cf2b9337-c528-478a-9ff0-eda35b3f67fe · Lietuvos apeliacinis teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-247-487/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19415-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.23.2.2.2.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aloyzo Kruopio ir Justo Namavičiaus, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Mariui Švanui, nuteistiesiems D.

S., L. Ž., iÅ¡teisintajam J. V., nuteistojo D. S. ir iÅ¡teisintojo J. V. gynėjui advokatui Arnui Paliukėnui, nuteistojo L. Ž. gynėjui advokatui Aleksandrui Vancevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje vaizdo konferencijos bÅ«du apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro, nuteistojo L. Ž. gynėjo advokato Aleksandro Vancevičiaus ir nuteistojo D. S. gynėjo advokato Arno Paliukėno apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo 10 (deÅ¡imčiai) metų bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Ä® paskirtÄ bausmės laikÄ Ä¯skaitytas D. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. birželio 8 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. kovo 6 d. L. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo 10 (deÅ¡imčiai) metų bausme.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Ä® paskirtÄ bausmės laikÄ Ä¯skaitytas L. Ž. laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. birželio 8 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. kovo 6 d. J. V. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). IÅ¡plėstinis turto konfiskavimo D. S. ir L. Ž. turtui netaikytas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. D. S. ir L. Ž. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos: jie, iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai, turėdami tikslÄ parduoti narkotinę medžiagÄ , tiksliai tyrimo metu nenustatytÄ laikÄ , bet ne vėliau kaip iki 2018 m. balandžio 26 d. 11.40 val., miÅ¡ko masyve, esančiame netoli (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje (koordinatės (duomenys neskelbtini)) laikė labai didelį kiekį – 2026,84 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurį 2018 m. balandžio 26 d. 11.40 val. vietos apžiÅ«ros metu rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

1. J. V. buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe su D. S. ir L. Ž., iÅ¡ anksto susitarę, turėdami tikslÄ parduoti, neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, tiksliai tyrimo metu nenustatytÄ laikÄ , bet ne vėliau kaip iki 2018 m. balandžio 26 d. 11.40 val., miÅ¡ko masyve, esančiame netoli (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje (koordinatės (duomenys neskelbtini)) laikė labai didelį kiekį – 2026,84 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurį 2018 m. balandžio 26 d. 11.40 val. vietos apžiÅ«ros metu rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

II. Apeliacinių skundų argumentai 2. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliaciniame skunde praÅ¡oma Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžio dalis dėl J. V. iÅ¡teisinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, iÅ¡plėstinio D. S. ir L. Ž. turto konfiskavimo netaikymo, ir nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti, ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ nuosprendį: J. V. pripažinti kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant jÄ pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. birželio 8 d. Taikyti iÅ¡plėstinį D. S. ir L. Ž. turto konfiskavimÄ ir konfiskuoti L. Ž. kratos metu paimtas pinigines lėšas – 11 736,32 Eur bei automobilį HONDA CR-V (v. n. (duomenys neskelbtini) D. S. priklausantį ir J. S. vardu registruotÄ automobilį AUDI A6 PREMIUM PLUS (v. n. (duomenys neskelbtini) LaikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ , paskirtÄ L. Ž. pinigams – 11 736 Eur, 619 Eur, 335 JAV dolerių, automobiliui HONDA CR-V (v. n. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki bus įvykdytas nuosprendis dėl turto konfiskavimo.

LaikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ , paskirtÄ J. S. automobiliui AUDI A6 PREMIUM PLUS (v. n. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki bus įvykdytas nuosprendis dėl turto konfiskavimo. 2.1. Prokuroras nurodo, jog skundžiamas nuosprendis dėl J. V. iÅ¡teisinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį yra nepagrįstas ir paremtas iÅ¡vadomis, neatitinkančiomis bylos aplinkybių, todėl Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti pakeistas. Prokuroro nuomone, teismas neįvykdė savo pareigos iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti visas bylos aplinkybes, palyginti turimus įrodymus tarpusavyje, susiejant juos į logiÅ¡kÄ vientisÄ grandinę ir padaryti faktines bylos aplinkybes atitinkančias logiÅ¡kas iÅ¡vadas, taip iÅ¡ esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-10-489/2017, 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015 ir kt.). 2.2.

Prokuroras nesutinka su teismo išvada, jog aplinkybė, kad J. V. žinojo apie D. S. ir L. Ž. laikomas narkotines medžiagas bei buvo su tuo susijęs, yra tik prielaida. Prokuroro nuomone, teismo atliktas byloje surinktų įrodymų, susijusių su J. V. neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, vertinimas yra formalus, paviršutiniškas, vienpusis, logiškai nepaaiškinantis padarytų išvadų. 2.3. Prokuroras nurodo, jog, gavus duomenų, kad visi trys, t. y. J. V., L. Ž. ir D.

S. Vilniaus mieste platina narkotines medžiagas, buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas, kurio metu nustatyta, jog jie dažnai susitinka prekybos centre (duomenys neskelbtini), kaip teigė liudytojas J. T., – eidavo į Å¡iÄ vietÄ â€žkaip į darbÄ â€œ. Aplinkybės, kad J. V. susitikdavo su L. Ž. ir D. S., neneigė tiek pats J. V., tiek ir kiti du nuteistieji, tačiau įvardino kitÄ Å¡ių susitikimų tikslÄ , kuris laikytinas tik gynybine pozicija ir, kaip pasisakė pats teismas, kurio nepatvirtina kiti bylos įrodymai.

Taigi visi trys neigia jiems inkriminuoto nusikaltimo subjektyviuosius požymius, t. y. kad visi trys žinojo apie narkotines medžiagas (o ne tik vienas iÅ¡ jų, kÄ pripažino L. Ž.) ir jų laikymo aplinkybes bei veikė visi bendrai, laikant didelį narkotinės medžiagos kiekį. 2.4. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamoje byloje visų pirma buvo nuodugniai tikrinama žvalgybinio pobÅ«džio informacija, vėliau, gavus pakankamai duomenų – pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas, sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai (sekimas, nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai), vėliau taikytos procesinės prievartos priemonės (slaptas sekimas, leidimas atlikti savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmus, elektroniniais ryÅ¡iais perduodamos informacijos kontrolė ir kt.), įvykio vietos apžiÅ«ros, kratos, atlikti rastų objektų tyrimai, jų apžiÅ«ros, apklausti liudytojai – Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės trečiosios kuopos ketvirtojo kinologų bÅ«rio vadas E. Å ., atlikęs asmenų sekimÄ pagal pėdsakus, pasitelkus tarnybinį Å¡unį, Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas J.

T., surašęs kriminalinės žvalgybos atlikimo protokolus (2018 m. gegužės 9 d. ir 2018 m. gegužės 31 d. – dėl L. Ž. sekimo 2018 m. balandžio 25 d., 2018 m. gegužės 9 d. ir 2018 m. spalio 1 d. – dėl L. Ž. sekimo 2018 m. balandžio 26 d. bei 2018 m. gegužės 9 d., 2018 m. gegužės 23 d., 2018 m. liepos 31 d., 2018 m. rugpjūčio 8 d. slapto sekimo protokolus dėl L. Ž., D. S. ir J. V. slapto sekimo 2018 m. balandžio 26 d., 2018 m. balandžio 29 d., 2018 m. birželio 8 d.), L.

K. – kuriam buvo leista atlikti NVI veiksmus. Procesinių veiksmų atlikimo metu gauti duomenys buvo analizuojami ir lyginami su kaltinamų asmenų ir liudytojų parodymais bei tarpusavyje kitų byloje surinktų duomenų kontekste. Procesinių veiksmų atlikimo metu surinkti duomenys padėjo nustatyti reikÅ¡mingas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, be kita ko, patvirtinančias ne tik L. Ž. ir D. S., bet ir iÅ¡teisinto J. V. kaltę, tačiau teismas tik formaliai jas paminėjo, neanalizavo, nevertino jų įrodomosios reikÅ¡mės, atsižvelgiant į įrodymų visumÄ , nemotyvavo, kodėl nelaikė jų svarbiomis ir atmetė, suteikdamas prioritetÄ J.

V. parodymams, jog jis jam inkriminuotos veikos nepadarė. 2.5. Prokuroras teigia, jog teismas ignoravo kriminalinės žvalgybos tyrimo ir ikiteisminio tyrimo metu atlikto sekimo užfiksuotus duomenis, kuriuos patvirtina nuoseklūs pareigūno J. T. ir liudytojo L. K. parodymai, ne tik dėl 3 kg kokaino įsigijimo, perdavimo ir atsiskaitymo už jį, bet ir dėl visų trijų asmenų bendravimo tiek bylai reikšmingo laikotarpio metu, t. y. 2018 metų balandžio 25 ir 26 d., bei vėlesniu laikotarpiu – 2018 m. balandžio 29 d. (minimas D.

S. skambutis, kurio metu J. V. užšifruotai pranešama, kad narkotinės medžiagos perslėptos ir jam nereikės to daryti), tiek ir iki jo. 2.6. Byloje nustatyta, kad narkotinės medžiagos buvo slepiamos (duomenys neskelbtini) miško masyve. Šios narkotinės medžiagos buvo rastos 2018 m. balandžio 26 d. 11.40 val. vietovės apžiūros metu ir pakeistos į vizualiai panašius paketus su gipso formomis. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir slapto sekimo protokoluose (taip pat sekimo suvestinėse, kurių pagrindu buvo rašomi protokolai) yra užfiksuoti veiksmai 2018 m. balandžio 25 d.– 14.20 val.

L. Ž. susitikimas su L. K. „(duomenys neskelbtini)“, kurio metu buvo aptariama galimybė L. K. įsigyti iÅ¡ L. Ž. narkotines medžiagas; iÅ¡ karto po Å¡io susitikimo 14.27 val. L. Ž. „(duomenys neskelbtini)“ susitiko su J. V. ir R. D.; vėliau 20.15 val. L. Ž. kartu su D. S. atvyko pas L. K. į (duomenys neskelbtini) prie jo gyvenamosios vietos, o 21.25 val. (duomenys neskelbtini) vėl susitiko su J. V. ir D. S.. KitÄ dienÄ , t. y. 2018 m. balandžio 26 d. L. Ž. kartu su J. V. ne kartÄ buvo susitikę: 10.00 val. (duomenys neskelbtini) pastebėtas automobilis VOLVO XC70, v. n. (duomenys neskelbtini) smėlio spalvos, kurį vairavo J.

V., o priekinėje keleivio vietoje sėdėjo L. Ž., Å¡is automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) pabaigoje, prie miÅ¡kelio netoli (duomenys neskelbtini) (netoli narkotinių medžiagų slėptuvės), L. Ž. ir J. V. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio bei nuėjo į miÅ¡kelį, kuriame prabuvo 12 min.; 10.17 val., L. Ž. kartu su J. V. minėtu automobiliu atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo, kur iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio kalbėjosi; 10.21 val. L. Ž. kartu su J. V. atsisėdo į minėtÄ automobilį ir iÅ¡važiavo, vairavo J.

V.; 10.24 val. L. Ž. kartu su J. V. minėtu automobiliu atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) pastato, o 10.32 val., L. Ž. išlipo iš automobilio ir nuėjo link prekybos centro (duomenys neskelbtini) esančios automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), kur susitiko su L. K. bei toliau derino narkotinių medžiagų perdavimo aplinkybes. Po šio susitikimo visi trys kaltinami asmenys buvo susitikę. 12.19 val. nuo (duomenys neskelbtini) išvažiavo D. S. ir J. V. vairuojami automobiliai (L.

Ž. sėdėjo J. V. automobilyje). 12.25 L. Ž. kartu su J. V. automobiliu VOLVO XC70 atvažiavo į Å¡alia (duomenys neskelbtini) pastato esančiÄ automobilio stovėjimo aikÅ¡telę. 12.40 val. L. Ž. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) pastato, kur vėl susitiko su L. K., bei toliau derino narkotinių medžiagų perdavimo aplinkybes. Po Å¡io susitikimo 12.51 val. L. Ž. su J. V. automobiliu VOLVO XC70 iÅ¡važiavo ir nuvažiavo prie L. Ž. namų (duomenys neskelbtini), kur L.

Ž. nuėjo link namų, o J. V. iÅ¡važiavo. 13.04 val. nuo (duomenys neskelbtini) namo iÅ¡važiavo automobilis Volvo XC60, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. Ž.. 2.7. Prokuroro nuomone, nors tiksliai ir nebuvo nustatytos aplinkybės, ar bÅ«tent 2018 m. balandžio 26 d. metu buvo paslėptos narkotinės medžiagos jų suradimo vietoje, ar tik patikrintas jų buvimas, svarbu yra tai, kad į miÅ¡ko masyvÄ nuėjo abu kaltinamieji (L. Ž. ir J. V.). Juolab, kad po to abu važiavo į vietÄ , kurioje L.

Ž. ir L. K. toliau derino narkotinės medžiagos perdavimo aplinkybes. Narkotinės medžiagos miÅ¡ko masyve (duomenys neskelbtini) buvo aptiktos neužilgo – L. Ž. ir J. V. iÅ¡vykus iÅ¡ tos vietos, t. y. 11.40 val. Sekimo protokoluose užfiksuotas visų trijų kaltinamųjų intensyvus bendravimas tiek 25 dienÄ , tiek 26 dienÄ po L. Ž. susitikimo su L. K.. Tuomet kaltinamiesiems jau buvo žinoma, kad planuojamas narkotinių medžiagų perdavimas neįvyks dėl nesutarimų su NVIM dalyviu. 2.8.

Prokuroras teigia, jog šių nustatytų susitikimų kontekste teismas neįvertino L. K. parodymų, kad L. Ž. su juo susitikti ateidavo kartu su D. S. ir J. V., t. y. jie visada būdavo kartu, prie jo jis prieidavo nuo stalo, kur sėdėdavo D. S. ir J. V., ir grįždavo po pokalbio vėl prie jų, L. Ž. visada pabrėždavo, kad jie yra „grupuotė“ ir, kas svarbiausia, kad aptardamas su juo (L. K.) 3 kilogramų kokaino įsigijimo aplinkybes, nurodė, jog vienas jis negali nuspręsti, todėl jam reikia pasitarti su „bendrais“, t. y.

„D.“ ir J. (D. S. ir J. V.). Ä®vertinus tai, jog narkotikų įsigijimo aplinkybės buvo derinamos ne per vienÄ L. Ž. ir L. K. susitikimÄ balandžio 25 ir 26 dienomis, visų trijų kaltinamųjų susitikimai Å¡iuo laikotarpiu buvo dažni, o turint omeny visus kitus per šį laikotarpį ikiteisminio tyrimo metu nustatytus faktus (narkotinių medžiagų aptikimas jų slėpimo vietoje, jų perslėpimas, kaltinamųjų fiksavimas Å¡alia narkotinės medžiagos slėpimo vietos ir kt.), Å¡ios aplinkybės patvirtina visų trijų kaltinamųjų veikimÄ bendrai.

Be to, teismas neįvertino liudytojo J. T. parodymų, kad nors slapto sekimo metu nebuvo tiesiogiai užfiksuota, kad L. Ž., D. S., J. V. vienas kitam perduotų ar iÅ¡ kažkur paimtų paketus su narkotikais, tačiau iÅ¡ to, kaip jie elgiasi, kaip bendrauja, kaip laikosi konspiracijos – nueina į Å¡onÄ , pasiÅ¡neka, visi trys prie krÅ«mų, prie miÅ¡kelio, matyti, kad Å¡ie žmonės veikia kartu ir bet kokį sprendimÄ priima kartu. 2.9. Prokuroras taip pat pažymi, jog teismas D. S. ir L. Ž. teisme duotus parodymus, kad neva jie miÅ¡ke, tuo metu kai buvo užfiksuoti perkeliant narkotines medžiagas iÅ¡ vienos slaptavietės į kitÄ , sportavo ar rinko Å¡akas pirties kÅ«renimui, vertino kaip jų gynybinę pozicijÄ , tačiau dėl L.

Ž. ir J. V. parodymų, kÄ jie veikė miÅ¡ko masyve netoli (duomenys neskelbtini), kai buvo užfiksuoti balandžio 26 d., kodėl bÅ«tent J. V. balandžio 26 d. vežė L. Ž. į susitikimus su L. K. (užfiksuoti du jų susitikimai), nors L. Ž. pats turi dvi transporto priemones, kuriomis naudojasi – nepasisakė, neaptarė jų prieÅ¡taringumo ir nelogiÅ¡kumo. Akivaizdu, kad Å¡ie parodymai yra neįtikinantys (L. Ž. aiÅ¡kino, kad su J. V. miÅ¡ke rinko malkas, tuo tarpu J. V. iÅ¡ viso nurodė abejojantis, jog tuo metu buvo kartu su L.

Ž. miÅ¡ke), L. Ž. teisme tvirtino, kad J. V. jį vežiojo, nes jo paties automobiliai buvo sugedę. Prokuroras teigia, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo tikėti tokiais kaltinamųjų parodymais. MiÅ¡ke L. Ž. su J. V. buvo labai trumpai, nė vienas iÅ¡ jų minimu laikotarpiu nebuvo užfiksuotas renkantis ar neÅ¡antis malkas. Sekimo protokoluose užfiksuota, kad L. Ž. balandžio 26 d. ne kartÄ vairuoja ir automobilį VOLVO XC60, tai reiÅ¡kia jog jo naudojamas automobilis sugedęs nebuvo. 2.10. Be to, prokuroras teigia, jog apygardos teismas tinkamai neįvertino užfiksuoto 2018 m. balandžio 29 d.

D. S. ir J. V. pokalbio, kuris, prokuroro nuomone, patvirtina, jog D. S. kartu su L. Ž. perkėlė narkotines medžiagas iÅ¡ vienos slaptavietės į kitÄ ir apie Å¡ių medžiagų perkėlimÄ , įvardindami tai užmaskuota fraze – kaip „sportavimÄ â€œ su L. Ž., pranešė telefoninio pokalbio metu J. V., kad jam su L. Ž. „sportuoti“ nebereikės. Prokuroras svarbia aplinkybe laiko J. V. reakcijÄ Ä¯ sužinotÄ informacijÄ , t. y. jis apsidžiaugė, jog nereikės „sportuoti”.

Nurodytų aplinkybių kontekste prokuroras daro iÅ¡vadÄ , kad J. V., kuris, kaip nurodė pats, be visų reikalų, kuriais užsiima, dar ir vienas prižiÅ«ri vaikÄ , galės balandžio 30 d., kuri, beje, buvo pirmadienis, nebeatlikti narkotinių medžiagų perslėpimo, nes tai padarė D. S. ir L. Ž.. Prokuroras atkreipia dėmesį, jog teisiamojo posėdžio metu apklaustas J. V. nurodė, kad su D. S. ir L. Ž. nesportavo, boksuotis negali, nes turi problemų su petimi. 2.11. Prokuroras nurodo, jog nuosprendyje nebuvo aptarti užfiksuoti svarbÅ«s kaltinamųjų veiksmai po 2018 m. balandžio 26 d., kai sandėris tarp jų ir L.

K. dėl narkotinių medžiagų perdavimo neįvyko. Slaptavietės vaizdo įraÅ¡e matyti, kad 2018 m. birželio 8 d. 8.59 val. L. Ž., atvykęs į miÅ¡kelį, kuriame buvo paslėptos narkotinės medžiagos (vėliau pakeistos į muliažus), iÅ¡kasa vienÄ paketÄ . Vėliau slapto sekimo metu užfiksuoti L. Ž., D. S. ir J. V. susitikimai (dalis jų – nereikÅ¡mingi, kadangi tÄ dienÄ D. S. su J. V. padeda L. Ž. kraustytis iÅ¡ vieno buto į kitÄ ). ReikÅ¡mingas, prokuroro teigimu, susitikimas 15.21 val., kai L.

Ž. naudojamu automobiliu VOLVO XC60, v. n. (duomenys neskelbtini) L. Ž., D. S., J. V. atvyksta netoli namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir susitinka su R. D.. Visi emocingai bendrauja iki 15.45 val., vėliau iÅ¡siskirsto. Prokuroras mano, kad Å¡io susitikimo metu buvo aptariamos aplinkybės, susijusios su iÅ¡ slėptuvės paimtu paketu, kuriame nebebuvo narkotinių medžiagų ir buvo aptiktas sekimo įrenginys (GPS). Anot prokuroro, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina byloje surinkti duomenys (R. D. sekimo protokolas, kuriame jis susitinka su M. B., M.

B. SIM kortelės panaudojimas, tikrinant GPS įrenginį, L. Ž. padėjimas R. D. skubiai susidėti daiktus ir iÅ¡vykti ir kt.). 2.12. Svarbia aplinkybe prokuroras laiko ir tai, kad minėtÄ dienÄ 19.45 val. J. V. buvo pastebėtas stovintis prie savo automobilio VOLVO XC70, v. n. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo (tai yra ta pati vieta netoli miÅ¡kelio, kur buvo slepiamos narkotinės medžiagos ir kuriame 2018 m. balandžio 26 d. prieÅ¡ susitikimÄ su L. K. lankėsi L. Ž. ir J. V.). 19.48 val. nuo miÅ¡kelio prie J.

V. atėjo L. Ž., trumpai pabendravo, atsisėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo. Prokuroras daro iÅ¡vadÄ , kad į slaptavietę L. Ž. su J. V. buvo atvykę patikrinti, ar likusiuose dviejuose paketuose nebėra narkotinių medžiagų ir juose taip pat sumontuoti sekimo įrenginiai (GPS). Pasak prokuroro, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina tai, kad 2019 m. birželio 8 d. įvykio vietoje buvo rasti iÅ¡kasti ir numesti likę du paketai. Netrukus J. V. ir L. Ž. buvo sulaikyti, važiuojantys minėtu automobiliu.

Prokuroras taip pat pažymi, kad prieÅ¡ pat sulaikymÄ J. V. skambino D. S. tikslu praneÅ¡ti apie neiÅ¡vengiamÄ L. Ž. ir J. V. sulaikymÄ , nes garso įraÅ¡e girdėti policijos pareigÅ«nų tarnybinių automobilių sirenos. 2.13. Prokuroras teigia, jog nurodyti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad J. V. buvo tiesiogiai susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, o ne paÅ¡alinis visų byloje užfiksuotų įvykių dalyvis. Tuo tarpu apygardos teismas Å¡ių duomenų neanalizavo, nevertino, apsiribojo tik kai kurių Å¡ių duomenų iÅ¡vardinimu ir vertino juos tik kaip prielaidÄ dėl J.

V. kaltės. 2.14. Be to, prokuroras nurodo, jog apygardos teismas neįvertino savo kaltę pripažinusio L. Ž. klaidinančių parodymų. Pastarasis nenurodė visos tiesos apie asmenis, dalyvavusius nusikaltimo padaryme, turėdamas tikslÄ padėti D. S. ir J. V. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl tai, kad J. V. savo kaltę dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo kategoriÅ¡kai neigė ir nurodė versijÄ , jog narkotinėmis medžiagomis disponavo tik L. Ž. ir jis pats apie tai nieko nežinojo bei nėra su tuo susijęs, turi bÅ«ti vertinama kritiÅ¡kai, kaip gynybinė pozicija.

Prokuroras pažymi ir tai, kad ta aplinkybė, jog J. V. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios laikėsi nuoseklios pozicijos ir nepripažino kaltės savaime nepatvirtina Å¡ios jo pozicijos teisingumo. 2.15. IÅ¡dėstytų argumentų kontekste prokuroras daro iÅ¡vadÄ , jog pirmos instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnio 5 dalis), neanalizavo įrodymų visumos, neįvertino visų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės sprendimui priimti, todėl nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, jog J.

V. dalyvavimas nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padaryme nėra įrodytas, yra visiÅ¡kai nepagrįsta bei neatitinka nustatytų bylos aplinkybių. Ä®vertinus byloje esančius įrodymus sistemiÅ¡kai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje, analizuojant kaltinamųjų, liudytojų parodymus, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir slapto sekimo bei kitų procesinių prievartos priemonių protokolus ir juose užfiksuotus duomenis, juos gretinant tarpusavyje bei lyginant su kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, matyti, kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje, veikdami bendrininkų grupe, padarė L.

Ž., D. S. ir J. V.. Dėl netinkamo BK 723 straipsnio taikymo 2.16. Nesutikdamas su teismo iÅ¡vadomis dėl BK 723 straipsnio, numatančio iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ , netaikymo, prokuroras teigia, kad teismas neteisingai įvertino tiek L. Ž., tiek ir D. S. bei jo motinos J. S. pajamų, turto, iÅ¡laidų analizėse nurodytus duomenis. 2.17. Aptardamas BK 723 straipsnio 2 dalies nuostatas bei remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-1073/2018), prokuroras sutinka, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kaip L.

Ž., D. S. ir J. V. įgijo narkotines medžiagas ir kad jie Å¡ias medžiagas pardavė. Tačiau prokuroras pažymi, jog narkotinių medžiagų platinimas savaime jokiais atvejais negali bÅ«ti laikoma teisėta veikla ir visos iÅ¡ jos gautos lėšos (jei yra nustatomos) be jokių iÅ¡imčių turi bÅ«ti konfiskuojamos, nes turi konfiskuotino turto pagal BK 72 straipsnį požymių, t. y. pripažintina nusikalstamos veikos priemone ar rezultatu. BPK nenustato specialių, bÅ«tent turto konfiskavimui taikomų įrodinėjimo bÅ«dų, todėl gautos ar galimos turtinės naudos, rastų lėšų neteisėtumo klausimai nustatomi pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles. 2.18.

Prokuroro nuomone, BK 723 straipsnio formuluotėje ir taikymo sÄ lygose nurodyta galimybė konfiskuoti ir kitÄ turtÄ , kuris gautas nusikalstamu bÅ«du, o ne tiesiogiai iÅ¡ inkriminuotos nusikalstamos veikos. Taigi taikant šį straipsnį ir įrodinėjant, kad lėšos gautos bÅ«tent nusikalstamu bÅ«du, be fakto, kad asmuo neturėjo teisėtų pajamų turtui įsigyti, kas gali iÅ¡aiÅ¡kėti atlikus specialų asmens finansinės veiklos tyrimÄ , duomenims, kurie pagrįstų nusikalstamÄ lėšų kilmę, galėtų bÅ«ti laikomi duomenys apie nusikalstamos veikos tęstinumÄ , t. y. jos trukmę, jos pobÅ«dį, iÅ¡ jos gaunamos turtinės naudos pobÅ«dį, jos adekvatumÄ tam turtui, kurį turi kaltininkas, nuteistojo daugkartinius kontaktus ar ilgalaikius ryÅ¡ius su nusikaltimus padariusiais ar įtariamais asmenimis ir pan. 2.19.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad tiek D. S., tiek ir L. Ž. padarė labai sunkų nusikaltimÄ , todėl prokuroras mano, kad iÅ¡ savo nusikalstamos veikos jie bÅ«tų turėję naudÄ , jei policijos pareigÅ«nai nebÅ«tų ėmęsi veiksmingų priemonių ir nebÅ«tų Å¡ios veikos laiku sustabdę. Be to, prokuroras nurodo, jog L. Ž. ir D. S. praeityje yra ne kartÄ teisti, tame tarpe ir už sunkius nusikaltimus nuosavybei, D. S. 2016 m. teistas užsienyje už nusikaltimÄ , susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis arba prekursoriais.

Šios aplinkybės, žinant, kad nė vienas iš jų niekada neturėjo pastovaus darbo (L. Ž. individuali veikla abejotina ir nepatvirtinta), bei įvertinus liudytojo L. K. parodymus dėl ilgalaikių ryšių su šiais asmenimis (ne vienkartinis narkotinių medžiagų pirkimas – pardavimas iš L. Ž. ir D. S., ryšiai su Rusija), ir šių asmenų ryšiai su nusikalstamo pasaulio atstovais (L. Ž. gaudavo narkotines medžiagas iš Kolumbijos, Peru ar Amerikos), leidžia pagrįstai manyti, kad L.

Ž. ir D. S. ilgÄ laikÄ pelnėsi iÅ¡ nusikalstamų veikų. 2.20. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad tyrimo metu užfiksuoti pokalbiai įrodo, jog buvo tartasi dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įsigijimo, ir patvirtina, kokios sumos buvo įvardijamos (L. Ž. turėjo bÅ«ti sumokėta net 105 000 Eur, t. y. po 35 000 Eur už kiekvienÄ narkotinės medžiagos kilogramÄ ). Prokuroro nuomone, akivaizdu, kad L. Ž. ir kitiems kaltinamiesiems įgyjant narkotines medžiagas tikslu jas parduoti ir pasipelnyti, tokiomis didelėmis piniginėmis lėšomis reikėjo disponuoti, jos turėjo bÅ«ti sukauptos per tam tikrÄ laikotarpį.

Nors pats narkotinių medžiagų pardavimas ir neįvyko, visos užfiksuotos aplinkybės (susitikimai, jų metu užfiksuotas pokalbių turinys) patvirtina, kad sandėris turėjo įvykti, tačiau dėl jo galutinai nebuvo susitarta. 2.21. Be to, prokuroras nurodo, jog L. Ž. savo turtÄ grindė, deklaruodamas mokesčius. Prokuroro nuomone, L. Ž. deklaruojamos sumos yra pakankamai didelės (bendrai 128 695,35 Eur), tačiau jis nepateikė jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų apie mokesčių deklaracijose nurodytu laikotarpiu vykdytÄ (ar vykdomÄ ) individualiÄ veiklÄ .

Posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas pareigÅ«nas J. T. nurodė, kad L. Ž. buvo kontroliuojamas ilgÄ laikÄ , ir jokių duomenų, kad Å¡is asmuo užsiima individualia veikla ar verslu, nebuvo gauta. Atliktos L. Ž. gyvenamosios vietos kratos metu taip pat nebuvo surasti jokie daiktai (pvz. supakuotos prekės), patvirtinantys pastarojo nurodomas aplinkybes, kad jis užsiima drabužių prekyba internetu. Kompiuterio laikmenoje aptikti duomenys taip pat nepatvirtino fakto, kad L. Ž. užsiima internetine prekyba.

Pats L. Ž. posėdžio metu negalėjo sukonkretinti internetinės svetainės duomenų ar konkrečių asmenų, kam, kokiu laikotarpiu ir kiek buvo pardavęs prekių. Tokiu būdu matyti, kad turto tyrime pagrindinis L. Ž. teisėtai deklaruotas turtas yra lėšos, neva gautos iš individualios veiklos, kurios vykdymas šioje byloje nėra įrodytas. 2.22. Prokuroras taip pat teigia, jog D. S. ir J. S. finansinės veiklos ataskaita patvirtina, kad nei jis, nei jo motina pajamų, už kurias būtų galima įsigyti automobilį, kurio rinkos vertė 37 000 Eur, neturi ir neturėjo.

Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad ir D. S., ir J. S. išlaidos valdomam turtui įsigyti bei kitos išlaidos viršija deklaruotas (teisėtas) pajamas. Iš J. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji patvirtino, jog apie automobilį AUDI A6 PREMIUM PLUS, v. n. (duomenys neskelbtini) nieko nežino, automobilį pirko ir juo naudojosi sūnus. Byloje pateikti duomenys, kad automobilis buvo įsigytas už 2 528,90 Eur, kelia abejones ir, anot prokuroro, įrodo, kad automobilis įsigytas ir kaip turtas šeimos nariui perleistas sudarius apsimestinius sandorius. 2.23.

Ä®vertinęs nurodytus duomenis prokuroras daro iÅ¡vadÄ , kad yra visos bÅ«tinosios sÄ lygos taikyti iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ L. Ž. ir J. S. turtui.

3. Nuteistojo D. S. gynėjo advokato Arno Paliukėno apeliaciniame skunde praÅ¡oma Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendį panaikinti ir D. S. atžvilgiu priimti naujÄ nuosprendį – D. S. iÅ¡teisinti, jam nepadarius nusikalstamų veikų. Taip pat pateiktas alternatyvus praÅ¡ymas – peržiÅ«rėti skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę. 3.1. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius duomenis, neatsižvelgė į visas svarbias bylos aplinkybes, atsisakė rinkti kitus bylai reikÅ¡mingus įrodymus bei padarė neteisingas, nepagrįstas iÅ¡vadas, jog D.

S. buvo žinoma apie narkotines medžiagas ir kad D. S., iÅ¡ anksto susitaręs, veikė kartu su narkotines medžiagas laikiusiu L. Ž. ir taip kartu padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje. Gynėjas nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog D. S. dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme patvirtina jo (D. S.) ir L. Ž. bendri veiksmai. Gynėjas teigia, jog teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių nustatyti tikrÄ sias įvykių aplinkybes, nuosekliai neiÅ¡tyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų teisėtumo, iÅ¡samumo, tinkamumo, patikimumo ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas bei prielaidas.

Tuo tarpu bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių pareikÅ¡to kaltinimo D. S. pagrįstumÄ ir realumÄ . Gynėjas daro iÅ¡vadÄ , jog vertindamas surinktus įrodymus teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, tai sÄ lygojo neteisingų ir nepagrįstų iÅ¡vadų padarymÄ , o pripažindamas D. S. kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį neįrodžius visų Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties elementų (neteisėto elgesio, tyčios, realaus žinojimo apie narkotines medžiagas), netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir D.

S. atžvilgiu priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį bei paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę. 3.2. Gynėjas teigia, jog nagrinėjamoje byloje įstatymuose bei teismų praktikoje suformuluoti reikalavimai baudžiamajam procesui, bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡samumui ir nuosprendžio suraÅ¡ymui įgyvendinti nebuvo, tai lėmė neteisėto ir nepagristo nuosprendžio D. S. atžvilgiu priėmimÄ . Nuosprendis iÅ¡ esmės grindžiamas prielaidomis, bet ne objektyviais ir patikimais bylos įrodymais, jų visuma. 3.2.1.

Gynėjas skunde nurodo, jog Å¡ioje byloje visi D. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties elementai nebuvo pagrįsti objektyviais, patikimais, teisėtais bylos įrodymais. Teismo iÅ¡vados dėl D. S. bendrininkavimo, narkotinių medžiagų laikymo, slėpimo ir kt. paremtos vien prielaidomis, nuomone, samprotavimais, netinkamai įvertintais bylos duomenimis. Gynėjas teigia, jog byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių, patikimų ir teisėtų įrodymų, kurie pagrįstų bent menkiausiÄ D. S. ryšį su L.

Ž. laikytomis narkotinėmis medžiagomis, kad D. S. buvo žinoma apie tokias narkotines medžiagas ir kad D. S. iÅ¡ anksto susitaręs nusikalstamai veikė kartu su L. Ž.. Teismas nepagrįstai atmetė D. S. ir kitų kaltinamųjų teisme duotus paaiÅ¡kinimus, nurodęs, jog Å¡ie parodymai duoti siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, tokiu bÅ«du perkeldamas įrodinėjimo naÅ¡tÄ D. S. ir savo iÅ¡vadas grindė vien prielaidomis, nenuosekliais, iÅ¡samiai neįvertintais liudytojų parodymais bei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų pateikta deklaratyvia nuomone.

Tokiu bÅ«du buvo pažeistos D. S. teisės ir priimtas neteisėtas nuosprendis. 3.3. Gynėjas, aptardamas BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį, nurodo, jog kaltinimo iÅ¡keltos versijos dėl tariamo D. S. prisidėjimo prie narkotinių medžiagų laikymo nepatvirtina jokie objektyvÅ«s, teisėtai gauti ir patikimi bei teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai, o prieÅ¡ingas teismo iÅ¡vadas akivaizdžiai sÄ lygojo esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, netinkamas baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , taikymas.

Gynėjas pažymi, jog D. S. viso bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad daug metų pažįsta L. Ž. bei J. V., yra nuo jaunystės draugai, dažnai kartu bendrauja, leidžia laisvalaikį, bendrauja Å¡eimomis, vienas kitÄ paveža automobiliu, kartu sportuoja, važiuoja į pirtį, padeda vieni kitiems. Tačiau vien Å¡ios aplinkybės bei tai, kad D. S. paveždavo L. Ž., nėra ir negali bÅ«ti pagrindas konstatuoti, kad D. S. prisidėjo prie L. Ž. padarytos nusikalstamos veikos, nes, kaip patvirtino bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji, D.

S. apie L. Ž. turimas narkotines medžiagas nieko nežinojo, o draugiškas bendravimas nėra uždraustas. Gynėjas taip pat pažymi, kad, nors liudytojas J. T. teigė, kad jo manymu, L. Ž., D. S. ir J. V. bendrai disponavo narkotinėmis medžiagomis, jis pats pripažino, kad tai yra tik jo nuomonė, kad tyrimo metu nebuvo užfiksuoti jokie D. S. kontaktai su narkotinėmis medžiagomis (tiek su L. Ž. turėtomis, tiek teisėsaugos pareigūnams jas pakeitus į muliažus), nebuvo užfiksuoti ir jokie kaltinamųjų pokalbiai apie narkotines medžiagas.

Be to, bylÄ nagrinėjant teisme nustatyta, kad liudytojo L. K. teiginiai, jog D. S. veikė kartu su L. Ž., neva jis prekiavo narkotinėmis medžiagomis ir pan., grindžiami tik paties liudytojo iÅ¡keltomis prielaidomis ir nuomone, bet ne objektyviais įrodymais – liudytojas jokių D. S. ir kitų kaltinamųjų pakalbių dėl narkotinių medžiagų negirdėjo, dėl Å¡ių narkotinių medžiagų su D. S. nebendravo, o D. S. nedalyvavo jokiuose L. K. ir L. Ž. pokalbiuose dėl narkotinių medžiagų, D.

S. taip pat nėra minimas ir Å¡ių asmenų pokalbių įraÅ¡uose. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad L. K. teiginiai apie tai, jog D. S. anksčiau (2008-2010 metais) (duomenys neskelbtini) siÅ«lė L. K. parduoti narkotines medžiagas, pavadavo ir vykdė prekybÄ narkotinėmis medžiagomis, kai L. Ž. atlikinėjo bausmę, nėra pagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Be to, Å¡ie teiginiai neatitinka tiesos, nes L. K. nurodytu laikotarpiu D. S. niekaip negalėjo bÅ«ti (duomenys neskelbtini) (tuo metu atlikinėjo bausmę), be to, su L.

K. D. S. nebuvo pažįstamas. Gynėjas taip pat nurodo, jog bylos duomenys patvirtina, kad D. S. ir kiti kaltinamieji yra daug metų pažįstami, kartu leidžia laikÄ , sportuoja. Bylos nagrinėjimo metu L. Ž. paaiÅ¡kino, kad jis mėgo rytais pabėgioti netoli jo namų esančiame parke, kuriame įrengti takai, sporto aikÅ¡telė. Å iame parke bei aikÅ¡telėje dažnai sportuodavo kartu su D. S., kartais ir su J. V., nes jie mėgsta pasiboksuoti, pasigalynėti. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo praÅ¡oma apklausti galinčius patvirtinti Å¡ias aplinkybes liudytojus, iÅ¡tirti kitus įrodymus, tačiau teismas atsisakė iÅ¡samiau aiÅ¡kintis Å¡ias aplinkybes.

Tuo tarpu teisme D. S. paaiÅ¡kino, kad nagrinėjamu laikotarpiu su L. Ž. buvo nuėjęs į minimÄ parkÄ pasportuoti. L. Ž. tuo metu turėjo su savimi kuprinę, kurioje buvo sulankstomas, desantinis kastuvėlis, ir vienu metu paprašė D. S. palaikyti kuprinę, o pats nuėjo kiek atokiau už medžių (kaip tuo metu D. S. suprato, turbÅ«t dėl gamtinių reikalų), todėl D. S. kuprinę užsimetė ant peties. L. Ž. sugrįžus, D. S. atidavė jam (L. Ž.) kuprinę, o pats nubėgo pabėgioti ir nematė, kÄ toliau veikė L.

Ž.. Tik po kurio laiko jie kartu susitiko parke esančioje aikštelėje, kurioje toliau sportavo. Šias aplinkybes teisme patvirtino ir L. Ž.. Jokių kitų patikimų bylos įrodymų, kad D. S. kaip nors būtų susijęs su narkotinėmis medžiagomis ar jų perslėpimu byloje nėra. Gynėjo nuomone, iš bylos duomenų matyti, kad D. S. atsitiktinai, realiai nežinodamas apie L. Ž. paslėptas narkotines medžiagas, atsidūrė netoli pirmos narkotinių medžiagų slėptuvės, tačiau jokių veiksmų su narkotinėmis medžiagomis neatliko, nedalyvavo jų paslėpime kitoje vietoje.

Bylos nagrinėjimo metu apklaustas policijos pareigÅ«nas kinologas F. Å . paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ Å¡uo aptiko vietÄ , kurioje buvo perslėpti objektai, paimti iÅ¡ ankstesnės slėptuvės ir padėti į naujÄ vietÄ vieno ir to paties asmens, kuris objektus paėmė iÅ¡ senosios slėptuvės. Gynėjas taip pat pažymi, kad Å¡is D. S. atsitiktinis atsiradimas netoli L. Ž. narkotinės medžiagos slėptuvės buvo užfiksuotas tik šį vienintelį kartÄ . Nei anksčiau, nei vėliau nebuvo užfiksuotas D.

S. koks nors patekimas prie narkotinių medžiagų, jis nebuvo užfiksuotas ir tada, kai 2018 m. birželio 8 d. L. Ž. net kelis sykius buvo atėjęs prie antros narkotinių medžiagų slėptuvės. Tai patvirtina, jog D. S. su byloje aptariama narkotine medžiaga nėra susijęs. 3.4. Gynėjas, nesutikdamas su teismo akcentuota aplinkybe, jog kratos D. S. automobilyje metu bagažinėje buvo rastas kastuvėlis, ant kurio buvę dirvožemio pėdsakai sutapo su dirvožemiu iš parko (visuose dokumentuose klaidingai įvardijamo kaip „miško masyvas“), teigia, jog byloje jokiais objektyviais duomenimis nebuvo įrodyta, kad automobilio bagažinėje rastas kastuvas priklausė D.

S.. Tiek D. S., tiek L. Ž. nuosekliai aiškino, kad kastuvas yra L. Ž., kurį jis buvo palikęs (pamiršęs) D. S. automobilio bagažinėje. 3.5. Gynėjas taip pat teigia, jog D. S. ryšio su narkotinėmis medžiagomis nepatvirtina ir jo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rasti du žalios spalvos plastikiniai šiaudeliai, ant kurių rasta narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakų. Byloje nebuvo nustatyta šių šiaudelių priklausomybė, t. y. nenustatyta, kad šiaudeliai priklausė būtent D.

S.. Juos, tikėtina, paliko kiti, pas D. S. lankęsi svečiai, už kurių veiksmus D. S. nėra atsakingas. Be to, nebuvo ištirta, ar ant šiaudelių rasti narkotinių medžiagų pėdsakai sudėtimi, koncentracija sutampa su L. Ž. laikyta narkotine medžiaga. Anot gynėjo, ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie sietų ant minimų šiaudelių rastus narkotinių medžiagų pėdsakus, o kartu ir patį D. S. su L. Ž. laikyta narkotine medžiaga. 3.6.

Gynėjo skunde taip pat nurodoma, jog byloje jokiais patikimais įrodymais nebuvo įrodyta, jog D. S., paveždamas L. Ž., ar važiuodamas kartu su juo, kaip nors žinojo apie L. Ž. turimas narkotines medžiagas ar kaip nors prisidėjęs prie šių medžiagų laikymo. D. S. nebendravo ir nedalyvavo jokiuose pokalbiuose dėl narkotinių medžiagų nei su L. Ž., nei su L. K., nei su kitais asmenimis. Gynėjas nesutinka su nuosprendyje akcentuojama aplinkybe, kad automobilyje, kuriuo L. Ž. 2018 m. balandžio 25 d. atvyko netoli L.

K. gyvenamosios vietos, tuo metu buvo ir D. S.. Gynėjas pažymi, kad byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kad automobilyje buvo bÅ«tent D. S.. Bylos nagrinėjimo metu buvo praÅ¡oma pateikti duomenis apie pirminius Å¡ios informacijos Å¡altinius, pateikti duomenis, kas vykdė ir fiksavo tos dienos slaptÄ sekimÄ tam, kad bÅ«tų galimybė tiesiogiai užduodant klausimus ir iÅ¡siaiÅ¡kinti kylančias abejones, tačiau Å¡ie duomenys į bylÄ pateikti nebuvo. Tuo tarpu jokių kitų įrodymų (vaizdo medžiagos), jog automobilyje tikrai buvo D.

S., byloje nėra. Kita vertus gynėjas mano, jog net ir nustačius, kad minėtame automobilyje buvo D. S., tai niekaip nepatvirtintų D. S. tariamo dalyvavimo laikant narkotines medžiagas tikslu jas parduoti, kadangi byloje nebuvo užfiksuotas joks D. S. ryšys su narkotinėmis medžiagomis, D. S. apie šias narkotines medžiagas nežinojo, nedalyvavo jokiuose pokalbiuose dėl narkotinių medžiagų, taip pat jis nebuvo minimas ir L. Ž. bei L. K. pokalbių įrašuose. Visi įrodymai betarpiškai patvirtina, kad su surasta narkotine medžiaga yra susijęs tik L.

Ž., kuris teisme ne kartÄ tai pripažino. 3.7. Gynėjo nuomone, deklaratyviais laikytini nuosprendžio teiginiai, kad, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo gauti duomenys apie tai, jog L. Ž., D. S. ir J. V. užsiima narkotinių medžiagų platinimu. Pažymi, kad teisme apklaustas kaip liudytojas J. T. negalėjo aiÅ¡kiai nurodyti, kokie konkrečiai buvo gauti duomenys. Tokie duomenys nebuvo pateikti ir į bylÄ . Gynėjas atkreipia dėmesį, kad liudytojas taip pat nurodė, jog iki ikiteisminio tyrimo pradžios buvo vykdomi tiek sankcionuoti, tiek ir nesankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai.

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ abejoti, ar duomenys, kuriuos mini teisėsaugos pareigÅ«nas, buvo gauti teisėtu bÅ«du. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad slapti veiksmai byloje kaltintų asmenų atžvilgiu buvo sankcionuoti tiek iki narkotinių medžiagų suradimo fakto, tiek po jo iki pat kaltinamų asmenų sulaikymo ir taip pat jiems jau bÅ«nant suimtiems, tačiau per visÄ tÄ laikÄ nebuvo gauta jokių duomenų apie kokių nors nusikalstamų veikų (iÅ¡skyrus tÄ , dėl kurios L. Ž. prisipažino kaltu) padarymÄ , nenustatyti jokie daugkartiniai kontaktai ar ilgalaikiai ryÅ¡iai su kitais nusikaltimus padariusiais ar įtariamais asmenimis.

Šios aplinkybės, gynėjo nuomone, taip pat patvirtina, kad kaltinimo iškelta versija, jog D. S. tariamai dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, laiko ir prekiauja narkotinėmis medžiagomis ir pan., nėra pagrįsta jokiais objektyviais bylos įrodymais, o D. S. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas. 3.8. Nesutikdamas su nuosprendyje padaryta išvada, kad nusikalstama veika padaryta, D. S. ir L. Ž. iš anksto susitarus ir veikiant bendrininkų grupe, gynėjas teigia, kad byloje nebuvo surinkta jokių patikimų duomenų, jog D.

S. kokia nors forma bÅ«tų susitaręs (pritaręs) veikti bendrai su L. Ž.. Kaip minėta, D. S. nebuvo žinoma apie narkotines medžiagas, jis nedalyvavo pokalbiuose apie jas, pats D. S. nėra minimas ir užfiksuotuose L. K. ir L. Ž. pokalbiuose. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad, nors L. K. ir L. Ž. bendravo bei susitiko kelis kartus dėl narkotinių medžiagų pardavimo, sandoris neįvyko, nes L. Ž. nesutiko negavęs pinigų perduoti narkotines medžiagas; šį sprendimÄ jis priėmė savarankiÅ¡kai, su niekuo nesitardamas.

D. S. veiksmai (atsitiktinis buvimas netoli slaptavietės, kur L. Ž. buvo paslėpęs narkotines medžiagas, L. Ž. pavežimas ar važiavimas kartu į kuriÄ nors vietÄ , susitikimai ir kartu leidžiamas laikas „(duomenys neskelbtini)” ir pan.) nei įtakojo L. Ž. nusikalstamus veiksmus, nei juos papildė. Gynėjas pažymi, kad subjektyvinei bendrininkavimo pusei bÅ«dingas ne tik psichinis santykis su bendrai daroma veika ir jos padariniais, bet ir atitinkami vidiniai santykiai tarp bendrininkų, ir teigia, jog jokie bylos įrodymai nepatvirtina D.

S. ir L. Ž. bendrų veiksmų, bendro susitarimo ir bendro ryÅ¡io nusikaltimo daryme. L. Ž. teisme patvirtino, kad su jo laikoma narkotine medžiaga, slėptuvėmis, jo bendravimu su L. K. dėl narkotinių medžiagų pardavimo D. S. nėra susijęs ir apie narkotines medžiagas jis nežinojo. D. S. teisme taip pat patvirtino, kad nieko nežinojo apie narkotines medžiagas ir nesuprato, kad D. Ž. daro nusikalstamÄ veikÄ . 3.9. Gynėjas skunde teigia, jog teismas nuosprendyje formaliai nurodė, kad D. S. ir L.

Ž. veikė tiesiogine tyčia. Anot gynėjo, teismo iÅ¡vados dėl tariamos D. S. tiesioginės tyčios, kaltės, jo tariamo suvokimo ir žinojimo apie L. Ž. laikomas narkotines medžiagas nėra pagrįstos, yra grindžiamos vien prielaidomis, iÅ¡vedžiojimais, o ne objektyviais bylos įrodymais. 3.10. Gynėjo nuomone, bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėję faktai dėl bylos medžiagos neiÅ¡samumo, dėl kriminalinės žvalgybos protokolų neaiÅ¡kumo dėl taikyto nusikalstamos veikos imitavimo modelio (toliau – NVIM), nesant tam bÅ«tinų sÄ lygų, taip pat leidžia pagrįstai konstatuoti vykusio proceso, o kartu ir priimto apkaltinamojo nuosprendžio neteisėtumÄ .

Pagrindiniai bylos įrodymai, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas bei priimtas skundžiamas nuosprendis D. S. atžvilgiu, yra liudytojo L. K., veikusio pagal NVIM, duoti parodymai, garso įrašai ir kriminalinės žvalgybos veiksmų – slapto sekimo protokolai. Bylos nagrinėjimo metu buvo reiškiami prašymai, kad būtų išsiaiškinti pradiniai šaltiniai, pagal kuriuos yra surašyti byloje esantys kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolai, slapto sekimo protokolai, kiti protokolai, tačiau šie duomenys teisminio nagrinėjimo metu nebuvo gauti ir nustatyti, nebuvo tiesiogiai iš pirminių duomenų patikrinti protokoluose užfiksuoti duomenys, nesudaryta galimybė apklausti slaptuose veiksmuose dalyvavusius asmenis bei išsiaiškinti visas kylančias abejones.

Byloje buvo pateikti pokalbių ir vaizdo įraÅ¡ai, tačiau bylos nagrinėjimo metu taip ir nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kokia įranga įraÅ¡ams buvo panaudota, Å¡ių duomenų negalėjo nurodyti ir tyrimÄ kontroliavęs teisėsaugos pareigÅ«nas J. T., o protokoluose jokia informacija apie panaudotÄ technikÄ nenurodyta. Gynėjo nuomone, nežinoma technika užfiksuoti duomenys negali bÅ«ti laikomi teisėtais ir negali bÅ«ti pripažįstami įrodymais pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Be to, gynėjas teigia, jog liudytojo L.

K. parodymai yra nepatikimi ir nėra tinkami įrodymai šioje byloje. Bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad L. K. bendradarbiauja su policijos pareigūnais nuo 2017 metų, kadangi jo atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Todėl L. K., siekdamas išvengti jam gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės, ėmėsi visų įmanomų veiksmų, taip pat ir apkalbėdamas kitus asmenis (tai akivaizdžiai matyti iš L. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie nėra nei pagrįsti objektyviais duomenimis, nei atitinka realybę) meluodamas ir manipuliuodamas tiek bendraujant su teisėsaugos pareigūnais, tiek ir su kitais asmenimis.

Anot gynėjo, L. K. veikė ir veikia dėl savanaudiÅ¡kų tikslų, siekdamas bet kokiu bÅ«du iÅ¡vengti gresiančių neigiamų padarinių jo atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, todėl jo duoti parodymai yra akivaizdžiai nepatikimi. 3.11. Gynėjas taip pat nurodo, jog bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad L. Ž. nusikaltimÄ padarė, iÅ¡provokuotas teisėsaugos pareigÅ«nų pasitelkto L. K. bei taikyto NVIM. Bylos duomenimis, L. K. kreipėsi į teisėsaugos pareigÅ«nus, pasiÅ«lydamas inicijuoti (suorganizuoti) susitikimÄ su L.

Ž. dėl narkotinių medžiagų nupirkimo, nes, kaip teigė L. K., teisėsaugos pareigÅ«nai ieÅ¡kojo, kaip suimti L. Ž., todėl L. K. buvo panaudotas NVIM. Gynėjas pažymi, kad nusikalstamÄ veikÄ imituojantys veiksmai gali bÅ«ti atliekami tik prieÅ¡ asmenį, apie kurio, tikėtinÄ , nusikalstamÄ veikÄ jau turima duomenų ir kad privatÅ«s asmenys gali vykdyti pareigÅ«nų užduotis, jei jie prieÅ¡ tai kreipėsi į pareigÅ«nus, praneÅ¡dami apie gautus siÅ«lymus atlikti nusikalstamus veiksmus.

Gynėjas teigia, jog nagrinėjamu atveju faktinio pagrindo modelio taikymui byloje nebuvo, todėl NVIM taikytas neteisėtai. Nesutikdamas su prieÅ¡inga apygardos teismo padaryta iÅ¡vada dėl NVIM taikymo, gynėjas nurodo, jog teismas negalėjo konkrečiai nurodyti, kokius duomenis dar iki NVIM taikymo teisėsaugos pareigÅ«nai turėjo apie tariamai Å¡ioje byloje kaltintų asmenų padarytas ar daromas nusikalstamas veikas ir kokia informacija tÄ patvirtina. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytojas J.

T. teigė, kad 2018 m. kovo mėn. gavo žvalgybinę informacijÄ apie tai, kad Å¡ioje byloje kaltinti asmenys neva disponuoja narkotinėmis medžiagomis, tačiau J. T. negalėjo detaliau paaiÅ¡kinti, kokia tai informacija, iÅ¡ kokių Å¡altinių bei kaip gauta ir pan. Tokia informacija į bylÄ pateikta nebuvo ir nebuvo patikrinta bylos nagrinėjimo teisme metu. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nei L. Ž., nei kiti byloje kaltinti asmenys 2018 m. kovo mėnesį narkotinėmis medžiagomis nedisponavo. Pats L.

K. pripažino, kad, kai jis tuo metu kreipėsi į Žemį, pastarasis taip ir nurodė, kad jokių narkotinių medžiagų neturi. Nors teisme L. K. teigė, kad prieš kelias dienas iki NVIM taikymo jam neva skambino iš taksofono L. Ž. ir informavo apie turimas narkotines medžiagas, tačiau tokių L. K. paaiškinimų dėl tariamo L. Ž. kontakto nepatvirtina jokie objektyvūs bylos įrodymai. Nuteistojo gynėjas, įvertinęs tai, kad: tuo metu L. K. glaudžiai bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, kad toks tariamas L.

Ž. skambutis ar duomenys apie tokio skambučio egzistavimÄ niekaip nebuvo užfiksuoti; apie tokį skambutį apklaustas ikiteisminio tyrimo metu L. K. taip pat nenurodė, daro iÅ¡vadÄ , kad jokie duomenys nepatvirtina ir kito pagrindo taikyti NVIM, t. y. iÅ¡ L. Ž. nebuvo jokio siÅ«lymo L. K. padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Gynėjo nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad bÅ«tent L. K., veikdamas NVIM, inicijavo ir organizavo susitikimÄ su L. Ž., nurodė, kad turi narkotinių medžiagų pirkėjÄ , kuris netikėtai atvyko į LietuvÄ , ir reikia gauti narkotines medžiagas.

IÅ¡ fiksuoto pokalbio matyti, kad: L. Ž. tuo metu narkotinių medžiagų neturėjo; iÅ¡ anksto parduoti nebuvo numatęs; jokie narkotinių medžiagų pardavimo faktai nei iki tiriamo kontakto su NVIM dalyviu, nei vėliau byloje nebuvo užfiksuoti. Gynėjas nurodo, jog bylos duomenys (garso įraÅ¡ai, kuriuose dėl narkotinių medžiagų pardavimo atvykusiam rusui iniciatyvÄ daugiausiai rodė L. K.) pagrįstai leidžia teigti, kad 2018 m. balandžio 25 d. vykusio susitikimo su L. K. metu L. Ž. narkotinių medžiagų realiai neturėjo, L.

Ž. sutikimÄ gauti narkotines medžiagas ir jas parduoti sÄ lygojo bÅ«tent L. K., veikusio kontroliuojant teisėsaugos pareigÅ«nams, praÅ¡ymai bei sukurstymas. Gynėjo nuomone, kontroliuojamas pareigÅ«nų, L. K., siekdamas iÅ¡vengti jam gresiančios griežtos atsakomybės, iÅ¡provokavo L. Ž. padaryti nusikaltimÄ , kurio iki tol jis neketino daryti, todėl atliekant tokius veiksmus, prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, visi gauti duomenys negali bÅ«ti pripažinti įstatymo nustatytu bÅ«du gautais, tinkamais ir leistinais įrodymais. 3.12.

Apibendrinant teigia, kad baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių, patikimų ir teisėtų įrodymų, pagrindžiančių teismo iÅ¡vadas, kad D. S., veikdamas tiesiogine tyčia, bendrininkų grupe, padarė inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . PrieÅ¡ingos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra visiÅ¡kai nepagristos, prieÅ¡taringos, paremtos vien prielaidomis bei netinkamais bylos įrodymais. Byloje nėra patikimų, teisėtai ir teisingai užfiksuotų įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagristai D.

S. pripažino kaltu pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ , tokiu bÅ«du netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ bei paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ , neteisingÄ , neproporcingÄ bausmę.

4. Nuteistojo L. Ž. gynėjo advokato apeliaciniame skunde praÅ¡oma Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendį pakeisti ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti L. Ž. Å¡velnesnę, nei sankcijoje numatyta, bausmę. 4.1. Gynėjo skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. Ž. bausmę, nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir nepaskyrė Å¡velnesnės, nei sankcijoje numatyta, bausmės. Gynėjo nuomone, teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, į kaltininkÄ charakterizuojančius duomenis, kitas svarbias aplinkybes, netinkamai įvertino BK 54 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai sÄ lygojo neteisingos, per griežtos bausmės L.

Ž. paskyrimÄ . 4.2. Gynėjas skunde nurodo, jog įstatymuose yra numatyti reikalavimai, kurie, kaip matyti iÅ¡ suformuotos teismų praktikos, yra privalomai taikomi tiek parenkant konkrečios bausmės rūšį ir dydį, tiek sprendžiant kitų įstatymo nuostatų taikymo, kiek tai susiję su bausme, jos skyrimu, klausimus. 4.3. Nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios L. Ž. nuosekliai teigė, kad pripažįsta jam pareikÅ¡tus kaltinimus, neigiamai vertino savo elgesį ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi.

Apelianto nuomone, byloje yra visos bÅ«tinos sÄ lygos pripažinti L. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). L. Ž. nuo pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios savo noru prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , davė paaiÅ¡kinimus, prisipažino, kad disponavo kaltinime nurodomomis narkotinėmis medžiagomis, neginčijo byloje esančių įrodymų ir dėl savo nusikalstamo elgesio nuoÅ¡irdžiai gailėjosi.

L. Ž. paaiškinimai dėl narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybių nebuvo paneigti jokiais objektyviais įrodymais. Skundžiamame nuosprendyje teismas pažymėjo, jog tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas nei tikslus narkotinių medžiagų įgijimo laikas, nei jų įgijimo aplinkybės. Tuo tarpu L. Ž. aiškiai ir nedviprasmiškai pripažino, kad jis vienas disponavo kaltinime nurodytomis narkotinėmis medžiagomis ir neigiamai vertino savo elgesį. 4.4. Nesutikdamas su teismo išvadomis dėl L.

Ž. pozicijos, siekiant kitiems kaltinamiesiems padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės bei dėl nustatytos bendrininkavimo formos, nuteistojo gynėjas nurodo, jog byloje nėra surinkta jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių bent kokį D. S. ryšį su kaltinime nurodytomis narkotinėmis medžiagomis. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kurie neginčijamai pagrįstų L. Ž. ir D. S. bendrÄ susitarimÄ disponuoti narkotinėmis medžiagomis ar kad D. S. buvo kaip nors prisidėjęs prie nusikalstamos veikos padarymo.

Teismo iÅ¡vada, jog apie bendrininkavimÄ galima spręsti iÅ¡ bendrų, suderintų ir kryptingų Å¡ių asmenų veiksmų, grindžiama prielaida. Gynėjo nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo L. Ž. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, nustatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte. 4.5. Nuteistojo gynėjas skunde taip pat nurodo, jog bylos duomenys patvirtina, kad L. Ž. nėra priklausomas nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, psichiatrinėse ligoninėse negydytas, iÅ¡siskyręs, turi dukterį, kuriÄ nuolat iÅ¡laiko.

Iki suėmimo užsiėmė individualia veikla, prekiavo drabužiais, kitais dėvėtais daiktais. Gautas lėšas deklaruodavo, mokėjo mokesčius. Be to, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos narkotinių medžiagų įgijimo ir pardavimo aplinkybės, nėra ir duomenų, jog L. Ž. užsiiminėjo narkotinių medžiagų platinimu ir kad tai buvo jo pragyvenimo Å¡altinis. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad slapti veiksmai L. Ž. ir kitų kaltinamųjų atžvilgiu buvo vykdomi tiek iki ikiteisminio tyrimo pradžios, tiek ir po to, kai buvo sulaikytas, tačiau per visÄ gana ilgÄ laikÄ nebuvo gauta jokių duomenų apie kokius nors L.

Ž. daromus naujus nusikalstamus veiksmus, ar jo kontaktus su nusikaltimus darančiais asmenimis. Teismui atmetus prokuroro teiginius, kad L. Ž. tariamai pragyvena iÅ¡ nusikalstamų veikų (prekybos narkotinėmis medžiagomis), nebuvo paneigti byloje pateikti duomenys bei L. Ž. nuoseklÅ«s paaiÅ¡kinimai dėl jo pragyvenimo Å¡altinio – prekybos dėvėtais drabužiais, daiktais. Gynėjas taip pat pažymi, jog L. Ž. paskutinį kartÄ buvo nuteistas 2008 metais, 2010 metais buvo lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos, 2013 m. gegužės 9 d. iÅ¡registruotas iÅ¡ Probuojamųjų asmenų duomenų registro.

L. Ž. ilgÄ laikÄ nepadarė jokių teisės pažeidimų, nėra baustas administracine tvarka. Tuo tarpu teismo nurodyta aplinkybė, kad L. Ž. 2015 – 2016 metais buvo nuteistas (duomenys neskelbtini) dėl nusikaltimų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis ar prekursoriais, ir dviejų nusikaltimų visuomenei 32 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nėra pagrįsta jokiais patikimais bylos duomenimis. Tai iÅ¡ esmės pripažino ir pats pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje nurodęs, jog byloje nėra apie tai detalesnių duomenų, kad nėra žinoma, dėl kokių priežasčių L.

Ž. tariamai skirtos bausmės vykdymas yra sustabdytas. Nurodyti duomenys patvirtina, jog L. Ž. yra atlikęs anksčiau jam paskirtÄ bausmę, kad jis siekė gyventi, nepažeisdamas įstatymų, pakeitė savo gyvenimo bÅ«dÄ , turėjo legalų pragyvenimo Å¡altinį, iÅ¡laikė save bei prisidėjo prie dukters gerovės, pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Gynėjo nuomone, L. Ž. nėra linkęs sistemingai nusikalsti ar pelnytis nusikalstamu bÅ«du, todėl bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti L.

Ž. paskyrus žymiai Å¡velnesnę bausmę. 4.6. Be to, gynėjas mano, jog sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos bausmės proporcingumo ir jos atitikimo teisingumo principo reikalavimams, svarbu atsižvelgti į tai, kad L. Ž. nusikalstamai veikė, iÅ¡provokuotas teisėsaugos pareigÅ«nų pasitelkto L. K. bei taikyto NVIM. Vieni iÅ¡ pagrindinių įrodymų byloje yra veikusio pagal NVIM liudytojo L. K. parodymai bei garso įraÅ¡ai. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å¡is liudytojas ilgÄ laikÄ bendradarbiauja su policijos pareigÅ«nais tiek Å¡ioje, tiek ir kitose bylose.

L. K. savo iniciatyva kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus, siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, nes buvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, t. y. veikė iš savanaudiškų tikslų, siekdamas bet kokiu būdu išvengti gresiančių neigiamų padarinių. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad L. K. kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus, siūlydamas inicijuoti (suorganizuoti) susitikimus su L. Ž. dėl narkotinių medžiagų pirkimo. Būtent L.

K. inicijavo ir organizavo susitikimÄ su L. Ž., nurodė, kad turi narkotinių medžiagų pirkėjÄ , kuris netikėtai atvyko į LietuvÄ . IÅ¡ užfiksuoto pokalbio matyti, kad L. Ž. tuo metu narkotinių medžiagų neturėjo, jų iÅ¡ anksto parduoti L. K. nebuvo numatęs, jokie narkotinių medžiagų pardavimo faktai nei iki tiriamo kontakto su NVIM dalyviu, nei vėliau byloje neužfiksuoti. Byloje esantys duomenys pagrįstai leidžia teigti, kad L. Ž. sutikimÄ dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir pardavimo sÄ lygojo bÅ«tent L.

K., veikusio teisėsaugos pareigūnų kontrolėje, prašymai bei sukurstymas. Be to, gynėjas pažymi, kad, nors nusikalstamai veikai pagal BK 260 straipsnio 3 dalį konstatuoti pakanka vien narkotinių medžiagų laikymo fakto, šiuo atveju narkotinės medžiagos parduotos nebuvo. Šia nusikalstama veika nebuvo sukelta jokių žalingų, neigiamų pasekmių visuomenei. Toks L. Ž. nusikalstamas elgesys vertintinas kaip atsitiktinis, jokie kiti ar pakartotiniai narkotinių medžiagų disponavimo faktai nebuvo nei fiksuoti, nei nustatyti. 4.7.

Gynėjas skunde nurodo, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 2 d. nutarimai).

L. Ž. paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo principams ir yra aiÅ¡kiai per griežta. Ä®vertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai, kad veika realiai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių visuomenei, taip pat įvertinęs kaltininko asmenybę, jo siekį pasitaisyti, nenusikalsti, tęsti iki sulaikymo vykdytÄ legaliÄ veiklÄ bei iÅ¡laikyti save ir jam artimus asmenis iÅ¡ legaliai uždirbamų lėšų, gynėjas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai gali bÅ«ti įgyvendinti L.

Ž. paskyrus Å¡velnesnę, nei sankcijoje numatyta, bausmę. III. Atsiliepimų į prokuroro apeliacinį skundÄ argumentai 5. Atsiliepime į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ nuteistojo D. S. gynėjas advokatas A. Paliukėnas praÅ¡o Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ dėl iÅ¡plėstinio turto konfiskavimo, t. y. BK 723 straipsnio taikymo, konfiskuojant J. S. vardu registruotÄ automobilį Audi A6 Premium plius, v. n. (duomenys neskelbtini) atmesti. 5.1.

Atsiliepime nurodoma, kad su prokuroro apeliaciniu skundu nesutinkama, motyvuojant tuo, jog jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir tinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu. IÅ¡dėstydamas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl atsisakymo taikyti BK 723 straipsnio nuostatÄ , kurias laiko pagrįstas ir kurių neginčija, apeliantas pažymi, kad teismo iÅ¡tirti duomenys, neleidžia daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog prokuroro praÅ¡omas konfiskuoti automobilis buvo įgytas iÅ¡ nusikalstamų veikų gaunamų (gautų) lėšų.

Kaip teisingai pažymėjo teismas, nebuvo nustatyta ir įrodyta, kad D. S., nuolat vykdė nusikalstamas veikas ir iÅ¡ to kÅ«rė savo gerbÅ«vį. 5.2. Anot apelianto, prokuroro iÅ¡vada dėl ankstesnio D. S. teistumo ryÅ¡io su lėšų, iÅ¡ kurių įgytas automobilis, teisėtumo yra nepagrįsta. Neginčijamos aplinkybės dėl ankstesnio D. S. teistumo, tačiau bylos duomenimis paskutinį kartÄ jis buvo teistas daugiau nei prieÅ¡ 10 metų (2008 m.) už turtinį nusikaltimÄ . Jokių kitų duomenų apie tai, kad D.

S. bÅ«tų daręs tokio pobÅ«džio savanaudiÅ¡kas veikas, nėra. Apygardos teismo, Å¡iuo atveju, pagrįstai buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad D. S. teisėsaugos pareigÅ«nų buvo kontroliuojamas gan ilgÄ laiko tarpÄ tiek iki sulaikymo, tiek ir po sulaikymo, tačiau duomenų apie kokias nors jo daromas nusikalstamas veikas ar nuolatinę narkotinių medžiagų prekybÄ ar nuolatinį ryšį su nusikalsti linkusiais asmenimis nebuvo surinkta. 5.3. Taip pat pasak apelianto, Å¡iuo atveju prokuroro yra nepagrįstai sureikÅ¡minami liudytojo L.

K. paaiškinimai, kuriuos vertėtų vertinti itin kritiškai. Pastarasis bendradarbiauja su policijos pareigūnais nuo 2017 metų, kadangi jo atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, o, siekdamas išvengti jam gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės, L. K. imasi visų įmanomų veiksmų (taip pat ir apkalbėdamas kitus asmenis, kas akivaizdžiai seka iš jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie nėra nei pagrįsti objektyviais duomenimis, nei atitinka realybę; meluodamas ir manipuliuodamas tiek bendraujant su teisėsaugos pareigūnais, tiek ir su kitais asmenimis).

Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad L. K. taip pat melavo ir teisėsaugos pareigūnams. Kitaip tariant, L. K. veikė ir veikia iš savanaudiškų tikslų, siekiant bet kokiu būdu išvengti gresiančių neigiamų padarinių jo atžvilgiu vykusioje (vykstančioje) baudžiamojoje byloje, todėl jo duoti parodymai yra akivaizdžiai nepatikimi. 5.4. Apelianto teigimu, šio liudytojo aiškinimai, jog neva D. S. veikė kartu su L. Ž., neva jis prekiavo narkotinėmis medžiagomis ir pan., tėra grindžiami tik paties liudytojo iškeltomis prielaidomis ir nuomone, bet ne objektyviais įrodymais.

Pats L. K. pripažino, kad jis negirdėjo jokių D. S. pokalbių dėl narkotinių medžiagų, dėl narkotinių medžiagų su D. S. nebendravo; D. S. nedalyvavo jokiuose L. K. ir L. Ž. pokalbiuose dėl narkotinių medžiagų; taip pat nėra minimas ir Å¡ių asmenų pokalbių įraÅ¡uose. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad L. K. deklaratyvÅ«s aiÅ¡kinimai apie tai, kad D. S. anksčiau (2008-2010 metais) (duomenys neskelbtini) neva siÅ«lė L. K. parduoti narkotines medžiagas, neva padavė ir vykdė prekybÄ narkotinėmis medžiagomis, kai L.

Ž. atlikinėjo bausmę, nėra pagrįsti ir nėra įrodyti jokiais objektyviais bylos įrodymais. Juo labiau jie neatitinka tiesos, nes L. K. nurodytu laikotarpiu D. S. niekaip negalėjo būti (duomenys neskelbtini), kadangi tuo metu atlikinėjo bausmę pataisos namuose, o su L. K. realiai nebuvo pažįstamas. 5.5. Tokiu būdu teigiama, kad byloje nebuvo įrodyta, jog D. S. užsiima narkotinių medžiagų platinimu ar nuolat daro kitas nusikalstamas veikas ir iš to pragyvena. Juo labiau byloje nebuvo jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais įrodyta, kad automobilis, kurį prokuroras prašo konfiskuoti, buvo įgytas neteisėtai, nusikalstamu būdu. 5.6.

Atsiliepime pažymima ir tai, kad prokuroro apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog D. S. neva niekada neturėjo pastovaus darbo. Tai neatitinka bylos duomenų, iÅ¡ kurių seka, kad 2010-2011 metais jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2011-2013 metais MB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau buvo registruotas darbo biržoje, buvo įsigijęs verslo liudijimÄ . Taip pat yra paaiÅ¡kinęs, jog perka, remontuoja ir parduoda automobilius bei taip įgyja papildomų lėšų pragyvenimui. 5.7.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ilgÄ laikÄ buvo pasiklausomi D. S. ir kitų kaltintų asmenų telefoniniai pokalbiai, tačiau byloje buvo pateikti vos 2 įraÅ¡ai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad kitus įraÅ¡us teisėsaugos pareigÅ«nai paprasčiausiai sunaikino, nors juose neabejotinai buvo fiksuoti D. S. pokalbiai dėl automobilių pirkimo – pardavimo, detalių pirkimo ir kiti pokalbiai, susiję su automobilių remontu. Kita vertus, vien tas faktas, kad dalis gautų lėšų nebuvo deklaruojama, nesudaro pagrindo teigti, kad lėšos bei turtas (transporto priemonė) įgytas nusikalstamu bÅ«du.

Tuo labiau, kad transporto priemonė buvo įgyta D. S. mamos J. S. vardu ir lėšomis. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai teisingai nuosprendyje pažymėjo, kad tyrimo metu atlikta J. S. turto ir pajamų analizė nėra iÅ¡sami ir nėra visiÅ¡kai atitinkanti J. S. turtinę padėtį (kaip pvz., nebuvo įtrauktos gautos lėšos iÅ¡ automobilio pardavimo ir pan.). Taip pat nebuvo tiriamas ir vertinamas J. S. vyro J. S. turtas, pajamos ir kiti svarbÅ«s duomenys. 5.8. Akcentuojama ir tai, kad vienas iÅ¡ pagrindų konfiskuoti turtÄ pagal BK 723 str. nuostatas yra tai, kad toks turtas yra įgytas per penkerius metus iki nusikaltimo padarymo, už kurį asmuo yra nuteisiamas, jo padarymo metu ar vėliau.

Taigi, įstatymas apriboja Å¡io BK straipsnio taikymÄ penkerių metu laikotarpiu iki nusikalstamos veikos padarymo. Pažymima, kad D. S. priklausančiÄ Â½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį įgijo dar 1993 m. gruodžio 14 d. Taigi Å¡is turtas nepatenka į tyrimo apimtį. Tuo tarpu atliekant D. S. pajamų, turto, iÅ¡laidų analizę, bei darant iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡laidos valdomam turtui įgyti bei kitos iÅ¡laidos neva virÅ¡ija deklaruotas pajamas, nepagrįstai analizėn buvo įtraukta minimo nekilnojamojo turto vertė, o tai kartu rodo, kad byloje yra pateikta neteisinga, neatitinkanti tikrovės pajamų, turto, iÅ¡laidų analizė, kuri negali bÅ«ti patikimu ir teisėtu Å¡ios bylos įrodymu. 5.9.

Pagal BK 723 str. nuostatas konfiskuotinas turtas turi bÅ«ti neproporcingas kaltininko pajamoms ir Å¡is skirtumas turi virÅ¡yti 250 MGL sumÄ . Prokuroro keliama versija, kad D. S. bei pastarojo mamos pajamų ir automobilio vertės skirtumas virÅ¡ija 250 MGL, yra visiÅ¡kai nepagrįsta. Teisme D. S. paaiÅ¡kino, kad pirkimo metu automobilis, kurį prokuroras praÅ¡o konfiskuoti, buvo po avarijos, prastos bÅ«klės, jį reikėjo tvarkyti bei pritaikyti Lietuvos Respublikoje keliamiems reikalavimams, nes automobilis buvo pargabentas iÅ¡ JAV.

Automobilį įgijo už tÄ sumÄ , kuri ir buvo fiksuota pirkimo – pardavimo dokumentuose, t. y. už 2 528,90 Eur. Prokuroras teigdamas prieÅ¡ingai, ignoruoja kitus bylos duomenis, kurie patvirtina Å¡iuos paaiÅ¡kinimus. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas liudytoju R. Å . (t. 3, b. l. 147-153), kuris dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri pirkdavo aukcionuose naudotus automobilius, dažniausiai su defektais (skendusius, degusius, po avarijų), su kuriais dažniausiai negalima buvo važiuoti, ir juos pargabendavo į LietuvÄ bei per tarpininkus parduodavo.

Liudytojas patvirtino, kad automobilis Audi A6 taip pat buvo pirktas aukcione, pargabentas į LietuvÄ 2017 m. lapkričio 12 d., buvo su defektais, kaip ir kiti perkami automobiliai. Automobilį aukcione tiesiogiai įgijusi bendrovė jį (pagal buvusiÄ bÅ«klę) įvertino 1 300 Eur. Importo deklaracijoje nurodoma, kad muitinė šį automobilį įvertino 5 505,64 Eur. Automobilis buvo nupirktas praėjus beveik 3 mėnesiams po jo atvežimo į LietuvÄ , sumokant už šį automobilį realiÄ (pagal jo bÅ«klę) kainÄ , t. y. kiek daugiau nei 2 500 Eur.

Šį automobilį savo jėgomis, pastangomis, turėtomis lėšomis sutvarkė pats D. S.. Pažymima ir tai, kad iki tol J. S. turėtas automobilis Audi A6 Allroad Quattro buvo parduotas 2018 m. kovo 10 d. už 6 000 Eur (t. 2, b. l. 184), o gautos lėšos buvo panaudotos minimo nupirkto automobilio remontui. Šie aptarti duomenys taip pat patvirtina, kad prokuroro prašomo konfiskuoti automobilio Audi A6 vertė įgijimo metu nesiekė net 250 MGL sumos, kas dar sykį patvirtina, kad prokuroro prašymas dėl išplėstinio turto konfiskavimo yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.

6. Atsiliepime į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintasis J. V. praÅ¡o Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ atmesti ir jo atžvilgiu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . 6.1. Atsiliepime J. V. nurodo, kad su prokuroro apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Teigia, kad prokuroras pateikia savo bylos įrodymų interpretacijÄ , vertinimus, ignoruojant tai, kad byloje realiai nebuvo surinkta ir nėra jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėtį, kad jam realiai buvo žinoma apie L.

Ž. turėtas narkotines medžiagas ir jis realiai prisidėjo prie jų laikymo ar ketinimo jas parduoti. Pasak apelianto, prokuroro išvados jo atžvilgiu, yra paremtos vien iškeltomis prielaidomis, byloje apklaustų asmenų duotų paaiškinimų interpretacijomis, netinkamais bei nepatikimais duomenimis. 6.2. Kaltinant jį, J. V. nusikalstamos veikos padarymu, prokuroras iš esmės remiasi vien tuo, kad jis bendravo su L. Ž., D. S., leisdavo su jais laisvalaikį, paveždavo L. Ž. ir pan. Aplinkybės, kad daug metų pažįsta tiek L.

Ž., tiek D. S., su jais nuo jaunystės buvo draugai, dažnai bendravo, kartu leido laisvalaikį, bendravo ir bendrauja Å¡eimomis, kartu sportuoja, važiuoja į pirtį, padeda vieni kitiems, niekada neneigė. Tačiau vien tai nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti kaltės, padarius jam inkriminuojamÄ veikÄ , įrodymu. IÅ¡tesintojo teigimu, jis apie L. Ž. turėtas narkotines medžiagas nieko nežinojo. Byloje taip pat nėra įrodyta, kad, paveždamas L. Ž. ar kartu su juo važiuodamas, jis žinojo apie L.

Ž. turimas narkotines medžiagas ar kaip nors prisidėjo prie Å¡ių medžiagų laikymo ar ketinimo jas realizuoti. Bylos duomenys patvirtina, kad jis nebendravo ir nedalyvavo jokiuose pokalbiuose dėl narkotinių medžiagų nei su L. Ž. ar D. S., nei su liudytoju L. K., nei su kitais asmenimis. Prokuroro subjektyvios iÅ¡vados apie jo tariamÄ Å¾inojimÄ ir prisidėjimÄ prie inkriminuotos nusikalstamos veikos tariamo darymo tėra grindžiamos prielaidomis ir liudytojų nuomone. 6.3. Nors prokuroras iÅ¡ esmės remiamasi liudytojų J.

T. ir L. K. paaiškinimais, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nei šių liudytojų parodymai, nei kita bylos medžiaga nepatvirtina jo, J. V., dalyvavimo inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje. Liudytoju apklaustas teisėsaugos pareigūnas J. T., nors ir teigė, kad, jo manymu, visi kaltinamieji (t. y. J. V., L. Ž., D. S.) neva veikė bendrai, neva bendrai disponavo narkotinėmis medžiagomis, kartu jomis neva prekiavo, tačiau pats pripažino, kad tai yra tik jo nuomonė, kad tyrimo metu nebuvo fiksuotas jo, J.

V. prisilietimas, kontaktas su narkotinėmis medžiagomis, nebuvo fiksuoti jokie jo pokalbiai apie narkotines medžiagas. Taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad liudytojo L. K. teiginiai, jog jis, J. V., neva veikė kartu su L. Ž. ir D. S., neva prekiavo narkotinėmis medžiagomis ir pan., tėra grindžiami tik šio liudytojo iškeltomis prielaidomis ir nuomone, bet ne objektyviais įrodymais. Pats L. K. pripažino, kad negirdėjo jokių jo (J. V.) ir kitų šioje byloje kaltintų asmenų pokalbių dėl narkotinių medžiagų, pats L.

K. dėl narkotinių medžiagų su J. V. niekada nebendravo; J. V. nedalyvavo jokiuose L. K. ir L. Ž. pokalbiuose dėl narkotinių medžiagų; nėra minimas ir šių asmenų pokalbių įrašuose. Prokuroro apeliaciniame skunde nekorektiškai nurodoma, kad į susitikimus su L. K. L. Ž. neva atvykdavo kartu su D. S. ir J. V.. Tačiau tai neatitinka bylos duomenų, nes nėra užfiksuota, kad jis vyktų ar dalyvautų L. Ž. ir L. K. susitikime; tai neatitinka ir paties L. K. duotų paaiškinimų, kur jis teigė, kad jis pats atvykdavo į (duomenys neskelbtini), kur atskirai nuo kitų ten buvusių asmenų neva susitikdavo su L.

Ž.; kad niekada su J. V. apie narkotines medžiagas nebendravo, J. V. niekada jokiame susitikime nedalyvavo. 6.4. Taip pat J. V. nuomone, prokuroras, remdamasis L. K. parodymais, ignoruoja tai, kad dėl bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusių faktų šio liudytojo parodymai nėra patikimi, nėra tinkami įrodymai. Bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad L. K. bendradarbiauja su policijos pareigūnais nuo 2017 metų, kadangi dar prieš tai jo atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, o siekdamas išvengti jam gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės L.

K. ėmėsi visų įmanomų veiksmų (taip pat ir apkalbėdamas kitus asmenis, kas akivaizdžiai seka iš jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie nėra nei pagrįsti objektyviais duomenimis, nei atitinka realybę; meluodamas ir manipuliuodamas tiek bendraujant su teisėsaugos pareigūnais, tiek ir su kitais asmenimis). Taigi, L. K. veikė ir veikia iš savanaudiškų tikslų, siekiant bet kokiu būdu išvengti gresiančių neigiamų padarinių jo atžvilgiu vykusioje (vykstančioje) baudžiamojoje byloje, todėl jo duoti parodymai yra akivaizdžiai nepatikimi.

Teisme liudytojas iš esmės pripažino, kad yra linkęs manipuliuoti, prisitaikyti prie situacijos, kad tyrimo metu taip pat melavo teisėsaugos pareigūnams, siekdamas sau palankios susiklosčiusios situacijos pabaigos, kas leidžia pagrįstai abejoti šio liudytojo duotų paaiškinimų tikrumu. Tuo labiau, kad jo parodymai, jog neva J. V., kartu su kitais kaltinamaisiais dalyvavo tariamoje narkotikų prekyboje, tėra grindžiami subjektyvia nuomone ir L. Ž. žodžiais, kurių pastarasis nepatvirtino. 6.5.

Nurodoma ir tai, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojama, jog atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus neva buvo gauta duomenų apie tai, jog J. V., L. Ž. ir D. S. neva užsiima narkotinių medžiagų platinimu. Tačiau teisme apklausiant liudytojÄ J. T., Å¡is negalėjo aiÅ¡kiai nurodyti, kokie konkrečiai buvo gauti duomenys; kada konkrečiai jie buvo gauti; kokius konkrečius veiksmus atliekant tokie tariami duomenys buvo gauti ir pan.; tokie duomenys nebuvo pateikti ir į bylÄ . Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apklausiamas teisme liudytojas kartu nurodė, kad iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo vykdomi tiek sankcionuoti, tiek ir nesankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, kas kartu sudaro pagrindÄ abejoti, ar duomenys, kuriuos mini teisėsaugos pareigÅ«nas, buvo gauti teisėtu bÅ«du, o Å¡ių duomenų, kaip minėta, nei teismas, nei gynyba patikrinti negalėjo.

Tuo tarpu bylos duomenys nedviprasmiÅ¡kai patvirtina, kad jis, J. V., ir kiti byloje kaltinti asmenys ilgÄ laikÄ iki sulaikymo buvo kontroliuojami teisėsaugos pareigÅ«nų (buvo sankcionuoti slapti veiksmai jo ir kitų asmenų atžvilgiu tiek iki narkotinių medžiagų radimo nustatymo fakto bei po jo iki pat sulaikymo bei taip pat bÅ«nant jau sulaikytiems ir suimtiems), tačiau per visÄ tÄ ilgÄ laikÄ nebuvo gauta jokių duomenų apie neva vykdomÄ narkotinių medžiagų prekybÄ (kÄ nepagrįstai bandė akcentuoti savo parodymuose liudytojai J.

T. bei L. K.), nenustatyti jokie daugkartiniai kontaktai ar ilgalaikiai ryÅ¡iai su kitais nusikaltimus padariusiais ar įtariamais asmenimis, negauta objektyvių ir patikimų duomenų, kad jis, J. V., kaip nors bÅ«tų realiai prisidėjęs prie rastų L. Ž. narkotinių medžiagų laikymo ar ketinimo jas realizuoti. PrieÅ¡ingos prokuroro iÅ¡vados yra grindžiamos tik prielaidomis bei nuomone. 6.6. Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad 2018 m. balandžio 25-26 dienomis bei birželio 8 dienÄ jis, J.

V., bendravo su L. Ž. ir D. S.; su L. Ž. buvo atvykęs prie parko (kuriame vėliau buvo rastos L. Ž. paslėptos narkotinės medžiagos), pavežė L. Ž. savo automobiliu, kuomet jis susitikinėjo su L. K., kitais asmenimis ir pan. Tačiau, kaip ir nurodė, jis (J. V.) daug metų yra pažįstamas su kaltintais L. Ž. ir D. S., kartu leisdavo laikÄ , sportuodavo, važiuodavo į pirtį, pietaudavo, padėdavo vienas kitam, paveždavo vienas kitÄ ir pan. Tuo tarpu byloje nebuvo nustatytas joks jo (J.

V.) kontaktas su rastomis narkotinėmis medžiagomis, taip pat nebuvo nustatyta bei įrodyta, kad jam realiai buvo žinoma apie L. Ž. turėtas narkotines medžiagas. Tai, kad kartu su L. Ž. buvo atvykę prie parko (ne miško masyvo, kaip klaidingai bandoma įteigti teisėsaugos pareigūnų), kuriame daug laiko praleisdavo L. Ž. bei D. S., kur jie sportuodavo, L. Ž. rinkdavo šakas pirčiai, nesudaro pagrindo teigti, kad jis, J. V., kaip nors yra prisidėjęs prie narkotinių medžiagų laikymo. Kaip seka iš liudytojo J.

T. paaiÅ¡kinimų, sekimÄ vykdę pareigÅ«nai nefiksavo, kad tuo metu L. Ž. ar jis, J. V. bÅ«tų turėję kÄ nors panaÅ¡aus į narkotines medžiagas, kÄ nors neÅ¡tų į miÅ¡kÄ . Nebuvo nustatyta ir įrodyta, kad jis, J. V., bÅ«tų priėjęs prie slėptuvės, kurioje L. Ž. slėpė narkotines medžiagas, ar turėjo kokį nors kontaktÄ su Å¡iomis narkotinėmis medžiagomis. Be to, kaip jau minėta, jis nedalyvavo nei viename L. K. ir L. Ž. susitikime; jam nebuvo žinomas jų susitikimo tikslas, todėl vien tai, kad paveždavo L.

Ž. į vienÄ ar kitÄ vietÄ , kur jis sutikdavo su L. K. ar kitais asmenimis, nesudaro pagrindo konstatuoti jo, J. V., tariamÄ dalyvavimÄ labai sunkaus nusikaltimo padaryme – didelio kiekio narkotinės medžiagos laikyme ar ketinime jÄ realizuoti. Tas pats pasakoma ir apie bendravimÄ su L. Ž. ar D. S. kitomis dienomis, kaip pavyzdžiui 2018 m. birželio 8 d., kuomet padėjo L. Ž. persikraustyti į kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , kas yra fiksuota ikiteisminio tyrimo medžiagoje bei kas buvo nustatyta ir bylÄ nagrinėjant teisme. 6.7.

Apibendrindamas iÅ¡dėstytÄ , J. V. nurodo, kad prieÅ¡ingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie pagrįstų byloje iÅ¡keltÄ prokuroro prielaidÄ , t. y. kurie pagrįstų jo tariamÄ dalyvavimÄ jam inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu visiÅ¡kai pagrįstai jį iÅ¡teisino, kaip nepadariusį inkriminuotos nusikalstamos veikos.

7. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistieji bei jų gynėjai ir iÅ¡teisintasis bei jo gynėjas prašė nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Prokuroras prašė nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus atmesti, o prokuroro – tenkinti. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro, nuteistojo L. Ž. gynėjo advokato Aleksandro Vancevičiaus ir nuteistojo D. S. gynėjo advokato Arno Paliukėno apeliaciniai skundai atmetami.

8. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarkÄ nustato BPK XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bendrosios bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatos. Pagal Å¡ias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina jÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl asmens, kuris padavė apeliacinį skundÄ ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas, iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taigi, Å¡ia nuostata apibrėžiamos ne tik bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma pareiga teismui patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

9. Skundžiamu nuosprendžiu kaltinti asmenys – L. Ž. ir D. S. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti, J. V. – iÅ¡teisintas. Byloje pateikti apeliaciniai skundai, susiję su visais Å¡iais asmenimis. IÅ¡ prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis apygardos teismo nuosprendį skundžia dalyje dėl J. V. iÅ¡teisinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taip pat dalyje dėl BK 723 straipsnio nuostatos netinkamo taikymo nuteistųjų L. Ž. ir D. S. atžvilgiu. Nuteistasis D. S. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, praÅ¡ydamas jį iÅ¡ Å¡ios veikos iÅ¡teisinti, o nesant tam pagrindo peržiÅ«rėti paskirtÄ bausmę.

Nuteistasis L. Ž. nesutinka su jam paskirta bausme. Jis, keldamas klausimus dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nepripažinimo, ir sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pripažinimo pagrįstumo, taip pat paskirtos bausmės proporcingumo, praÅ¡o taikyti jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatÄ ir skirti Å¡velnesnę, nei BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta, bausmę. Teisėjų kolegija, nenustačiusi jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir laikydamasi apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų, pirmosios instancijos teismo nuosprendį D. S., J.

V. ir L. Ž. atžvilgiu patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma prokuroro ir nuteistųjų apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Dėl J. V. iÅ¡teisinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį 10. Prokuroras skunde nesutinka su J. V. iÅ¡teisinimu dėl bendrininkų grupe neteisėto disponavimo (laikymo) labai didelio kiekio – 2 026.84 g narkotinės medžiagos – kokaino, turint tikslÄ parduoti. Teigia, jog baudžiamojoje byloje pakanka duomenų pripažinti J. V. įvykdžius Å¡iÄ jam inkriminuojamÄ veikÄ , o prieÅ¡inga pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada padaryta, netinkamai įvertinus byloje surinktų duomenų tarpusavio sÄ sajas, įrodymus vertinant formaliai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, vienpusiÅ¡kai ir logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinant padarytų iÅ¡vadų.

Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas neanalizavo įrodymų visumos, neįvertino visų aplinkybių, turinčių reikšmės J. V. kaltei dėl inkriminuotos veikos padarymo, pagrįsti. Sistemiškai, t. y. siejant, analizuojat ir lyginant kaltinamųjų, liudytojų parodymus, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir slapto sekimo bei kitų procesinių prievartos priemonių protokoluose užfiksuotus duomenis, nustatyti tarpiniai faktai, kurie pagrindžia J. V. kaltę. Esminiais faktais, kad J.

V. buvo susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, o ne buvo paÅ¡alinis byloje užfiksuotų įvykių dalyvis, prokuroras apeliaciniame skunde nurodo: pareigÅ«nų disponuotÄ informacijÄ apie J. V. galimÄ dalyvavimÄ nusikalstamoje veikoje; J. V. dažnÄ (intensyvų) bendravimÄ su L. Ž. ir D. S. bylai reikÅ¡mingu laiku; J. V. atvykimÄ su L. Ž. į miÅ¡ko masyvÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo rastos narkotinės medžiagos; buvimÄ prie Å¡io miÅ¡ko masyvo; J. V. buvimÄ kartu su L.

Ž., Å¡iam susitinkant su NVIM dalyviu ir liudytojo L. K. parodymus, jog paties L. Ž. patikinimu – jis, D. S. ir J. V. yra viena „grupuotė“ bei sprendimus priima kartu; L. Ž. vežiojimÄ Ä¯ susitikimus J. V. transportu; fiksuotÄ D. S. ir J. V. pokalbį bei paties J. V. reakcijÄ Ä¯ jo metu sužinotÄ informacijÄ ; fiksuotÄ L. Ž., D. S. ir J. V. susitikimÄ su R. D.; fiksuotÄ J. V. skambutį D. S. jo ir L. Ž. sulaikymo metu.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje teismo ištirtus įrodymus, sprendžia, kad su šiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Pritartina apygardos teismo išvadai, kad byloje nebuvo surinkta pakankamų objektyvių įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis J. V. bendrininkavus laikant labai didelį kiekį (2 026.84 g) narkotinės medžiagos – kokaino, o jam reiškiamas kaltinimas buvo grindžiamas tik prielaidomis.

Nurodytos kaltinimo aplinkybės – intensyvus J. V. bendravimas, daugkartiniai susitikimai su L. Ž. įvairiose vietose, važiavimas ir ėjimas kartu su juo į miÅ¡ko masyvÄ , kuriame buvo rastos narkotinės medžiagos, L. Ž. pavežimas į susitikimÄ su NVIM dalyviu L. K. ir parvežimas namo, taip pat fiksuotų J. V. pokalbių su D. S. turinys – dėl kurių egzistavimo byloje prieÅ¡taravimų nėra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms paneigti, o J.

V. kaltė negali būti preziumuojama.

12. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu, padarius BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ , privalo nustatyti Å¡ios veikos padarymo faktÄ ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, nekeldamas įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. IÅ¡vados, kurių nėra galimybės pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo bÅ«du gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais neginčijamais įrodymais, t. y. kurios grindžiamos iÅ¡ esmės tik prielaidomis, negali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis.

13. J. V. viso baudžiamosios bylos proceso metu nepripažino, kad kartu su kitais asmenimis neteisėtai laikė labai didelį narkotinių medžiagų – kokaino kiekį, turint tikslÄ parduoti. Tvirtino, kad jokių narkotikų kartu su L. Ž. ir D. S. nelaikė, apie juos jam nebuvo žinoma. Su L. Ž. ir D. S. yra draugai, dažnai leisdavo laikÄ kartu. L. Ž. praÅ¡ymu, dažnai jį kur nors paveždavo. L. K. nepažinojo, su juo nebuvo kalbėjęs ir bendravęs. Nuteistasis L. Ž. taip pat neigė J. V. dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme. Parodė, kad su J. V. dažnai susitikdavo, kartu leisdavo laikÄ , pietaudavo, nes buvo geri draugai, tačiau J. V. apie narkotines medžiagas nieko nežinojo. AnalogiÅ¡kai nurodė, tuo pačiu neigdamas savo kaltę, ir D. S..

14. Nors prokuroro manymu, tokiais išteisintojo ir nuteistųjų parodymais teismas turėtų netikėti, kadangi jie paneigti baudžiamosios bylos duomenimis, pažymėtina, kad parodymų davimas yra kaltinamo asmens jo teisė, bet ne pareiga ir parodymuose jis gali ir neatskleisti tikrųjų nusikaltimo aplinkybių. Tokie parodymai yra vertinami bylos duomenų visumos kontekste.

15. Prokuroras skunde nurodo, kad, disponuojant žvalgybine informacija, jog J. V. kartu su L. Ž. ir D. S. užsiima narkotinių medžiagų platinimu, buvo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai, o vėliau pradėtas ikiteisminis tyrimas jų atžvilgiu. Vienok, duomenys dėl minimos pirminės žvalgybinės informacijos šaltinio ir jos turinio teismui nebuvo pateikti ir nebuvo galimybės patikrinti informacijos patikimumo ir teisėtumo, todėl šių duomenų teismas negali naudoti, kaip įrodomosios bazės baudžiamojoje byloje inkriminuotiems nusikalstamiems veiksmams pagrįsti.

Be to, net ir turėtos, kaip nurodo prokuroras, atitinkamos informacijos pagrindu atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus (sekant, kontroliuojant susižinojimÄ telekomunikacijų tinkluose veikiančiomis priemonėmis ir kt.) bei ikiteisminio tyrimo veiksmus, byloje kaltintiems asmenims buvo inkriminuotas vienas didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymo bendrais veiksmais epizodas ne vėliau kaip iki 2018 m. balandžio 26 d.

16. Dėl byloje esančių kriminalinės žvalgybos veiksmų (sekimo, nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų), o vėliau taikytų procesinių prievartos priemonių (slapto sekimo, elektroniniais ryÅ¡iais perduodamos informacijos kontrolės ir kt.), kitų procesinių veiksmų (apžiÅ«ros, kratos, objektų tyrimų, liudytojų apklausos ir kt.) atlikimo metu užfiksuotų duomenų, kuriais, prokuroro teigimu, grindžiama J. V. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pasisakytina, kad Å¡ie duomenys buvo reikÅ¡mingi, sprendžiant L. Ž. ir D. S. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , tačiau jie nėra pakankami J. V. kaltės, padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , pagrindimui.

17. Nepagrįstas prokuroro argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai vertino kriminalinės žvalgybos tyrimo ir ikiteisminio tyrimo metu atlikto sekimo užfiksuotus duomenis dėl J. V. bendravimo su L. Ž. ir D. S. bylai reikšmingu laikotarpiu– 2018 m. balandžio 25 ir 26 d. ir liudytojų J. T. ir L. K. parodymus apie bendrus J. V., L. Ž. ir D. S. nusikalstamus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje analizavo sekimo metu užfiksuotus duomenis ir juos vertino kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ių procesinių veiksmų atlikimo metu fiksuoti duomenys patvirtina tik faktÄ , kad J. V. įvairiose vietose ne tik dažnai susitikdavo, bet ir bendravo su D. S. bei L. Ž., L. Ž. ne kartÄ savo automobiliu vežė į įvairias vietas, o tuo pačiu ir susitikti su NVIM dalyviu, vienÄ kartÄ su L. Ž. lankėsi miÅ¡ko masyve, kuriame vėliau buvo rasta slaptavietė su narkotine medžiaga, t. y. patvirtina, kad J. V. buvo susijęs su asmenimis, kurie disponavo narkotine medžiaga, tačiau neleidžia vienareikÅ¡miai spręsti dėl paties J.

V. dalyvavimo jam inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien Å¡ių aplinkybių nepakanka neginčijamai iÅ¡vadai, kad tokie J. V. veiksmai (intensyvÅ«s bendravimai, susitikimai su L. Ž. ir D. S., L. Ž. vežiojimas, buvimas tam tikroje vietoje) patvirtina turėtÄ jo bendrÄ tikslÄ su L. Ž. ir D. S. disponuoti narkotine medžiaga kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais tokie faktiniai duomenys nebuvo patvirtinti.

18. Baudžiamojoje byloje atliktais tyrimo veiksmais buvo nustatyti daugkartiniai J. V. kontaktai su L. Ž. ir D. S., buvimas tam tikrose vietose ir laiku, tačiau, nesant byloje užfiksuotų J. V. kontaktų su L. Ž. ir D. S. metu vykusių pokalbių apie disponavimÄ narkotine medžiaga, nepaneigta viso proceso metu J. V. nuosekliai dėstyta pozicija, kad jis su J. Ž. ir D. S. buvo seni pažįstami, dėl to dažnai susitikdavo ir bendraudavo įvairiais klausimais. Aplinkybė, kad J. V. kartu su L. Ž. lankėsi miÅ¡ko masyve, kur vėliau buvo surasta narkotinės medžiagos slėptuvė, sekimo metu neužfiksavus konkrečių jų veiksmų, konkrečios buvimo vietos, tik kaip viena iÅ¡ prielaidų gali bÅ«ti vertinama, kad Å¡io jų buvimo miÅ¡ke metu narkotinė medžiaga buvo paslėpta arba buvo patikrintas jos buvimas vietoje, kurioje vėliau ji buvo surasta.

Bylos tyrimo metu nebuvo nustatytas ir joks J. V. kontaktas su rasta narkotine medžiaga, taip pat neužfiksuota ir tai, kad, J. V. su L. Ž. bÅ«nant prie minimo miÅ¡ko masyvo, J. V. bÅ«tų turėjęs, nešęsis su savimi kažkÄ panaÅ¡aus į narkotines medžiagas. Kitokio vertinimo neleidžia daryti ir prokuroro apeliaciniame skunde praÅ¡omų kitaip vertinti liudytojų – NVIM dalyvio L. K. ir teisėsaugos pareigÅ«no J. T. duotų parodymų turinys, t. y. kada, kur ir su kuo buvo J. V., apie jo bendravimo su pirmiau minėtais asmenimis bylai reikÅ¡mingu laikotarpiu ypatumus.

Akcentuojami liudytojo L. K. parodymai, kad L. Ž. teigdavo, jog vienas nesprendžia, jam reikia pasitarti su kitais, o kadangi su juo bÅ«davo ir D. S. bei J. V., iÅ¡ to jis ir manė, kad jie kartu veikdavo ir sprendimus priimdavo. Tuo pačiu L. K. patvirtino, jog pats tiesiogiai dėl narkotinės medžiagos su J. V. nebendravo, pastarasis L. K. ir L. Ž. pokalbiuose nedalyvavo ir jokių J. V. pokalbių su L. Ž. ir D. S. dėl narkotinių medžiagų pats L. K. negirdėjo. Apie J. V. veikimÄ kartu su L. Ž. ir D.

S. liudytojas L. K. susidarė nuomonę iš to, kad minėtus asmenis matydavo kartu prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ ir iš L. Ž. pasisakymų, taigi jo manymas yra tik prielaida. Užfiksuotuose L. K. ir L. Ž. pokalbiuose J. V. taip pat nebuvo minimas. Nors prokuroro skunde pabrėžiama, jog susitikimuose su L. K. dėl narkotinės medžiagos L. Ž. atvykdavo ir dalyvaudavo kartu su D. S. bei J. V., baudžiamojoje byloje tokių duomenų nėra. Iš byloje esančių sekimo suvestinių, o taip pat liudytojo L.

K. parodymų seka, kad J. V. L. Ž. ir L. K. susitikimuose prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ ar kitose vietose nedalyvavo, tik du kartus atvežė L. Ž. į susitikimo vietÄ (t. 1, b. l. 23–25; 26–54; 55–73; 74–76; 114–115). Liudytojas J. T. savo manymÄ , kad J. V., L. Ž. ir D. S. veikė kartu, taip pat grindė savo nuomone, nes visi trys asmenys praleisdavo daug laiko kartu. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ių liudytojų pateikto subjektyvaus vertinimo dėl J.

V., kaip dalyvaujančio nusikalstamos veikos padaryme, vaidmens nepakanka J. V. kaltei pagrįsti. Kitų objektyvių duomenų apie J. V. dalyvavimÄ nusikalstamoje veikoje nebuvo gauta, atliekant kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, t. y. kratų, rastų objektų tyrimo metu, atliekant slaptavietės stebėjimÄ iki 2018 m. balandžio 29 d. ir kt.

19. Byloje nebuvo įrodyta ir tai, kad J. V., paveždamas L. Ž. ar kartu su juo bÅ«damas Å¡alia miÅ¡ko masyvo, kuriame vėliau buvo rasta slaptavietė su narkotine medžiaga, žinojo apie L. Ž. dispozicijoje esančias narkotines medžiagas, juo labiau – kad prisidėjo prie nusikalstamos veikos, t. y. narkotinių medžiagų laikymo, turint tikslÄ jas realizuoti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prokuroro skunde dėstomi samprotavimai dėl L. Ž. galimybės savo turima transporto priemone pačiam nuvykti į susitikimus su L.

K. ir miÅ¡ko masyvÄ , o ne bÅ«ti nuvežamam J. V., taip pat J. V. ir L. Ž. teiktų paaiÅ¡kinimų dėl Å¡ių aplinkybių vertinimai, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių pagrindu padarytų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl J. V. kaltės jam inkriminuotos veikos padaryme įrodytumo vertinimo. Kaip jau minėta, Å¡ios aplinkybės rodo tik tai, kad J. V. buvo susijęs su asmeniu, kuris disponavo narkotine medžiaga, tačiau savaime nepatvirtina ir paties J. V. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje.

Kaip minėta, Å¡is faktas kitais bylos įrodymais nebuvo pagrįstas. IÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, kad J. V. buvo daug metų pažįstamas tiek su L. Ž., tiek su D. S., kartu leisdavo laikÄ , padėdavo vieni kitiems, o tuo pačiu ir pavėžėdavo vienas kitÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad J. V. turėjo bendrÄ tikslÄ su L. Ž. ir D. S. disponuoti narkotine medžiaga, yra tik prielaidos, skunde minimi duomenys nepakankami prieiti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados dėl J.

V. kaltės, padarius jam inkriminuojamÄ veikÄ .

20. Prokuroro skunde akcentuojamas, kaip įrodymo Å¡altinis – byloje užfiksuoto J. V. su D. S. pokalbio mobiliojo ryÅ¡io telefonu, kai 2018 m. balandžio 29 d. D. S. pranešė J. V. apie pasportavimÄ su L. Ž. ir apie tai, kad J. V. su juo sportuoti nereikės (t. 1, b. l. 152–154), garso įraÅ¡as, komentuojant, kad tokiu bÅ«du J. V. buvo praneÅ¡ta apie narkotinės medžiagos perkėlimÄ Ä¯ kitÄ vietÄ ir kad jam nebereikės padėti. Taip pat 2018 m. birželio 8 d. J. V. skambutis D. S., kuomet pastarajam atsiliepus fone girdėjosi policijos sirenų garsas (t. 1, b. l. 167–168), aiÅ¡kinant, kad tokiu bÅ«du J.

V. D. S. pranešė apie jo ir L. Ž. sulaikymÄ . Prokuroro manymu, Å¡ių užfiksuotų pokalbių turinys paneigia J. V. pozicijÄ , jog jis su daroma veika nesusijęs. Teisėjų kolegija su Å¡ia prokuroro pozicija nesutinka. Vykdant elektroniniais ryÅ¡iais perduodamos informacijos turinio kontrolę, buvo nustatyti keli J. V. ir D. S. kontaktai, tačiau užfiksuoti pokalbiai nėra informatyvÅ«s, minimos frazės, momentai, kada buvo fiksuojama, nėra vienareikÅ¡miai (t. y. galima daryti tik prielaidÄ , kad buvo kalbama apie narkotinės medžiagos perslėpimÄ ; perspėjama apie sulaikymÄ ) ir nesant pakankamai kitų objektyvių įrodymų kategoriÅ¡kai J.

V. kaltės nepatvirtina. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ių asmenų tarpusavio bendravimo metu iÅ¡sakytos frazės, momentai, kada tai buvo daroma, nelaikytini pakankamais duomenimis J. V. kaltei pagrįsti. Pakankamų duomenų apie jo galimÄ dalyvavimÄ nusikalstamoje veikoje visumos nebuvo surinkta, o vien tik prielaidomis dėl numanomo Å¡ių pokalbio turinio grįsti asmens kaltės taip pat negalima.

21. Baudžiamojoje byloje, kaip reikÅ¡mingÄ duomenį dėl J. V. kaltės, prokuroras pabrėžia aplinkybę, kad, neįvykus sandoriui, 2018 m. birželio 8 d. L. Ž., D. S. ir J. V. susitiko su R. D. ir visi emocingai bendravo, darydamas prielaidÄ , kad susitikimo metu buvo tariamasi dėl iÅ¡ slėptuvės paimto paketo, kuriame nebuvo narkotinės medžiagos ir buvo aptiktas sekimo įrenginys (GPS). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nesant objektyvių įrodymų apie Å¡io susitikimo metu vykusio pokalbio turinį, pokalbio turinio aiÅ¡kinimas tėra prielaida ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados dėl J. V. pareikÅ¡to kaltinimo pagrįstumo.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje ne kartÄ pasisakyta dėl draudimo preziumuoti veikas principo – teismas, pripažindamas asmenį kaltu dėl vienos ar kelių BK 260 straipsnyje nurodytų veikų padarymo ir nuteisdamas jį, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktÄ ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

Teismų praktikoje konstatuota, kad BK 260 straipsnyje nurodytos veikos turi savarankiÅ¡kÄ baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikÅ¡mę ir todėl kiekviena iÅ¡ jų turi bÅ«ti pagrįsta savarankiÅ¡ku procesiniu įrodinėjimu, o ne bÅ«ti preziumuojamos iÅ¡ kitų BK 260 straipsnio atitinkamoje dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikaltimo sudėties požymis turi bÅ«ti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltininko kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-1073/2019).

23. Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu konstatuotina, kad dalis prokuroro apeliaciniame skunde įvardintų įrodymų patvirtina J. V. ryšį su asmenimis, neteisėtai disponavusiais labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, tačiau Å¡ie įrodymai – tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma nesudaro pagrindo prieiti prie neabejotinos, neginčijamos iÅ¡vados dėl J. V. kaltės, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Baudžiamojoje byloje nustatytas J. V. bendravimas su L.

Ž. ir D. S., atvykimas prie miško, kuriame įrengtoje slėptuvėje vėliau buvo rasta narkotinė medžiaga, L. Ž. pavežimas ir kitos minėtos aplinkybės, nesant kitų objektyvių įrodymų, nepakankamos patvirtinti, kad J. V. dalyvavo aptariamos nusikalstamos veikos padaryme, t. y. suprato, jog savo veiksmais prisideda prie nusikalstamos veikos, ir to norėjo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių faktinių duomenų nepakanka įrodyti nuteistojo J. V. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo, todėl jis išteisintas pagrįstai.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl D. S. pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį 24. Nuteistojo D. S. gynėjas, apeliaciniame skunde ginčydamas teismo nuosprendžio dalį dėl D. S. pripažinimo kaltu, neteisėtai disponavus narkotine medžiaga kaltinime nurodytomis aplinkybėmis (BK 260 straipsnio 3 dalis), nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu, kas, pasak apelianto, nulėmė ir neteisingÄ faktinių aplinkybių nustatymÄ , o tuo pačiu ir netinkamÄ baudžiamojo įstatymo normos taikymÄ .

Nurodo, kad byloje nebuvo patvirtinti visi D. S. inkriminuotos veikos sudėties elementai – neteisėtas elgesys, tyčia, realus žinojimas apie narkotinę medžiagÄ , kas lėmė neteisingÄ teismo iÅ¡vadÄ dėl D. S. kaltės įrodytumo. Apeliaciniame skunde pateikdamas savÄ atskirų byloje surinktų įrodymų vertinimÄ , gynėjas praÅ¡o D. S. iÅ¡teisinti. Teisėjų kolegija tokius nuteistojo D. S. gynėjo skundo argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų analizę, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo D. S. padarytų veiksmų ir jų kvalifikacijos yra pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku įrodymų vertinimu. PrieÅ¡ingai nei aiÅ¡kinama, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė aplinkybes, reikÅ¡mingas teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė bylos duomenimis pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl D.

S. įvykdytos nusikalstamos veikos įrodytumo. Baudžiamojoje byloje nėra teisinio pagrindo daryti kitokias išvadas dėl faktinių aplinkybių, atskleidžiančių nuteistojo kaltę. Išvados dėl D. S. kaltės pagrįstos byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Teismas pagrįstai rėmėsi kriminalinės žvalgybos veiksmų, vėliau taikytų procesinių prievartos priemonių, kitų procesinių veiksmų atlikimo metu (apžiūra, krata, objektų tyrimai, liudytojų apklausa ir kt.) užfiksuotais duomenimis.

Å ių įrodymų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutapo tarpusavyje, patvirtino ir papildė viena kitÄ , sudarė nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ Ä¯rodymų grandinę, todėl pirmosios instancijos teismas Å¡iais įrodymais vadovavosi pagrįstai. Taigi teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir motyvuotas iÅ¡vadas pagrindė įrodymais, kurių turinys papildo vienas kitÄ . Skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo konstatuoti BK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo.

Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo procesinis sprendimas grindžiamas netinkamais įrodymais ir nepakankamais motyvais. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, praÅ¡ant padaryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, įrodymai yra vertinami atsietai, tik sau naudinga linkme, iÅ¡skirtinę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę iÅ¡ esmės suteikiant paties nuteistojo, taip pat nuteistojo L. Ž. parodymams, kaip vieninteliams teisingiems ir patikimiems įrodymams byloje, bei nepagrįstai ginčijant kitų įrodymų patikimumÄ . Nuteistojo gynėjo pateiktos interpretacijos dėl netinkamo byloje esančių parodymų vertinimo, nuosprendyje iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų nenuoseklumo, teisėjų kolegijos manymu, neparemtos konkrečiais argumentais, o yra tik nuteistojo pozicijos neatitinkančio įrodymų vertinimo kritika.

26. Baudžiamojoje byloje D. S. buvo inkriminuotas neteisėtas labai didelio kiekio – 2026,84 g narkotinės medžiagos – kokaino (specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(2393)-IS1-2670 (t. 1, b. l. 86–88) laikymas, veikiant bendrininkų grupe su L. Ž., turint tikslÄ parduoti (BPK 260 straipsnio 3 dalis). D. S. su kaltinimu dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga, turint tikslÄ jÄ realizuoti veikiant bendrininku grupe, nesutiko. Nurodė, kad su L. Ž. ir J. V. yra geri draugai, dažnai leidžiantys laikÄ kartu, pavežantys vienas kitÄ ir kitaip padedantys vienas kitam.

Tačiau apie L. Ž. turimas medžiagas tikino nieko nežinojęs, neigė savo veiksmais prisidėjęs prie Å¡ių perkėlimo (perlėpimo) į kitÄ vietÄ . Neneigė kartÄ L. Ž. praÅ¡ymu laikęs kuprinę Å¡io praÅ¡ymu, kol pats L. Ž. paėjo į miÅ¡kÄ , kaip manė, atlikti gamtinių reikalų; L. Ž. nueinant nematė, kad Å¡is kÄ nors imtų iÅ¡ kuprinės. L. Ž. grįžus, atidavė kuprinę, o pats toliau bėgiojo. Jo automobilio bagažinėje rastas kastuvas priklausė L.

Ž., kurį Å¡is paliko, prašė palaikyti. Minėtame miÅ¡ko masyve su L. Ž. lankydavosi norėdami pasportuoti arba prisirinkti malkų pirčiai, kurias paimdavo arba jis pats, arba L. Ž.. 26.1. Taigi, nuteistasis neneigė bylai reikÅ¡mingu laiku bendravęs su L. Ž., buvęs su juo kartu miÅ¡ko masyve, kuriame buvo rasta slėptuvė su narkotine medžiaga, taip pat kelis kartus šį pavėžėjęs į tam tikras vietas, tačiau teigė, kad su L. Ž. disponuojama narkotine medžiaga niekaip nebuvo susijęs, t. y. neigė prisidėjęs prie narkotinės medžiagos laikymo, turint tikslÄ jÄ realizuoti.

Vertinant Å¡iÄ nuteistojo pozicijÄ , pažymėtina, kad teismas iÅ¡vadas dėl byloje esančių duomenų daro ne vien tik iÅ¡ kaltinamo asmens duotų parodymų, bet ir lygindamas juos su duomenimis, gautais iÅ¡ kitų įrodymų Å¡altinių. Taigi kaltės turinys atskleidžiamas ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis, kurie vienu ar kitu aspektu patvirtina arba paneigia kaltinamo asmens nurodomas faktines aplinkybes. Nors nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, byloje D.

S. pateikta pozicija paneigta byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais nustatytais kitais vienas kitÄ papildančiais faktinėmis duomenimis, leidusiais padaryti atitinkamas iÅ¡vadas dėl nuteistojo parodymų patikimumo. D. S. pozicijÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai paneigė ir atmetė, vertindamas kaip pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ .

27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ištirtų įrodymų pakanka D. S. kaltei pagrįsti ir jo versijai paneigti. D. S. atliktų nusikalstamų veiksmų apimtį patvirtina teisme išnagrinėtų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas nuteistojo kaltę, rėmėsi liudytojų teisėsaugos pareigūno J. T. ir NVIM dalyvio L. K. parodymais. 27.1. Liudytojo J. T. parodymais buvo nustatytos aplinkybės bylai reikšmingo laikotarpio metu, susijusios su atliktų veiksmų eiga ir rezultatais, nusikaltime dalyvavusių asmenų veiksmais, jų asmenybių nustatymu ir sulaikymu.

Liudytojas parodė, jog, disponuojant informacija, kad galimai asmenys, tarp kurių D. S. ir L. Ž., užsiima narkotinių medžiagų platinimu, buvo atliekami sankcionuoti kriminalinės žvalgybos, o vėliau ikiteisminio tyrimo metu procesinių prievartos priemonių veiksmai, kurių metu nustatyta, jog L. Ž. derinant su NVIM dalyviu narkotinės medžiagos realizavimo klausimus, Å¡is be kitų asmenų, dažnai susitikdavo su D. S., kad D. S. L. Ž. vežė į susitikimÄ su NVIM dalyviu L. K. į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, taip pat kad tos pačios dienos vakare kartu vyko į NVIM dalyvio gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kartu su L.

Ž. grįžo atgal, o nepavykus narkotinių medžiagų realizavimo sandoriui, kartu su L. Ž. vyko į (duomenys neskelbtini) esantį miÅ¡ko masyvÄ , kuriame buvo slaptavietė su narkotine medžiaga ir Å¡iÄ medžiagÄ perkėlė į kitÄ vietÄ . Liudytojo vertinimu, tiek L. Ž., tiek D. S. veikė kartu (t. 5, b. l. 131–133; t. 12, b. l. 165–176; t. 14, b. l. 19–25). 27.2. Liudytojas NVIM dalyvis L. K. parodė, kad senai pažinojo L. Ž. ir D. S., su pastaruoju (D. S.) maždaug prieÅ¡ deÅ¡imtmetį kartÄ buvo susitikęs užsienio valstybėje dėl narkotinės medžiagos realizavimo.

Liudytojo teigimu, D. S. iÅ¡ esmės visada bÅ«davo kartu su L. Ž.. Nors Å¡iuo konkrečiu atveju jis dėl narkotinės medžiagos kalbėjosi tik su L. Ž., tačiau iÅ¡ pastarojo suprato, kad D. S. veikė kartu. Su D. S. bendravo per L. Ž.. KartÄ , L. Ž. iÅ¡vykus į užsienį, pastarasis buvo nurodęs, kad esant bÅ«tinybei jis (L. K.) tiesiogiai kreiptųsi į D. S. (t. 5, b. l. 114-121; t. 12, b. l. 186–193; t. 13, b. l. 94–97).

28. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl Å¡ių liudytojų parodymų patikimumo, nes liudytojų parodymai apie D. S. dalyvavimÄ nusikalstamoje veikoje tėra jų nuomonė, liudytojas L. K. parodymais siekė suÅ¡velninti savo teisinę padėtį ir iÅ¡vengti neigiamų padarinių jo atžvilgiu tirtoje byloje. Pasisakant dėl Å¡ių argumentų, sutiktina, kad bylos tyrimo metu nebuvo užfiksuotas D. S. kontaktas su narkotine medžiaga, pokalbiai apie Å¡iÄ medžiagÄ vyko su L. Ž., o D. S. dėl Å¡ios medžiagos su L.

K. nebendravo, taip pat akivaizdu, jog NVIM dalyvio L. K. pozicija turėjo įtakos jo paties teisinei padėčiai. Tačiau iÅ¡vados dėl byloje apklaustų asmenų parodymų teismo yra daromos, įvertinus ne tik jų gavimo Å¡altinį (pirminiai ar iÅ¡vestiniai), gavimo bÅ«dÄ (ar jie duoti gera valia, be paÅ¡alinių įtakos, sugebant bÅ«ti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių), nuoseklumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , logiÅ¡kumÄ , bet ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių.

Be to, yra vertinamos ne atskiros apklausų metu nurodytos aplinkybės, o jų visuma. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje Å¡ių liudytojų parodymai buvo vertinti visų kitų bylos duomenų kontekste, t. y. tiek kiek juos atitiko kiti bylos duomenys. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio seka, kad teismas nenustatė pagrindų, kodėl nebÅ«tų galėjęs vadovautis byloje duotais liudytojų parodymais, kurie atskiromis dalimis buvo patvirtinti kita byloje esančia medžiaga su informacija apie narkotinių medžiagų disponavimo faktÄ (D.

S. dalyvavimÄ perslepiant medžiagas į kitÄ vietÄ ). Teisėjų kolegija sutinka, kad liudytojų nurodytos aplinkybės nėra tiesioginis D. S. kaltės įrodymas, t. y. jie yra tik dalis įrodymų, kurie nebuvo ir nėra lemiami bei vieninteliai nuteistojo kaltės įrodymų Å¡altiniai byloje. Jais buvo nustatyti tarpiniai faktai, kurie kartu su kitais įrodymais sudarė vieningÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ .

29. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas D. S. kaltę, atidžiai iÅ¡analizavo byloje esančius duomenis, susijusius su narkotinės medžiagos suradimo vieta, jos perslėpimo kitoje vietoje aplinkybėmis, bei Å¡iÄ informacijÄ Ä¯vertino kitų duomenų kontekste. Antai, liudytoju apklausto teisėsaugos pareigÅ«no E. Å . parodymais, gavus užduotį, pasitelkiant tarnybinį Å¡unį sekti kvapo pėdsakais tų asmenų, kurie buvo pastebėti nuėję į (duomenys neskelbtini) gale esantį miÅ¡ko masyvÄ , buvo nustatyta narkotinės medžiagos paslėpimo vieta (po didelę medžio Å¡akų krÅ«va); tÄ dienÄ jo darbas buvo baigtas; kitÄ dienÄ pareigÅ«nai informavo, kad paketas buvo perneÅ¡tas, užduotis su tarnybiniu Å¡unimi buvo tęsiama, pradėjus sekti žmogaus pėdsakais ir paliktu kvapo koridoriumi nuo pirminės narkotinės medžiagos suradimo vietos, kitoje vietoje, t. y. už 100–150 metrų buvo rastas užkastas paketas (t. 5, b. l. 110–111; t. 12, b. l. 129–131).

Aplinkybės, susijusios su narkotinės medžiagos suradimo vieta, buvo užfiksuotos ir apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 77–78, 79–80). Iš atliekamų teismo sankcionuotų veiksmų, neatskleidžiant savo tapatybės, metu gautų duomenų matyti, jog rasti trys paketai su narkotine medžiaga, buvo pakeisti netikrais, vizualiai panašiais paketais su juose įmontuota GPS sekimo įranga, patalpinant šiuos paketus rastoje slėptuvėje (t. 1, b. l. 96–97, 101–106). Slapto sekimo metu užfiksuota, jog 2018 m. balandžio 29 d. 08.07 val., L.

Ž. iÅ¡ slaptavietės paėmus paketÄ ir su juo pasiÅ¡alinus, paskui jį nuėjo D. S., kuris ant deÅ¡inio peties nešėsi kuprinę, kurioje buvo nedidelis kastuvas (t. 1, b. l. 124–125). Pastarosios aplinkybės užfiksuotos ir vaizdo įraÅ¡o, daryto 2018 m. balandžio 29 d., apžiÅ«ros protokole (t. 1, b. l. 126–136). Kad tie patys paketai buvo perslėpti iÅ¡ pirminės slaptavietės į kitÄ vietÄ minėtame miÅ¡ko masyve, byloje buvo užfiksuota apžiÅ«ros protokolu (t. 1, b. l. 133–136).

Kaip užfiksuota kratos protokole, atlikus kratÄ D. S. automobilyje Audi A6 Premium Plius, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo rastas kastuvas, ant kurio rasta dirvožemio (t. 7, b. l. 66–68). Specialisto tyrimo metu nustatyta, kad ant kastuvo rastas dirvožemis atitinka dirvožemį iÅ¡ slaptavietės, buvusios miÅ¡ko masyve (duomenys neskelbtini) (specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1370(18), 11-1644(18) t. 2, b. l. 79–87). Taip pat bylai reikÅ¡mingu laikotarpiu buvo užfiksuotas intensyvus D. S. ir L. Ž. bendravimas, prieÅ¡ L.

Ž. susitinkant su NVIM dalyviu, nustatyta ir, kad šis kartu vyko su L. Ž. prie NVIM dalyvio namų (t. 1, b. l. 152–154).

30. Taigi, byloje iÅ¡vadas dėl D. S. kaltės, be pirmiau aptartų liudytojų parodymų, pirmosios instancijos teismas grindė ir kitų faktinių duomenų, sutampančių tarpusavyje dėl esminių aplinkybių, analize. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau iÅ¡dėstytų bylos duomenų, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, visuma sudaro tarpusavyje nuosekliÄ grandinę, atitinkančiÄ baudžiamojo proceso metu nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių visumÄ . Å ių įrodymų visetas leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl D. S. kaltės įrodytumo.

31. Nuteistojo L. Ž. teiginius, kad rastos narkotinės medžiagos buvo tik jo, D. S. apie tai nieko nebuvo žinoma ir su Å¡ių medžiagų laikymu nebuvo susijęs, teisėjų kolegija vertina, kaip siekį padėti D. S.. Aukščiau aptarti duomenys, kurie leido atskleisti įvykio sekÄ ir nusikaltime dalyvavusius asmenis, paneigia nuteistojo L. Ž. pateiktÄ versijÄ ir leidžia abejoti tiek paties D. S., tiek ir L. Ž. nurodytų aplinkybių (bylai reikÅ¡mingu laikotarpiu jų buvimo kartu priežasčių) teisingumu. Apeliacinio skundo argumentai dėl D. S. automobilyje rasto kastuvėlio su dirvožemiu, atitinkančiu slėptuvėje buvusį, priklausomumo L. Ž., taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl D. S. dalyvavimo aptariamoje nusikalstamoje veikoje.

32. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu dėl nepagrįsto kratos D. S. gyvenamojoje vietoje metu rastų dviejų Å¡iaudelių ant kurių buvo rasti narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai (specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(3278)-IS1-3725 (t. 7, b. l. 85–86)) vertinimo kaip D. S. kaltės įrodymo. Tačiau, kaip minėta, byloje iÅ¡tirtais ir įvertintais kitais įrodymais, kurių analizė atlikta ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos, patvirtinta pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, dėl D. S. dalyvavimo jam inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje. Aplinkybė dėl D. S. gyvenamojoje vietoje rastų Å¡iaudelių su narkotinės medžiagos pėdsakais gali tik sustiprinti teismo vidinį įsitikinimÄ dėl nagrinėjamoje byloje nusikaltimo padarymo aplinkybių.

33. Pirmosios instancijos teismas analizavo ir byloje užfiksuotÄ 2018 m. balandžio 29 d. D. S. skambutį J. V., kurio metu D. S. J. V. informavo apie pasportavimÄ su L. Ž. ir kad pastarajam nereikės su L. Ž. sportuoti (t. 1, b. l. 152–154) bei jį vertino kaip D. S. kaltės įrodymÄ , nes D. S. J. V. galimai užmaskuotai pranešė apie narkotinių medžiagų perkėlimÄ iÅ¡ vienos vietos į kitÄ . Nors pagal Å¡ioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių sekÄ , tokia versija yra gana logiÅ¡ka, teisėjų kolegija anksčiau pasisakė dėl Å¡io pokalbio įrodomosios reikÅ¡mės, kadangi pokalbis nėra itin informatyvus, o minimos frazės ir pokalbio laikas nėra vienareikÅ¡miai. Tačiau, kaip minėta, byloje be minėto pokalbio įraÅ¡o visuma kitų įrodymų sudaro pakankamÄ Ä¯rodomÄ jÄ bazę ir toks minėto pokalbio vertinimas nepaneigia įrodymų, pagrindžiančių D. S. kaltę.

34. Tai, kad nagrinėjamu atveju ant rastos narkotinės medžiagos nebuvo aptikta jokių nuteistojo D. S. pėdsakų, taip pat nėra fiksuota pokalbių ar šio kontakto su NVIM dalyviu dėl narkotinės medžiagos disponavimo, nekeičia faktinių aplinkybių vertinimo ir nesudaro pagrindo paneigti kitais tinkamais bei pakankamais įrodymais byloje nustatyto narkotinių medžiagų disponavimo fakto.

35. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma ir tai, kad teismas nenustatė nusikaltimo sudėties požymio – subjektyviosios pusės, t. y. tyčinio D. S. veikimo su L. Ž. bendrininkų grupe. Asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymÄ atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad galima bÅ«tų inkriminuoti šį požymį, nebÅ«tina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentracijÄ .

Bendrininkavimo formas reglamentuoja BK 25 straipsnis. Kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis daromoje nusikalstamoje veikoje. Bendrininkų grupė, kaip viena iÅ¡ bendrininkavimo formų pasižymi tuo, kad joje turi bÅ«ti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį).

Nustačius asmenų susitarimÄ veikti bendrai, jų suvokimÄ , kad kėsinasi į tÄ patį objektÄ bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis). Å iÄ bendrininkavimo formÄ kiekvienu konkrečiu atveju teismas nustato, įvertinęs faktines bylos aplinkybes.

36. Nagrinėjamu atveju tai, kad byloje D. S. pats asmeniÅ¡kai visų objektyviųjų inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių nerealizavo (nebuvo nustatytas jo betarpiÅ¡kas kontaktas su narkotine medžiaga, kartu su L. Ž. perslepiant medžiagas), esminės reikÅ¡mės jo veiksmų teisiniam vertinimui neturi ir baudžiamosios atsakomybės neÅ¡alina. Pažymėtina, kad atliekant nusikalstamas veikas bendrininkų grupe visų bendravykdytojų veiksmai yra svarbÅ«s pasiekti galutinį rezultatÄ â€“ neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotine medžiaga, turint tikslÄ realizuoti.

Tam, kad bÅ«tų padarytas toks nusikaltimas, itin svarbÅ«s kiekvieno dalyvaujančio asmens veiksmai. BÅ«tent Å¡i skirtingų asmenų atliktų veiksmų grandinė, kai kiekvienu atliekamu veiksmu praktiÅ¡kai realizuojama dalis objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių, ir yra esminė sÄ lyga padaryti tokias veikas. Nors D. S. neigė neteisėtai, kartu su L. Ž. disponavęs labai dideliu kiekiu narkotine medžiaga, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada dėl jo veikimo kartu su L.

Ž..

37. Teiginiai, kad D. S. pats jokio nusikaltimo nepadarė, jam nebuvo žinoma nieko apie narkotinę medžiagÄ , o jo atsitiktinis buvimas netoli narkotinės medžiagos slaptavietės ir L. Ž. pavežimas ar važiavimas kartu bei susitikimai, nei įtakojo L. Ž. veiksmų, nei juos papildė, vertinami kaip pasirinkta gynybinė taktika, kuriÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti ir aptarti įrodymai patikimai paneigia. Bylos įrodymais nustatyta, kad turint tikslÄ realizuoti, L. Ž. ir D. S. laikė labai didelį narkotinės medžiagos (kokaino) kiekį, kuris buvo slepiama miÅ¡ko masyve, esančiame (duomenys neskelbtini).

Remiantis bylos medžiaga, prieÅ¡ L. Ž. susitinkant su NVIM dalyviu L. K. dėl narkotinės medžiagos realizavimo, bei po tokių susitikimų, L. Ž. ir D. S. intensyviai bendravo, susitikdavo įvairiose vietose, taip pat buvo fiksuojama, kad D. S. nuvežė L. Ž. į susitikimÄ su L. K., kuris vyko „(duomenys neskelbtini)“, vyko kartu su L. Ž. į NVIM dalyvio gyvenamÄ jÄ vietÄ ir iÅ¡ jos (t. 1, b. l. 152–154). Nors skunde teigiama, kad byloje nėra jokių patikimų D. S. buvimo faktÄ netoli L.

K. gyvenamosios vietos patvirtinančių įrodymų, Å¡is skundo argumentas nepagrįstas. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2018 m. balandžio 25 d. buvo vykdytas stebėjimas, kurio eiga ir rezultatai užfiksuoti 2018 m. gegužės 9 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole. Nors prie minėto protokolo nebuvo pateikta vaizdinė medžiaga, tai nesudaro pagrindo pripažinti protokolÄ ir jame užfiksuotus duomenis neleistinu įrodymu, konstatuoti, kad jame pareigÅ«nų užfiksuotos neteisingos aplinkybės, nėra pagrindo.

Byloje taip pat buvo nustatyta, jog, nepavykus sandėriui dėl narkotinių medžiagų pardavimo, D. S. lankantis su L. Ž. miÅ¡ko masyve, iÅ¡ buvusios slaptavietės narkotinė medžiagÄ buvo perneÅ¡ta į kitÄ vietÄ (t. 1, b. l. 124–125; 126–132; 133–136), užfiksuota, kad L. Ž. paėmė paketÄ su narkotine medžiaga ir pasiÅ¡alino į kitÄ vietÄ , o D. S. sekė L. Ž. iÅ¡ paskos, neÅ¡damas kastuvÄ (kuris vėliau kratos metu buvo rastas D. S. automobilyje ir ant kurio, kaip nustatyta tyrimo metu, rastas dirvožemis atitiko dirvožemį, buvusį narkotinės medžiagos slėpimo vietoje (t. 2, b. l. 79–87; t. 7, b. l. 66–68).

Å ios aplinkybės rodo, kad nuteistasis D. S. bendrininkų grupe kartu su L. Ž. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Â BK 260 straipsnio 3 dalyje. Subjektyvusis nusikaltimo sudėties požymis – tiesioginė tyčia, įrodytas. Tai, kad D. S. ne pats betarpiÅ¡kai atliko visus veiksmus, nukreiptus bendram tikslui pasiekti, kaip minėta, jo atsakomybės neÅ¡alina, kadangi veika padaryta veikiant bendrininkų grupe, o bendrininkavimo atveju visi vykdytojai bendrai atsako už veiksmus, kuriuos apėmė jų tyčia. Šiame kontekste pažymėtina, kad D.

S. ryÅ¡ys su L. Ž. neapsiribojo tuo, kad Å¡ie buvo geri draugai, vienas kitÄ pažinojo ilgÄ laikÄ , kartu leisdavo laisvalaikį, bet apėmė ir disponavimÄ narkotine medžiaga, t. y. D. S. ir L. Ž. atliko veiksmus bendram tikslui pasiekti, kurie atitiko nusikalstamos veikos vykdymÄ bendrininkų grupe.

38. Apeliaciniu skundu siekiama paneigti narkotinės medžiagos disponavimo faktÄ , tvirtinant, kad L. Ž. NVIM dalyvio L. K. veiksmais buvo iÅ¡provokuotas padaryti nusikaltimÄ , kurio iki tol jis neketino vykdyti, t. y. jis L. K. kreipimosi metu narkotinės medžiagos dar neturėjo, be to nebuvo numatęs jos parduoti. Su tokiu vertinimu sutikti nėra pagrindo. Pirma, kad kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Å¡ioje byloje L. Ž. buvo pareikÅ¡tas kaltinimas dėl labai didelio narkotinės medžiagos kiekio laikymo, turint tikslÄ realizuoti, tačiau ne dėl jo įgijimo ir pardavimo.

Antra, remiantis bylos medžiaga, nenustatyta, kad L. Ž. bÅ«tų buvęs skatinamas laikyti labai didelį narkotinės medžiagos kiekį. Pagal nuteistojo L. Ž. parodymus – jis narkotinę medžiagÄ rado atsitiktinai, stebėdamas kitÄ asmenį, kuris jÄ užkasė miÅ¡ke, tai įvyko dar prieÅ¡ L. K. teiraujantis dėl galimybės įsigyti narkotinę medžiagÄ (t.13, b. l. 102–105). Kitų objektyvių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad laikyti Å¡iÄ medžiagÄ L. Ž. bÅ«tų laikęs iÅ¡provokuotas, byloje nėra.

Be to, bylos medžiaga paneigta, kad L. K., praÅ¡ant L. Ž. įsigyti narkotinių medžiagų, veiksmai bÅ«tų buvę įkyrÅ«s ir provokuojantys, darę L. Ž. atitinkamÄ spaudimÄ . Matyti, kad, L. K. pasiteiravus dėl narkotinių medžiagų įsigijimo galimybės, pats L. Ž. ėmėsi aktyvių veiksmų – susisiekė su L. K., derino susitikimus, medžiagų perdavimo sÄ lygas, nesutiko jų perduoti, negavus pinigų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ios aplinkybės paneigia skundo argumentÄ , jog L.

Ž. buvo iÅ¡provokuotas padaryti jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių faktinių duomenų pakanka nuteistojo D. S. kaltei nustatyti ir paneigti jo teiginius, kad jis nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, nepadarė. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti ir įvertinti bylos įrodymai, kurių vertinimo analizę atliko ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neabejotinai patvirtina nuteistojo D. S. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trÅ«kumų, dėl kurių Å¡ioje dalyje reikėtų keisti priimtÄ procesinį sprendimÄ , neturi.

40. Nuteistojo D. S. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat buvo teikiamas alternatyvus praÅ¡ymas – paliekant D. S. nuteisimÄ , peržiÅ«rėti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, kuri laikoma aiÅ¡kiai per griežta. Su Å¡iuo skundo argumentu sutikti nėra pagrindo.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje nurodytus bausmės nuteistajam skyrimo motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimÄ reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir paskyrė bausmės paskirčiai neprieÅ¡taraujančiÄ bausmę. Matyti, kad teismas, skirdamas bausmę D. S., atsižvelgė į nuteistojo padarytos veikos pavojingumÄ , pobÅ«dį, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir nustatytÄ vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, taip pat kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui.

42. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad D. S. padarė vienÄ tyčinę labai sunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje (BK 11 straipsnio 6 dalis). Nusikaltimas yra baigtas, susijęs su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, turint tikslÄ jÄ realizuoti. Byloje nebuvo nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau buvo nustatyta viena atsakomybę sunkinantį aplinkybė, t. y. kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Individualizuodamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino ir D. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis – baustas administracine tvarka, anksčiau teistas Å¡eÅ¡is kartus, paskutinį kartÄ 2018 m. kovo 6 d. už smurtinio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ , naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė, teistumui neiÅ¡nykus (t. 7 b. l. 100–107). Spręstina, kad Å¡ios aplinkybės rodo nuteistojo požiÅ«rį į visuomenėje priimtinas moralės bei elgesio normas, susiformavusias jo paties vertybes, t. y. kad jis linkęs nesilaikyti priimtų elgesio ir moralės normų bei sistemingai pažeidinėti įstatymus, tinkamų iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų ir skirtų bausmių nedaro, toliau pažeidinėja įstatymus, o daromos nusikalstamos veikos tik sunkėja.

Vertinant nuteistojo Å¡eiminę, socialinę padėtį, sveikatos bÅ«klę, byloje buvo nustatyta, kad D. S. iÅ¡situokęs, iki sulaikymo Å¡ioje byloje dirbo pagal verslo liudijimÄ ir buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, nėra gydytas ir įtrauktas į priklausomybės ligų įskaitÄ , psichiatro negydytas. Paminėtų aplinkybių visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti, nuteistajam už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ parinkus įstatymo sankcijose numatytÄ vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , kurios dydį paskyrus sankcijoje numatytÄ minimalų (10 metų).

43. Nuteistajam D. S. paskirta bausmė paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, jos rÅ«Å¡is ir dydis, atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuota, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ . Byloje buvo tinkamai atsižvelgta į padarytos veikos pobÅ«dį, nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis ir kitų svarbių aplinkybių visumÄ . Aplinkybių ar įstatyme numatytų sÄ lygų, pagrindžiančių galimybę taikyti BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, byloje taip pat nenustatyta.

Nuteistajam paskirta teisinga ir bausmės paskirtį atitinkanti bausmė. Jam taikomas baudžiamasis poveikis yra adekvatus ir proporcingas įvykdytam nusikaltimui, neprieÅ¡tarauja teisingumo principui ir atitinka keliamus prevencinius bausmės tikslus. Dėl L. Ž. paskirtos bausmės ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo 44. Nuteistojo L. Ž. gynėjo apeliaciniu skundu nesutinkama su L. Ž. paskirta bausme, nes buvo neįvertintos visos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės, L. Ž., kaip asmenį charakterizuojantys duomenys, kitos svarbios aplinkybės, netinkamai vertinta BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybė, kas sÄ lygojo neteisingos ir per griežtos bausmės skyrimÄ .

Apeliaciniu skundu praÅ¡oma BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę.

45. Su nuteistojo L. Ž. gynėjo apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje nurodytus bausmės nuteistajam skyrimo motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimÄ reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir paskyrė bausmės paskirčiai neprieÅ¡taraujančiÄ bausmę. Matyti, kad teismas, skirdamas bausmę L. Ž., atsižvelgė į nuteistojo padarytos veikos pavojingumÄ , pobÅ«dį, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir nustatytÄ vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, taip pat kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui 46.

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad L. Ž. padarė vienÄ labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 6 dalis), numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje. Skirdamas bausmę, apygardos teismas paskyrė įstatymo sankcijoje numatytÄ vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , kurios dydį parinko sankcijoje numatytÄ minimalų (10 metų). Nustatant bausmės rūšį, jos trukmę, įvertintas nuteistojo padarytos veikos pobÅ«dis – L. Ž. veika susijusi su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kokaino, kurios kiekis (2026,84 g), žymiai virÅ¡ija nustatytÄ minimaliÄ (100 g) labai didelio kiekio ribÄ .

Padaryta nusikalstama veika laikoma baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia.

47. Svarstant bausmės klausimÄ , pirmosios instancijos teismo buvo atsižvelgta ir į kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Apygardos teismas konstatavo, jog byloje nėra nustatyta L. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau pripažintina viena sunkinanti atsakomybę aplinkybė. 47.1. Nors bylos proceso metu nuteistasis savo kaltės neneigė ir nurodė dėl savo veiksmų nuoÅ¡irdžiai besigailintis, pirmosios instancijos teismas nenustatė teisinio pagrindo tai pripažinti L.

Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte). Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada. Bylos duomenimis, L. Ž., duodamas parodymus dėl nusikaltimo padarymo, nebuvo visiÅ¡kai nuoÅ¡irdus, nebuvo linkęs atskleisti visų padaryto nusikaltimo aplinkybių, teigė, kad veikÄ padarė vienas, taip siekdamas padėti nusikalstamos veikos bendrininkui iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Kitų aplinkybių, kurias bÅ«tų galima pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis, pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatyta, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

 47.2. Nuteistojo L. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, sutikti su Å¡iuo skundo argumentu nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, iÅ¡samiai pasisakė dėl D. S. bendrų su L. Ž. veiksmų, neteisėtai laikant labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokainÄ , teisinio vertinimo pagrįstumo, todėl neturi pagrindo kitais vertinti nuteistojo L.

Ž. gynėjo skundo argumentų dėl bendrininkavimo formos.

48. Skiriant nuteistajam L. Ž. bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino ir byloje esančius Å¡io asmenybę charakterizuojančius duomenis. L. Ž. administracine tvarka nebaustas, tačiau anksčiau buvo teistas penkis kartus (keturis kartus Lietuvoje (1998 m., 2004 m., 2005 m. ir 2008 m.; 2010 m. lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos, 2013 m. gegužės 9 d. iÅ¡registruotas ir Probuojamųjų asmenų duomenų registro; paskutinį kartÄ teistas 2016 m. sausio 21 d. užsienio valstybėje – (duomenys neskelbtini) už nusikaltimus, susijusius su narkotinėmis medžiagomis arba prekursoriais, bei du nusikaltimus visuomenei) (t. 9, b. l. 115–122; t. 10, b. l. 1–67)).

IÅ¡ Å¡ių aplinkybių spręstina apie nuteistojo požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, apie susiformavusias jo vertybines orientacijas, tai, kad jis tinkamų iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų ir skirtų bausmių nedaro, toliau pažeidinėja įstatymus, o jo daromos veikos tik sunkėja. Nors skunde tvirtinama, kad duomenys apie paskutinį L. Ž. teistumÄ užsienio valstybėje nebuvo pagrįsti jokiais patikimais duomenimis, tačiau nėra pagrindo teigti, kad Å¡i aplinkybė buvo nustatyta neteisingai.

49. Be Å¡ių aplinkybių baudžiamojoje byloje buvo įvertinti ir kiti duomenys – L. Ž. yra vyresnio amžiaus, iki suėmimo dirbo pagal verslo liudijimÄ , nuo 2009 m. užsiėmė individualia veikla, iÅ¡situokęs, turi dukrÄ , nėra gydytas ir įtrauktas į priklausomybės ligų įskaitÄ , psichiatro negydytas. Apeliaciniame skunde pabrėžiamas nuteistojo L. Ž. siekis pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ , pasitaisyti, gyventi nedarant įstatymų pažeidimų, legalaus pragyvenimo Å¡altinio turėjimas, taip iÅ¡laikant save ir savo artimuosius, kaltės pripažinimas leidžia manyti, kad apeliantas neigiamai vertina savo elgesį, tačiau, atsižvelgus į duomenis apie jo ankstesnius teistumus, padarytų nusikalstamų veiksmų chronologijÄ , Å¡i nuteistojo pozicija laikytina deklaratyvia.

50. Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės, paprastai kitokia, nei straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tais atvejais, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių visuma ir nėra pagrindų, numatytų BK 62 straipsnyje, paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra nustatytos iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

51. Å iuo atveju pagrindų taikyti BK 62 straipsnį nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustatyta ir jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, apibÅ«dinančių nuteistojo L. Ž. padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ar jo asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu nuteistajam galėtų bÅ«ti skirta Å¡velnesnė ar kitos, negu įstatymo numatyta, rÅ«Å¡ies bausmė ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalies numatyta bausmės paskirtis. Tai, kad byloje nebuvo nustatytas narkotinės medžiagos įgijimo ir pardavimo faktas, taip pat, kad Å¡ios medžiagos nebuvo iÅ¡platintos, nerodo mažesnio nuteistojo asmenybės ar jo padarytos veikos pavojingumo.

52. Apeliaciniame skunde, kaip pagrindas mažinti L. Ž. paskirtÄ bausmę, buvo akcentuojamos aplinkybės susijusios su padaryta veika, jos pobÅ«džiu, nuteistojo asmenybės vertinimu, kaltės pripažinimu, tačiau jos pirmosios instancijos teismo buvo iÅ¡analizuotos bei įvertintos ir nelaikytinos iÅ¡imtinėmis, dėl ko bÅ«tų pagrindas teigti, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje minėto straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės skyrimas L. Ž. aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo pakartotinai jas vertinti, kaip pagrindÄ spręsti dėl paskirtosios bausmės neteisingumo.

53. Pagrindu Å¡velninti nuteistajam bausmę apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad L. Ž. buvo iÅ¡provokuotas padaryti nusikalstamÄ veikÄ teisėsaugos pareigÅ«nų bei jų pasitelkto asmens, t. y. L. Ž. sutiko gauti narkotines medžiagas ir jas parduoti dėl L. K., kontroliuojamo teisėsaugos pareigÅ«nų, praÅ¡ymu bei jo sukurstytas. Dėl Å¡ių argumentų, kaip nepagrįstų, teisėjų kolegija jau pasisakė, atsakydama į nuteistojo D. S. gynėjo skundo argumentus, ir motyvų nebekartoja.

54. Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam paskirtÄ bausmę, tinkamai nustatė pusiausvyrÄ tarp tikslo kaltininkÄ nubausti ir kitų bausmės paskirčių, taip pat ir jos paskirties užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Nuteistajam taikomas baudžiamasis poveikis yra adekvatus ir proporcingas jo įvykdytam nusikaltimui, atitinka keliamus prevencinius bausmės tikslus. Argumentai, susiję su paskirtos bausmės, jos dydžio neteisingumu, pripažintini nepagrįstais.

Dėl BK 723 straipsnio nuostatų netaikymo 55. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada netaikyti L. Ž. ir D. S. atžvilgiu iÅ¡plėstinio turto konfiskavimo, t. y. nekonfiskuoti kratos metu iÅ¡ L. Ž. paimtas pinigines lėšas – 11 736,32 Eur ir automobilį Honda CR-V, v. n. (duomenys neskelbtini) o D. S. atveju, J. S. vardu registruotÄ automobilį Audi A6 Premium Plius, v. n. (duomenys neskelbtini). Prokuroro manymu, Å¡is turtas atitinka BK 723 straipsnyje reglamentuoto konfiskuotino turto apibÅ«dinimÄ .

56. Baudžiamojoje teisėje nustatyta viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimas reiÅ¡kia priverstinį neatlygintinÄ konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimÄ valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamÄ veikÄ ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , taip pat iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos turtÄ , kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti keliÄ toliau naudoti šį turtÄ tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas. IÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kuriÄ kaltininkas gauna padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jo pasipelnymas iÅ¡ nusikalstamos veikos. Tuo pačiu pažymėtina, kad konfiskuojant asmens turtÄ yra radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugÄ , įtvirtintÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, todėl, įgyvendinant baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl turto konfiskavimo, bÅ«tina, be kita ko, vadovautis ir Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiÅ¡kinimo, Å¡ioje praktikoje pateikiami papildomi kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas, tarp jų ir Å¡ios teisinės priemonės proporcingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).

57. BK 723 straipsniu yra įtvirtintas iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas – viena iÅ¡ turto konfiskavimo rÅ«Å¡ių – apibrėžiamas kaip kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du. BK 723 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos sÄ lygos:

1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimÄ , iÅ¡ kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos;

2) kaltininkas turi Å¡io kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir Å¡is skirtumas virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ arba per Å¡iame punkte nurodytÄ laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto;

3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia Å¡io turto įsigijimo teisėtumo. Darant iÅ¡vadas dėl Å¡ių sÄ lygų buvimo konkrečioje byloje, bÅ«tina įvertinti nusikalstamų veikų sudėtis, nustatyti iÅ¡ jų kylančius padarinius ir įvertinti visas aplinkybes, leidžiančias patikimai konstatuoti, kad kaltininkas iÅ¡ padarytos nusikalstamos veikos gavo konkrečiÄ turtinę naudÄ .

58. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad L. Ž. ir D. S., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos (kokaino), turint tikslÄ jÄ realizuoti. Taip pat nustatyta, kad sandoris dėl narkotinės medžiagos perdavimo NVIM dalyviui neįvyko, nesutikus narkotinę medžiagÄ perduoti negavus pinigų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atlikus kratÄ L. Ž. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), be kitų daiktų buvo paimta 11 736,32 Eur (t. 9, b. l. 53–58).

Bylos proceso metu šioms lėšoms buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taip pat laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo taikomas ir L. Ž. priklausančiam automobiliui Honda CR-V, v. n. (duomenys neskelbtini) bei D. S. valdomai, jo motinos J. S. vardu registruotai transporto priemonei – automobiliui Audi A6 Premium Plius, v. n. (duomenys neskelbtini). Baudžiamosios bylos duomenimis, L. Ž. ir D. S. pajamų, turto, išlaidų analizės metu buvo nustatyta, kad L. Ž. išlaidos valdomam turtui įsigyti bei kitos išlaidos neviršija deklaruotų (teisėtų) pajamų, o D.

S. atveju – D. S. išlaidos valdomam turtui įsigyti bei kitos išlaidos viršijo deklaruotas (teisėtas) pajamas (t. 10, b. l. 190-195, t. 8, b. l. 190-194). Taip pat, atlikus J. S. pajamų, turto, išlaidų analizę, nustatyta, kad J. S. išlaidos valdomam turtui įsigyti bei kitos išlaidos viršija deklaruotas (teisėtas) pajamas (t. 2, b. l. 161–170).

59. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip atlikęs byloje esančių kitų duomenų analizę, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinųjų iÅ¡plėstinio turto konfiskavimo taikymo sÄ lygų, todėl BK 723 straipsnio netaikė. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl BK 723 straipsnio netaikymo pagrindų nagrinėjamoje byloje.

60. Visų pirma pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, patikimai patvirtinančių, jog kratos metu iÅ¡ L. Ž. paimti pinigai, jo vardu registruota transporto priemonė Honda CR-V, v. n. (duomenys neskelbtini) taip pat D. S. valdoma transporto priemonė Audi A6 Premium Plius, v. n. (duomenys neskelbtini) registruota jo motinos vardu, bÅ«tų įgyti iÅ¡ nusikalstamos veikos, o ne teisėtu bÅ«du ar bÅ«tų jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos rezultatas. Duomenims, kurie pagrįstų nusikalstamÄ lėšų kilmę, priskirtini duomenys apie nusikalstamos veikos tęstinumÄ , t. y. jos trukmę, jos pobÅ«dį, iÅ¡ jos gaunamos turtinės naudos pobÅ«dį, jos adekvatumÄ tam turtui, kurį turi kaltininkas, nuteistojo daugkartinius kontaktus ar ilgalaikius ryÅ¡ius su nusikaltimus padariusiais ar įtariamais asmenimis ir pan.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie duomenys Å¡ioje byloje nebuvo nustatyti, todėl negalima padaryti iÅ¡vados, kad praÅ¡omÄ konfiskuoti turtÄ nuteistieji įgijo bÅ«tent iÅ¡ veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis / psichotropinėmis medžiagomis. Nors baudžiamojoje byloje yra duomenys apie ankstesnius asmenų teistumus, nėra pagrindo prieiti iÅ¡vados, jog nuteistieji pragyveno tik lėšų, gautų iÅ¡ nusikalstamų veikų.

61. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs (pvz., kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-1073/2018, 2K-295-222/2019), jog BK 723 straipsnio taikymo atveju nepakanka nustatyti lėšų nepagrindimo teisėtomis pajamomis, o bÅ«tina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos bÅ«tent nusikalstamu bÅ«du. Tai įrodinėjimo dalykÄ sudarančios aplinkybės, kurių buvimui konstatuoti nepakanka fakto, jog asmuo neturėjo teisėtų pajamų turtui įsigyti (kas gali iÅ¡aiÅ¡kėti, atlikus patikrinimÄ Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ar specialų asmens Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ ).

62. Kaip minėta, byloje atlikta nuteistųjų ir vieno jų artimojo pajamų, turto, iÅ¡laidų analizė. L. Ž. atveju padaryta iÅ¡vada, kad iÅ¡laidos jo valdomam turtui įsigyti bei kitos iÅ¡laidos nevirÅ¡ijo jo deklaruotų (teisėtų) pajamų. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog L. Ž. atveju nenustatyta BK 723 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visuma. Nors prokuroras nurodo, kad pagrindinis L. Ž. teisėtai deklaruotas turtas yra lėšos, neva gautos iÅ¡ individualios veiklos, kurios vykdymas Å¡ioje byloje nėra įrodytas (abejotinas), teisėjų kolegija sprendžia, kad baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta jokių Å¡iÄ aplinkybę paneigiančių duomenų.

Argumentai, kad byloje ilgÄ laikÄ kontroliuojant L. Ž. veiksmus, nebuvo gauta duomenų apie jo individualiÄ veiklÄ , gyvenamosios vietos kratos metu nebuvo rasti jokie daiktai (prekės), patvirtinantys užsiėmimÄ individualia veikla, nekeičia pirmosios instancijos teismo padarytų pagrįstų iÅ¡vadų. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliekamas dėl narkotinės medžiagos disponavimo fakto, tuo tikslu buvo vykdomi procesiniai veiksmai, todėl tyrimui nereikÅ¡mingų aplinkybių nenustatymu negali bÅ«ti argumentuojamas sunkinančių nuteistojo teisinę padėtį poveikio priemonių taikymas.

Vien tik paties nuteistojo nedetalizavimas vykdytos individualios veiklos nesudaro pakankamo pagrindo taikyti BK 723 straipsnio nuostatÄ . Byloje nuteistojo pajamų, turto, iÅ¡laidų analizė buvo atlikta vien tik iÅ¡ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų deklaracijų, taip pat bankų sÄ skaitų iÅ¡rašų, Sodros, registrų duomenų, aplinkybės dėl L. Ž. vykdytos individualios veiklos atskirai nebuvo tiriamos, todėl Å¡i analizė nepagrindžia fakto, jog prokuroro nurodoma, kaip konfiskuotina, L.

Ž. pinigų suma, taip pat jo vardu registruotas automobilis, yra jo nusikalstamų veikų rezultatas, kuriam turėtų būti taikomas išplėstinis turto konfiskavimo institutas.

63. D. S. atveju dėl automobilio Audi A6 Premium Plius, v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė tarnybiniame praneÅ¡ime dėl pajamų, turto, iÅ¡laidų analizės, buvo nurodoma 30 510 Eur, konfiskavimo, nustatyta, kad atlikta jo paties ir jo motinos J. S., kurios vardu yra registruotas minėtas automobilis, finansinės veiklos ataskaita parodė, kad tiek D. S., tiek J. S. iÅ¡laidos tokiam valdomam turtui įsigyti bei kitos iÅ¡laidos virÅ¡ijo deklaruotas (teisėtas) pajamas. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad tyrimo metu atlikta ir pateikta iÅ¡laidų, turto ir pajamų analizė nėra iÅ¡sami, t. y. atitinkanti tikrÄ jÄ tiek D.

S., tiek J. S. turtinę padėtį. Nors analizė buvo atlikta naudojantis ikiteisminio tyrimo įstaigoms prieinamomis duomenų bazėmis ir juose esančiais duomenimis, matyti, kad nebuvo analizuoti visi tyrimui reikÅ¡mingi duomenys (J. S. atveju netirtos J. S. vyro iÅ¡laidos, pajamos ir turtas, nesurinkta duomenų apie jų turėtÄ ir turimÄ bendrÄ turtÄ , neįvertintas automobilio Audi A6 Allroad Quattro pardavimas (t. 2, b. l. 184), D. S. atveju atskirai nebuvo atliekamas joks tyrimas dėl jo veiklos, užsiimant automobilių remontu, pirkimu ir pardavimu).

Be to, tam tikri duomenys nurodyti tik formaliai – duomenys apie J. S. darbÄ ir neteiktas pajamų deklaracijas, nors nustatyta, kad ji yra senatvės pensininkė ir neturi pareigos teikti deklaracijos. Pasisakant dėl duomenų apie J. S. turimÄ sklypÄ , ar norimo konfiskuoti automobilio vertę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad sklypo vertė buvo nurodoma ne vidutinė, o indeksuota, tuo tarpu nustatant automobilio vidutinę rinkos vertę, nebuvo atsižvelgta į jo įgijimo kainÄ (t. 3, b. l. 24, 132, 137–138, 147–153).

Todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pateikta analizė nėra pakankamai iÅ¡sami ir tiksli. Nors prokuroro vertinimu, pateikti duomenys, kad minėtas automobilis buvo įgytas 2018 m. vasario 5 d. už 2528,90 Eur, kelia abejonių, visgi bylos medžiaga Å¡i aplinkybė nebuvo paneigta. Kaip matyti, byloje aiÅ¡kinantis minėto automobilio įgijimo aplinkybes, buvo pateikti ne tik dokumentai patvirtinantys apie automobilio įgijimÄ , įgijimo kainÄ , bÅ«klę, tačiau ir apklausti liudytojai dirbę įmonėse atitinkamai tarpininkavusiai parduodant automobilius ir prekiavusioje aukcionuose iÅ¡ JAV pirktais automobiliais, dažniausiai su defektais, paliudijęs tiek apie automobilio pardavimo kainÄ , tiek bÅ«klę pardavimo metu, pateikiant tai patvirtinančius dokumentus (t. 3, b. l. 128–129, 132, 147–153).

Nėra pagrindo sutikti ir su prokuroro pozicija, kad automobilis D. S. buvo įgytas iÅ¡ jo nusikalstamų veikų gaunamo rezultato, nes ikiteisminio tyrimo metu J. S. nurodė, jog automobilio Audi A6 Premium Plius įgijimu rÅ«pinosi ir juo naudojosi jos sÅ«nus. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i prokuroro skunde nurodoma aplinkybė nepaneigia pirmiau aptartų duomenų visumos ar teikia pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai šį automobilį pripažinti BK 723 straipsnyje nustatyta tvarka konfiskuotinu turtu. Situacija, kai automobilio savininku yra registruojamas vienas iÅ¡ Å¡eimos narių (Å¡iuo atveju motina J.

S.), o jo valdytojas yra kitas (Å¡iuo atveju sÅ«nus D. S.) yra gyvenimiÅ¡ka ir įprasta. Byloje nesant kitų objektyvių įrodymų, jog minimas automobilis buvo įgytas iÅ¡ neteisėtai, nusikalstamu bÅ«du gautų D. S. lėšų ir įvertinus aukščiau aptartus motyvus, spręstina, kad pagrindo taikyti iÅ¡plėstinį Å¡io turto konfiskavimÄ nėra.

64. Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jo nėra pagrindo konfiskuoti kratos metu iÅ¡ L. Ž. paimtus pinigus, jo vardu registruotÄ transporto priemonę, taip pat D. S. valdomÄ transporto priemonę, yra teisinga. BK 723 straipsnio taikymo pagrindai byloje nenustatyti. Ä®rodymų daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ , kaip to praÅ¡oma prokuroro apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija nenustatė.

65. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kaip to prašoma Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nuteistojo L. Ž. gynėjo advokato Aleksandro Vancevičiaus ir nuteistojo D. S. gynėjo advokato Arno Paliukėno apeliaciniuose skunduose, teisinio pagrindo nėra. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nuteistojo L. Ž. gynėjo advokato Aleksandro Vancevičiaus ir nuteistojo D. S. gynėjo advokato Arno Paliukėno apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžio atmesti. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Aloyzas Kruopys Justas Namavičius