cf2f96ee-3702-47ff-b548-fac9abb0d232 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?AdmAdministracinė byla Nr. I-1755-1066/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00028-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 2.2.1; (S) 2.3; 55.1.1 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas M. K. su skundu (b. l. 9–13) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) (nuo 2019  m. balandžio 1 d. po reorganizacijos – Vilniaus pataisos namų), 10  000  Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tokiais argumentais: 2.1. Nurodo, kad nuo 2016 m. vasario mėn. pradžios iki skundo pateikimo dienos (2018 m. gruodžio 31 d.) buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose kartu su kitais asmenimis, pažeidžiant teisės aktuose nustatytÄ reikalavimÄ dėl minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui. PareiÅ¡kėjo teigimu, laikymas tokiomis sÄ lygomis prieÅ¡tarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) nuostatoms. 2.2.

Be to, buvo pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas, nes sanitarinis mazgas nėra tinkamai atitvertas nuo likusios kameros dalies. PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡ sanitarinio mazgo sklido nemalonÅ«s kvapai, gamtinius reikalus turėjo atlikti stebint ne tik kameroje esančio asmens akivaizdoje, bet ir pareigÅ«nų akivaizdoje. Taip pat buvo pažeistas jo privatumas naudojantis duÅ¡u, nes duryse yra įrengtas stebėjimo langelis, per kurį jį nuolat stebėdavo tiek vyriÅ¡kos, tiek moteriÅ¡kos lyties pareigÅ«nai. 2.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad neveikia aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡kviesti apsaugos ir priežiÅ«ros poste budintį pareigÅ«nÄ . 2.4.

Teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, dėl ko patyrė garbės ir orumo pažeminimÄ , nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 18–22) nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas, praÅ¡o skundÄ atmesti, savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais: 3.1. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6165-815/2016 pareiÅ¡kėjui buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas už praleistÄ LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2016 m. vasario 22  d., t. y. apimant dalį pareiÅ¡kėjo nurodyto ginčo laikotarpio. 3.2.

Nurodo, jog nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010)), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 (toliau – ir Įsakymas) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. 3.3.

Pažymi, kad skirstant asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas, jo keliamo ginčo laikotarpiu, buvo laikomas kamerose, kuriose asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. 3.4. Dėl signalizacijos mygtuko pabrėžia, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡kviesti apsaugos ir priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ . 3.5.

Dėl kamerų įrengimo paaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros įrengtos, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr.  V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TI taisyklėmis) III skirsnio normomis. 3.6. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 6  punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiÅ«ra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę.

Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų vykdymÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Pagal TI taisyklių 14.2. punktÄ kamerose turi bÅ«ti iÅ¡orinės ir vidinės metalinės durys, jose gali bÅ«ti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti.

Langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali bÅ«ti rakinamos. Vidinėse ir iÅ¡orinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi bÅ«ti iÅ¡ skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų, iÅ¡orinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. IÅ¡orinių durų užraktas gali bÅ«ti montuojamas į sienÄ . TI taisyklėse neįtvirtinta, kad kamerose bÅ«tų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti nustatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimÄ Ä¯staigoje.

Teismas k o n s t a t u o j a :

4. PareiÅ¡kėjas M. K. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos, kuri jam padaryta dėl netinkamų suimtųjų laikymo LukiÅ¡kių TI- K sÄ lygų, atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2018 m. gruodžio 31  d. (skundo pateikimo dienos). Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė konkrečios laikotarpio pradžios datos (nurodė – 2016 m. vasario mėn.) ir remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr.  I- 6165- 815/2016 pareiÅ¡kėjui buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas analogiÅ¡koje byloje už laikotarpį iki 2016 m. vasario 22 d., teismas laiko, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų už laikotarpį nuo 2016  m. vasario 23 d.

5. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42  straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17  straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje.

Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).

6. Pažymėtina, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų – ploto trūkumas Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

IÅ¡ byloje esančios medžiagos (b. l. 14–15, 24–31) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI- K ginčo laikotarpiu buvo laikomas Å¡iose kamerose: nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2016 m. kovo 31 d. ir nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. laikomas 7,94 kv. m kameroje Nr. 60 (1– 2 asmenys kameroje); nuo 2016 m. kovo 31 d. ir 2016 m. balandžio 25 d. ir nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d. buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 62A, plotas 7,64 kv. m (2 asmenys kameroje); nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 204, kurios plotas 6,90 kv. m (1 asmuo kameroje); nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. spalio 13 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 59, plotas 7,94 kv. m (2 asmenys kameroje); nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2017 m. gegužės 14 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 74, plotas 7,94 kv. m (1 asmuo kameroje); tokio pat ploto kameroje Nr. 61 buvo laikomas ir nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2017 m. birželio 21 d. (2 asmenys kameroje); nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2017 m. liepos 11 d. perkeltas į 6,90 kv. m kamerÄ Nr. 217 (1 asmuo kameroje); nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 6, plotas 7,38 kv. m (2 asmenys kameroje); nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 234, plotas 6,86 kv. m (1 asmuo kameroje); nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. vasario 21 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 27, plotas 7,94 kv. m (2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2018 m. liepos 30 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 325, plotas 7,64 kv. m (1 asmuo kameroje); 2019 m. vasario 13 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 12, plotas 6,41 kv. m (1–2 asmenys kameroje); 7,14 kv. m kameroje Nr. 14 buvo laikomas nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (2 asmenys kameroje).

IÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI- K buvo laikytas 1 042 paras įvairiose kamerose. Ä®vertinus LukiÅ¡kių TI-K nurodytus kamerų plotus ir jose laikytų asmenų skaičių, pripažintina, kad minimali ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, buvo pažeista 92 paras (pareiÅ¡kėjui teko 3,21 kv. m ploto). Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , iÅ¡ bendro patalpų ploto turi bÅ«ti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas.

Pažymėtina, kad EŽTT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog turėtų bÅ«ti laikomasi aiÅ¡kinimo, kad 3  kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13).

Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotÄ tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

7. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K tualetai nėra tinkamai atskirti nuo kameros ploto, todėl jais naudojantis nėra užtikrinamas privatumas. Privatumas taip pat nėra užtikrintas naudojantis dušais. HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. TI taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007  m.  lapkričio 15 d. sprendimo byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos  15 d. sprendimo byloje K. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr. pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Ä® bylÄ pateiktas LukiÅ¡kių TI-K Turto valdymo skyriaus praneÅ¡imas „Dėl M. K. skundo“ (b. l. 32–33), kuriame nurodoma, kad LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: gyvenamosios kameros Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417, Nr. 418–426. Kitose gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara.

Nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. kovo mėnesio visose kamerose buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios, pasak atsakovės, pilnai uždengia matomumÄ iÅ¡ kamerų vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelių duryse. Å iuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo bÅ«ti pažeista, kai jis kamerose Nr. 6, 12, 14, 27, 59, 60, 61, 62A buvo laikomas ne vienas (b. l. 18–19), nes, kaip minėta, pagal EŽTT praktikÄ gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo nuo kameroje esančių asmenų.

LukiÅ¡kių TI-K nepaneigė pareiÅ¡kėjo teiginių, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiÅ¡kai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ neužtikrinimas blogino jo kalinimo sÄ lygas 517 parų. Dėl privatumo naudojantis duÅ¡u, pažymėtina, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908, 29 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje turi bÅ«ti įrengta sanitarinė Å¡varykla. Sanitarinėje Å¡varykloje įrengiamos Å¡ios patalpos: nusirengimo / apsirengimo kambarys, duÅ¡inė, dezinfekavimo kameros patalpa. Å ios normos 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos taip pat ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnyje bei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d.

įsakymu Nr. 1R-172, 107 punkte. IÅ¡ byloje pateikto LukiÅ¡kių TI-K Turto valdymo skyriaus praneÅ¡imo „Dėl M. K. skundo“ ir pateiktų fotonuotraukų (b. l. 49–51, 54) matyti, kad asmens privatumui užtikrinti duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros. Suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Patalpose yra įrengta vieta nusirengti / apsirengti. Dušų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad neužtikrinant privatumo naudojantis duÅ¡u buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis.

Byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo nuvestas nusiprausti po duÅ¡u įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, ar dėl kitų neatitikimų higienos reikalavimams, todėl pareiÅ¡kėjas, įrodinėdamas orumo pažeidimÄ , turėjo aiÅ¡kiai pagrįsti, kokias konkrečiai teisės nuostatas pažeidė LukiÅ¡kių TI-K organizuodama nusiprausimÄ duÅ¡e. Teisiniais argumentais savo teisių pažeidimo nepagrindus, t. y. nenurodžius, kokias konkrečiai teisės nuostatas pažeidė LukiÅ¡kių TI-K, vien tik skunde nurodytais abstraktaus pobÅ«džio argumentais nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo.

Ä®rodymų naÅ¡tos paskirstymo prasme, bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjui taip pat tenka pareiga pateikti detalų netinkamų kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas pateikė tik savo subjektyviÄ nuomonę dėl nepatogumų duÅ¡e prausiantis kartu su kitais nuteistaisiais ir neindividualizavo, kaip konkrečiai įstatymais nustatyta duÅ¡u naudojimosi tvarka pažeidė pareiÅ¡kėjo teises, ar kokių priemonių dėl to ėmėsi pats pareiÅ¡kėjas ir pan.

Todėl vien tik bendro pobÅ«džio teiginiai negali bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti. Be to, kaip nurodė atsakovės atstovas, duÅ¡o vietos yra atskirtos pertvaromis (Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir į bylÄ pateiktos nuotraukos), todėl negalima sutikti su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais dėl jokio privatumo neužtikrinimo naudojantis duÅ¡u.

8. Pareiškėjas savo skunde taip pat nurodo, jog kameros neatitiko teisės aktuose keliamų reikalavimų dėl ventiliacijos. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas nurodo, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus tas patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismui pateiktame Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus pranešime „Dėl M.

K. skundo“ (b. l. 32–33) nurodyta, kad kameros vėdinamos natÅ«raliai, per langus (kamerose įrengti lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui langai). Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (b. l. 35–45) patvirtina, kad yra sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti kameras per atidaromus langus – kamerų langai atsidaro, langų rėmai nesulūžę. Kameroje Nr. 204 nustatytas nežymus pažeidimas jau po pareiÅ¡kėjo perkėlimo į kitÄ kamerÄ operatyviai paÅ¡alintas – nuo lango nuimta lipni juosta tam, kad galima bÅ«tų patalpÄ iÅ¡vėdinti.

9. PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi dėl aliarmo signalizacijos mygtukų. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), 13.10 ir 16.11 punkte nustatyta, kad drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose įrengiama prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema. Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių  TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡kviesti apsaugos ir priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo, kurioje konkrečiai patalpoje neveikė iÅ¡kvietimo mygtukas ir kokiu aspektu jam tai sukėlė žalÄ . Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų susidÅ«ręs su grėsme, kurios bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti pasinaudojus iÅ¡kvietimo mygtuku ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl signalizacijos mygtuko iÅ¡kvietimo neužtikrinimo vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡gyvenimus, galinčius bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

10. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ .

11. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ , kadangi vien pažeidimo pripažinimo Å¡iuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad ploto ir privatumo sanitariniame mazge trÅ«kumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotÄ pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ , pažeidimo mastÄ bei intensyvumÄ , teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 950 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų taikymo požiÅ«riu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir Å¡iuo požiÅ«riu yra teisingas.

12. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo M. K. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteistina 950 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132–133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 950 Eur (devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamÄ laikymÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

LikusiÄ pareiÅ¡kėjo M. K. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Gediminas Užubalis