2016-01-12 Nr. AB-1100-3-63-3-01698-2014-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-30-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01698-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjo pareiškėjo A. A. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Kretingos skyriaus, dėl įsakymų dalies panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo A. A. P. (toliau – pareiškėjas) skundą (patikslintą skundą), kuriuo jis prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-684 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 14VĮ-43-(14.14.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo, (duomenys neskelbtini) rajone“ 2.1 ir 2.2 punktus; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus, 50 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą ištirti, ar norminiai administraciniai aktai: Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. 4-8371-(1.3) „Dėl A. V., K. K., I. G., V. K. V., V. Š. privataus sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, kadastro duomenų pakeitimo, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 8 d. įsakymas Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1252 „Dėl privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pakeitimo, parengus sklypo formavimo pertvarkymo projektą, (duomenys neskelbtini) rajone“ neprieštarauja Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 ir 9 dalims, 40 straipsnio 3 dalies 3 punktui, Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 5 daliai, 18 straipsnio 4 daliai, 27 straipsnio 6 daliai bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 71 punktui, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktams, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktams.

Pareiškėjas nurodė, kad norminių administracinių aktų ištyrimas yra susijęs su individualiu ginču administracinėje byloje Nr. I-668-342/2015 dėl sprendimų panaikinimo ir turtinės žalos priteisimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 111 str. 1 d.).

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Kretingos skyriaus, klausimą dėl prašymo ištirti norminių aktų teisėtumą priėmimo prašė spręsti teismo nuožiūra.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ištirti administracinių aktų teisėtumą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p., 105, 106 str., 114 str. 1 d.).

Teismas nurodė, kad ginčai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjami ABTĮ šešioliktajame skirsnyje nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas yra numatęs dvi norminių administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 110 str.) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla (ABTĮ 111 str.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas į ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą subjektų ratą nepatenka ir jam nėra suteikta teisė kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti tam tikro norminio administracinio akto teisėtumą. Jis, kaip pareiškėjas administracinėje byloje pagal skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Kretingos skyriaus, dėl įsakymų panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo, prašė ištirti administracinius aktus (pareiškėjo prašyme jie įvardijami kaip norminiai), remdamasis ABTĮ 111 straipsnio nuostatomis. Atsižvelgęs į tai, jog teisme yra nagrinėjama konkreti pareiškėjo inicijuota administracinė byla, teismas nusprendė, jog jis patenka į subjektų, turinčių teisę paduoti prašymą ištirti viešojo administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto teisėtumą, ratą pagal ABTĮ 111 straipsnio nuostatas.

Teismas toliau sprendė, ar pareiškėjo prašomi ištirti aktai gali būti laikomi norminiais administraciniais aktais bei ar tarp individualios bylos ir prašomų ištirti administracinių aktų yra prejudicinis ryšys. Nustatė, kad pareiškėjas teismui pateikė prašymą, kuriuo keliamas klausimas dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 4-8371-(1.3) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1252 atitikties aukštesnės galios teisės aktams. Paminėtu Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu buvo pakeistas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, suinteresuotų asmenų kadastro duomenys, sklypo numeriai, ribos ir plotas, ir atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų, į kurių ratą pareiškėjas nepateko, prašymus, patvirtinti asmenims priklausantys naujai suprojektuoti žemės sklypai. Prašomu ištirti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu nustatyti naujai suformuotiems žemės ūkio paskirties žemės sklypams (priklausantiems paminėtiems suinteresuotiems asmenims, į kurių ratą pareiškėjas nepateko) kadastro duomenys.

Teismas, atsižvelgęs į administracinėje byloje pateiktą medžiagą, skundžiamus aktus, proceso šalių nurodytus argumentus, pabrėžė, kad prašomi ištirti administraciniai aktai iš esmės yra vienkartinio (ad hoc) pobūdžio, neformuoja bendros elgesio taisyklės, taikomos neapibrėžtam subjektų ratui, jais iš esmės yra priimamas sprendimas pakeisti suinteresuotų asmenų kadastro duomenis ir patvirtinti naujai suformuotiems žemės sklypams kadastro duomenis, t. y. susiję su konkrečių subjektų – A. V., K. K., V. Š., D. A. V., I. G. – teisėmis. Teismo manymu, prašomuose ištirti administraciniuose aktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas nėra nukreiptas į tam tikrų teisinių santykių reguliavimą ateityje nuo konkrečia data apibrėžto momento, nėra numatytas taikyti daug kartų, suinteresuotiems asmenims įgyvendinant savo teises bei pareigas aktualioje teisinių santykių srityje. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas nusprendė, jog prašomi ištirti administraciniai aktai: Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. 4-8371-(1.3) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 8 d. įsakymas Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1252, nėra norminio pobūdžio. Taip pat vertino, kad tarp individualios bylos ir prašomų ištirti administracinių aktų nėra prejudicinio ryšio.

Teismas nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo prašymą ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį ir perduoti prašymo ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad prašomi ištirti teisės aktai laikytini norminiais administraciniais teisės aktais, kurių teisėtumo patikra galima tik pagal specialiąsias tik norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimui taikytinas procesines taisykles. Jie turi prejudicinę galią. Šiuose aktuose yra nustatytos norminio pobūdžio elgesio taisyklės. Tiesiogiai yra išreiškiami bendri nurodymai elgtis tam tikru būdu. Teisėkūros subjektai nesilaiko iš konstitucinių principų kylančių reikalavimų. Tai įrodo rašytiniai įrodymai. Prašomi ištirti norminiai administraciniai aktai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei bei imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Jis yra diskriminuojamas dėl socialinės padėties.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Kretingos skyriaus, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad teismo nutartyje nurodyti motyvai ir argumentai pagrįsti suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Pagal ABTĮ 149 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi apeliacijos objektas yra ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis priimta sprendžiant pareiškėjo prašymo, pareikšto šio teismo nagrinėjamoje konkrečioje administracinėje byloje dėl jo teisių pažeidimo, ištirti, ar norminiai administraciniai aktai: Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. 4-8371-(1.3) „Dėl A. V., K. K., I. G., V. K. V., V. Š. privataus sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, kadastro duomenų pakeitimo, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 8 d. įsakymas Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1252 „Dėl privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pakeitimo, parengus sklypo formavimo pertvarkymo projektą, (duomenys neskelbtini) rajone“ neprieštarauja Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 ir 9 dalims, 40 straipsnio 3 dalies 3 punktui, Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 5 daliai, 18 straipsnio 4 daliai, 27 straipsnio 6 daliai bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 71 punktui, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktams, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktams, priėmimo klausimą.

Tačiau ABTĮ 111 straipsnis, reglamentuojantis prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla padavimą, priėmimą ir nagrinėjimą, nenumato, kad teismo nutartis atmesti prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (t. y. nepradėti tyrimo) gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Be to, tokio pobūdžio nutartis neužkerta kelio ir tolesnei bylos eigai, nes net ir atmetus prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, bylos nagrinėjimas yra tęsiamas toliau, o argumentai dėl nesutikimo su tokiu teismo procesiniu sprendimu gali būti pareiškiami apeliaciniame skunde dėl išnagrinėjus bylą iš esmės priimto teismo sprendimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-231/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad teismo nutartis atmesti prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla negali būti skundžiama atskiruoju skundu, nes nėra pagrindų, numatytų ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktuose.

Taigi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą dėl šios nutarties, todėl apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nutrauktinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 134, 148 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo A. A. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė