2021-05-26 Nr. AB-11372-3-62-3-01939-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-372-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01939-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. (A. L.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovas) 4 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2019 m. kovo 25 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) dėl Pravieniškių PN-AK 2019 m. kovo 4 d. direktoriaus nutarimo Nr. 67-387 ir 2019 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 67-466, kuriais pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas 15 parų ir 5 paroms. Manė, kad toks paskyrimas buvo neteisėtas ir nepagrįstas. 2-ame būryje kali telefoniniai sukčiai, narkomanai, nėra rūkymo dėžučių, todėl pareiškėjas atsisakė šiame būryje būti. Atsisakymo priežastis nurodė 2019 m. kovo 1 d. ir 2019 m. kovo 16 d. pasiaiškinimuose. Departamento atsakymas buvo abstraktus ir nepagrįstas. Pareiškėjas teigė, kad Pravieniškių PN-AK administracija neužtikrina kalinčių asmenų saugumo, Pravieniškių PN-AK galima laisvai disponuoti narkotinėmis medžiagomis. Pataisos įstaiga, paskirdama pareiškėją į atitinkamą būrį, privalėjo atsižvelgti į pareiškėjo amžių bei asmenines savybes, jog jis nėra narkomanas. Departamentas privalėjo atlikti išsamų tyrimą ir išsiaiškinti, ar pataisos įstaigos administracija atliko teisėtus veiksmus pareiškėjui paskirdama nuobaudą – patalpinimą į kamerų tipo patalpas. Pareiškėjo įsitikinimu, Pravieniškių PN-AK 2019 m. kovo 4 d. direktoriaus nutarimu Nr. 67-387 ir 2019 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 67-466 paskirtos nuobaudos yra neteisėtos, nes pareiškėjas atsisakė būti 2 būryje dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, jog būryje nuteistieji neatitinka pareiškėjo amžiaus, vartoja narkotikus, yra konfliktiški, visi rūko, o rūkymo dėžučių nėra įrengta, todėl gyvenant tokioje aplinkoje kyla grėsmė sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjo teigimu, pareigūnai suinteresuoti asmeniškai kenkti pareiškėjui. Pareiškėjas teigė, kad dėl Pravieniškių PN-AK veiksmų patyrė didžiulį ir ilgai trunkantį dvasinį stresą, smuko savivertė, išsivystė nemiga, baimė, nutrūko socialiniai ryšiai.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 1 d. padarė bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimą, t. y. kategoriškai atsisakė eiti gyventi į jam paskirtą būrį, nenurodydamas konkrečių priežasčių. Pataisos įstaigos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai 2019 m. kovo 4 d. pravedė profilaktinio pobūdžio pokalbį su pareiškėju, siekiant išsiaiškinti pareiškėjo atsisakymo gyventi jam paskirtame būryje priežastis. Pareiškėjas teigė, jog atsisako gyventi jam paskirtame 2-ame būryje, kadangi tame būryje yra jauni nuteistieji, narkomanai. Pareiškėjui buvo pasiūlyta gyventi kitose kamerose, tačiau jis ir kitose kamerose gyventi atsisakė. Pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, jam paskirta nuobauda – perkelti į kamerų tipo patalpas 15 parų. Pareiškėjui 2019 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 67-466 buvo paskirta nuobauda už analogišką nusižengimą. 2019 m. kovo 16 d. jis padarė bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimą, t. y. kategoriškai atsisakė eiti gyventi į jam paskirtą būrį, nenurodydamas konkrečių priežasčių. Pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai 2019 m. kovo 18 d. pravedė profilaktinio pobūdžio pokalbį su pareiškėju, siekiant išsiaiškinti atsisakymo gyventi jam paskirtame būryje priežastis. Pokalbio metu pareiškėjas pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje, konkrečių priežasčių neįvardijo, taip pat pareiškė, kad negali atlikti likusios bausmės ir kituose būriuose. Tuo pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, jam paskirta nuobauda – perkelti į kamerų tipo patalpas 5 paras. Atsakovas teigė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. sausio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas nustatė, kad už administracijos nurodymų nevykdymą, atsisakius gyventi paskirtame būryje, Pravieniškių PN-AK 2019 m. kovo 4 d. direktoriaus nutarimu Nr. 67-387 ir 2019 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 67-466 pareiškėjui skirtos drausminės nuobaudos – perkėlimas į kamerų tipo patalpas. Pareiškėjas 2019 m. kovo 25 d. skundu kreipėsi į Departamentą, kuris pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo atsisakymo eiti į paskirtą būrį nepagrindė ir aplinkybių nedetalizavo. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu jokios konkrečios informacijos apie grėsmę pareiškėjo sveikatai ir gyvybei pataisos namuose nebuvo surinkta ir šių aplinkybių pats pareiškėjas niekada nekonkretizavo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog 2-ame būryje kalintys nuteistieji būtų priešiškai nusistatę pareiškėjo atžvilgiu ir dėl ko jis negalėtų gyventi paskirtame būryje. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai, jog jis atsisakė gyventi paskirtame būryje dėl grėsmės sveikatai ir gyvybei bei kad pataisos įstaiga nesiaiškino jo atsisakymo gyventi paskirtame būryje priežasčių, yra deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmetami.

8. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus gyventi paskirtame būryje (eiti gyventi į paskirtą būrį), pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir toks pažeidimas yra pakankamas pagrindas nuobaudai skirti (BVK 142 str.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuobaudos paskirtos įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis.

9. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu nėra pagrindo vertinti, ar nuobaudos pareiškėjui buvo paskirtos pagrįstai, nes, terminas apskųsti sprendimus, kuriais skirtos nuobaudos, pasibaigė, pareiškėjas jų neginčijo ir šioje administracinėje byloje neprašė atnaujinti skundo padavimo termino. Apibendrindamas teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.

11. Pareiškėjas teigia, kad bylą nagrinėjusi teisėja nekompetentinga ir šališka. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose. Pravieniškių PN-AK sąmoningai naudojo prieš pareiškėją psichologinį smurtą, neatsižvelgė į jo amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, psichologinės tarnybos rekomendacijas, į tai, kad atsisakydamas būti perkeltas į 2-ą būrį pareiškėjas saugojo savo sveikatą ir gyvybę nuo neadekvačių nuteistųjų, kurių gyvenimas kardinaliai skiriasi, su pareiškėju būtų susidorota fiziškai. Pravieniškių PN-AK paskyrė drausminę nuobaudą neatlikę tarnybinio patikrinimo, nesiaiškinę reikšmingų aplinkybių. Teismui neturi kilti abejonių, kad dėl neteisėtų tarnybinių nuobaudų pareiškėjui kilo tam tikrų nepatogumų, jis patyrė diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, neigiamus išgyvenimus. Be to, pareiškėjui 2-ame būryje nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos, atsakovas teismui pateikė melagingą ir klaidinančią nuotrauką dėl rūkymo dėžutės, kurios 2-ame būryje nėra.

12. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atstovas klaidina teismą, teigdamas, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių atsisakymo būti perkeltam į kitą būrį priežasčių, nors yra pateikti pareiškėjo paaiškinimai, protokolai. Teismas neišnagrinėjo pareiškėjo bylos, nes akivaizdu, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos. Pareiškėjas pabrėžia, kad skundą pateikė ne dėl nuobaudų panaikinimo, o dėl neteisėto patalpinimo į kamerų tipo patalpas. Be to, įstatymai dėl teisės į žalos atlyginimą nereikalauja, kad neteisėti valdžios institucijų aktai būtų panaikinti ar pripažinti negaliojančiais įstatymo nustatyta tvarka.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas išdėstė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos teismas tinkamai įvertino pagal pateiktus įrodymus. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, remdamasis naujausia teismų praktika, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas sieja su aplinkybėmis, kad Pravieniškių PN-AK neteisėtai jam skyrė drausmines nuobaudas – perkėlimą į kamerų tipo patalpas – atlyginimo.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su teismo šališkumu, pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą grindžia argumentais, kad teisėja yra nekompetentinga, netinkamai išnagrinėjo bylą, nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose, t. y. pareiškėjas teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019). Pareiškėjas nepagrindė teismo šališkumo tiek subjektyviuoju (t. y., kad teismas turėjo asmeninį išankstinį nusistatymą ar buvo tendencingas), tiek objektyviuoju aspektu (t. y., kad yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teismo šališkumo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

20. Valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį (viešoji atsakomybė) atsiranda esant trims sąlygoms: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

21. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi sprendžiant dėl reikalavimo dėl žalos atlyginimo kiekvienu konkrečiu atveju yra svarbu nustatyti, kaip institucijos, iš kurios veiksmų (neveikimo) kildinama žala, darbuotojai turėjo veikti pagal įstatymus ir juos įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus. Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką bei sąlygas įstatymų lygmeniu reglamentuoja BVK.

22. Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjui už pataisos įstaigos administracijos nurodymų nevykdymą, atsisakius gyventi paskirtame būryje, Pravieniškių PN-AK 2019 m. kovo 4 d. direktoriaus nutarimu Nr. 67-387 skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų, 2019 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 67-466 – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 5 paroms. Pareiškėjas 2019 m. kovo 25 d. skundu kreipėsi į Departamentą, kuris pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Minėtų Pravieniškių PN-AK ir Departamento sprendimų BVK 183 straipsnyje nustatytais terminais pareiškėjas teismui neskundė. Dėl šios priežasties nagrinėjant reikalavimą dėl žalos atlyginimo šioje byloje Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmai skiriant pareiškėjui nuobaudas vertintini tik CK 6.271 straipsnio 4 dalies prasme, t. y. ar atsakovo atstovo darbuotojai veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

23. BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja, kad BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji turi vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, privalo paklusti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymams ir įsakymams (pvz., 2011 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1427/2010; 2013 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-434/2013; 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1168-662/2017 ir kt.). BVK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis.

24. Pareiškėjas atsakovo veiksmų skiriant nuobaudas už atsisakymą gyventi Pravieniškių PN-AK administracijos paskirtame būryje neteisėtumą motyvavo tuo, kad administracija skirdama jį į 2-ąjį būrį, neatsižvelgė į tai, kad minėtame būryje nuteistieji neatitinka pareiškėjo amžiaus, vartoja narkotikus, yra konfliktiški, visi rūko, neatsižvelgė į pareiškėjo asmenines savybes, į tai, kad atsisakydamas būti perkeltas į 2-ą būrį pareiškėjas saugojo savo sveikatą ir gyvybę nuo neadekvačių nuteistųjų, kurių gyvenimas kardinaliai skiriasi, su pareiškėju būtų susidorota fiziškai. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas šių aplinkybių nedetalizavo, nenurodė jokių konkrečių atvejų, asmenų ar kitų konkrečių faktų, kurie pagrįstų minėtus pareiškėjo deklaratyvius teiginius. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas savo atsisakymo eiti į paskirtą būrį objektyviai nepagrindė. Byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo nuogąstavimus dėl grėsmės jo sveikatai ar gyvybei perkėlus jį į 2-ą būrį ar kitas aplinkybes, dėl ko pareiškėjas negalėtų gyventi paskirtame būryje. Pareiškėjo paaiškinimai, kodėl jis atsisakė gyventi paskirtame būryje, taip pat teiginiai, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai naudojo prieš pareiškėją psichologinį smurtą, yra deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestini. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą CK 6.271 straipsnio prasme dėl nuobaudų skyrimo nėra pagrindo.

25. Nors pareiškėjas teigia, kad pataisos įstaiga nesiaiškino jo atsisakymo gyventi paskirtame būryje priežasčių, byloje surinkti duomenys šį jo teiginį paneigia. Atsakovo atstovas byloje įrodė, kad abiem pareiškėjo nurodytais atvejais nuobaudos pareiškėjui buvo skirtos prieš tai suteikus galimybę jam paaiškinti atsisakymo vykdyti administracijos reikalavimus priežastis: pareiškėjas pateikė pasiaiškinimus raštu, taip pat prieš priimant Pravieniškių PN-AK 2019 m. kovo 4 d. direktoriaus nutarimą Nr. 67-387 Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai 2019 m. kovo 4 d. pravedė profilaktinio pobūdžio pokalbį su pareiškėju, siekiant išsiaiškinti pareiškėjo atsisakymo gyventi jam paskirtame būryje priežastis. Pareiškėjui buvo pasiūlyta gyventi kitose kameros, tačiau jis ir kitose kamerose gyventi atsisakė. Prieš priimant 2019 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 67-466 Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai 2019 m. kovo 18 d. pravedė profilaktinio pobūdžio pokalbį su pareiškėju, siekiant išsiaiškinti atsisakymo gyventi jam paskirtame būryje priežastis. Taigi pataisos įstaigos darbuotojai individualiuose pokalbiuose su pareiškėju aiškinosi, ar yra priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų atlikti bausmę paskirtame būryje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų visumos vertinimu ir išvada, kad pareiškėjas nenurodė pataisos įstaigos administracijai jokių realių grėsmių, dėl kurių jam būtų nesaugu atlikti bausmę administracijos paskirtame 2-ame būryje. Taigi pareiškėjas nei Pravieniškių PN-AK administracijai, nei teismui negalėjo nurodyti jokių konkrečių aplinkybių ir faktų, kurie patvirtintų, kad ginčui aktualiais atvejais jam nebuvo saugu atlikti bausmę paskirtame būryje.

26. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad Bausmių vykdymo kodeksas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato nuteistųjų galimybės pasirinkti laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje lokalinį sektorių ir kitus paskirstymo įstaigos viduje segmentus (brigadą, būrį, gyvenamąją patalpą), nes tai prieštarautų BVK įtvirtintiems nuteistųjų izoliuoto laikymo ir režimo užtikrinimo tikslams. Nuteistasis, įstaigos administracijos paskirtas atlikti laisvės atėmimo bausmę nurodytame būryje, atsiradus svarbių priežasčių gali kreiptis į administraciją dėl perskyrimo, tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais konkrečiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą įstaigos administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį, pataisos įstaigos vadovui yra pakankamas pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012, 2014 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-99/2014; 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2016; 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-520/2018).

27. Byloje nėra įrodymų, kad Pravieniškių PN-AK administracija, paskirdama pareiškėją į nurodytą būrį, pažeidė teisės aktų reikalavimus bei paskirstymo procedūras, ar siekė kitų tikslų, nei numatyta BVK. Pareiškėjui nenurodžius konkrečių, realiai egzistuojančių grėsmių, o pataisos įstaigos administracijai neturint duomenų apie tokias grėsmes, nuobaudų skyrimas už administracijos teisėtų reikalavimų nevykdymą negali būti traktuojamas kaip Pravieniškių PN-AK administracijos neveikimas taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus gyventi paskirtame būryje (eiti gyventi į paskirtą būrį), pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir toks pažeidimas yra pakankamas pagrindas nuobaudai skirti (BVK 142 str.). Nuobaudos pareiškėjui skirtos Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimais, t. y. įgalioto pareigūno, įformintos tinkamos formos dokumentais, surašytais laikantis galiojančių procedūrų.

28. Pripažinus, jog atsakovo atstovas vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir veikė pagal savo kompetenciją, nėra pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK darbuotojų neteisėtus veiksmus ar neveikimą. Vien pareiškėjo teiginiai, kad jis buvo nubaustas nepagrįstai, sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti nesuponuoja.

29. Nors pareiškėjas teigia, kad atsakovo atstovas pateikė melagingus duomenis dėl rūkymo dėžučių įrengimo, tačiau teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesiremti atsakovo atstovo pateiktais oficialiais duomenimis. Pareiškėjas iš esmės nepateikė atsakovo atstovo pateiktus duomenis (nuotraukas), užfiksuotus tiesiogines savo darbo funkcijas vykdančių asmenų, paneigiančių argumentų ar įrodymų, o apsiribojo tik abstrakčiu teiginiu dėl atsakovo atstovo pateiktų duomenų melagingumo. Todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis.

30. Pareiškėjo nurodytų administracinių bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje nustatytų aplinkybių, todėl nėra pagrindo jomis remtis šioje administracinėje byloje. Pareiškėjo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose, atmestinas kaip nepagrįstas.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius