2024-12-16 Nr. CB-7435-2-70-3-06404-2022-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4251

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06404-2022-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. lapkričio 22 d. paduotu ieškovo A. N. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovo A. N. paduotas kasacinis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarties palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškovo ieškinį dėl pakeitimo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-389-907/2017 dalies, kuria nustatyta ieškovo nepilnametės dukters L. N. gyvenamoji vieta su motina V. O., priteistas iš tėvo A. N. išlaikymas nepilnamečiui vaikui, motina V. O. paskirta vaikui skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, nustatyta tėvo A. N. bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka.

Ieškovas A. N. kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-389-907/2017 dalį, kuria nustatyta ieškovo nepilnametės dukters L. N. gyvenamoji vieta su motina V. O., ir nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškovu.

Atrankos kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 345 straipsnio 1 dalį, trijų mėnesių terminas kasaciniam skundui dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarties peržiūrėjimo paduoti pasibaigė 2024 m. lapkričio 21 d. Tuo tarpu ieškovo kasacinis skundas paduotas teismui 2024 m. lapkričio 22 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) (pateikimo data ir laikas – 2024-11-22 00:10:20) praleidus terminą. Kasaciniame skunde nenurodytos termino praleidimo priežastys ir nepateiktas prašymas atnaujinti praleistą terminą.

CPK 345 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas.

Atrankos kolegija, įvertindama termino praleidimą dešimčia minučių po termino pasibaigimo ir atsižvelgdama į byloje spręsto ginčo dėl nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo socialiai jautrų pobūdį bei į tai, kad ginčui išspręsti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė didelės apimties faktines aplinkybes, o kasaciniame skunde nurodomi išsamūs argumentai, grindžiami įvairiomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, sprendžia, kad pakanka svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas atnaujintinas (CPK 345 straipsnio 2 dalis).

Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009, 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012). Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, darydami aiškiai nelogiškas išvadas ir nevertindami byloje nustatytų aplinkybių visumos. Teismai nepagrįstai sprendė, kad nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygos ir aplinka nepasikeitė taip, kad būtų būtina keisti vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatyti kartu su tėvu – ieškovu. Ieškovas įrodinėjo keletą pagrindų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad atsakovė neužtikrina vaikui saugios aplinkos. Pirmosios instancijos teismas darė nelogišką, įrodymų visuma neparemtą išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė netinkamai vykdo motinos pareigas, o savo interesus kelia aukščiau vaiko interesų. Pirmosios instancijos teismas vertino tik dalį byloje surinktų įrodymų, dalies jų neaptarė ir nepagrįstai sprendė, kad vaiko aplinka jo dabartinėje vietoje su motina yra saugi, o apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės pažeidimų neištaisė.

2. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, darydami nelogiškas išvadas ir nevertindami byloje nustatytų aplinkybių visumos, kad atsakovės išvykimas su dukterimi į užsienį pažeidžiant teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ir nesant ieškovo sutikimo, nepažeidė dukters teisės į mokslą ir vaiko interesų. Teismai nevertino aplinkybių visumos apie fizinį ir psichologinį smurtą prieš dukterį ir apie smurtą prieš ieškovą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 177 ir 220 straipsniuose ir nepagrįstai ieškovo pateiktuose faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuotus garso įrašus vertino kaip siekį nukreipti pokalbius norima linkme ir iš vaiko išgauti savo teiginių patvirtinimą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo argumentus apie atsakovės daromus bendravimo tvarkos pažeidimus, nors tai pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką yra savarankiškas pagrindas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškovu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013, 2020 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CK 3.169 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

4. Ieškovas turi tinkamas materialines sąlygas ir galimybes tinkamai rūpintis vaiku. Ieškovo ir vaiko ryšys artimas. Prieraišus ir pastovus santykis vaiko su ieškovu šiuo metu daug reikšmingesnis nei su atsakove. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad duktė pareiškė norą gyventi su motina, kad ji jaučiasi saugi, gyvendama su motina ir seneliais. Kadangi pats vaikas neišsakė motyvuotos nuomonės, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi, ieškovas prašė teismo skirti teismo psichologinę ekspertizę tikslu išsiaiškinti vaiko nuomonę. Teismas nepagrįstai prašymą atmetė, todėl neišsiaiškino tikrosios vaiko nuomonės, su kuo vaikas norėtų gyventi. Abiejų instancijų teismai neturėjo pagrindo vadovautis psichologės rekomendacija, kadangi išklausant vaiko nuomonę buvo pažeistos CPK 194 straipsnio 1 dalies, 380 straipsnio 1 ir 2 dalių, 503 straipsnio 1 ir 2 dalių normos. Išklausant vaiko nuomonę, ieškovui galimybė dalyvauti nebuvo sudaryta.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 345 straipsnio 2 dalimi, 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Atnaujinti praleistą terminą kasaciniam skundui paduoti.

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovui A. N. 110 (vieną šimtą dešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. lapkričio 21 d. Perlas Finance terminale, kodas ZN74174.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gražina Davidonienė

Dalia Vasarienė