2019-10-29 Nr. AB-20676-3-63-3-00346-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-935-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00346-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų A. Z. (A. Z.), J. Z., G. B., N. B., V. P., M. P., R. B., A. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pareiškėjų S. S. ir A. S. (A. S.) skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys: J. Š., A. Z. (A. Z.), J. Z., V. P., M. P., G. B., N. B., R. B., A. B., D. T., A. T., E. S., D. Š., B. C., V. C.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai S. S. ir A. S. (A. S.) (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. AV-497 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo nuspręsta pakeisti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. AV-3 „Dėl statinių statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijos tikslinimo J. Š. priklausančiuose žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami))“ 1 punktą ir po žodžių „statinių statybos zoną, statybos ribas“ įrašyti žodžius „susisiekimo komunikacijų išdėstymo principus“.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad jiems nuosavybės teise priklauso 483/1037 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio adresu (duomenys neskelbiami), Klaipėdos r., su šiame sklype esančiu gyvenamuoju namu bei 19/463 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio adresu (duomenys neskelbiami), Klaipėdos r. sav. Nurodė, jog minėtą nekilnojamąjį turtą pareiškėjai įsigijo 2012 m. lapkričio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Žemės sklypų paskirtis – kita, gyvenamosios teritorijos ir suformuoti atliekant kadastrinius matavimus. Žemės sklypai suformuoti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T11-114 patvirtintu J. Š. žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) esančių (duomenys neskelbiami), Klaipėdos r., detaliuoju planu (toliau – ir Detalusis planas), kuriuo buvo suformuoti nauji keturi žemės sklypai. Detaliajame plane buvo numatyta, kad privažiavimas į planuojamą teritoriją yra iš vietinės reikšmės kelio. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. AV-1911 nuspręsta leisti J. Š. rengiant statybos techninį projektą tikslinti žemes sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) (duomenys neskelbiami), Klaipėdos r. sav. statybos zoną, statybos ribas ir statybos liniją, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. AV-3 taip pat leista J. Š. rengiant statybos techninį projektą tikslinti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) (duomenys neskelbiami), Klaipėdos r. sav., statinių statybos zoną, statybos ribas ir statybos liniją, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei.

3. Pareiškėjai nurodė, kad tretieji suinteresuoti asmenys V. P., M. P., G. B., N. B., R. B., A. B., D. T., A. T. jų žemės sklypo dalyje siekia nustatyti servitutą, kuris leistų jiems vaikščioti pėstiems bei važiuoti transporto priemonėmis ir tokią savo poziciją grindžia galiojančiais teritorinio planavimo dokumentais. Pareiškėjų teigimu, nei Detaliuoju planu, nei po to priimtais Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos administraciniais aktais J. Š. nebuvo leista keisti susisiekimo komunikacijos išdėstymo principus, todėl skundžiamu Sprendimu atsakovas neturėjo teisės leisti keisti įvažiavimą į žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami) ir Nr. (duomenys neskelbiami)), esančiuose (duomenys neskelbiami), Klaipėdos r. sav. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, neįvertino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. AV-1911, dėl ko buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Pareiškėjai pažymėjo, jog Įsakymu siekiama nustatyti servitutą pareiškėjams priklausančioje žemės sklypo dalyje, taip pabloginant pareiškėjų gyvenimo sąlygas bei nepagrįstai apribojant pareiškėjų nuosavybės teises į jiems priklausančią žemės sklypo dalį.

4. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Administracijoje 2012 m. lapkričio 27 d. gautas J. Š. įgalioto asmens D. Š. prašymas svarstyti ir pritarti Detaliuoju planu nustatytos statinių statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijos keitimui techninio projekto rengimo metu, nekeičiant Detaliuoju planu nustatytų privalomųjų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimų ir nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei. Prašymas buvo svarstomas Klaipėdos rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdyje, kuri prašymui pritarė ir pateiktus dokumentus suderino. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. AV-3 leido J. Š. rengiant statybos techninį projektą tikslinti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) (duomenys neskelbiami), Klaipėdos r. sav., statinių statybos zoną, statybos ribas ir statybos liniją, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei.

6. Atsakovas paaiškino, jog 2016 m. vasario 19 d. į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su prašymu kreipėsi trečiasis suinteresuotas asmuo B. C., prašydama informuoti, ar buvo leista J. Š. rengiant statybos techninį projektą tikslinti įvažiavimo į žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) adresu (duomenys neskelbiami), Klaipėdos r. sav. Detaliojo plano sprendinį, nes yra kilęs ginčas tarp žemės sklypų savininkų dėl įvažiavimų į kvartalą. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijų planavimo komisija, išnagrinėjusi su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. AV-3 susijusią medžiagą, nustatė, kad padaryta techninė klaida, t. y. minėtame įsakyme nenurodyta, kad leidžiama keisti ne tik statybos zoną, statybos ribas ir statybos liniją, bet ir įvažiavimo – išvažiavimo (susisiekimo komunikacijų išdėstymo principų keitimo) sprendinius. Atsakovo tvirtinimu, techninės klaidos padarymą patvirtina 2012 m. lapkričio 27 d. J. Š. prašymas, kuriame prie pridedamų dokumentų nurodoma, kad pateikiama nustatytos statinių statybos zonos, statybos ribų ir įvažiavimo keitimo byla, taip pat pateikiamas aiškinamasis raštas bei grafinės dalies sprendiniai, kuriuose aiškiai matoma, kad prašoma leisti keisti įvažiavimo į nurodytus sklypus sprendinius. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi bei taisydama padarytą klaidą, 2016 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. AV-497 pakeitė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. AV-3 1 punktą po žodžių „statinių statybos zona, statybos ribas“ įrašant „susisiekimo komunikacijų išdėstymo principus“.

7. Atsakovas nurodė, kad iš skundo bei rašytinių įrodymų visiškai neaišku, kokiu būdu skundžiamas Įsakymas pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus.

8. Tretieji suinteresuoti asmenys A. Z. (A. Z.) ir J. Z. atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.

9. A. Z. ir J. Z. nurodė, kad pareiškėjų reiškiamas reikalavimas nėra susijęs su jų teisėmis ir teisėtais interesais, kadangi tiek Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. AV-3, tiek Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 10 d. įsakymas Nr. AV-497 priimti ne pagal pareiškėjų pareiškimus ar prašymus. A. Z. ir J. Z. teigimu, iš Detaliojo plano, 2012 metų techninio projekto Nr. TP 12.02.01 ir iš kitų dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbiami) kvartalo gatvės, nuovažos į sklypus, pagrindinis įvažiavimas buvo numatytas dar 2009 metais, t. y. prieš pareiškėjams įsigyjant žemės sklypus. Iš 2011 m. gegužės mėnesio projekto plano Nr. (duomenys neskelbiami) matyti, kad jau 2011 metais buvo numatyta projektuojamų (duomenys neskelbiami) kvartalo gatvių, nuovažų į kvartalo gyventojų sklypus, automobilių stovėjimo aikštelių trinkelių danga, o 2012 metais pagrindinis įvažiavimas į (duomenys neskelbiami) kvartalą, privažiavimai (gatvės), nuovažos buvo pritaikyti važiavimui transporto priemonėmis, privažiavimai pagal aukščiau minėtą projektą buvo iškloti trinkelėmis, keliai aptverti bordiūrais, sutvarkytas gerbūvis. Pareiškėjai turėjo suprasti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. AV-3 skundžiamu įsakymu buvo pakeistas tik dėl padarytos techninės klaidos ir nėra jokio pagrindo jo naikinti.

10. Tretieji suinteresuoti asmenys M. P., A. B., R. B. atsiliepimuose į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

11. Tretieji suinteresuoti asmenys J. Š., V. P., G. B., N. B., D. T., A. T., E. S., D. Š., B. C., V. C. atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. 12. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjų S. S. ir A. S. skundą tenkino – panaikino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. AV-497.

13. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

13.1. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio adresu (duomenys neskelbiami), Klaipėdos rajono sav., atitinkamos dalys nuosavybės teise priklauso S. S. ir A. S. (483/1037 dalys), G. B. ir N. B. (454/1037 dalys), J. Z. ir A. Z. (100/1037 dalys). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), Klaipėdos rajono sav., atitinkamos dalys nuosavybės teise priklauso S. S. ir A. S. (19/463 dalys), G. B. ir N. B. (20/463 dalys), Virginijui Petrauskui ir M. P. (19/463 dalys), R. B. ir A. B. (19/463 dalys), A. Z. ir J. Z. (20/463 dalys), J. Š. (236/463 dalys), E. S. (33/463 dalys), A. T. ir D. T. (97/463 dalys).

13.2. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T11-114 patvirtintas J. Š. žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančių (duomenys neskelbiami), detalusis planas, kurio planavimo tikslai – žemės sklypų sujungimas, paskirties pakeitimas į kitos paskirties žemę, kurios naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, padalinimas į sklypus. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. AV-1911 nusprendė leisti J. Š. rengiant statybos techninį projektą tikslinti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), detaliojo plano registro Nr. (duomenys neskelbiami)) (duomenys neskelbiami), Klaipėdos r. sav., statybos zoną, statybos ribas ir statybos liniją, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2013 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. AV-3 leido J. Š. rengiant statybos techninį projektą tikslinti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), detaliojo plano registro Nr. (duomenys neskelbiami)) (duomenys neskelbiami), Klaipėdos r. sav., statinių statybos zoną, statybos ribas ir statybos liniją, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei.

13.3. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2016 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. AV-497 pakeitė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. AV-3 „Dėl statinių statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijos tikslinimo J. Š. priklausančiuose žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami))“ 1 punktą ir po žodžių „statinių statybos zoną, statybos ribas“ nusprendė įrašyti žodžius „susisiekimo komunikacijų išdėstymo principus“.

14. Teismas vertino, ar nepraleistas terminas skundui byloje paduoti. Byloje nustatyta, jog skundą pareiškėjai per EPP teismui išsiuntė 2017 m. balandžio 7 d. Pareiškėjai skunde nurodė, kad Sprendimą iš atsakovo Administracijos gavo 2017 m. kovo 8 d., todėl pareiškėjų teigimu, jie nepraleido vieno mėnesio skundo padavimo teismui termino. Administracija 2017 m. balandžio 13 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad Įsakymas pareiškėjams buvo išsiųstas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 6 d. raštu Nr. (5.1.22)-A5-1103, o rašytinių įrodymų apie tai, kad minėtas sprendimas pareiškėjams buvo įteiktas ar pareiškėjai apie jį sužinojo anksčiau, pateikti negalėjo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, siekdamas išsiaiškinti, ar nėra praleistas skundo padavimo terminas Įsakymo apskundimui, 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą, prašydamas pateikti duomenis apie tai, ar nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-103-1025/2017 (teisminio proceso Nr. 2-24-3-01362-2016-2) yra pateiktas 2016 m. kovo 10 d. įsakymas Nr. AV-497 ir jei taip, tuomet nurodyti kas ir kada jį pateikė. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. e2-130-1025/2017 teismą informavo, kad 2017 m. balandžio 19 d. ieškovės B. C. ir trečiųjų suinteresuotų asmenų S. S. ir A. S. atstovas advokatas L. S., prašydamas stabdyti civilinės bylos Nr. e2-103-1028/2017 nagrinėjimą, prie prašymo priedų pateikė 2016 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. AV-497. Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, sprendė, jog šioje byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad pareiškėjai atsakovo skundžiamą Sprendimą gavo anksčiau kaip 2017 m. kovo 8 d., todėl konstatavo, kad terminas skundui paduoti nepraleistas.

15. Teismas sprendė, jog Detaliuoju planu buvo suformuoti keturi žemės sklypai, privažiavimas į planuojamą teritoriją numatytas iš vietinės reikšmės kelio vedančio privažiavimo kelio, automobilių stovėjimo vietos numatomos sklypų ribose. Iš žemės sklypo plano M 1:500 matyti, jog planuojamas įvažiavimas į žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbiami) yra per pareiškėjams priklausančią žemės sklypo dalį. Teismas akcentavo, jog šioje byloje Įsakymu atsakovas iš esmės pritarė minėtam planuojamam įvažiavimui ir tuo būdu pakeitė Detaliojo plano sprendinį – įvažiavimą į žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbiami), esančius (duomenys neskelbiami). Tai įvertinęs, teismas pripažino, jog Įsakymas pareiškėjams sukelia teisines pasekmes, todėl nagrinėjamoje byloje vertintinas Įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas.

16. Teismas nagrinėjo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., t. y. skundžiamo įsakymo priėmimo metu) 35 straipsnio, nustatančio klaidų ištaisymo procedūrą, turinį. Remdamasis aptartomis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, teismas sprendė, jog viešojo administravimo subjektas techninę klaidą gali ištaisyti tik jei gauna suinteresuoto asmens prašymą. Ištaisius techninę klaidą ir (ar) priėmus individualų administracinį aktą, kuris turi tiesioginį poveikį asmens teisėms ir pareigoms, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio administracinio akto priėmimo raštu apie tai pranešama suinteresuotiems subjektams.

17. Teismas vertino, kad Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgus į Teritorijų planavimo komisijos (toliau – ir Komisija) kompleksinio derinimo 2016 m. kovo 9 d. protokolą Nr. TP 10-4. Iš Komisijos kompleksinio derinimo 2016 m. kovo 9 d. protokolo Nr. TP 10-4 turinio sprendė, jog Komisijos posėdyje buvo pristatytas B. C. 2016 m. vasario 19 d. prašymas, kuriuo prašoma informuoti apie tai, ar buvo leista J. Š. rengiant statybos techninį projektą tikslinti įvažiavimo į žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbiami), Detaliojo plano sprendinį. Iš aptarto Komisijos posėdžio protokolo turinio teismui akivaizdu, kad B. C. prašė tik pateikti informaciją apie tai, ar J. Š. turi teisę tikslinti įvažiavimą į žemės sklypus, dėl kurio yra kilęs ginčas tarp žemės sklypų savininkų, tačiau prašymu nebuvo prašoma ištaisyti techninę klaidą. Teismas akcentavo, jog byloje taip pat nėra kitų duomenų apie tai, kad atsakovas būtų gavęs suinteresuotų asmenų prašymą dėl techninės klaidos ištaisymo, ar pats atsakovas būtų kreipęsis į suinteresuotus asmenis tam, kad šie pateiktų prašymą ištaisyti techninę klaidą. Tai įvertinęs teismas sprendė, jog atsakovas negalėjo veikti vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsniu, kuris iš esmės numato, kad viešojo administravimo subjektas technines klaidas ištaisyti gali jei gautas suinteresuoto asmens prašymas.

18. Teismas pažymėjo, jog nepaisant to, kad nebuvo gautas suinteresuoto asmens prašymas ištaisyti techninę klaidą, atsakovas pats savarankiškai inicijavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2013 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. AV-3 keitimą. Teismas akcentavo, jog nei Komisijos kompleksinio derinimo 2016 m. kovo 9 d. protokole Nr. TP 10-4, nei Sprendime iš esmės nėra nurodomas teisės aktas (išskyrus Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnis), kuris suteiktų teisę atsakovui pačiam pradėti aptartą administracinę procedūrą. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas, pakeitęs Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2013 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. AV-3 bei priėmęs Įsakymą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo būtų informavęs suinteresuotus asmenis.

19. Teismas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu įstatymo viršenybės principu, įpareigojančiu viešojo administravimo subjektus savo veiklą taip, kaip nustatyta teisės aktuose, konstatavo, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, jog atsakovas, priimdamas Įsakymą, nesivadovavo teisės aktų normomis ir tuo būdu pažeidė pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

20. Įsakymo turinys teismui leido spręsti, kad juo buvo iš esmės pakeistas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. AV-3, t. y. Įsakymu iš esmės buvo pakeistas Detaliojo plano sprendinys – įvažiavimas į žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbiami) ir Nr. (duomenys neskelbiami), esančius (duomenys neskelbiami). Teismas akcentavo, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. AV-3 Detaliojo plano sprendinys dėl įvažiavimų į žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbiami) ir Nr. (duomenys neskelbiami), nebuvo keičiamas. Teismas darė išvadą, kad priėmus Įsakymą, suinteresuotiems subjektams iš esmės pasikeitė teisių ir pareigų apimtis, dėl ko tai negali būti laikoma techninės klaidos ištaisymu. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, teismas sprendė, jog atsakovas, priimdamas Įsakymą, veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus) ir tokiu būdu pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį bei 35 straipsnio 1 dalį.

21. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjų skundas tenkintas ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 10 d. įsakymas Nr. AV-497 panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

III. 22. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjo skundą.

23. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo bylos faktinių aplinkybių, netinkamai taikė teisės normas, todėl sprendimas turėtų būti panaikintas. Teismas siaurinamai aiškino Viešojo administravimo 35 straipsnio 1 dalies nuostatą, neatsižvelgė, kad šioje nuostatoje numatyta, kad prašymą dėl klaidos ištaisymo gali pateikti ne tik asmuo, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, bet ir kiti suinteresuoti asmenys. Komisija, išnagrinėjusi trečiojo suinteresuoto asmens B. C. prašymą, identifikavo, kad padaryta klaida ir 2016 m. kovo 9 d. protokolu Nr. TP10-4 apie tai informavo Administracijos direktorių. Apie Įsakymu ištaisytą klaidą nurodyta komisija žinojo be atskiro informavimo, nes pati komisija buvo sudaryta Administracijos direktoriaus įsakymu ir ji gali susipažinti su visais jos veiklą liečiančiais dokumentais.

24. Atsakovas paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą detalieji planai rengiami, kai keičiasi planuojamos teritorijos naudojimo tipas, leidžiamas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas ar intensyvumas. Kitais atvejais detalieji planai gali būti tikslinami savivaldybės tarybos sprendimu arba jos pavedimu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu statybos techninio projekto rengimo metu, jei tai nepažeidžia kitų teisės aktų reikalavimų, nesukelia neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei. Skundžiamu Įsakymu nebuvo sukelti neigiami padariniai gyvenimo ir aplinkos kokybei, o pareiškėjų teisių ir pareigų apimtis nepasikeitė. Atsakovui neaišku, kaip Sprendimas pažeidė pareiškėjų teises.

25. Trečiųjų suinteresuotų asmenų A. Z., J. Z., G. B., N. B., V. P., M. P., R. B., A. B. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o pareiškėjų skundą atmesti.

26. Tretieji suinteresuoti asmenys A. Z., J. Z., G. B., N. B., V. P., M. P., R. B. ir A. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai formalius procedūrinius Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų pažeidimus traktavo esant pagrindui naikinti atsakovo Įsakymą. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalį, nes byloje darydamas išvadas nesirėmė byloje surinktų įrodymų visuma, o sprendimą grindė atskirais įrodymais. Paaiškino, kad įvažiavimas į pareiškėjams priklausantį sklypą buvo numatytas jau 2009 metais, kai pareiškėjai jo dar nebuvo įsigiję.

27. Tretieji suinteresuoti asmenys teigia, kad įvertinus J. Š. 2012 m. lapkričio 27 d. prašymo turinį, galima daryti išvadą, kad Klaipėdos rajono savivaldybės 2013 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. AV-3 turėjo būti nurodyta, kad leidžiama keisti ne tik statybos zoną, statybos ribas ir statybos liniją, bet ir įvažiavimo bei išvažiavimo sprendinius. Tik dėl žmogiško suklydimo tas nebuvo padaryta, kas laikytina technine klaida.

28. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, teismas nepagrįstai nepripažino B. C. prašymo suinteresuoto asmens pranešimu apie padarytą techninę klaidą.

29. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į trečiųjų asmenų apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, teigia, kad apeliacinis skundas pagrįstas.

30. Pareiškėjai Aleksandras ir S. S. atsiliepime į atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

31. Pareiškėjai paaiškina, kad naujo įvažiavimo į privačius sklypus schemos nustatymas reikštų, kad pareiškėjų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų B. ir V. C. žemės sklypuose atsirastų papildomi apribojimai – servitutai transporto priemonių ir pėsčiųjų judėjimui, kurie nebuvo numatyti Detaliuoju planu ir kurie nebuvo pirkimo-pardavimo sutarčių objektai. Dėl šios priežasties Įsakymu nebuvo ištaisyta techninė klaida, o sukūrė tam tikras pareigas pareiškėjams ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Be to, Įsakymu buvo pakeista ir įvažiavimo į žemės sklypus schema. Atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. AV-191 nustatyta, jog J. Š. buvo leista rengiant statybos techninį projektą tikslinti tik šių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), detaliojo plano registro Nr. (duomenys neskelbiami)) (duomenys neskelbiami) Klaipėdos r. sav. statybos zoną, statybos ribas ir statybos liniją, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei ( yra susiję su žemės sklypais (duomenys neskelbiami), Klaipėdos r. sav.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. AV-497, kuriuo nuspręsta pakeisti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. AV-3 „Dėl statinių statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijos tikslinimo J. Š. priklausančiuose žemės sklypuose (kad. Nr. (duomenys neskelbiami))“ 1 punktą ir po žodžių „statinių statybos zoną, statybos ribas“ įrašyti žodžius „susisiekimo komunikacijų išdėstymo principus“, teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino, nurodydamas, kad atsakovo Įsakymas sukėlė pareiškėjams materialines teisines pasekmes, nes pasikeitė Detaliojo plano sprendiniai – įvažiavimas į pareiškėjams priklausantį žemės sklypą, todėl priimant Įsakymą negalėjo būti taikomas Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnis, nustatantis klaidų ištaisymo procedūras, savivaldybė veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus).

34. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentavo, kad išvados byloje buvo padarytos neįvertinus įrodymų visumos, neatsižvelgus į aplinkybę, kad Įsakymas nesukėlė pareiškėjams realių teisinių pasekmių, neturėjo įtakos jų gyvenimo kokybei.

35. Tretieji suinteresuoti asmenys A. Z., J. Z., G. B., N. B., V. P., M. P., R. B. ir A. B. apeliaciniame skunde akcentavo, kad teismas išimtinai formaliais pagrindais panaikino Įsakymą, netinkamai vertino įrodymus, nurodė, kad įvažiavimas buvo numatytas dar 2009 metais, kai pareiškėjai sklypo nebuvo įsigiję.

36. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijamas Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į Teritorijų planavimo komisijos kompleksinio derinimo 2016 m. kovo 9 d. protokolą Nr. TP 10-4.

38. Kai byloje yra kilęs ginčas dėl individualaus administracinio akto (atsakovo 2016 m. kovo 10 d. įsakymas Nr. AV-497), kuriuo buvo panaikintas /ar pakeistas anksčiau priimtas viešojo administravimo subjekto aktas, bylą nagrinėjantis teismas turi patikrinti, ar tokio administracinio akto priėmimas sukėlė suinteresuotiems asmenims realias materialines teisines pasekmes, ar tokį administracinį sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas turėjo kompetenciją panaikinti /ar pakeisti savo paties anksčiau priimtą administracinį aktą, ar buvo tam teisėtas pagrindas.

39. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės taryba. Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti.

40. Vertinant aplinkybes, susijusias su atsakovo teise pasinaikinti priimtą teisės aktą, kuris sukėlė teisines pasekmes, pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra nurodęs (žr. 2017 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3254-520/2017, 2017 spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017) jog Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnis yra bendra norma, apibrėžianti atitinkamų subjektų kompetenciją, kuri taikytina jeigu nėra nustatytų specialių taisyklių. Ši norma negali būti aiškinama plečiamai ir negali būti taikoma nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų (pvz., 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-151/2012; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014, 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014; 2014 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-560/2014).

41. Administracinių teismų praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (Viešojo administravimo įstatymo 35 str.).

42. Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-227/2012; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014). Įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenustato. Tačiau pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais.

43. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl viešojo administravimo subjekto teisės atšaukti priimtą teisės aktą ir remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, yra nurodęs, jog Europos Sąjungos teisėje aiškiai atskiriamos dvi situacijos, pirma, Sąjungos institucija panaikina sprendimą, kuris yra teisėtas, tačiau dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių arba teisinio reguliavimo, jų manymu, turi būti pakeistas arba panaikintas, antra, kompetentinga institucija panaikina ar pakeičia sprendimą savo iniciatyva dėl to, kad priimtas sprendimas neteisėtas, pavyzdžiui, buvo priimtas, remiantis klaidingu teisės nuostatų interpretavimu, pateikus apgaulingus, netikslius duomenis ir pan. Europos Sąjungos teismų praktikoje įtvirtintas bendrasis teisės principas, pagal kurį leidžiama atgaline data atšaukti neteisėtą administracinį aktą, sukūrusį subjektines teises, tačiau teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai reikalauja, kad neteisėtas aktas būtų panaikintas per protingą laikotarpį ir būtų atsižvelgta į tai, kiek suinteresuotas asmuo galėjo pasitikėti akto teisėtumu. Tačiau akto panaikinimas atgaline data galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms konkrečiu atveju (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3537-822/2016 ir šiame sprendime nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką).

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Įsakymo teisėtumo, turėjo ne tik nustatyti, ar specialūs teisės aktai suteikė atsakovui kompetenciją priimti ginčijamą Įsakymą, kuriuo pakeistas (papildytas) anksčiau priimtas individualus administracinis sprendimas, sukėlęs subjektams materialines teisines pasekmes bei atitinkamus lūkesčius, bet ir aplinkybes, patvirtinančias, kad pareiškėjams dėl to kilusios materialinės teisinės pasekmės yra realaus pobūdžio, nes tik tokiu būdu galima įvertinti, ar nėra pažeidžiamas konkuruojančių interesų balansas.

45. Byloje pateikiami duomenys patvirtina, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos rašytiniu pritarimu statinio projektui 2012 m. vasario 27 d. Nr. RPP-34-120227-00006 buvo pritarta statinio projektui – Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui, Nr. 10-PD-14.1-TP-BD, kuriuo turinčiam statytojo teisę asmeniui J. Š. statybos vietoje: kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami); adresu: Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbiami), suteikė teisę statyti naują statinį: vandentiekio tinklus, buitinių ir lietaus nuotekų tinklus, vidaus kelią. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. AV-1911 „Dėl statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijos keitimo J. S. priklausančiuose žemės sklypuose (kad. Nr. (duomenys neskelbiami))“, atsižvelgiant į Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2012 m. rugsėjo 26 d. protokolą Nr. TP 38-10, buvo leista J. Š. rengiant statybos techninį projektą tikslinti žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbiami), detaliojo plano registro Nr. (duomenys neskelbiami)) (duomenys neskelbiami), Klaipėdos raj. Sav., statybos zoną, statybos ribas ir statybos linijas, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei.

46. Trečiojo suinteresuoto asmens J. Š. įgaliotas atstovas D. Š. 2012 m. lapkričio 27 d. (reg. Nr. (duomenys neskelbiami)) kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę su prašymu „Dėl pritarimo detaliuoju planu nustatytos statinių statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijos keitimui“, kuriuo prašė atsižvelgiant į Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2012 m. lapkričio 14 d. protokolo išvadas Nr. TP45-9, pakartotinai svarstyti ir pritarti 2009 m. vasario 26 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-114 patvirtintu detaliuoju planu nustatytos statinių statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijų keitimui techninio projekto rengimo metu, nekeičiant detaliuoju planu nustatytų privalomųjų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimų ir nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei. Planuojami vienos buto gyvenamieji pastatai už užstatymo ribos, nustatytos detaliuoju planu, nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų. Nurodė, kad teritorijos naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas ir leistinas užstatymo intensyvumas nekeičiamas, pridėjo nustatytos statinių statybos zonos, statybos ribų ir įvažiavimo keitimo bylą.

47. Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolu 2012 m. gruodžio 12 d. Nr. TP 49-8 buvo nutarta pritarti J. Š. prašymui dėl detaliuoju planu nustatytos statinių statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijos keitimo (duomenys neskelbiami), sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbiami). Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Teritorijų planavimo dokumentų vertinimo pažyma 2012 m. gruodžio 7 d. Nr. GE1-469, įvertinus pakartotinai pateiktu Detaliuoju planu nustatytos statinių statybos zonos, statybos ribos ir įvažiavimų keitimo projekto sprendinius, padaryta išvada, kad jie atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Projekto organizatorių aiškinamajame rašte nurodyta, kad planuojamos teritorijos schema numatomi 2009 m. patvirtintu detaliuoju planu nustatyti įvažiavimų patikslinimai, statinių statybos zonos bei statybos ribos keitimas; pažymėta, kad įvažiavimas į sklypus koreguojamas, vadovaujantis UAB „AMVK Inžinieriai“ techninio projekto sprendiniais (Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos rašytinis pritarimu statinio projektui 2012 m. vasario 27 d. Nr. RPP-34-120227-00006).

48. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. AV-3 „Dėl statinių statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijos tikslinimo J. Š. priklausančiuose žemės sklypuose kad. Nr. ((duomenys neskelbiami)), atsižvelgiant į Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolą 2012 m. gruodžio 12 d. Nr. TP 49-8, buvo leista J. Š. rengiant statybos techninį projektą tikslinti žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbiami)) (duomenys neskelbiami) Klaipėdos r. sav. Statinių statybos zoną, statybos ribas ir statybos liniją, nesulekiant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei. Teisėjų kolegijos vertinimu aplinkybė, kad minėtame įsakyme nebuvo įvardyta, jog yra tikslinami įvažiavimo sprendiniai, nepaneigia paties fakto, kad įvažiavimo sprendinių keitimas buvo derinamas, jie buvo integrali statinių statybos zonos, statybos ribų ir įvažiavimo keitimo bylos dalis, nes be įvažiavimo pakeitimo, numačius kitokį sklypų užstatymą, kiti sprendiniai negalėtų būti įgyvendinti apskritai, nes neliktų galimybės patekti prie dalies pastatų, tuo pačiu ir tinkamai jais naudotis (žr. UAB „AMVK Inžinieriai“ parengtą planą).

49. Teisėjų kolegijas išvadas dėl įvažiavimo sprendinių derinimo patvirtina ir Teritorijų planavimo komisijos kompleksinio derinimo 2016 m. kovo 9 d. protokolas Nr. TP 10-4, į kurį buvo atsižvelgta priimant byloje ginčijamą Klaipėdos rajono savivaldybės direktoriaus 2016 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. AV-497, kuriuo nuspręsta pakeisti Klaipėdos rajono savivaldybės direktoriaus 2013 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. AV-3 „Dėl statinių statybos zonos. Statybos ribų ir statybos linijos tikslinimo J. Š. priklausančiuose žemės sklypuose (kad. Nr. (duomenys neskelbiami))“ 1 punktą ir po žodžių „statinių statybos zoną, statybos ribas“ įrašyti žodžius „susisiekimo komunikacijų išdėstymo principus“. Klaipėdos rajono savivaldybės Teritorijų planavimo komisijos kompleksinio derinimo 2016 m. kovo 9 d. protokole Nr. TP 10-4 buvo konstatuota, kad prie J. Š. įgalioto asmens prašymo, gauto 2012 m. lapkričio 27 d., buvo pridėta nustatytos statybos statinių zonos, statybos ribų ir įvažiavimo keitimo byla. Projekto byloje buvo pateiktas brėžinys „Statinių statybos zonos, statybos ribos ir įvažiavimo žemės sklypų (duomenys neskelbiami) Klaipėdos r. sav., nustatyti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T11-114 patvirtintame plane, keitimas“ (toliau – Keitimo planas). Keitimo plane aiškiai parodyti suprojektuoti nauji įvažiavimo-išvažiavimo sprendiniai statinio projekto rengimo metu, kuriam Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2012 m. gruodžio 12 d. protokolu Nr. TP 49-8 pritarė; į svarstyto teritorijų planavimo dokumento pavadinimą neįtraukta, kad keičiamas įvažiavimo-išvažiavimo sprendinys, todėl ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 3 d. įsakyme Nr. AV-3, kuris parengtas remiantis minėtu protokolu, nėra įrašyta, kad keičiamas įvažiavimo-išvažiavimo sprendinys. Dalyvaujantys nariai patvirtino, kad buvo pritarta Keitimo planui, o keičiamo įvažiavimo-išvažiavimo sprendinio neįrašymas į svarstomo teritorijų planavimo dokumento pavadinimą yra techninė klaida, kurią nutarta ištaisyti.

50. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl Įsakymo teisėtumo išimtinai formaliai vertino tiek procedūrinius aspektus, susijusius su Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio nuostatų taikymu, tiek pareiškėjams dėl įsakymo priėmimo kilusias teisines pasekmes. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl atsakovo galimybės taisyti Įsakymu padarytas klaidas įrodymus vertino selektyviai, neatsižvelgė į dokumentų, parengtų teritorijų planavimo dokumento Detaliojo plano tikslinimo procese visumą (detaliojo planavimo organizatoriaus prašymus ir parengtus planus (projektus) bei pateiktus atsakovui dokumentus, kitų institucijų pateiktus Nuolatinės statybos komisijos kompleksiniam derinimui dokumentus), taigi apeliantų argumentai dėl netinkamo įrodymų visumos vertinimo laikytini pagrįstais.

51. Pareiškėjams dėl įsakymo priėmimo kilusių teisinių pasekmių aspektu yra svarbu ne tik formaliai įvertinti pareiškėjų pirkimo-pardavimų sutartyse nurodytus duomenis apie įsigyjamus žemės sklypus (jų dalis), bet nustatyti kilusio ginčo kontekste, kokia buvo faktinė ir teisinė parduodamų žemės sklypų situacija, kokie buvo galiojantys teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai bei jų pakeitimai pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu. Pažymėtina, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos rašytiniu pritarimu statinio projektui 2012 m. vasario 27 d. Nr. RPP-34-120227-00006 buvo pritarta statinio projektui – Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui, kuris apėmė ir pareiškėjų įsigyjamus sklypus, be to, tretieji suinteresuotieji asmenys A. Z. ir J. Z. nurodė, kad jau 2011 metais buvo numatyta projektuojamų (duomenys neskelbiami) kvartalo gatvių, nuovažų į kvartalo gyventojų sklypus, automobilių stovėjimo aikštelių trinkelių danga, o 2012 metais pagrindinis įvažiavimas į (duomenys neskelbiami) kvartalą, privažiavimai (gatvės), nuovažos buvo pritaikyti važiavimui transporto priemonėmis, privažiavimai pagal aukščiau minėtą projektą buvo iškloti trinkelėmis, keliai aptverti bordiūrais, sutvarkytas gerbūvis. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir sprendime apskritai nepasisakė dėl šių aplinkybių, nesiaiškino, ar ginčijami įvažiavimo sprendiniai jau buvo realiai įgyvendinti pareiškėjams įsigyjant nekilnojamąjį turtą 2012 m. lapkričio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, nes tik šių aplinkybių nustatymas galėtų pagrįsti realių materialiųjų teisinių pasekmių pareiškėjams atsiradimą, kurios taip pat būtų reikšmingos vertinant techninės klaidos ištaisymo galimybę. Pirmosios instancijos teismas aptariamais aspektais bylos nenagrinėjo, netyrė byloje reikšmingoms aplinkybėms nustatyti svarbių duomenų, todėl padarytos išvados negali būti laikomos pagrįstomis, bylos esmė liko neatskleista.

52. Apeliacinės instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismas privalo nustatyti ir ištirti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei jas teisiškai įvertinti. Konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apibrėžė bylos nagrinėjimo dalyką, nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė jų visapusiškai, objektyviai (ABTĮ 80 str.) ir bylos aplinkybėms išaiškinti būtina ištirti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, nes nebūtų užtikrinta teisė bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka.

53. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, nenustatė visų reikšmingų bylos aplinkybių, tirdamas ir vertindamas įrodymus nebuvo aktyvus, nepagrindė, kodėl vienais įrodymais grindžia sprendimo motyvus, ir kuriuos atmeta, todėl apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų A. Z. (A. Z.), J. Z., G. B., N. B., V. P., M. P., R. B., A. B. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė