2020-03-04 Nr. AB-4878-3-61-3-01492-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-419-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01492-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 12.11

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jutana“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jutana“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Jutana“ (toliau – ir Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2018 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. S-58(7p-13/2018) „Dėl UAB „Jutana“ 2018 m. vasario 19 d. prašymo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Komisijos sprendimas) ir atnaujinti terminą skundui dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. 69-8 (toliau – ir VMI sprendimas) paduoti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Bendrovė kreipėsi į Komisiją, prašydama atnaujinti terminą skundui dėl VMI sprendimo paduoti, kartu nurodydama, kad Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla dėl savavaldžiavimo, kurioje nukentėjusiuoju pripažinta Bendrovė, kuri be teisinio pagrindo buvo iškraustyta iš nuomojamų patalpų, o jai priklausantys daiktai, buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pasisavinti. Tačiau Komisija, neįvertinusi pateiktų duomenų apie baudžiamąją bylą, jų nenagrinėjusi ir dėl jų nepasisakiusi, priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo atsisakė atnaujinti terminą skundui dėl VMI sprendimo paduoti. Baudžiamojoje byloje priimtas sprendimas turės prejudicinę reikšmę ir dėl ginčijamo mokesčių administratoriaus sprendimo, nes Bendrovės buveinė, esanti (duomenys neskelbtini), yra ta vieta ir tas adresas, kuriuo įmonė turėjo gauti korespondenciją, turėjo savo biurą, darbuotojus, veiklos vietą, tačiau nuo 2013 m. įmonės buveinė tapo nepasiekiama, o Bendrovė negalėjo tęsti veiklos.

2.2. Skundžiamas sprendimas priimtas, vienašališkai, neįvertinus, jog pareiškėjui siųsti laiškai nepasiekė dėl padaryto nusikaltimo. Komisija, priėmusi skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad baudžiamoji byla ir buvo tas juridinis faktas, dėl kurio pareiškėjas visą laiką prašė sustabdyti patikrinimo veiksmus, leisti atgauti buhalterinės apskaitos dokumentus ir taip patikslinti apskaitos duomenis. Šiuos prašymus nuo 2014 m. turėjo ne tik mokesčių administratorius, bet ir Komisija. Pareiškėjas objektyviai pateikti visus dokumentus gali tik tada, kai atgaus visą pasisavintą turtą. Nėra teisinga ir sąžininga taikyti mokestinę administracinę atsakomybę, jei asmuo negali pateikti duomenų, kuriuos jis prarado dėl įvykdyto nusikaltimo. Todėl svarbia priežastimi, kuri sutrukdė laiku teikti skundą dėl VMI sprendimo, laikytinas faktas, kad pareiškėjui siųsta korespondencija buvo pasisavinta neteisėtai.

3. Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno AVMI) išrašė 2016 m. gruodžio 22 d. pavedimą tikrinti pareiškėją, kuris 2016 m. gruodžio 27 d. buvo patalpintas portale „Mano VMI“ ir su kuriuo pareiškėjas susipažino 2017 m. sausio 3 d. Kauno AVMI pakartotinai patikrino pareiškėją ir 2018 m. kovo 8 d. surašė patikrinimo aktą. Pareiškėjo atstovė 2018 m. sausio 23 d. elektroniniu laišku kreipėsi su prašymu pateikti VMI sprendimą. VMI 2018 m. sausio 31 d. raštu Nr. (24.6-31-5) R-643 pateikė prašomus dokumentus. VMI sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas registruota pašto siunta pareiškėjo 2016 m. lapkričio 22 d. skunde nurodytu adresu. VMI sprendimas grįžo neįteiktas. Atsakovas VMI sprendimą pakartotinai pareiškėjui išsiuntė valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro nurodomu mokesčio mokėtojo adresu, tačiau sprendimas taip pat grįžo neįteiktas. Pareiškėjas su 2018 m. vasario 19 d. prašymu kreipėsi į Komisiją, kuri priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo neatnaujino termino skundui dėl VMI sprendimo paduoti. VMI sutinka su skundžiamu sprendimu, kuris yra pagrįstas teisės normomis ir atitinka susiklosčiusią faktinę situaciją ir formuojamą teismų praktiką, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Komisijos sprendimo, kuriuo pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl VMI sprendimo paduoti nepatenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, kad Kauno AVMI priėmė 2016 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-628 (toliau – ir 2016 m. spalio 26 d. sprendimas). Nesutikdamas su 2016 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjas kreipėsi į VMI per Kauno AVMI su 2016 m. lapkričio 22 d. skundu (toliau – ir 2016 m. lapkričio 22 d. skundas), kuriuo prašė panaikinti 2016 m. spalio 26 d. sprendimą, sudaryti galimybę pareiškėjui atgavus buhalterinės apskaitos dokumentus baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-0057-14 leisti pateikti patikslintas deklaracijas bei paaiškinimus.

Kauno AVMI 2016 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. (15.1-04.7-2)-K-8680 „Dėl UAB „Jutana“ skundo“ persiuntė aptartą pareiškėjo skundą VMI ir apie persiuntimą informavo pareiškėją. Išnagrinėjusi šį skundą, VMI priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pakeisti 2016 m. spalio 26 d. sprendimą. Šis VMI sprendimas pareiškėjui išsiųstas 2017 m. sausio 31 d. skunde nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). 2017 m. kovo 2 d. grįžo išsiųstas vokas, kadangi pareiškėjas siuntos neatsiėmė per siuntos saugojimo terminą. Pareiškėjo advokatė 2018 m. sausio 23 d. elektroniniu laišku kreipėsi į VMI, prašydama atsiųsti priimto sprendimo nuorašą.

VMI 2018 m. sausio 31 d. raštu Nr. (24.6-31-5)-R-643 „Dėl sprendimo kopijos išsiuntimo“ pareiškėjo advokatės prašymą patenkino, jai buvo išsiųstos VMI 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 70-215 dėl UAB „Jutana“ 2016 m. lapkričio 22 d. skundo nagrinėjimo termino pratęsimo, kuris išsiųstas nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), ir VMI sprendimo kopijos. Pareiškėjas su 2018 m. vasario 19 d. prašymu (toliau – ir prašymas) kreipėsi į Komisiją, prašydamas skundo padavimo terminą laikyti nepraleistu, kadangi pareiškėjo atstovė advokatė VMI sprendimą gavo tik 2018 m. sausio 31 d., o pripažinus skundo padavimo terminą praleistu, šį terminą atnaujinti, pripažįstant, kad jis buvo praleistas dėl svarbios priežasties – pareiškėjas jam paštu siunčiamų dokumentų dėl vykdomos nusikalstamos veikos negavo.

Kartu pareiškėjas 2018 m. vasario 19 d. pateikė Komisijai skundą (toliau – ir skundas), kuriuo prašė sustabdyti VMI sprendimą iki bus išnagrinėta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose baudžiamoji byla Nr. I-213-791/2017 arba perduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo pagal pateiktas skunde aplinkybes ir atsikirtimus, sustabdyti delspinigių ir baudų taikymo vykdymą iki nebus priimtas nuosprendis Alytaus apylinkės Alytaus rūmuose baudžiamoje byloje Nr. I-213-791/2017. Komisija, išnagrinėjusi prašymą, priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo neatnaujino praleisto termino skundui paduoti ir pareiškėjo prašymo netenkino.

7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d. su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 152 straipsnio 3 dalimi, 164 straipsnio 1, 3, 4 dalimis. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas skunde teismui prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju ginčo, jog terminas skundui paduoti praleistas, nėra. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad teismo posėdyje pareiškėjo atstovė advokatė išsakė argumentus, jog VMI vis dėlto netinkamai įteikė pareiškėjui VMI sprendimą, kadangi jį persiųsti VMI turėjo jai, kaip atstovei, atkreipė dėmesį į tai, kad MAĮ 164 straipsnio 3 dalis įpareigoja VMI, kaip mokesčių administratorių, išsiųsti dokumentus mokesčio mokėtojui nurodytu adresu korespondencijai gauti tik tuomet, jeigu toks adresas yra nurodytas. Iš Komisijos byloje esančio VMI 2017 m. sausio 30 d. rašto matyti, kad VMI sprendimą išsiuntė adresu, kurį pats pareiškėjas nurodė 2016 m. lapkričio 22 d. skunde. Tai reiškia, kad VMI tinkamai įvykdė MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą įteikti pareiškėjui VMI sprendimą. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad VMI sprendimas vėliau buvo persiųstas kitu adresu nėra teisiškai reikšminga, kadangi VMI sprendimas buvo išsiųstas būtent pareiškėjo 2016 m. lapkričio 22 d. skunde nurodytu adresu.

8. Teismas pažymėjo, kad MAĮ 164 straipsnio 4 dalis įpareigoja VMI, kaip mokesčių administratorių, išsiųsti dokumentus telekomunikacijų galiniais duomenimis tik tuomet, kai mokesčių mokėtojas nurodo elektroninio pašto adresą, kuriuo dokumentai turi būti siunčiami. 2016 m. lapkričio 22 d. skunde dėl 2016 m. spalio 26 d. sprendimo panaikinimo nebuvo nurodytas nei vienas elektroninio pašto adresas, todėl VMI nekilo pareiga vadovautis MAĮ 164 straipsnio 4 dalimi. Nenustačius, kad pareiškėjas būtų kreipęsis papildomai į VMI su prašymu nesiųsti korespondencijos 2016 m. lapkričio 22 d. skunde nurodytu adresu, o įteikti dokumentus kitu būdu, VMI, kaip mokesčių administratorius, tinkamai pasinaudojo vienu iš MAĮ 164 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu įteikti pareiškėjai VMI sprendimą, todėl pareiškėjo argumentus dėl to, kad VMI netinkamai įvykdė pareigą išsiųsti pareiškėjai VMI sprendimą adresu: (duomenys neskelbtini), teismas atmetė kaip nepagrįstus.

9. Teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nebuvo patenkintas, kadangi Komisija padarė išvadą, jog termino praleidimą lėmė ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, o pareiškėjo pasyvus elgesys bei nerūpestingumas ir neatidumas. Pareiškėjas su skundžiamu sprendimu nesutinka, teigdamas, kad Komisija priėmė jį neįvertinusi jo pateiktų aplinkybių, susijusių su baudžiamąja byla, ir todėl nepagrįstai nepripažino, kad siunčiamo VMI sprendimo pareiškėjas negavo laiku ne dėl jo veiksmų, o dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas kritiškai vertino pareiškėjo skundo argumentus, kuriais kvestionuojamas skundžiamas sprendimas. Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde teismui nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo skundo argumentą, kad pareiškėjas VMI sprendimo negavo laiku dėl vykdomos nusikalstamos veikos ir todėl ji turi būti pripažinta svarbia priežastimi, kurios pagrindu būtų atnaujinamas terminas skundui paduoti. Kitų svarbių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą, pareiškėjas nenurodė. Teismas pažymėjo, kad byloje nenuginčytos aplinkybės, kad pareiškėjo atstovė advokatė, būdama profesionali teisininkė, kreipėsi į VMI dėl 2016 m. lapkričio 22 d. skundo nagrinėjimo eigos ir priimto sprendimo tik 2018 m. sausio 23 d., t. y. po 1 metų 2 mėnesių ir 2 dienų nuo 2016 m. lapkričio 22 d. skundo padavimo, kai tuo metu pati yra nurodžiusi, kad visą šį laikotarpį jos kliento atžvilgiu (šiuo atveju – pareiškėjo) vyko mokestinio patikrinimo veiksmai, tik patvirtina Komisijos išvadas dėl pareiškėjo rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo stokos. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju Komisija prašymą įvertino neformaliai, vadovaudamasi protingumo ir teisingumo kriterijais priėmė pagrįstą ir teisėtą skundžiamą sprendimą, kuriuo neatnaujino termino skundui paduoti.

III. 10. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

10.1. Pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl termino atnaujinimo, nepagrįstai nevertino to fakto, kad Alytaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla dėl savavaldžiavimo, kurioje nukentėjusiuoju yra pripažintas pareiškėjas. Akivaizdu, kad nėra teisinga ir sąžininga taikyti mokestinę administracinę atsakomybę, jei asmuo negali pateikti duomenų, kuriuos prarado dėl įvykdyto nusikaltimo, be to, šiuo atveju skundžiamas sprendimas priimtas neįvertinus, jog dėl padaryto nusikaltimo mokesčių administratoriaus siųsti laiškai pareiškėjo net nepasiekė. Būtent, iki vyko ikiteisminis tyrimas, o šiuo metu baudžiamoji byla, pareiškėjas jokių buveinės adreso pakeitimų neatliko, kas patvirtina, jog pareiškėjas paštu siunčiamų dokumentų negavo ne dėl nuo įmonės priklausančių priežasčių, o dėl kitų asmenų nusikalstamos veikos.

10.2. Kita vertus, pareiškėjas teikė skundą per atstovą – advokatę B. P., ir tikėjosi gauti procesinį sprendimą pagal advokato nurodytus kontaktus. Atsižvelgiant į tai, VMI sprendimas turėjo būti kartu siunčiamas ir jai, kaip pareiškėjo advokatei, kuri ir pateikė skundą. MAĮ 149 straipsnyje nurodoma, kad mokesčių mokėtojas privalo pranešti ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai apie savo adreso pasikeitimą mokestinio ginčo proceso metu. Jeigu tokio pranešimo nėra, ikiteisminių mokestinį ginčą nagrinėjančių institucijų sprendimai ir kita informacija yra siunčiami paskutiniu nurodytoms institucijos žinomu adresu ir laikomi įteiktais, nors mokesčių mokėtojo adresas ir būtų pasikeitęs.

10.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl termino, dėl kurio yra kilęs ginčas, ir su kilsiančių galimų pasekmių, kurias gali patirti pareiškėjas neatnaujinus termino. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą turi būti tenkinamas.

11. VMI atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. VMI atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatų matyti, jog vienas iš atstovavimo teisiniams santykiams būdingų požymių yra tai, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: 1) tarp atstovo ir atstovaujamojo (vidiniai santykiai), ir 2) atstovo ir trečiojo asmens, su kuriuo atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais (išoriniai santykiai) (CK 2.137 str.). Atsakovas nežino kokie tikrieji santykiai (išoriniai/vidiniai) sieja mokesčių mokėtoją su atstovu. Šiuo atveju pareiškėjo skunde buvo pateikta informacija, jog procesiniai dokumentai turi būti siunčiami mokesčių mokėtojo nurodytu adresu. Tokiu būdu pareiškėjas ir jį atstovaujantis įgaliotas atstovas sutarė apie procesinių dokumentų įteikimą. Akcentuoja, jog atsakovo praktikoje sutinkama dažna situacija, kai mokesčių mokėtojų pasirenkami atstovai pasikeičia keliuose ginčo etapuose; vieni atstovai yra pasirenkami procesinių dokumentų rengimui, o kiti atstovavimui, o dar kiti teikti kitokio pobūdžio prašymus ir pan. Skundų pateikimo/nagrinėjimo terminai yra griežtai reglamentuoti MAĮ. Kadangi pareiškėjo atstovas nepasikeitė ir atstovas yra profesionali šalis, atsakovo vertinimu, advokatė B. P. turėjo dėti bent minimalias pastangas ir domėtis skundo išnagrinėjimo baigtimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos sprendimo, kuriuo nuspręsta neatnaujinti termino pareiškėjui paduoti skundą dėl VMI sprendimo, skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. MAĮ 152 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas Komisijai turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos.

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pritardamas Komisijos pozicijai, kad pareiškėjas skundą Komisijai padavė praleidęs MAĮ 152 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą ir pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti termino skundui dėl VMI sprendimo paduoti. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo elgesys neatitiko sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvų.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokia teismo išvada nesutinka ir nurodo, jog skundo padavimo Komisijai terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neįvertino pateiktų duomenų apie baudžiamąją bylą, kad pareiškėjas paštu siunčiamų dokumentų negavo ne dėl nuo Bendrovės priklausančių priežasčių, o dėl kitų asmenų nusikalstamos veikos. Kita vertus, pareiškėjas teikė skundą per atstovą – advokatę B. P., ir tikėjosi gauti procesinį sprendimą pagal advokatės nurodytus kontaktus.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

17. Dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdai yra nustatyti MAĮ 164 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais: 1) tiesiogiai įteikiant; 2) siunčiant registruotu laišku; 3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais; 4) viešai paskelbiant. Pagal MAĮ 164 straipsnio 3 dalį, registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti; tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Pagal šio straipsnio 5 dalį, tais atvejais, kai dokumentų įteikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais mokesčių mokėtojui neįmanoma (mokesčių mokėtojas (jo atstovas) nerandamas arba duomenų apie mokesčių mokėtojo adresą nėra atitinkamame registre), mokesčių administratorius Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbia pranešimą, kuriame mokesčių mokėtojui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 5 dienos nuo pranešimo paskelbimo dienos) pasiūloma atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu; jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą terminą neatvyksta, dokumentas laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje dieną; šioje dalyje nurodytų procedūrų mokesčių administratorius neprivalo taikyti, jeigu mokesčių mokėtojui įteiktinas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas priimtas išnagrinėjus mokesčių mokėtojo skundą dėl vietos mokesčių administratoriaus priimto sprendimo.

18. Bylos duomenys patvirtina, kad mokesčių administratoriui nepavyko pareiškėjui VMI sprendimo įteikti siunčiant registruotu laišku. Mokesčių administratorius VMI sprendimą pareiškėjui 2017 m. sausio 31 d. registruotąja pašto siunta išsiuntė jam pareiškėjo 2016 m. lapkričio 22 d. skunde, adresuotame centriniam mokesčių administratoriui, nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau pašto siunta grąžinta atsakovui, kadangi pareiškėjas siuntos neatsiėmė per siuntos saugojimo terminą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas mokesčių administratoriui būtų nurodęs kitą adresą korespondencijai gauti. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius, registruotu laišku išsiuntęs pareiškėjui VMI sprendimą jo 2016 m. lapkričio 22 d. skunde nurodytu adresu, tinkamai įvykdė pareigą informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą, nes pareiškėjas skunde nenurodė jokių kitų duomenų (pvz., elektroninio pašto adreso), pagal kuriuos mokesčių administratorius būtų turėjęs galimybę pareiškėją informuoti kitais būdais.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, Nutarties 18 punkte nurodytas aplinkybes įvertinusi jos 17 punkte paminėto teisinio reguliavimo kontekste, sprendžia, kad mokesčių administratorius, siekdamas pareiškėjui įteikti VMI sprendimą, pagrįstai vadovavosi MAĮ 164 straipsnio 3 dalimi, o VMI veiksmai atitiko paminėtoje teisės normoje įtvirtintus reikalavimus. Atsakovas pareiškėjo papildomai apie VMI sprendimą MAĮ 164 straipsnio 5 dalyje numatytu būdu (VMI interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbti pranešimą) neinformavo, tačiau atsakovo veiksmai atitiko aptartą teisinį reglamentavimą. Iš MAĮ 164 straipsnio 5 dalies matyti, kad joje yra įtvirtinta bendra taisyklė ir numatyta išimtis iš jos. Išimtis iš šios taisyklės yra nustatyta tik tiems atvejams, kai mokesčių mokėtojui yra siunčiamas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas priimtas išnagrinėjus mokesčių mokėtojo skundą dėl vietos mokesčių administratoriaus priimto sprendimo. Tokių dokumentų siuntimo atveju, mokesčių administratorius neprivalo paskelbti minėto pranešimo VMI interneto svetainėje (www.vmi.lt), o dokumentų įteikimo laikas mokesčių mokėtojui nustatomas pagal taisykles nustatytas MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1243-438/2017).

20. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjas skundą dėl 2017 m. sausio 30 d. priimto VMI sprendimo Komisijai padavė tik 2018 m. vasario 20 d., t. y. praleidęs MAĮ 152 straipsnio 2 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą. Vadovaujantis MAĮ 152 straipsnio 3 dalimi, mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Iš paminėto teisinio reglamentavimo matyti, kad būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra tai, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo mokesčių administratoriaus sprendimo (žr., pvz., LVAT 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2563-575/2017). LVAT praktikoje svarbios priežasties, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas, sąvoka aiškinama kaip apimanti tik išskirtines, objektyvias, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusias aplinkybes (žr., pvz., 2018 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1024-575/2018). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-757/2010, 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-573/2007). Nepagristai atnaujinus terminus, gali būti pakenkta susiklosčiusiam teisinių santykių stabilumui, o nepagrįstai atsisakius terminą atnaujinti, gali būti užkirstas kelias į teisminę gynybą.

21. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, byloje nustatytas faktines aplinkybes įvertinusi Nutarties 20 punkte paminėto teisinio reguliavimo ir LVAT praktikos kontekste, vadovaudamasi teisingumo, protingumo kriterijais, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas VMI sprendimo negavo laiku dėl vykdomos nusikalstamos veikos, taip pat, kad tikėjosi gauti procesinį sprendimą pagal advokatės nurodytus kontaktus, objektyviai negalėjo sukliudyti pareiškėjui laiku pateikti skundą dėl VMI sprendimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Bendrovės buveinė nuo 2013 m. tapo nepasiekiama, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, jog VMI sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjo 2016 m. lapkričio 22 d. skunde nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), korespondencijai gauti. Pareiškėjas nenurodė jokių kitų duomenų (pvz., elektroninio pašto adreso, pareiškėjo atstovės advokatės adreso), pagal kuriuos mokesčių administratorius būtų turėjęs galimybę pareiškėją informuoti kitais būdais. Juolab, kad iš mokestinio ginčo bylos matyti, jog pareiškėją atstovavo kvalifikuotas teisininkas. Pareiškėjo advokatė B. P. aktyvių veiksmų ėmėsi tik 2018 m. sausio 23 d., kai elektroniniu laišku kreipėsi į VMI, prašydama atsiųsti priimto sprendimo nuorašą, taigi, dėl 2016 m. lapkričio 22 d. skundo dėl Kauno AVMI 2016 m. spalio 26 d. sprendimo nagrinėjimo eigos ir centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo pasidomėjo praėjus daugiau nei metams nuo skundo padavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas VMI sprendimo teisės aktų nustatytu terminu neginčijo dėl savo paties nepakankamo rūpestingumo ir atidumo bei pasirinkto netinkamo elgesio modelio.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, todėl jam turi būti taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Nagrinėjimu atveju pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, sąžiningai nesidomėjo jo mokestinio patikrinimo eiga. Jokių objektyvių priežasčių, išskyrus tai, kad, pareiškėjo manymu, skundžiamas VMI sprendimas formaliai pareiškėjui įteiktas netinkamai, trukdžiusių paduoti skundą per MAĮ nustatytą terminą, pareiškėjas nenurodė. Toks pareiškėjo elgesys, teisėjų kolegijos vertinimu, nerodo jo suinteresuotumo operatyviai išspręsti kilusį ginčą, patvirtina pareiškėjo nerūpestingumą įgyvendinant jam suteiktas procesines teises. Byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia teigti, kad pareiškėjas terminą skundui dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo paduoti praleido dėl svarbių priežasčių.

23. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jutana“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Veslava Ruskan