cf2dba90-e89a-427a-bf6c-404e349be788 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-25-553/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15098-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 42.10; 50.10; 116.1; 121.20; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Liudos Uckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A.

B. transporto paslaugų įmonės ir A. B. (apeliantų) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-21773-863/2013 pagal ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovams A. B. transporto paslaugų įmonei ir A. B. dėl skolos, palÅ«kanų, nuostolio iÅ¡ turto pardavimo ir papildomų iÅ¡laidų priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti 431,09 Lt pradelstų įmokų, 39 879,32 Lt nuostolių iÅ¡ turto pardavimo, 4 375,95 Lt papildomų iÅ¡laidų, 4 122,34 Lt palÅ«kanų įmokų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir lygiomis dalimis priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad su atsakovu A. B. transporto paslaugų įmone buvo sudarytos lizingo sutartys: Nr. LT042737, LT051528, LT065431 (toliau – lizingo sutartys), pagal kurias ieÅ¡kovas įsipareigojo iÅ¡ atsakovo nurodyto pardavėjo nupirkti sutartyje nurodytÄ turtÄ ir perduoti jį naudoti ir valdyti atsakovui, su sÄ lyga, kad atsakovas sutartyse numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Su atsakovu A. B. buvo sudarytos laidavimo sutartys: Nr. LT042737/L, LT051528/L, LT065431/L (toliau – laidavimo sutartys), kuriomis atsakovas A.

B. įsipareigojo įvykdyti atsakovo A. B. transporto paslaugų įmonės neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles. Atsakovui A. B. transporto paslaugų įmonei tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, su juo sudarytos sutartys buvo nutrauktos, o ieÅ¡kovui atsirado teisė reikalauti priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kinyje nurodytas sumas. Atsakovas A. B. transporto paslaugų įmonė atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas pateikė pasiÅ«lymÄ atsakovui iÅ¡pirkti lizinguotÄ turtÄ už jo likutinę vertę, tačiau nepasibaigus pasiÅ«lyme nurodytam terminui, lizinguotas turtas buvo parduotas ne atsakovui, o tretiesiems asmenims ir taip buvo pažeisti atsakovo interesai.

Lizinguotas turtas buvo parduotas itin žemomis kainomis, su tokiu turto įvertinimu atsakovas nesutinka, jis nebuvo supažindintas, kaip buvo nustatyta parduoto turto vertė, todėl nesutinka su ieÅ¡kovo praÅ¡omais priteisti nuotoliais. Taip pat atsakovas nurodė, kad teismui nėra pateikta įrodymų, kuriais remiantis ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti nuostolius, pastarojo patirtus už turto saugojimÄ . Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo praÅ¡omais priteisti delspinigiais, kadangi jų dydis yra neprotingai didelis ir prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai.Atsakovas A.

B. per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Parengiamajame teismo posėdyje atsakovo A. B. transporto paslaugų įmonės atstovai – advokato padėjėjas L. R. ir įmonės savininkas – atsakovas A. B. nurodė, jog nepalaiko atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytos pozicijos ir paaiÅ¡kino, jog atsakovai iÅ¡ esmės neginčija reikalavimo dėl nesumokėtų įmokų ir nesumokėtų palÅ«kanų priteisimo, taip pat neginčija turto saugojimo iÅ¡laidų, tačiau mano, jog lizinguotas turtas buvo parduotas už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ , turtÄ pardavus už tuometinę automobilių rinkos kainÄ , bÅ«tų atlyginti visi ieÅ¡kovo nuostoliai, tarp jų ir atsakovo nesumokėtos įmokos ir palÅ«kanos.

Taip pat pažymėjo, jog abu atsakovai iÅ¡ dalies nesutinka su turto transportavimo iÅ¡laidomis, t. y. nesutinka su 2010-03-09 akte (b. l. 124) nurodyta 338,80 Lt suma už kuro sistemos remontÄ ir 49,01 Lt suma už eterį variklio užvedimui bei 2010-04-07 akte (b. l. 125) nurodyta 254,10 Lt suma už kuro sistemos remontÄ kelyje. PaaiÅ¡kino, jog transporto priemonės buvo tvarkingos ir važiuojančios, todėl Å¡ios iÅ¡laidos yra visiÅ¡kai nepagrįstos. BylÄ nagrinėjant teismo posėdyje atsakovas A. B., veikdamas savo vardu ir kaip A.

B. transporto paslaugų įmonės savininkas, parengiamajame posėdyje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ palaikė, papildomai nurodė, jog jo manymu transportavimo aktuose (b. l. 124-125) nurodytos kuro iÅ¡laidos yra perteklinės, nes automobiliai buvo transportuojami savo eiga, todėl transportavimo iÅ¡laidos turėtų apimti ir kuro iÅ¡laidas. Atsakovo A. B. transporto paslaugų įmonės kitas atstovas – advokato padėjėjas L. R. papildomai paaiÅ¡kino, kad visos transporto priemonės buvo tvarkingos, jomis buvo atliekami įvairÅ«s darbai, todėl ir pardavimo kaina turėjo bÅ«ti didesnė.

Pardavus automobilius pagal į bylÄ pateiktas automobilių verčių pažymas ieÅ¡kovas gautų 60 053,63 Lt pelnÄ ir iÅ¡ jo bÅ«tų padengtos visos ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos, todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. Pažymėjo, jog apie gerÄ automobilių bÅ«klę byloja į bylÄ pateikti įrodymai apie atliktÄ techninę apžiÅ«rÄ (b. l. 168), draudimo polisas, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, liudijančios, jog visoms transporto priemonės buvo įsigytos naujos padangos.IeÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinį palaikė pilnai, nurodė, jog transportavimo paslaugas ieÅ¡kovui suteikė tretieji asmenys ir iÅ¡rašė sÄ skaitas faktÅ«ras apmokėjimui, todėl ieÅ¡kovas negali komentuoti, kaip buvo paskaičiuotos transportavimo iÅ¡laidos.

Taip pat nurodė, jog atsakovai nebendradarbiavo su ieÅ¡kovu ir patys neprisidėjo prie turto pardavimo, todėl turi atlyginti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-08 priėmė sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 431,09 Lt pradelstų įmokų, 39 879,32 Lt nuostolių iÅ¡ turto pardavimo, 4 375,95 Lt papildomų iÅ¡laidų, 4 122,34 Lt palÅ«kanų, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir lygiomis dalimis 14 64 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo naudai.

Teismas nustatė, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, jog lizingo sutartys tarp Å¡alių buvo nutrauktos pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.574 straipsnį dėl atsakovo A. B. transporto paslaugų įmonės kaltės, t. y. dėl to, kad minėtas atsakovas nemokėjo sutartimis sulygtų įmokų ir tuo pažeidė sutarčių nuostatas. Visos trys transporto priemonės (lizingo dalykas) buvo parduotos nuostolingai, t. y. automobiliai parduoti už žemesnę kainÄ nei jų likutinė vertė ir dėl to ieÅ¡kovas patyrė 39 879,32 Lt nuostolius.

Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl automobilių likutinės vertės ir pardavimo nuostolių paskaičiavimo, tačiau atsakovai mano, jog lizingo dalykas buvo parduotas už per maÅ¾Ä kainÄ ir atsakomybę už dėl to patirtus nuostolius turi prisiimti ieÅ¡kovas. Teismas sprendė, jog atsakovai į bylÄ pateikė dokumentus, kurie negali bÅ«ti laikomi tinkamais įrodymais, sprendžiant apie konkrečių ginčo transporto priemonių rinkos kainÄ jų pardavimo metu, todėl teismas vadovavosi ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktais parduotų savivarčių vertinimo dokumentais.

Aplinkybė, kad savivarčiai buvo važiuojami ir naudojami, savaime nereiÅ¡kia, jog jų vertė pardavimo metu buvo didesnė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog transporto priemonės turėjo trÅ«kumų. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo atsakovus atleisti nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu arba jÄ mažinti dėl paties ieÅ¡kovo veiksmų, todėl ieÅ¡kinys dalyje dėl lizingo dalyko pardavimo nuostolių atlyginimo tenkinamas visiÅ¡kai. Kadangi lizingo dalykas buvo parduotas nuostolingai, ieÅ¡kovui priklauso iki lizingo sutarčių nutraukimo nesumokėtos įmokos – 431,09 Lt (b. l.

44) ir pagal lizingo sutartis nesumokėtos palÅ«kanos – 4 122,34 Lt (b. l. 45), kurias ieÅ¡kovas gautų, jeigu lizingo sutartys bÅ«tų vykdomos tinkamai. Atsakovai su Å¡iai reikalavimais sutiko ir jų dydžių neginčijo. Nors atsakovai ginčijo ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 4 375,95 Lt papildomas iÅ¡laidas, kurias sudaro lizingo dalyko saugojimo, transportavimo, pardavimo iÅ¡laidos, tačiau be iÅ¡reikÅ¡tų abejonių Å¡ių iÅ¡laidų pagrįstumų, jokių raÅ¡ytinių įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovo tokių iÅ¡laidų patyrimÄ , į bylÄ nepateikė. Kadangi visos papildomos iÅ¡laidos atsirado kaip atsakovo netinkamo lizingo sutarčių vykdymo pasekmė, ieÅ¡kinys ir Å¡ioje dalyje tenkintas visiÅ¡kai. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovai A. B. transporto paslaugų įmonė ir A. B. (apeliantai) apeliaciniu skundu praÅ¡o:

1) paskirti ekspertizę ieškovo parduotų transporto priemonių (IVECO MAGIRUS 310-34, pagamintos 1993 m., SCANIA P112P, pagamintos 1988 m., MAN 26.322, pagamintos 1990 m.) vidutinei rinkos vertei 2010 m. gegužės mėn. nustatyti;

2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti;

3) atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Nurodo, kad ieÅ¡kovas pateikė atsakovui pasiÅ«lymÄ perimti transporto priemones už likutinę vertę, tačiau nepasibaigus pasiÅ«lyme nustatytam terminui, ieÅ¡kovas jas nuostolingai pardavė trečiajam asmeniui, nors atsakovas buvo pasirengęs perimti transporto priemones. Nuostoliai, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, Å¡iuo atveju nėra įrodyti. IeÅ¡kovas pats prisiėmė rizikÄ dėl nuostolių atsiradimo, nes dėl ieÅ¡kovo veiksmų (jis nebuvo suinteresuotas parduoti transporto priemones kuo brangiau) transporto priemonės buvo parduotos nuostolingai.

Atsakovai neprisidėjo prie nuostolingo transporto priemonių pardavimo, todėl nėra atsakingi už tariamų ieÅ¡kovo nuostolių atsiradimÄ . IeÅ¡kovas siekė parduoti turtÄ kuo greičiau už bet kokiÄ kainÄ . Teismas, turėdamas VÅ¡Ä® Empreksis pažymas apie vidutinę transporto priemonių vertę, neskyrė ekspertizės vidutinei turto vertei 2010 m. gegužės mėn. nustatyti, o vadovavosi vien ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais. Tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusių nuostolių nėra priežastinio ryÅ¡io.

Priežastinis ryšys yra tarp ieškovo veiksmų ir jam pačiam atsiradusių nuostolių. Teismas netinkamai įvertino esamas faktines aplinkybes ir įrodymus. Teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis atsakovo pateiktomis VšĮ Empreksis pažymomis apie vidutinę transporto priemonių vertę, o kilus abejonėms dėl šių pažymų ir tikrosios transporto priemonių vertės, teismas turėjo skirti ekspertizę tikrajai vertei nustatyti. Teismas nenustatė ir neištyrė visų aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų.

Apeliantai pažymi, kad dar bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo užsakyta turto vertintojų J. P. I. Ä®. preliminari konsultacija apie transporto priemonių vertę, kuri buvo gauta tik 2013-10-30, todėl apeliantai jÄ pateikia su apeliaciniu skundu. Å i konsultacija yra pagrindas ekspertizei, todėl apeliantai praÅ¡o paskirti ekspertizę ieÅ¡kovo parduotų transporto priemonių (IVECO MAGIRUS 310-34, pagamintos 1993 m., SCANIA P112P, pagamintos 1988 m., MAN 26.322, pagamintos 1990 m.) vidutinei rinkos vertei 2010 m. gegužės mėn. nustatyti.

Jei ieÅ¡kovas bÅ«tų pardavęs transporto priemones už vidutinę rinkos kainÄ , tai visi ieÅ¡kovo reikalavimai (įskaitant 50 272,70 Lt) bÅ«tų padengti iÅ¡ parduoto turto gautų pajamų, o dalis bÅ«tų grÄ Å¾inta atsakovams. IeÅ¡kovas UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, 2013-10-08 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad atsakovams nesutinkant su atsiimto realizavimo verte, bÅ«tent jie privalėjo pateikti tokiÄ pozicijÄ pagrindžiančius įrodymus, tačiau įrodymų nepateikė bei nepasinaudojo galimybę teikti praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo.

VšĮ Empreksis pažymose nepateiktas būtent ginčo transporto priemonių įvertinimas. Atsakovai neįrodė nei pagrindo sumažinti ieškovui priteistinus nuostolius, nei ieškovo kaltės dėl patirtų nuostolių. 2013-10-30 konsultacija parengta VšĮ Empreksis pažymų pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė tenkinti lizingo davėjo ieÅ¡kinį dėl nuostolių iÅ¡ lizinguoto turto pardavimo ir kitų mokėtinų sumų priteisimo iÅ¡ lizingo gavėjo ir jo laidotojo (apeliantų).

IÅ¡ esmės pagrindinis apeliacinio skundo argumentas yra ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas pasielgė nesÄ Å¾iningai skubiai parduodamas perimtÄ lizinguojamÄ turtÄ už kainÄ , kuri neatitiko Å¡io turto rinkos vertės tuo metu. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino esamas faktines aplinkybes ir įrodymus, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Sprendimas laikytinas teisėtu tik jeigu teismas, iÅ¡spręsdamas bylÄ , ne tik teisingai taikė materialines teisės normas, bet ir nepažeidė proceso teisės reikalavimų, dėl ko galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla.

Teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir priemonėmis konstatuotas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Todėl tam, kad teismo sprendimas bÅ«tų pripažintas teisėtu ir pagrįstu, teismas jį priimdamas privalo iÅ¡spręsti visus esminius klausimus. CPK 265 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimÄ , teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje ir ar Å¡is ieÅ¡kinys tenkintinas.

CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai taip pat įpareigoja sprendimÄ priimantį teismÄ motyvuojamoje sprendimo dalyje glausta forma nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, įvertinimÄ . IÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kovo patirtų nuostolių iÅ¡ lizinguoto turto pardavimo, vadovavosi ieÅ¡kovo, o ne apeliantų į bylÄ pateiktais įrodymais apie ginčo turto rinkos vertę jo pardavimo metu, nes apeliantai į bylÄ pateikė bendro pobÅ«džio informacijÄ apie tos pačios rÅ«Å¡ies automobilių grupei taikomÄ bendrÄ vidutinę kainÄ , neatsižvelgiant į automobilio modelį, automobilio bÅ«klę, nusidėvėjimÄ .

Skundžiamame sprendime konstatuota, jog atsakovai, siekdami įrodyti, kad susigrÄ Å¾intas transporto priemones ieÅ¡kovas pardavė už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ , privalėjo pateikti bÅ«tent Å¡ių transporto priemonių vertinimo dokumentus, o byloje nesant jokių kitų raÅ¡ytinių įrodymų apie lizingo dalyko vertę pardavimo metu teismas neturi jokio pagrindo abejoti ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktais parduotų savivarčių vertinimo dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant fakto, jog VÅ¡Ä® Empreksis pažymose pateikta tos pačios rÅ«Å¡ies automobilių grupei taikoma bendra vidutinė kaina, o ne Å¡io ginčo transporto priemonių vidutinė rinkos vertė jų pardavimo metu 2010 m. gegužės mėn., tačiau Å¡iose pažymose nurodyta kaina 4,8 karto didesnė už IVECO MAGIRUS transporto priemonės pardavimo kainÄ , 4 kartus didesnė už SCANIA P112P transporto priemonės pardavimo kainÄ ir 1,8 karto didesnė už MAN 26.322 transporto priemonės pardavimo kainÄ (T. 1, b. l. 147-149, 46, 53, 54).

Byloje nėra jokių įrodymų, kurie objektyviai pagrįstų šį kainų skirtumÄ , t. y. nėra nepriklausomo eksperto įvertinimo apie ginčo turto vidutinę rinkos vertę 2010 m. gegužės mėn. Nustatyta, kad visų trijų ginčo transporto priemonių įvertinimÄ ieÅ¡kovo užsakymu atliko UAB „Lituka“ ir Ko bei UAB „Baltijos realizacijos centras“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant transporto priemones SCANIA P112P ir MAN 26.322 buvo nustatyta dvejopa vertė, t. y. transporto priemonių rinkos kaina (atitinkamai 17 264 Lt ir 24 169 Lt) ir greito realizavimo (likvidacinė) kaina (atitinkamai 12 000 Lt ir 18 000 Lt) (T. 1, b. l. 112-113).

Akcentuotina, kad transporto priemonę MAN 26.322 įsigijo bÅ«tent UAB „Baltijos realizacijos centras“, kuris pats atliko Å¡ios transporto priemonės įvertinimÄ , be to, už tÄ kainÄ (24 500 Lt), kuri nežymiai virÅ¡ijo jo paties įvertinime nustatytÄ kainÄ (24 169 Lt) (T. 1, b. l. 54, 113), o transporto priemonę SCANIA P112P ieÅ¡kovas pardavė net už mažesnę kainÄ (10 301,36 Lt), nei buvo nustatyta greito realizavimo (likvidacinė) kaina (12 000 Lt) (T. 1, b. l. 53, 112). Taip pat ieÅ¡kovo nenaudai vertintina aplinkybė, jog nuo ieÅ¡kovo apeliantams skirtų 2010-05-04 – 2010-05-07 pasiÅ«lymų perimti ginčo turtÄ per 1 savaitę nuo praneÅ¡imų iÅ¡siuntimo datos sumokant ieÅ¡kovui turto likutinę vertę parengimo (T. 1, b. l. 114-116) iki Å¡io turto pardavimo kitiems subjektams datos (t. y. 2010-05-14, 2010-05-18, 2010-05-26 (T, 1, b. l. 46, 49, 54)), yra labai mažas laiko tarpas.

Nors apeliantai neginčijo aplinkybės, kad šiuos pasiūlymus gavo, tačiau byloje liko neįvertinta tai, ar apeliantai realiai turėjo galimybę pasinaudoti šiais ieškovo pasiūlymais iki to momento, kai turtas buvo parduotas kitoms įmonėms. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino minėtų aplinkybių ir nepatikslino šalių naštos įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas), nepasiūlė byloje skirti ekspertizę ieškovo parduotų transporto priemonių (IVECO MAGIRUS 310-34, pagamintos 1993 m., SCANIA P112P, pagamintos 1988 m., MAN 26.322, pagamintos 1990 m.) vidutinei rinkos vertei 2010 m. gegužės mėn. nustatyti.

IÅ¡dėstyti motyvai sudaro pagrindÄ pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kinį neiÅ¡tyręs visų reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių tokiam klausimui iÅ¡spręsti, neteisingai aiÅ¡kindamas ir taikydamas procesinės teisės normas, reglamentuojančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo institutÄ , kas galėjo nulemti ydingÄ faktinių aplinkybių nustatymÄ bei nepagrįstų teismo iÅ¡vadų dėl ieÅ¡kovo teisės į nuostolių iÅ¡ lizinguoto turto pardavimo ir kitų mokėtinų sumų priteisimo susiformavimÄ .

Bylos esmė liko neatskleista ir pagal esančius įrodymus ginčo negalima teisingai iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Tokiu atveju sprendimas panaikintinas, o byla grÄ Å¾inama apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bylos esmė teismų praktikoje suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobÅ«džio yra pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai sudaro prielaidas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ . Nagrinėjamu atveju dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡tų jos nagrinėjimÄ visa apimtimi iÅ¡ naujo, o po jos iÅ¡sprendimo bÅ«tų suvaržyta Å¡alių teisė į apeliacijÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Kolegijos pirmininkė                                                                 Aldona Tilindienė Kolegijos teisėjai                                                                       Loreta Lipnickienė Liuda Uckienė