Legislator Case Law & Legislation
cf2e208e-8dcb-4487-92a7-e424e720002a AI generated

cf2e208e-8dcb-4487-92a7-e424e720002a · Kauno apylinkės teismas

Case Number cf2e208e-8dcb-4487-92a7-e424e720002a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

PareiÅ¡kėjas J. Å . (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) praÅ¡o teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jo dukra R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti. Nurodė, kad J. B. (toliau – ir palikėjas) buvo pareiÅ¡kėjo sutuoktinės V. Å ., mirusios (duomenys neskelbtini), senelis. Mirusiojo vardu yra registruota nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ , adresas (duomenys neskelbtini), dėl Å¡io turto niekas nėra kreipęsis dėl palikimo, palikėjas testamento nepaliko.

Legislator headnote

AI generated

cf2e208e-8dcb-4487-92a7-e424e720002a · Kauno apylinkės teismas: Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R. L. po savo tėvo J. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2YT-19679-1162/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11520-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.4.5.1.; 3.4.5.2. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIERUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 28 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Silvija Gervienė, sekretoriaujant Joanai Ažukienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. Å ., pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei Eglei Rybelienei, suinteresuotam asmeniui J. A. B., nedalyvaujant suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. A. B., valstybės įmonė Turto bankas. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas J. Å . (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) praÅ¡o teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jo dukra R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti. Nurodė, kad J. B. (toliau – ir palikėjas) buvo pareiÅ¡kėjo sutuoktinės V. Å ., mirusios (duomenys neskelbtini), senelis. Mirusiojo vardu yra registruota nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ , adresas (duomenys neskelbtini), dėl Å¡io turto niekas nėra kreipęsis dėl palikimo, palikėjas testamento nepaliko.

R. L. po tėvo J. B. mirties apsigyveno (duomenys neskelbtini), čia gyveno iki mirties, mokėjo mokesčius, naudojosi tėvo paliktais daiktais, tačiau į notarų biurÄ dėl palikimo nesikreipė, buvo įsitikinusi, kad papildomos paveldėjimo procedÅ«ros nėra reikalingos. R. L. buvo pareiÅ¡kėjo sutuoktinės motina, kuri visÄ savo turtÄ testamentu paliko pareiÅ¡kėjo sutuoktinei. Mirus R. L., pareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė nekilnojamÄ jį turtÄ pradėjo valdyti ir prižiÅ«rėti, mokėjo mokesčius.

Po sutuoktinės mirties pareiÅ¡kėjas toliau prižiÅ«ri turtÄ , moka mokesčius, kreipėsi į notarų biurÄ dėl sutuoktinės palikimo paveldėjimo, paveldėjimo liudijimas nėra iÅ¡duotas.

2. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu palaikė pareiÅ¡kimÄ , prašė jį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad J. B. nepažinojo, jis sunkiai sirgo, buvo gydomas ligoninėje, su bÅ«sima žmona pareiÅ¡kėjas susipažino 1978 m., tuo metu ji gyveno su savo motina R. L. (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjas yra lydėjęs bÅ«simÄ Å¾monÄ pas senelį J. B. į ligoninę. PareiÅ¡kėjas su V. Å . susituokė (duomenys neskelbtini). Å iuo metu (duomenys neskelbtini), niekas negyvena, pareiÅ¡kėjas iki Å¡iol moka mokesčius UAB „Kauno Å¡vara“.

3. PareiÅ¡kėjo atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ , patvirtino pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes.

4. Suinteresuotas asmuo J. A. B. atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis yra J. B. sÅ«nus, tėtis iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), su suinteresuoto asmens ir R. L. mama. Po tėvo mirties turtu rÅ«pinosi mama ir R. L., kuri ten ir gyveno. Pretenzijų į tėvo palikimÄ neturi. IÅ¡ tėvų namų išėjo 1959 m., su broliu pažadėjo seseriai, kad po tėvų mirties jai liks turtas, sesuo gyveno su mama, jÄ prižiÅ«rėjo. Su broliu atsisakė turto sesers naudai.

5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VÄ®) Turto bankas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas yra nepagrįstas, nėra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriais vadovaujantis galėtų bÅ«ti nustatytas praÅ¡omas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas. Byloje nėra įrodymų, kad J. B. palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu, kad per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimÄ priėmė R. L. ir jį valdė iki mirties. Be to, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ Ä¯ asmens, su kuriuo jo nesieja giminystės ryÅ¡iai, palikimÄ , todėl Å¡ioje byloje pareiÅ¡kimas nagrinėtinas atsižvelgus į suinteresuoto asmens J. A. B. iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ dėl palikėjo palikimo paveldėjimo. Teismas k o n s t a t u o j a :

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R. L. po savo tėvo J. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad priimančio palikimÄ Ä¯pėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais, kurie turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Priimdamas palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku.

Nors tokiu atveju asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ . Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise.

Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013).

8. Teismas nustatė, kad J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 12). Taigi, J. B. palikimas atsirado po (duomenys neskelbtini) ir Å¡iems paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civiliniame kodekse (toliau – CK) paveldėjimÄ reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimÄ Ä¯pėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Å¡iuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminÄ ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

9. Teismas taip pat nustatė, kad J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo susilaukęs keturių vaikų: R. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), J. A. B., gim. (duomenys neskelbtini), S. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 12, 14). Po J. B. mirties niekas dėl mirusiajam priklausančios palikimo dalies priėmimo į notarų biurÄ nesikreipė, nepateikė notarui pareiÅ¡kimo dėl palikimo atsisakymo (e. b. l. 17).

Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis J. B. vardu registruota nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ : 25/100 dalis pastato–gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 25/100 dalis pastato–ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 25/100 dalis pastato–ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 25/100 dalis kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 18-20).

R. L. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (iki mirties) gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 137). J. A. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 16). R. L. testamente nurodytÄ turtÄ paveldėjo dukra V. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8, 9, 10). J. Å . ir V. D. (po santuokos sudarymo Å .) susituokė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 11). V. Å . mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 13). Kaip patvirtino liudytojas J.

G., kuriam (duomenys neskelbtini) Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso 21/100 dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), jam apsigyvenus pirmiau nurodytu adresu, R. L. tuo metu jau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jÄ lankė ir rÅ«pinosi dukra V. Å . Po R. mirties, jos bute niekas negyveno, atvažiuodavo artimieji, rÅ«pinosi turtu, nuÅ¡ienaudavo žolę (2022 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 26 min. 31 sek.

– 29 min. 02 sek.). Suinteresuotas asmuo J. A. B., kuris yra (duomenys neskelbtini) mirusio J. B. sÅ«nus ir pirmos eilės įpėdinis, prieÅ¡taravimų dėl praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nereiÅ¡kė, patvirtino, kad po tėvo mirties turtu rÅ«pinosi mama ir sesuo R. L., su kitais artimaisiais buvo sutarę, kad po tėvų mirties R. L. liks turtas, kuri ten ir gyveno su mama, jÄ prižiÅ«rėjo (2022 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 19 min. 00 sek. – 21 min. 50 sek.).

Nors byloje nėra pateikta raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, kad R. L. po savo tėvo J. B. mirties mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, tačiau suinteresuoto asmens J. A. B. paaiÅ¡kinimais ir liudytojo J. G. parodymais nustatyta, kad R. L. tėvui esant gyvam ir po tėvo mirties gyveno jam nuosavybės teise priklausančiame bute, rÅ«pinosi savo motina, nuo (duomenys neskelbtini) iki mirties gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad R. L. palikimÄ , atsiradusį po tėvo mirties, priėmė, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti.

10. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiÅ¡kimo pagrįstumu, kadangi pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens J. A. B. nurodytos aplinkybės, liudytojo parodymai ir raÅ¡ytiniai įrodymai yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog R. L. priėmė palikimÄ po tėvo mirties, pradėjusi faktiÅ¡kai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiÅ«rėjo turtÄ ir Å¡ie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarÄ nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtÄ jai nebuvo iÅ¡duotas. Pažymėtina, kad kitas galimas įpėdinis J. A. B. sutiko su pareiÅ¡kimu.

11. PareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ nustatyti faktÄ patvirtino byloje esantys įrodymai, suinteresuoto asmens J. A. B. paaiÅ¡kinimai, liudytojo parodymai, todėl juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiÅ¡kėjas negali gauti šį faktÄ patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis). Å is faktas turi pareiÅ¡kėjui juridinę reikÅ¡mę, nes nuo jo priklauso pareiÅ¡kėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik Å¡iuo bÅ«du galima įgyvendinti jo teisę paveldėti visÄ sutuoktinės V. Å . palikimÄ . Paveldėjimo teisės liudijimui gauti bÅ«tinas teismo sprendimas, patvirtinantis juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimÄ , įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

12. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , atsiradusį po savo tėvo J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Silvija Gervienė