cf2c7ee1-dd7c-44e1-b6ee-e6b52b3d781c · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-42-907/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06968-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 9 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Asta ČebatoriÅ«tė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui R. B., atsakovo atstovei advokatei E. P., trečiajam asmeniui Z. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Å iaulių miesto savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį atsakovui S. B., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje, Z.

B. dėl skolos už žemės nuomos mokestį priteisimo, n u s t a t ė: IeÅ¡kovas Å iaulių miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį 2015-10-08 patikslino ir kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo S. B. 5041,13 Eur nuomos mokesčio už naudojimÄ si valstybine žeme už 2003-2012 metus, 272,22 Eur delspinigių, viso – 5313,35 Eur, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Ieškinyje nurodė, kad vadovaujasi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T-116 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo, administravimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T-270 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. T-116 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo, administravimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 13, 17, 23, 28 punktais, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T-71 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir mokėjimo terminų nustatymo“ 1.3 punktu.

Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Finansų skyrius, vykdydamas jam pavestÄ nuomos mokesčio už valstybinę žemę administravimo funkcijÄ , iÅ¡siuntė atsakovui praneÅ¡imÄ apie valstybinės žemės nuomos mokestį už 2003-2012 metus, vėliau iÅ¡siuntė pakartotinį praneÅ¡imÄ dėl žemės nuomos mokesčio sumokėjimo. Tačiau skola nebuvo sumokėta, dėl ko kreipėsi į teismÄ (1 t., 187-189 b. l.).A. S. B. ir trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje, Z.

B. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog atsakovas ir trečiasis asmuo ne kartÄ kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , kodėl nėra skaičiuojamas mokestis už kitus jų naudojamus valstybinės žemės sklypus, tačiau buvo nurodyta, jog nėra detaliojo plano, kurio parengti neįmanoma, nes vyksta teisminiai ginčai. Pagal pateiktas sÄ skaitas, atsakovas viskÄ apmokėjo, ne jo kaltė, jog žemės nuomos mokestis buvo paskaičiuotas ne už visus jo naudojamus žemės sklypus. Nurodė, jog žemės nuomos mokestis priskirtinas prie CK 1.125 str. 9 d. nurodytų „kitokių periodinių iÅ¡mokų“, todėl jo iÅ¡ieÅ¡kojimui turi bÅ«ti taikomas 5 metų senaties terminas, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti, nes visÄ skolÄ ieÅ¡kovui yra sumokėjęs, be to, teisės aktai neturi grįžtamosios galios (2 t. 1-6 b. l.).

IeÅ¡kovo atstovas R. B. teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį (1 t., 187-189 b. l.) palaikė, prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad tuo atveju, kai valstybinės žemės naudotojai nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių, žemės nuomos mokesčio dydis apskaičiuojamas taikant 4 procentų tarifÄ nuo žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Nurodė, jog atsakovas naudojosi penkiais žemės sklypais, iÅ¡ kurių už 0,0152 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 0,1011 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,0196 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)) nebuvo mokamas žemės nuomos mokestis.

Kadangi dėl minėtų žemės sklypų naudojimo atsakovas su ieškovu nuomos sutarties nėra sudaręs, 2003-2012 m. neturėjo suformuoto žemės sklypo, todėl jam skaičiuojamas didesnis tarifas. Ieškovui žinoma, jog tuo metu detaliojo plano rengimo procedūros buvo sustabdytos dėl vykusių teisminių ginčų su trečiaisiais asmenimis. Apie galimybę atnaujinti detaliojo plano rengimo darbus atsakovas buvo informuotas 2012 m. pabaigoje. Žemės nuomos sutarties atsakovas sudaryti negalėjo, nes nebuvo parengtas detalusis planas.

Už tris žemės sklypus ieÅ¡kovas tvarkingai mokėjo žemės nuomos mokestį, skolų nėra, tačiau kadangi nebuvo mokamas žemės nuomos mokestis už kitus tris žemės sklypus, atsakovo sumokėta suma iÅ¡skirstyta ant visų žemės sklypų ir todėl dabar susidarė 5041,13 Eur skola už visus žemės sklypus. Iki 2003-01-01 žemės nuomos mokestį administravo Valstybinė mokesčių inspekcija. Nuo 2003-01-01 jis buvo perleistas administruoti Å iaulių miesto savivaldybei. 2010 m. ieÅ¡kovas tik įsigijo prieigÄ prie VÄ® Registrų centro bazės, tada tik pamatė, kad atsakovas naudoja daugiau žemės sklypų, todėl pakvietė jį deklaruoti.

Jam deklaravus, buvo paskaičiuota skola nuo 2003 m., kurios jis iki šiol nėra sumokėjęs.Atsakovo atstovė advokatė E. P. su ieškiniu (1 t., 187-189 b. l.) nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, palaikė atsiliepime (1 t., 93-111 b. l., 2 t. 1-6 b. l.) nurodytus argumentus. Paaiškino, jog atsakovas yra žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (dabar - (duomenys neskelbtini), ant kurių stovi jam nuosavybės teise priklausantys pastatai, naudotojas.

Valstybinės žemės nuomos sutartis dėl 0,0152 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,1011 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,0196 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)) atsakovo su nacionaline žemės tarnyba nebuvo pasiraÅ¡yta, nes nebuvo galimybės parengti tos teritorijos detalaus plano, atsakovas dėl to nėra atsakingas. Atsakovas dar 2003 m. kreipėsi į savivaldybę dėl naudojamo žemės sklypo detaliojo plano rengimo, tačiau tos procedÅ«ros buvo sustabdytos dėl savivaldybės kaltės, nes buvo kilę teisminiai ginčai dėl minėtos teritorijos, kurie buvo nagrinėjami teisme tarp savivaldybės ir trečiųjų asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Kai tik buvo leista toliau tęsti detaliojo plano rengimo procedÅ«ras, atsakovas nedelsdamas kreipėsi į įmonę dėl jo parengimo. PaaiÅ¡kino, kad atsakovui buvo nepagrįstai pritaikytas 4 procentų tarifas, nes jis neatsakingas dėl susidariusios situacijos, už minėtus žemės sklypus negavo iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitų, už kitus žemės sklypus sÄ skaitas gavo ir jas laiku apmokėjo, skolos nėra. Nurodė, jog žemės nuomos mokestis priskirtinas prie CK 1.125 str. 9 d. nurodytų „kitokių periodinių iÅ¡mokų“, todėl jo iÅ¡ieÅ¡kojimui turi bÅ«ti taikomas 5 metų senaties terminas, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti.Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje, Z.

B. su ieÅ¡kiniu (1 t., 187-189 b. l.) nesutiko, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti, palaikė atsiliepime (1 t., 87-92, 2 t. 1-6 b. l.) nurodytus argumentus. PaaiÅ¡kino, jog visas gautas sÄ skaitas iÅ¡ ieÅ¡kovo laiku apmokėdavo. Už tris, ieÅ¡kovo nurodytus žemės sklypus, nežinojo, kiek mokėti, todėl ne kartÄ kreipėsi dėl to į ieÅ¡kovÄ , ji pati buvo Finansų skyriuje, tačiau liepė laukti, sakė, kad sÄ skaitas atsiųs. RaÅ¡tiÅ¡kai nesikreipė.L. V. R. parodė, jog dirba Å iaulių miesto savivaldybės finansų skyriaus vyr. specialiste.

Iki 2003 m. valstybinės žemės nuomos mokestį administravo Valstybinė mokesčių inspekcija, o nuo 2003-01-01 jis buvo perduotas administruoti ieÅ¡kovui. 2010 m. savivaldybė įsigijo prieigÄ prie VÄ® Registrų centro duomenų, 2012 m. pastebėjo, jog atsakovas naudojasi dar ir kitais žemės sklypais, už kuriuos nemoka žemės nuomos mokesčio, todėl buvo pakviestas deklaruoti. Ä®sigijęs pastatus, po pastatais esančiÄ valstybinę žemę atsakovas turėjo iÅ¡ karto deklaruoti. Paskaičiuotas 4 procentų tarifas, nes nebuvo sudaryta žemės nuomos sutartis.

Dabar pasikeitė minėtų žemės sklypų adresas – (duomenys neskelbtini). Už tris naudojamus valstybinės žemės sklypus nebuvo skolos, buvo tvarkingai mokami mokesčiai, bet nebuvo mokamas žemės nuomos mokestis už kitus, todėl buvo dengiami įsiskolinimai sumokėtais mokesčiais nuo 2003 m.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.IÅ¡ byloje esančių dokumentų (1 t., 30-31 b. l.) ir Å¡alių, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų, liudytojos V. R. parodymų matyti, kad 2001-02-05 su atsakovu S. B. buvo pasiraÅ¡yta sutartis „Dėl valstybinės žemės nuomos“ Nr. N29/01-0017, kuria atsakovas 25 metams iÅ¡sinuomojo 0,3253 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o 2011-09-27 su atsakovu S. B. buvo pasiraÅ¡yta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. SŽN-654, kuria atsakovas 92 metams iÅ¡sinuomojo 0,3690 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 2012-11-19 Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Finansų skyrius, gavęs iÅ¡ VÄ® Registrų centro informacijÄ , pamatė, kad atsakovas S. B. dar naudojasi keliais valstybinės žemės sklypais, esančiais po jam nuosavybės teise priklausančiais pastatais (1 t., 33-42,44 b. l.).

IÅ¡ valstybinės žemės mokesčio mokėtojo deklaracijos (1 t., 32 b. l.) matyti, kad 2012 m. atsakovas S. B. deklaravo, kad 0,0152 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)), naudojasi nuo 2003-03-26, 0,1011 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)), naudojasi nuo 2001-08-23 ir 0,0196 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)) naudojasi nuo 2012-05-28. Kadangi atsakovas minėtais žemės sklypais naudojasi nesudaręs nuomos sutarčių, jam buvo siųsti praneÅ¡imai dėl susidariusios skolos (1 t., 43, 45-47 b. l.), tačiau jis skolos gera valia nesumokėjo, todėl ieÅ¡kovas dėl jos priteisimo kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ .Byloje kilo ginčas dėl nuomos mokesčio už žemės sklypus 2003 - 2012 m. apmokėjimo.IeÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti nuomos mokestį, delspinigius ir palÅ«kanas, kadangi atsakovas naudojasi valstybinės žemės sklypais: 0,0152 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), nuo 2003-03-26, 0,1011 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), nuo 2001-08-23 ir 0,0196 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) nuo 2012-05-28 nesudaręs nuomos sutarčių, todėl jam taikomas 4 proc. tarifas.

Vadovaujasi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T-116 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo, administravimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T-270 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. T-116 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo, administravimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 13, 17, 23, 28 punktais, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T-71 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir mokėjimo terminų nustatymo“ 1.3 punktu.

Atsakovas atsikerta ir nurodo, jog dar 2003 m. kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl naudojamų žemės sklypų detaliojo plano parengimo, buvo pradėtos procedÅ«ros, bet jos buvo sustabdytos pačios savivaldybės iniciatyva dėl tuo metu vykusių teisminių ginčų su trečiaisiais asmenimis, o naudojamo žemės sklypo detaliojo plano parengimo darbus leista atnaujinti tik 2012 m. pabaigoje, detalusis planas parengtas ir patvirtintas tik 2013-10-31, todėl žemės sklypo nuomos sutarties negalėjo sudaryti ne dėl atsakovo kaltės ar nuo jo priklausančių aplinkybių, o dėl savivaldybės kaltės. Nurodė, jog žemės nuomos mokestis priskirtinas prie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 9 d. nurodytų „kitokių periodinių iÅ¡mokų“, todėl jo iÅ¡ieÅ¡kojimui turi bÅ«ti taikomas 5 metų senaties terminas, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti.CK 6.552 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad valstybinės žemės nuomos mokesčių dydis nustatomas teisės aktų, t. y.

įstatymų ir poįstatyminių aktų. Toks reglamentavimas taip pat reiÅ¡kia, kad nuo teisės aktuose nustatytų nuomos mokesčių dydžio Å¡alys negali nukrypti tarpusavio susitarimais. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs ir tai, jog vadovaujantis CK 6.552 straipsnio 2 dalies nuostata, valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono bÅ«du, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ 1.2, 1.4, 1.7, 1.9 punktų bei Vyriausybės 2003 m lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ 1, 2, 3, 7, 8 punktų nuostatomis.

Vyriausybės nutarimų nuostatos įtvirtina minimaliÄ ir maksimaliÄ valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo ribas, o teisę nustatyti konkretų tarifÄ nevirÅ¡ijant nurodytų dydžių ir mokesčio mokėjimo terminus suteikia savivaldybei. Å iuo atveju žemės nuomos mokestį administruoja Å iaulių miesto savivaldybės administracija. Žemės nuomos mokesčių tarifai nustatomi kartÄ per metus Å iaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimais (2008-05-22 Nr. T-183, 2009-06-25 Nr. T-221, 2010-04-29 Nr. T-120, 2011-09-29 Nr. T-247, 2012-03-29 Nr. T-71).

Ieškovas, prašydamas priteisti žemės nuomos mokestį iš atsakovo, vadovaujasi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T-116 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo, administravimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T-270 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. T-116 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo, administravimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 13, 17, 23, 28 punktais, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T-71 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir mokėjimo terminų nustatymo“ 1.3 punktu.

Atsakovui, vadovaujantis savivaldybės norminiais aktais, skaičiuojant žemės nuomos mokestį buvo taikytas 4 proc. tarifas, nes su juo nebuvo sudaryta žemės nuomos sutartis. Iš ieškovo pateikto paskaičiavimo (1 t., 80-83 b. l.) matyti, kad atsakovui skola už žemės nuomos mokestį paskaičiuota 5041,13 Eur (17406,01 Lt) už 2003-2012 metus. Atsakovo atstovė nurodė, jog žemės nuomos mokestis priskirtinas prie CK 1.125 str. 9 d. nurodytų „kitokių periodinių išmokų“, todėl jo išieškojimui turi būti taikomas 5 metų senaties terminas, prašė taikyti ieškinio senatį.

LR CK 1. 125 str. 9 d. numatytas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas dėl periodinių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 9 d. nustatytas sutrumpintas 5 metų ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams dėl palÅ«kanų ir kitokių periodinių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikÄ dėl Å¡io senaties termino taikymo, sprendžia, jog žemės nuomos mokestis gali bÅ«ti priskirtas prie Å¡ių „kitokių periodinių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo“ (LAT nutartys Nr. 3K-3-132/2008, Nr. 3K-3-4/2011).

Aukščiausiasis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, kai nuomos mokestis turi bÅ«ti mokamas periodiÅ¡kai, t.y. už tam tikrÄ pasikartojantį laikotarpį, jis atitinka periodinių iÅ¡mokų, įtvirtintų CK 1.125 str. 9 p. požymius, todėl sutrumpintas 5 metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikytinas ir reikalavimams dėl periodiÅ¡kai mokamo valstybinės žemės nuomos mokesčio. Kadangi žemės nuomos mokestis yra metinis, mokamas vienÄ kartÄ per metus, ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo priteisti mokestį už paskutinius penkis metus, t.y. pradedant 2008 metais iki 2012 metų imtinai.

Nors atsakovas periodiÅ¡kai mokėjo įmokas už žemės nuomos mokestį, tačiau jos buvo užskaitytos dengti senesnį įsiskolinimÄ (1 t., 80-83 b. l.). IeÅ¡kovo atstovas ir liudytoja V. R. patvirtino, kad visos atsakovo padarytos įmokos yra įvertintos, paskutinė padaryta įmoka dengia senesnes skolas ir taip pasidengia dalis skolos. Tačiau atsakovo atstovė nesutinka su ieÅ¡kovo mokesčio skaičiavimo metodika, nurodydama, jog atsakovas visus žemės nuomos mokesčius sumokėjo tvarkingai ir laiku pagal pateiktas ieÅ¡kovo sÄ skaitas, ieÅ¡kovas administruoja mokestį už valstybinės žemės nuomÄ , todėl turėjo pareigÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti jos naudotojus bei paskaičiuoti už naudojimÄ si valstybine žeme mokestį, sÄ skaitÄ laiku pateikti apmokėjimui naudotojams, bet to nepadarė.

Teismas sutinka su atsakovo atstovės argumentais, su tuo, jog nėra atsakovo kaltės dėl mokesčių nemokėjimo, jis nevengė įstatymu jam nustatytos pareigos, ėjo ir jis, ir sutuoktinė ne kartÄ ir teiravosi dėl mokesčio, tačiau sÄ skaita ieÅ¡kovo atsakovui nebuvo pateikta. Todėl, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsakovui praÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senatį, o ieÅ¡kovui nepraÅ¡ant jos atnaujinti bei nenustačius senaties nutraukimo ar sustabdymo aplinkybių, žemės nuomos mokestis už 2003 – 2007 metus nepriteistinas, nes praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys atmestinas, o ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinas žemės nuomos mokestis už paskutinius penkis metus ir tik už tris žemės sklypus: 0,0152 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), naudojamÄ nuo 2003-03-26, 0,1011 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), naudojamÄ nuo 2001-08-23, ir 0,0196 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), naudojamÄ nuo 2012-05-28 (mokestis nuo 2012-06-01 iki 2012-12-31), nes už naudojimÄ si kitais valstybinės žemės sklypais, kaip nurodė atsakovo atstovė ir trečiasis asmuo bei patvirtino ieÅ¡kovo atstovas, atsakovas ieÅ¡kovui nėra skolingas.

LR Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimÄ si žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, iÅ¡skyrus už žemę, perduotÄ naudotis panaudai.

TÄ patį numato Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinių žemės sklypų naudojimÄ â€œ 1 punktas. Asmenys, nesudarę nuomos ar pirkimo - pardavimo sutarčių, už naudojimÄ si valstybinės žemės sklypu privalo mokėti žemės nuomos mokestį, o konkretų dydį nustato Savivaldybės taryba. Å iaulių miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T-71 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir mokėjimo terminų nustatymo“ 1.3 p. numatė, kad 4 procentus žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius, moka valstybinės žemės naudotojai, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių.

Å ios nuostatos įpareigoja asmenis pasirÅ«pinti, kad jie bÅ«tų suinteresuoti sudaryti žemės nuomos sutartis.IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas S. B. naudojosi valstybinės žemės sklypais: 0,0152 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), 0,1011 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir 0,0196 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurių adresas buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini) (1 t., 180 b. l.). Pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas naudojasi valstybine žeme, kurioje 2012 m. nebuvo suformuotas valstybinės žemės sklypas, nebuvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, tačiau, nagrinėjant šį ginÄÄ , svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti faktines aplinkybes, kurios lėmė nuomos sutarčių nesudarymÄ .

IÅ¡ pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovas kreipėsi į Å iaulių miesto savivaldybę su praÅ¡ymu, kad su juo bÅ«tų sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, tačiau sutartis su juo nebuvo sudaryta, o pagal 2012-03-29 Å iaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-71 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir mokėjimo terminų nustatymo“ 1.3 punktÄ jam buvo nustatytas 4,0 procentų žemės vertės tarifas, kadangi nėra sudaręs žemės sklypo nuomos sutarties.

O valstybinės žemės nuomos sutarties negali sudaryti dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, kadangi žemės nuomos sutartis gali bÅ«ti sudaryta tik parengus teritorijos detalųjį planÄ . IÅ¡ Å iaulių miesto savivaldybės pateiktų dokumentų (1 t., 181-186 b. l.) matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo procedÅ«ros 2005 metais buvo sustabdytos dėl teisminių ginčų, procedÅ«ra buvo atnaujinta tik 2012 m., 2012-02-02 buvo parengtos planavimo sÄ lygos detaliojo planavimo dokumentui rengti, 2012-02-07 parengtas sÄ lygų sÄ vadas, o planas patvirtintas 2013-10-31 Å iaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-266 (1 t., 181 b. l.), todėl valstybinės žemės nuomos sutartis iki 2012 m. negalėjo bÅ«ti sudaryta ir tai įvyko ne dėl atsakovo kaltės ar nuo jo priklausančių aplinkybių.

Be to, ši byla buvo sustabdyta dėl kitos bylos išnagrinėjimo (1 t., 123-124 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės:

1) teismo sprendimo privalomumas;

2) res judicata galia;

3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiÅ¡kia jo privalomumÄ dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡spręstas;

įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieÅ¡kiniai (pareiÅ¡kimai, praÅ¡ymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galiÄ ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiÅ¡kia, jog Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas, o teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ .

Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, Å¡alys nebegali pakartotinai reikÅ¡ti tapataus ieÅ¡kinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali bÅ«ti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galiÄ , tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. Ä®siteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios iÅ¡raiÅ¡ka įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad Å¡alis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti.

Teismo sprendimo prejudicinė galia reiÅ¡kia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių Å¡alys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; kt.).

Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-31-797/2015, dėl kurios ir buvo sustabdyta Å¡i civilinė byla, kuriuo ieÅ¡kovo Å iaulių miesto savivaldybės administracijos ieÅ¡kinys dėl skolos už valstybinės žemės nuomÄ priteisimo taikant 4 procentų tarifÄ , buvo atmestas, įsiteisėjo 2015-07-20, savivaldybė jo neskundė. Taip pat įsiteisėjo ir Å iaulių apylinkės teismo sprendimai analogiÅ¡kose bylose Å iaulių apylinkės teismo 2015-08-15 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-35-907/2015 ir Å iaulių apylinkės teismo 2015-09-18 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-36-907/2015, kuriais ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniai buvo atmesti.

Teismas pažymi, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės iÅ¡ naujo neįrodinėjamos (CPK 182 str.), todėl ieÅ¡kovas minėtuose sprendimuose nustatytų aplinkybių ginčyti nebegali. Faktas, kad vyko teisminiai ginčai tarp Å iaulių miesto savivaldybės ir pretendentų nuosavybei atkurti į žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), todėl nuo 2005 m. iki 2012 m. atsakovui nebuvo sudaryta galimybė rengti teritorijos detalųjį planÄ , o neparengus teritorijos detaliojo plano, nebuvo galima sudaryti ir valstybinės žemės nuomos sutarties, nes prie žemės nuomos sutarties turi bÅ«ti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas (CK 6.547 str. 3 d.), o Å¡iÄ susidariusiÄ situacijÄ Ä¯takojo bÅ«tent ieÅ¡kovo veiksmai, už kuriuos atsakovas neturi atsakyti, dėl minėtų veiksmų nėra atsakovo kaltės, todėl jam neturėtų bÅ«ti taikomas didžiausias žemės nuomos mokesčio tarifas,- turi prejudicinę galiÄ , jo pakartotinai įrodinėti nereikia.

Taip pat minėtuose sprendimuose nurodyta, jog 2013-01-21 klausimÄ dėl žemės nuomos mokesčio už žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), sumažinimo svarstė Å iaulių miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komitetas. Posėdžio metu aiÅ¡kiai buvo iÅ¡sakyta nuomonė, jog dėl to, kad Å iaulių miesto savivaldybė buvo sustabdžiusi detaliojo plano rengimo procedÅ«ras, asmenys, kurie naudojosi valstybinės žemės sklypais, nėra kalti, todėl bÅ«tų logiÅ¡ka taikyti 1 proc. tarifÄ asmenims, kurie susimokėję mokesčius ir neturi skolų, buvo rekomenduota Å iaulių miesto savivaldybės administracijai kiekvienÄ praÅ¡ymÄ apsvarstyti individualiai.

Tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog savivaldybė to nesvarstė ir mokesčio nesumažino.Pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas visus metus tvarkingai ir laiku mokėjo žemės nuomos mokestį pagal jam pateiktas sÄ skaitas, kas buvo pagrindas ieÅ¡kovui svarstyti klausimÄ dėl žemės nuomos mokesčio sumažinimo, atleidžiant nuo papildomo tarifo taikymo. Ä®gyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, civilinių teisinių santykių subjektai turi veikti Civilinio kodekso 1.5 str.

įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kÄ privalo daryti ir teismas, aiÅ¡kindamas įstatymus ir juos taikydamas. Dėl ieÅ¡kovui susiklosčiusių aplinkybių nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese teko sustabdyti atsakovo detaliojo plano rengimo procedÅ«ras. Byloje nustatyta, jog atsakovas nevengė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties, tačiau detaliojo plano rengimo darbų negalėjo užbaigti ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, o dėl to, kad jie buvo sustabdyti dėl kilusių teisminių ginčų, todėl teismas sprendžia, jog atsakovui negalėjo bÅ«ti taikomas padidintas tarifas, jam jis turėjo bÅ«ti sumažintas, dėl ko ieÅ¡kinys dėl skolos priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies: taikytinas 5 metų senaties terminas, skola priteistina už 2008-2012 metus pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, nes civilinėje teisėje įstatymas neturi grįžtamosios galios (Å iaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. T-183 1.1.3 p., Å iaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. T-221 1.3 p., Å iaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. T-120 1.2 p., Å iaulių miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. T-247 1.2 p., Å iaulių miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T-71 1.2 p.): 2008 m. taikant 1,5 procentų tarifÄ skola sudaro už naudojimÄ si 0,0152 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini),- 113,88 Lt (32,98 Eur), už naudojimÄ si 0,1011 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini),- 772,50 Lt (223,73 Eur); 2009 m. taikant 1 procentų tarifÄ skola sudaro už naudojimÄ si 0,0152 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini),- 75,92 Lt (21,99 Eur), už naudojimÄ si 0,1011 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini),- 515,00 Lt (149,15 Eur); 2010 m. taikant 1 procento tarifÄ skola sudaro už naudojimÄ si 0,0152 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini),- 75,92 Lt (21,99 Eur), už naudojimÄ si 0,1011 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini),- 515,00 Lt (149,15 Eur); 2011 m. taikant 1 procento tarifÄ skola sudaro už naudojimÄ si 0,0152 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini),- 75,92 Lt (21,99 Eur), už naudojimÄ si 0,1011 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini),- 515,00 Lt (149,15 Eur); 2012 m. taikant 0,7 procentų tarifÄ skola sudaro už naudojimÄ si 0,0152 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini),- 53,14 Lt (15,39 Eur), už naudojimÄ si 0,1011 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini),- 360,50 Lt (104,41 Eur) ir už naudojimÄ si 0,0196 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini),- 68,53 Lt (19,85 Eur) (žemės sklypų adresas pakeistas į (duomenys neskelbtini)), viso už laikotarpį nuo 2008 iki 2012 m. skola priteistina iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 909,78 Eur.IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo delspinigius ir 5 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

LR CK 6.71 str. numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta. Å iaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. T-116 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo, administravimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 35 punktas numato, jog laiku nesumokėjus valstybinės žemės nuomos mokesčio už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ skaičiuojami 0,03 procento nuo nesumokėtos mokesčių sumos delspinigiai.

Atsakovas valstybine žeme atlygintinai naudojosi nuo 2003 m., tačiau jokio mokesčio už naudojimÄ si nemokėjo, todėl privalo mokėti delspinigius. Delspinigius skaičiuojant nuo 909,78 Eur sumos 0,03 procento už 180 dienų, jie sudaro 49,13 Eur. Todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 49,13 delspinigių. Atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , todėl, remiantis LR CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d., iÅ¡ jo ieÅ¡kovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo teismo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2013-10-04 - iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinys atmestinas.Jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas pagal įstatymÄ (CPK 83 str. 1 d. 10 p.), todėl patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies (18 procentų) iÅ¡ atsakovo S. B. valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai – 29 Eur žyminio mokesčio ir 3 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 32 Eur (CPK 80, 88, 96 str.).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovo interesams byloje atstovavo advokatas (1 t., 57 b. l.), kuris įstatymo nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl 2000 Lt (579,24 Eur) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų ruoÅ¡imu ir atstovavimu, priteisimo (60 b. l.).

Pagal LR CPK 98 str., Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 p. numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių), 2015 m. II ketvirtį tai sudarė 713,90 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ už prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) (t.y. 1784,75 Eur), pagal Rekomendacijų 8.16 punktÄ už kitÄ dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai – 0,4 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) (t.y. 285,56 Eur), pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ â€“ 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) (t.y. 71,39 Eur).

Atsakovo atstovė rašė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, praÅ¡ymus, atstovavo teisme atsakovÄ teismo posėdžiuose. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovo praÅ¡omos priteisti 579,24 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastÄ , taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumÄ , rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, todėl priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai – 474,98 Eur (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a:

IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti ieÅ¡kovui Å iaulių miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188771865, iÅ¡ atsakovo S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 909,78 Eur (devynių Å¡imtų devynių eurų, 78 ct) nuomos mokestį už valstybinę žemę už laikotarpį 2008-2012 metus, 49,13 Eur (keturiasdeÅ¡imt devynių eurų, 13 ct) delspinigius ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 958,91 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013-10-04) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovui S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo Å iaulių miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 188771865, 474,98 Eur (keturių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt keturių eurų, 98 ct) iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iÅ¡ atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 32,00 Eur (trisdeÅ¡imt dviejų eurų, 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                Asta Čebatoriūtė