cf2d2ce5-14fa-47bf-864d-4e5c6dd2837b · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-144-422/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01079-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1; 37.2.;55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 19 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. I. (I.), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

I. (I.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK, atsakovės atstovas), 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1–12) ir teismo posėdyje nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėnesio pradžios iki 2019 m. vasario 12 d. buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis kalinimo sÄ lygomis PravieniÅ¡kių PN-AK antrajame sektoriuje kamerų tipo patalpose, neužtikrinant tinkamo kameros ploto, privatumo tualetuose, higienos normų laikymosi (tinkamos temperatÅ«ros, natÅ«ralios Å¡viesos, oro, per ryÅ¡kaus dirbtinio apÅ¡vietimo, parazitų plitimo), neskiriant pakankamai laiko pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemelyje, nesant tinkamai įrengtų tualetų, kiemeliuose nesant Å¡iukÅ¡lių kibirėlių ir peleninių, esant pažaliavusioms nuo pelėsių ir grybelio sienoms, neaprÅ«pinant tinkama patalyne ir rankÅ¡luosčiais, aprÅ«pinant nepakankamai kaloringu maistu bei neužtikrinant tinkamų sÄ lygų pavalgyti, neįgyvendinant socialinių reabilitacijos programų bei kultÅ«ros ir sporto renginių.

Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kameros buvo perdarytos iÅ¡ sandėliukų, kamerose, kuriose jis gyveno, negalima apgyvendinti. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 16– 22) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad ploto reikalavimai nebuvo pažeisti, nuteistieji patys privalo tvarkyti savo gyvenamÄ sias patalpas. Kamerų techninė apžiÅ«ra atliekama kasdien, apsauginės grotos ant langų netrukdo dienos Å¡viesai ir grynam orui patekti.

Patalpos tvarkingos, pasivaikščiojimo kiemeliuose yra Å¡iukÅ¡lių dėžės, jie tvarkomi kasdien. Juose pareiÅ¡kėjas gali pasivaikščioti 1 valandÄ per dienÄ . Patalpos vėdinamos per langus bei yra įrengta mechaninė vėdinimo sistema. Dirbtinė apÅ¡vieta įstaigoje tinkama, patalynė bei rankÅ¡luosčiai keičiami kas savaitę, sanitariniai įrenginiai įrengti atskiroje patalpoje, pareiÅ¡kėjas maitinamas pagal nedirbančiojo valgiaraÅ¡tį, maistas tiekiamas tinkamai, resocializacijos programos su pareiÅ¡kėju buvo vykdomos.

PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nekonkretÅ«s. PareiÅ¡kėjas neįrodė valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų. Teismas k o n s t a t u o j a: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , svarbu įvertinti ir nustatyti, ar pataisos namų (pareigÅ«nų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės požymių, taip pat tai, ar Å¡ie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Dėl vienam asmeniui nustatytos minimalios ploto normos PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atlyginimÄ kildina iÅ¡ to, jog laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėnesio pradžios iki 2019 m. vasario 12 d. nebuvo užtikrinamas teisės aktuose reglamentuotas minimalus gyvenamasis plotas.

Ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.2 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam žmogui. Pažymėtina, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nenustatytas reikalavimas, skaičiuojant minimalų vienam nuteistajam tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ , iÅ¡ jo iÅ¡skaičiuoti baldais ir kitais įrenginiais užstatytÄ plotÄ .

Å ios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT) paprastai aiÅ¡kinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017). Ä® baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas Europos Žmogaus teisių Konvencijos 3 straipsnio kontekste (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017).

Ä® bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais (b. l. 27, 29, 161) nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 2 d. iki 2019 m. vasario 12 d. bausmę atliko PravieniÅ¡kių PN- AK 2-ojo sektoriaus uždarosios zonos kamerų tipo patalpose: nuo 2017 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d. (duomenys neskelbtini) kameroje (6,25 kv. m ploto kamera, 1 miegamoji vieta, vienam asmeniui tenkantis plotas – 6,25 kv. m); nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. spalio 22 d. kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) (7,22 kv. m ploto kamera, 2 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,61 kv. m); nuo 2018 m. spalio 22 d. iki 2018 m. spalio 30 d. ir nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. vasario 12 d. kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) (13,88 kv. m ploto kamera, 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,63 kv. m ); nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) (6,03 kv. m ploto kamera, 1 miegamoji vieta, vienam asmeniui tenkantis plotas – 6,03 kv. m).

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės neginčijo atsakovės atstovo pateiktose pažymose nurodytų duomenų apie patalpų plotÄ . Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima abejoti atsakovės atstovo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kėjas, plotus, jose gyvenusių nuteistųjų skaičių, vertinant pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ , vadovaujamasi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis.

Teismui nustačius, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma, nėra sÄ lygų Å¡iuo aspektu atsakovės atsakomybei kilti. Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, kad patalpos yra negyvenamos, pažymima, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR. 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kuris iÅ¡skiria gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus (5.1 p.) bei numato, jog prie negyvenamųjų pastatų priskiriami specialiosios paskirties pastatai – pastatai, skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, prieÅ¡gaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai) (7.16 p.).

Todėl tai, jog pataisos įstaigos pastatas izoliatorius yra registruotas kaip specialiosios paskirties pastatas (b. l. 167), atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-04-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018). Dėl pasivaikščiojimo kiemelyje ir kiemelio įrengimo PareiÅ¡kėjas nurodo, kad turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje, nors vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja tarptautinių teisės aktų reikalavimų iÅ¡aiÅ¡kinimui, be to, pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, sienos pažaliavusios nuo pelėsio, jie nebuvo periodiÅ¡kai valomi.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, perkeltiems į kamerų tipo patalpas, leidžiama kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti. PareiÅ¡kėjas neneigė, jog jam buvo sudaryta galimybė kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti kiemelyje. Taigi, teisės aktų reikalavimai dėl pasivaikščiojimų kiemeliuose dažnio nebuvo pažeisti. Pažymėtina ir tai, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės vykdymo pasekmė, susijusi su Å¡ios bausmės tikslais ir saugiu vykdymu ir nulemti paties nuteistojo elgesio, už kurį tokio pobÅ«džio bausmė jam buvo paskirta.

Todėl pareiškėjas negali turėti pagrįsto lūkesčio, kad, atliekant laisvės atėmimo bausmę, jam bus suteikta daugiau teisių (tarp jų ir užtikrinančių judėjimo laisvę), nei garantuoja galiojantys teisės aktai. Teisės aktai nenustato privalomo peleninių, šiukšlių dėžių įrengimo pasivaikščiojimo kiemeliuose. Kita vertus, iš atsakovės atstovo pateiktos 2019 m. birželio 17 d. pažymos Nr. 77-903 (b. l.

29) matyti, kad kiemeliuose yra Å¡iukÅ¡lių dėžės, įstaiga rÅ«pinasi kiemelių bÅ«kle, jie kasdien valomi, gavus informacijÄ apie trÅ«kumus, jie Å¡alinami. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl nuo pelėsio pažaliavusių sienų bei nevalomų ir nelaistomų dėl dulkių kiemelių deklaratyvÅ«s, neindividualizuoti, todėl nėra pagrindo konstatuoti PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus ir spręsti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neturtinę žalÄ .

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl tokių nusiskundimų bÅ«tų kreipęsis į pataisos įstaigos administracijÄ arba Nacionalinį sveikatos centrÄ . Dėl higienos reikalavimų laikymosi PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad 2 sektoriuje kamerų tipo patalpose buvo netinkama ventiliacija, kuri galima tik per langus, kaupėsi drėgmė, patalpose buvo per mažas natÅ«ralios Å¡viesos kiekis (Å¡viesÄ uždengia dviejų eilių grotos, siena), dirbtinis apÅ¡vietimas labai stiprus (skaudėjo akis ir galvÄ ) bei netinkama oro temperatÅ«ra (žiemÄ nuo 10 iki 14 laipsnių Å¡ilumos, o vasarÄ â€“ iki 35 laipsnių), nebuvo leidžiama turėti ventiliatorių, patalpose buvo pilna tarakonų, vorų, blakių, pelių, žiurkių, lubos ir sienos buvo pasidengusios pelėsiu ir grybeliu, nuo drėgmės buvo atÅ¡okę dažai, Å¡iukÅ¡lių konteineris pastate buvo be dangčio.

Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam nebuvo iÅ¡duodama tinkama patalynė, rankÅ¡luosčiai, užvalkalas užklotui, čiužiniai nedezinfekuojami. PareiÅ¡kėjo teiginius apie netinkamÄ vėdinimÄ 2 sektoriaus (duomenys neskelbtini) kameroje patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) 2018 m. vasario 3 d. patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80)PA-176 (b. l. 131–140) nustatytas Higienos normos 134-2015 12 punkto reikalavimų pažeidimas (Å¡ioje patalpoje ginčo laikotarpiu buvo nustatyti techniÅ¡kai netvarkingi langai).

Atsižvelgiant į tai, kad oro temperatūra šioje patalpoje patikrinimo metu buvo nematuota dėl nustatytų techniškai netvarkingų langų (sudaužyti lango stiklo paketai) (b. l. 136), teismas pripažįsta įrodyta ir aplinkybę dėl netinkamos oro temperatūros patalpose, kadangi akivaizdu, jog dėl nesandarių langų oro temperatūros poveikis iš išorės yra sunkiai kontroliuojamas kitomis priemonėmis. Pareiškėjo teiginiai, kad Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose buvo netinkama ventiliacija, apšvietimas, kaupėsi drėgmė, veisėsi pelėsis ir grybelis, kad čiužiniai ir patalynė nebuvo dezinfekuojami, šiukšlių konteineris pastate buvo be dangčio, atmestini kaip abstraktūs, nedetalizuoti ir nepagrįsti.

Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai paneigia tokius pareiÅ¡kėjo teiginius ir patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK kamerų tipo patalpose yra įrengta mechaninė vėdinimo sistema (b. l. 30, 138), visose patalpose yra varstomi langai (dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kamerų langų netinkamumo NVSC iÅ¡vadų į bylÄ nėra pateikta) (b. l. 138), skalbiniai skalbiami paslaugas teikiančioje įmonėje, Å¡varÅ«s skalbiniai laikomi atskirai nuo neÅ¡varių (b. l. 138), iÅ¡skalbta patalynė keičiama kas savaitę (b. l. 30), duÅ¡e terÅ¡alų nerasta (b. l. 138), minkÅ¡tasis inventorius dezinfekuojamas (b. l. 38 – 41, 138), kamerų techninė apžiÅ«ra atliekama kasdien (b. l. 32), pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymÄ kasdien atlieka (turi atlikti) patys nuteistieji (b. l. 34-35), Å¡iukÅ¡lių konteineriai yra tvarkingi, su dangčiais, iÅ¡ jų kasdien paÅ¡alinamos Å¡iukÅ¡lės (b. l. 31).

Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių nusiskundimų bÅ«tų kreipęsis į pataisos įstaigos administracijÄ , praÅ¡ydamas papildomai dezinfekuoti patalynę, iÅ¡spręsti kilusias problemas, iÅ¡duoti ventiliatorių, pakeisti patalynę ar pan. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka [10.5] (Higienos normos HN 134:2015 20 p.).

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl blakių, pelių, tarakonų, utėlių ir vorų plitimo ar nepakankamo jų naikinimo patalpose, kuriose jis ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, pateiktoje sveikatos istorijos kopijoje nėra įrašų apie įkandimo pareiÅ¡kėjui atvejus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ ar į NVSC dėl kenkėjų plitimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK ginčo laikotarpiu buvo sudariusi kenkėjų kontrolės paslaugų sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurios nuostatas kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo 2 kartus per mėnesį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas (b. l. 173–178). Ä® bylÄ pateiktame NVSC 2018 m. vasario 3 d. patikrinimo akte (b. l. 129-140) nebuvo nustatyta nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų plitimo ar jų pėdsakų.

PareiÅ¡kėjas prieÅ¡taringai nurodė aplinkybes dėl deratizacijos: teigė, kad ji nebuvo atliekama arba atliekama tik po praÅ¡ymų, tačiau taip pat nurodė, kad iÅ¡ karto po atliktos deratizacijos neiÅ¡vėdinus patalpų nuteistieji buvo vedami atgal. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kada, kokioje konkrečioje kameroje ir kokių buitinių parazitų buvo, nepateikė įrodymų, kad dėl jų keliamų nepatogumų kreipėsi į gydytojÄ , pataisos namų administracijÄ ar Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistus, o Å¡ie į jo praÅ¡ymus nereagavo, todėl, nesat tokių duomenų, nėra pagrindo tikėti deklaratyviais, abstrakčiais pareiÅ¡kėjo argumentais dėl Å¡varios (be buitinių parazitų) aplinkos neužtikrinimo.

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad naudojantis sanitariniais įrenginiais buvo neužtikrintas privatumas, taip pat skundėsi, kad nebuvo unitazų, tik „skylė grindyse“. Atsakovės atstovas nurodė, kad tupimas klozetas įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus, į bylÄ pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad įstaigoje sanitariniai mazgai įrengti atskiroje patalpoje, atskirti sienomis bei varstomomis durimis (b. l. 30–31). Nuo 2017 m. birželio 8 d. įsigaliojusios Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245, nurodyta, kad prausykloje turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvę ne daugiau kaip penkiolikai asmenų, tualete – klozetas (gali bÅ«ti ir tupimas) arba pisuaras ne daugiau kaip penkiolikai asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nustato, jog pataisos įstaigoje gali bÅ«ti įrengiami tupiami tualetai, nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu. Dėl privatumo, naudojantis sanitariniais įrenginiais, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje (LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018) nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad vertinant, ar nebuvo virÅ¡yta priimtina kentėjimo riba, prie tokių veiksnių priskirtina ir galimybė privačiai naudotis tualetu.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi bÅ«ti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat Å¡ios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu iÅ¡vadÄ , kad kalinimo sÄ lygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95), 2002 m. liepos 15 d. sprendimas byloje K. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99).

Vis dėlto Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatuoja kalinamo asmens privatumo pažeidimÄ naudojantis tualetu, kuris sudaro pagrindÄ pripažinti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (t. y. kai pripažįstama, kad kalinimo sÄ lygos virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, žemino asmens garbę ir orumÄ ) paprastai tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiÅ¡kai ar visiÅ¡kai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 62936/00), 2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje C. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09), 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12).

Taigi aplinkybė, kad buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiÅ¡kai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir Å¡iems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ paprastai gali sudaryti prielaidas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų.

Nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti suteiktas nevisiÅ¡kas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, prieÅ¡ingai nei kamerose, tualetais Å¡ioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Kaip matyti, Å¡ios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, dėl kurių Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje. Taigi įvertinus minėtas nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui naudojantis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y.

Å¡iuo aspektu kankinančioms, nežmoniÅ¡koms ir (ar) žeminančioms sÄ lygoms pripažinti. Dėl suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų PareiÅ¡kėjas deklaratyviai teigia, kad jam nebuvo užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, nenurodydamas, kokio pobÅ«džio veiklos jam trÅ«ko. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. balandžio 5 d. kreipėsi į pataisos įstaigos administracijÄ , praÅ¡ydamas pateikti informacijÄ apie vykdomas programas norintiems mesti rÅ«kyti, gydytis nuo narkotikų priklausomybės, dirbti gerbÅ«vio darbus, taip pat dėl administracijos pagalbos įsigyjant knygų (b. l. 61–62), į kurį PravieniÅ¡kių PN-AK iÅ¡samiai atsakė (b. l. 59–60). 2018 m. balandžio 9 d. kreipėsi į pataisos įstaigos administracijÄ , abstrakčiai praÅ¡ydamas atsakyti dėl vykdomų užimtumo programų jam atliekant bausmę kamerų tipo patalpose (b. l. 65), į kurį PravieniÅ¡kių PN-AK iÅ¡samiai atsakė (b. l. 63–64).

Gavęs Å¡iuos atsakymus su iÅ¡samia informacija apie užimtumo programas ir nuteistojo teises gyvenant kamerų tipo patalpose, pareiÅ¡kėjas nesikreipė į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ su praÅ¡ymais dalyvauti konkrečioje užimtumo programoje ar su nusiskundimais, kad konkreti programa nėra įgyvendinama. Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė 2019 m. vasario 27 d. pažymÄ Nr. 62-5266, iÅ¡ kurios matyti, kad, pareiÅ¡kėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose, jam socialinė reabilitacija buvo vykdoma pagal sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ , be to, jis galėjo bendrauti su visais pataisos įstaigos darbuotojais, dvasininkais ir visuomeninių organizacijų atstovais tuo metu, kai jie lankėsi kamerų tipo patalpose (b. l. 160). 2019 m. birželio 12 d. pažyma Nr. 62-2212 patvirtina, kad ginčo laikotarpiu su pareiÅ¡kėju dirbo Resocializacijos skyriaus specialistas, kitų tarnybų pareigÅ«nai, kurie lankėsi kamerų tipo patalpose, buvo vykdomos individualiame resocializacijos plane numatytos priemonės, elgesio pataisos programos, socialinių įgÅ«džių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės ir kt. (b. l. 28).

Ä® psichologÄ pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė (b .l. 26). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl nepakankamo užimtumo yra ne tik abstraktÅ«s, nedetalizuoti, bet ir paneigti byloje esančių įrodymų, todėl atmestini. Dėl maitinimo PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad patiekiamas maistas buvo netinkamos kokybės: nepakankamai kaloringas (davinio vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal), per mažo svorio, atÅ¡alęs. Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprÅ«pinimÄ maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas.

BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 253, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Atsakovės atstovo pateiktoje pažymoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo maitinamas pagal nedirbančio vyro valgiaraÅ¡tį, maistas buvo tiekiamas laikantis higienos reikalavimų, atitinkantis kaloringumÄ , energinę vertę bei nustatytÄ kiekį (b. l. 29–31).

Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maisto yra abstraktūs, šių aplinkybių jis visiškai nedetalizavo, teigdamas, kad maisto dienos davinio vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal, nenurodė, kaip tai nustatė, todėl nurodytas argumentas nelaikytinas pakankamai pagrįstu. Akcentuotina ir tai, jog pareiškėjas skunde nedetalizuoja, kada konkrečiai buvo patiektas nepakankamos energinės vertės maistas ar atšalęs, kokias konkrečias pasekmes dėl tokio maisto jis patyrė. Byloje nėra duomenų, kad dėl netinkamos kokybės maisto pareiškėjas būtų kreipęsis į institucijas, galinčias patikrinti maisto kokybę.

Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nepilnaverčio maisto nelaikytini pakankamai aiÅ¡kiais bei detalizuotais ir atmestini kaip nepagrįsti. Dėl civilinės atsakomybės taikymo Ä®vertinus pirmiau sprendime iÅ¡dėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. spalio 22 d. (b. l.27, 139) buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK antrojo sektoriaus 17 kameroje pažeidžiant higienos normos 134-2015 12 punkto reikalavimÄ (esant techniÅ¡kai netvarkingiems langams) bei 16 punkto reikalavimÄ (gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«rai esant žemesnei kaip 18 °C ir aukÅ¡tesnei kaip 28 °C).

Teismui pateiktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę ginčo metu (b. l. 83–92) duomenų apie pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į sveikatos priežiÅ«ros specialistus dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų sukeltų pasekmių jo sveikatai nėra, tokių duomenų nenurodė ir pats pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į psichologÄ nesikreipė (b. l. 26), tačiau, įvertinus nustatyto pažeidimo pobÅ«dį, jo trukmę (10 mėnesių), teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrÄ teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurio jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Ä®vertinęs byloje nustatytų pažeidimų santykinai neilgÄ trukmę (10 mėnesių), nesant duomenų apie pareiÅ¡kėjo reikÅ¡tas pretenzijas dėl jų atsakovės atstovei ar kitoms kompetentingoms institucijoms, neteikus praÅ¡ymų iÅ¡duoti ventiliatorių ar Å¡ildytuvÄ , taip pat įrodymų apie Å¡io pažeidimo pareiÅ¡kėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį.

PareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų neatitiktis teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, pareiÅ¡kėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, Å¡iuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamas, galiojantį teisinį reglamentavimÄ atitinkančias kalinimo sÄ lygas buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas (LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1993-858/2018). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A.

I. (I.) skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje sÄ lygas. ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Janina Vitunskienė