅ¡tirti visus baudžiamosios bylos įrodymus.

Be to, teisėjo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus, turėjo remtis visų baudžiamojoje byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir galutiniu nuosprendžio argumentavimu. Baudžiamojoje byloje įrodymai turėjo bÅ«ti vertinami iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, vertinamas įrodymų visetas, o ne tik baudžiamosios bylos baigtimi suinteresuoto kaltinamojo D. B. parodymai ir kiti baudžiamosios bylos duomenys. IÅ¡ baudžiamosios bylos objektyvių duomenų aiÅ¡kiai matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepaÅ¡alino baudžiamojoje byloje esančių prieÅ¡taravimų tarp įrodymų, lemiančių bylos objektyvių ir subjektyvių aplinkybių nustatymÄ , nuo kurių priklausė, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo - kaltinamasis D.

B. būtų teisingai nubaustas, o apeliantas - tik D. B. apkalbėtas - nebūtų nekaltai nuteistas. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje neatskleidė Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties, nes po Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Audronės Pupeikienės 2015-10-15 prašymo pakeisti kaltinimus, tapo akivaizdu, kad priežastinis ryšys tarp kaltininkų pastangų ir galimai suklastoto vairuotojo pažymėjimo siuntimo ir atsiėmimo tapo praktiškai neįrodomas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatas, nes nuosprendį grindė vienpusiais ir iÅ¡ esmės abstrakčiais, prieÅ¡taringais kaltinamojo D. B. ir VSAT Kriminalinės žvalgybos skyriaus tyrėjo G. P. slapto informacijos rinkimo (priemonių panaudojimo) parodymais, kurie baudžiamojoje byloje sudaro tik formalaus duomenų teisėtumo regimybę. Be to, akivaizdu, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu slaptai renkant informacijÄ apie D. B. vairuotojo pažymėjimo kilmę, buvo apribota ir apelianto, kaip privataus žmogaus, teisė į privataus gyvenimo neliečiamumÄ , kuriÄ užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str.

Be to, mano, kad pirminiai ir kiti D. B. parodymai dėl pas jį surasto galimai suklastoto vairuotojo pažymėjimo iÅ¡ jo buvo iÅ¡gauti pritaikius prievartÄ ir suvaržius jo teises kartu su mylima moterimi iÅ¡vykti į užsienį. Teigia, kad įsigilinus į objektyvius baudžiamosios bylos duomenis ir tinkamai surinktus duomenis iÅ¡tyrus dar kartÄ , L. S. pateiktų kaltinimų ir įrodymų grandinė pradeda byrėti ir tai lemia bÅ«tinybę apeliacinės instancijos teisme atnaujinti įrodymų tyrimÄ :

1) dėl kriminalinės žvalgybos informacijos neteisėto panaudojimo apelianto atžvilgiu;

2) dėl kaltinamojo D. B. ir jo draugės sulaikymo aplinkybių VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto PKP, ieškant skrydžiui lėktuvu nereikalingo dokumento - vairuotojo pažymėjimo;

3) dėl D. B. psichinės sveikatos bÅ«klės apklausos metu jį priverčiant, įtikinėjant ar garantuojant palankų sprendimÄ , apkalbant L. S. dėl kažkokio dokumento siuntimo į Å akių autobusų stotį, kÄ patvirtina 2014-11-06 pažyma Nr. K6-18663 apie D. B. gydymÄ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2009-12-27 iki 2010-02-01 bei 2015-01-12 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 89TPK-212015 nurodyti D. B. kliedesiai, kuriuos apeliantas ne kartÄ girdėjo;

4) dėl L. S. asmens ir gyvenamosios vietos kratos rezultatų, ypač dėl ES direktyvomis reglamentuotų aukštos technologinės įrangos, detalių, medžiagų radimo;

5) dėl L. S. parodymų, kÄ jis siuntė į Å akių autobusų stotį, nepaneigimo;

6) dėl D. B. ir jo draugės galutinio skrydžio tikslo, prieÅ¡ jį sulaikant Vilniaus oro uosto PKP 2014-11-02 12.25 valandÄ ;

7) kokių duomenų pagrindu VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto PKP puskarininkis E. S. padarė iÅ¡vadÄ , kad D. B. daiktuose rastas vairuotojo pažymėjimas yra visiÅ¡ka klastotė (2014-11-02 E. S. tarnybinis praneÅ¡imas užkardos vadovybei dėl tariamai klastoto vairuotojo pažymėjimo);

8) dėl D. B. akistatos su L. S. atsisakymo (2015-03-19 įtariamojo D. B. apklausos protokolas Vilniaus rajono apylinkės teisme);

9) kokie baudžiamosios bylos duomenys duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog paprastas bendravimas su pažįstamu asmeniu dėl padėvėtų automobilio SAAB detalių ir apmokėjimo už jas, galėjo lemti Å¡io bendravimo kriminalizavimÄ .Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ , visuma.

Subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius apibÅ«dina kaltė, tikslas, motyvas. Å ie požymiai pirmos instancijos nuosprendyje nenurodyti. Visa nekaltumo įrodinėjimo naÅ¡ta buvo perkelta kaltinamajam L. S. bei jo gynėjui ir tai sukliudė Vilniaus miesto apylinkės teismui priimti teisingÄ ir pagrįstÄ nuosprendį. Be to, nepateikdamas motyvuotų iÅ¡vadų apie kaltinamojo L. S. sÄ Å¾iningus parodymus (dėl automobilių SAAB detalių siuntimo ir dalies gautų pinigų grÄ Å¾inimo D. B. už netinkamas detales), Vilniaus miesto apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d.

Mano, kad apkaltinamasis nuosprendis apeliantui negalėjo bÅ«ti grindžiamas kito kaltinamojo D. B., su VSAT kriminalinės žvalgybos tyrėjo G. P. pagalba, sugalvota versija ir kitomis prielaidomis, spėjimais ar teisme nepatikrintais liudytojų duomenimis, nes visi prieÅ¡taravimai turėjo bÅ«ti patikrinti ir įvertinti Vilniaus miesto apylinkės teismo. Pirmos instancijos teisme tai nebuvo padaryta, todėl Å¡ie Lietuvos Respublikos BPK pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ .

Teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis apelianto atžvilgiu turėtų būti panaikintas apeliacinės instancijos teisme, nes jo tariamas dalyvavimas Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padaryme neįrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir kelia daug pagrįstų abejonių, nes jo neva nusikalstami veiksmai paremti tik kaltinamojo D. B. apkalbomis, negali būti inkriminuojami kaip padaryti nusikaltimai su tiesioginės ar netiesioginės tyčios požymiais. Be to pažymi, kad atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės D.

B. pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str., pirmosios instancijos teismas jo praÅ¡ymÄ ir jį lydinčius dokumentus aptiko ikiteisminio tyrimo Nr. 05-1-06197-14 medžiagoje. Tai dar kartÄ Ä¯rodo faktÄ , kad pažadas bet kokia kaina atleisti D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis duos apeliantÄ apkalbančius parodymus, buvo bandomas įvykdyti dar 2015-06-26 (b. l. 161-163).Teismo posėdyje nuteistasis L. S. ir jo gynėjas advokatas Vidmantas MartyÅ¡ius prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, nuosprendį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. B. gynėjas šį klausimÄ paliko spręsti teismui. Prokurorė Audronė Pupeikienė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo L. S. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebÅ«tų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, t.y. teisėtas ir pagrįstas, gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, t.y. bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs, kad niekas nekaltas nebÅ«tų nubaustas.Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrÄ asmens tapatybės kortelę, pasÄ , vairuotojo pažymėjimÄ ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimÄ arba suklastojo tikrÄ asmens tapatybės kortelę, pasÄ , vairuotojo pažymėjimÄ ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimÄ , arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ asmens tapatybės kortelę, pasÄ , vairuotojo pažymėjimÄ ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Pavojingos veikos požymiai numatyti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka bent vieno iÅ¡ jų.PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo įrodymus bei padarė teisingas iÅ¡vadas dėl L. S. kaltės pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs L. S. kaltę įvykdžius Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡analizavo jo paties bei kaltinamojo D.

B. parodymus, liudytojo G. P. parodymus, raÅ¡ytinius įrodymus bei padarė teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl faktinių bylos aplinkybių bei baudžiamojo įstatymo taikymo. Pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės grindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis dėl nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo, nėra pagrindas teigti apie nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nuosprendį.D.

B. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme parodė, jog jis parašė SMS žinutę L. S. klausdamas, ar pastarasis galėtų jam gauti vairuotojo pažymėjimÄ . L. S. sutiko tai padaryti už 900 Lt. D. B. per du kartus, pasinaudodamas „Swedbank“ elektronine bankininkyste, pervedė į jo SMS žinute nurodytÄ banko sÄ skaitÄ 900 Lt (vienÄ kartÄ 200 Lt, kitÄ â€“ 700 Lt). Viskas vyko nuo rugsėjo vidurio iki lapkričio pradžios. L. S. paprašė paÅ¡tu atsiųsti jam savo nuotraukÄ , kÄ jis ir padarė.

SuklastotÄ vairuotojo pažymėjimÄ jam 2014-10-30 siuntiniu atsiuntė į Å akių autobusų stotį. Tuomet jis 2014-11-02 atvyko į Vilniaus oro uostÄ su suklastotu pažymėjimu ir ten buvo sulaikytas (t. 1, b. l. 144-145, 148-149, 154-155, 159-160, t. 2, b. l. 66-68). D. B. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir negali bÅ«ti vertintini kaip L. S. apkalbėjimas, nes jie susipykę nebuvo, jokių tarpusavio konfliktų neturėjo, todėl netikėti jo parodymais nėra pagrindo. Tai, kad D. B. nuo 2009-12-27 iki 2009-10-02-01 buvo gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, nėra pagrindas netikėti jo logiÅ¡kais bei įtikinamais parodymais.

Juolab, kad D. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duoti parodymai atitinka kitus byloje iÅ¡nagrinėtus įrodymus.Liudytojas G. P. parodė, kad dirba VSAT Kriminalinės žvalgybos skyriaus tyrėju. 2014 m. lapkričio mėnesį gavo informacijos, kad D. B. iÅ¡vyksta iÅ¡ Lietuvos ir turi suklastotÄ dokumentÄ . Jis su kolega atvyko į oro uostÄ , susirado D. B., patikrino jo daiktus ir piniginėje rado netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ . Tuomet D. B. pripažino, kad pažymėjimas yra suklastotas ir nurodė, kad pažymėjimÄ gavo iÅ¡ L.

S.. Liudytojas iÅ¡ anksto žinojo, kad D. B. gali turėti suklastotÄ vairuotojo pažymėjimÄ , o apie pažymėjimo įgijimo aplinkybes sužinojo tik jo apklausos metu (t. 2, b. l. 72-73).Specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. R 1070283, iÅ¡duotas D. B. vardu, asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra pagamintas ne pagal Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo blankų gamybos reikalavimus ir jis yra netikras (t. 1, b. l. 130-131).IÅ¡ dokumentų, daiktų pateikimo protokolo matyti, jog iÅ¡ D.

B. Swedbank sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į L. S. Swedbank sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-09-21 buvo pervesta 200 Lt, o 2014-09-26 – 700 Lt (t. 1, b. l. 16-19). Å i informacija patvirtinta ir iÅ¡ AB „Swedbank“ gautais duomenimis apie operacijas L. S. ir D. B. sÄ skaitose (t. 1, b. l. 122-126). IÅ¡ dokumentų, daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, jog D. B. mobiliame telefone „Samsung“ prie vardo „Lukas“ įvestas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir Å¡iuo telefono numeriu 2015-09-26 skambinta 5 kartus.

Taip pat matyti, jog į pateiktÄ telefonÄ â€žSamsung“ buvo skambinta iÅ¡ Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-09-23, 2014-10-24, 2014-10-28, 2014-10-29, 2014-10-30 (t. 1, b. l. 21-30). IÅ¡ 2015-05-14 tarnybinio praneÅ¡imo matyti, jog buvo atlikta iÅ¡ UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele 2“ gautų abonentinių telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotojas D. B.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotojas L. S.) iÅ¡klotinių analizė. Nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2014-09-01 iki 2014-11-02 D. B. ir L. S. tarpusavyje kontaktavo intensyviai (t. 1, b. l. 31-37).

Tarnybiniame praneÅ¡ime pateikta informacija patvirtinta telekomunikacijų operatorių pateiktais duomenimis (t. 1, b. l. 41-113).IÅ¡ AB „Lietuvos paÅ¡tas“ raÅ¡to matyti, kad 2014-09-19 Å akių paÅ¡te buvo pateikta siųsti kaip pirmenybinė registruotoji paÅ¡to korespondencijos siunta, adresuota gavėjui L. S., (duomenys neskelbtini). PaÅ¡to korespondencijos siuntai buvo suteiktas registracijos Nr. RN013088465LT. 2014-09-22 Å¡i siunta buvo gauta Vilniaus 29-ajame paÅ¡te ir 2014-09-23 įteikta gavėjui, siuntos svoris 6 g (t. 1, b. l. 133, 134).IÅ¡ UAB „Šakių autobusų parkas“ raÅ¡to matyti, kad UAB „Šakių autobusų parkas“ pateikė 2014-10-30 gautÄ UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ siuntos kvitÄ Nr. 00409972, pagal kurį buvo siunčiame siunta (iki 100 g) D.

B.. Minėto asmens siuntos atsiėmimas patvirtintas jo paraÅ¡u, pateikiant asmens dokumentÄ (t. 1, b. l. 136, 137).Taigi, viso proceso metu D. B. nuosekliai paaiÅ¡kino kaip jis pirko netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ iÅ¡ L. S., t.y. bankiniais pavedimais per du kartus už jį sumokėjo, paÅ¡tu persiuntė savo nuotraukas ir Å iaulių autobusų stotyje atsiėmė netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ . D. B. ir L. S. banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad D. B. 2014-09-21 pervedė 200 Lt ir 2014-09-26 – 700 Lt.

Duomenys apie telekomunikacinius įvykius patvirtina, kad pastarieji nuo 2014-09-01 iki 2014-11-02 pakankamai intensyviai bendravo telefonu. Duomenys apie siuntas patvirtina, jog 2014-09-19 iÅ¡ Å akių paÅ¡to buvo iÅ¡siųstas laiÅ¡kas L. S., kas atitinka D. B. paaiÅ¡kinimus apie nuotraukų iÅ¡siuntimÄ netikro vairuotojo pažymėjimo gamybai, o 2014-10-30 klientas Lukas iÅ¡siuntė siuntÄ iki 100 g į Å akių autobusų stotį, kas atitinka D. B. paaiÅ¡kinimus apie netikro vairuotojo pažymėjimo atsiėmimo aplinkybes.

Taigi, Å¡ie duomenys patvirtina D. B. nuoseklius parodymus apie netikro vairuotojo pažymėjimo įgijimo aplinkybes ir pagrindžia L. S. kaltę, kad jis 2014-09-21 ir 2014-09-26 per du kartus į savo banko sÄ skaitÄ gavęs D. B. pervestus 900 Lt, 2014-10-30, bÅ«damas Vilniaus autobusų stotyje, pasinaudodamas UAB „Tolimojo transporto kompanijos“ siuntų paslaugomis, iÅ¡siuntė siuntÄ su netikru dokumentu – vairuotojo pažymėjimu Nr. R 1070283, iÅ¡duotu D. B., D. B. į Å akių autobusų stotį ir tokiu bÅ«du neteisėtai realizavo bei siuntė žinomai netikrÄ dokumentÄ .

L. S. suprato, kad realizuoja bei siunčia netikrÄ dokumentÄ ir norėjo taip veikti, t.y. nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nors apeliantas teigia, kad į Å akių autobusų stotį D. B. gražino pinigus už netinkamas automobilio detales, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų, o aukščiau aptarti įrodymai tokiÄ L. S. versijÄ paneigia. Be to, D. B. parodė, kad jis neturi automobilio, L. S. neprašė gauti automobilio detalių ir L. S. jokių pinigų jam negražino.Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas L.

S. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo teisingai ir pagrįstai pripažino jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. TokiÄ iÅ¡vadÄ padarė vadovaudamasis iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu slaptai renkant informacijÄ apie D. B. vairuotojo pažymėjimo kilmę, buvo apribota ir apelianto, kaip privataus žmogaus, teisė į privataus gyvenimo neliečiamumÄ , kuriÄ užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str., tačiau toks žmogaus teisių ribojimas yra pateisinamas.

Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ Å¾mogaus teisė į privatumÄ nėra absoliuti. Jei asmuo daro nusikalstamas ar kitas prieÅ¡ingas teisei veikas, neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalÄ atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei, jis supranta arba turi ir gali suprasti, kad tai sukels atitinkamÄ valstybės institucijų reakcijÄ , kad už jo daromÄ (ar padarytÄ ) teisės pažeidimÄ gali bÅ«ti taikomos valstybės prievartos priemonės, kuriomis bus daromas tam tikras poveikis jo elgesiui. <...> nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo neturi ir negali tikėtis, kad jo privatus gyvenimas bus saugomas lygiai taip pat, kaip ir asmenų, kurie nepažeidžia įstatymų (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutarimas).Apeliaciniame skunde neginčijama paskirtos bausmės rÅ«Å¡is bei dydis ir paskirta bausmė apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia.Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. sankcijoje numatytas areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam L. S. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į jo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas L. S. paskirdamas 20 parų areÅ¡tÄ , skyrė jam ne per griežtÄ bausmę.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-19 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: nuteistojo L.

S. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                             Stasys Lemežis Teisėjos                                                                                     Virginija Å vedienė                                                                                                                 Vitalija NorkÅ«naitė