cf2aa6af-c242-4c40-bd39-1ededa9c325c · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-904-413/2016Proceso Nr. 2-69-3-12495-2014-8                          Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.5; 3.3.2.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo trečiojo asmens Valstybės įmonės Turto bankas atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, panaikinimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos statyba“ ieÅ¡kinį atsakovei J.

Z. dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.Teismas n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovė BUAB „Ignalinos statyba“ kreipėsi ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl ieÅ¡kovės ir atsakovės J. Z. 2012 m. gruodžio 24 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties, kuria atsakovė perleido ieÅ¡kovei 200 805,46 Lt dydžio reikalavimo teisę į skolininkÄ A. L., pripažinimo negaliojančia ab initio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu; pripažinus 2012 m. spalio 24 d. reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, ieÅ¡kovė prašė taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės 100 000 Lt (28 962 Eur) ieÅ¡kovės naudai.Å alys pateikė teismui tvirtinti 2016 m. sausio 18 d. taikos sutartį.

Trečiasis asmuo VÄ® Turto bankas su taikos sutarties sÄ lygomis nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovė yra bankrutuojanti bendrovė, o trečiasis asmuo yra antros eilės kreditorius, kuris balsavo kreditorių komiteto posėdyje prieÅ¡ J. Z. siÅ«lymÄ sumokėti bendrovei 14 481 Eur ir sudaryti byloje taikos sutartį. Pažymėjo, kad ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovės 28 962 Eur suma yra dvigubai didesnė nei nurodyta taikos sutartyje. VÄ® Turto bankas yra didžiausias BUAB „Ignalinos statyba“ kreditorius, tuo tarpu kreditorių komiteto nutarimas, kuriuo pritarta taikos sutarties sudarymui, priimtas iÅ¡ esmės trečios eilės kreditorių UAB „INDEBT“ ir V.

P. bei darbuotojų atstovo – S. Z. balsais, kurių finansiniai reikalavimai bankroto byloje vargu ar bus patenkinti. Trečiojo asmens nuomone, galimybės patenkinti VÄ® Turto banko 205 167,45 Eur reikalavimÄ iÅ¡ kito įmonės turto pardavimo pajamų yra ribotos, todėl taikos sutartimi įgyvendinamas proceso koncentruotumo ir operatyvumo principas nėra absoliutus ir virÅ¡esnis už Ä®BÄ® įtvirtintÄ tikslÄ siekti kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus ir taip sumažinti jų dėl bankroto patiriamus nuostolius.

Be to, trečiojo asmens nuomone, atsakovei inicijuota byla yra perspektyvi, ­ o reikalaujama priteisti suma neginčijamai teisinga. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartimi patvirtino ieÅ¡kovės BUAB „Ignalinos statyba“ ir atsakovės J. Z. sudarytÄ taikos sutartį, kuria, be kitų sutarties sÄ lygų, atsakovė įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovei 14 481,00 Eur: 7 240,50 Eur – ne vėliau kaip per 3 dienas nuo teismo nutarties, patvirtinančios taikos sutartį, įsiteisėjimo dienos; likusius 7240,50 Eur – ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 30 d., pinigus pervedant į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ .

Be to, Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovės ir atsakovės 2012 m. spalio 24 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu atsakovės ieÅ¡kovei perleista 58 157,28 Eur dydžio reikalavimo teisė į skolininkÄ A. L. lieka ieÅ¡kovės nuosavybėje. Teismas pažymėjo, kad taikos sutarties patvirtinimui balsų dauguma pritarė BUAB „Ignalinos statyba“ 2015 m. kovo 4 d. posėdžiavęs kreditorių komitetas IÅ¡analizavęs pateiktos taikos sutarties turinį, teismas sprendė, kad sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, vieÅ¡ajam interesui ir nėra pagrindo spręsti, kad Å¡i sutartis yra akivaizdžiai nepagrįsta ir pažeidžianti Å¡alių ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Vadovaujantis nurodytu, teismas patvirtino taikos sutartį ir bylÄ nutraukė. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu trečiasis asmuo VÄ® Turto bankas praÅ¡o teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atsisakyti tvirtinti 2016 m. sausio 18 d. taikos sutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad nesutikus sudaryti taikos sutartį, Å¡alis (ieÅ¡kovė) gali patirti žymiai didesnius praradimus.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino reikÅ¡mingos bylai aplinkybės, kad bankroto administratorius, reikÅ¡damas ieÅ¡kinius bankrutuojančios įmonės skolininkams, gina tiek įmonės kreditorių, tiek ir pačios įmonės interesus. Nuo to didele apimtimi priklauso galimybė kreditoriams sulaukti visiÅ¡ko ar dalinio savo finansinių reikalavimų patenkinimo. Tuo tarpu sudarant taikos sutartį civilinė byla yra užbaigiama ir bankrutuojanti bendrovė gauna tik tokiÄ dalį ieÅ¡kinio patenkinimo, kiek sutarta taikos sutartimi (CPK 293 straipsnio 5 punktas).

Pažymi, kad pareikÅ¡tu atsakovei ieÅ¡kiniu yra siekiama iÅ¡ atsakovės prisiteisti 28 962 Eur, tuo tarpu taikos sutartimi susitarta dėl per pus mažesnės 14 481 Eur sumos atlyginimo. Kreditorių komiteto nutarimas, kuriuo pritarta taikos sutarties patvirtinimui, priimtas minimalia balsų persvara (3 nariai už, 2 – prieÅ¡). Be to, nutarimas priimtas kreditorių balsais, kurių bendra suma sudaro tik 14,69 % visų patvirtintų kreditorių balsų. Apelianto nuomone, minėti kreditoriai nėra suinteresuoti siekti prisiteisti visÄ skolÄ , kadangi darbuotojų atstovų reikalavimai didžiÄ jÄ dalimi dengiami iÅ¡ Garantinio fondo lėšų, įkaito turėtojas turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus kreditorius gauti savo reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ įkeisto turto, o trečios eilės kreditoriai nepretenduoja į savo reikalavimų patenkinimÄ bet kokiu atveju, kadangi net ir priteisus iÅ¡ atsakovės J.

Z. visÄ 28 962 Eur skolÄ , lėšų likučio pakaktų tik daliniam antros eilės kreditorių reikalavimui tenkinimui. Taigi, vadovaujantis formaliu daugumos principu, atimama galimybė aukÅ¡tesnės eilės kreditoriui – VÄ® Turto bankui siekti efektyvaus ir maksimalaus savo finansinių interesų gynimo. Be to, atsakovei iÅ¡kelta civilinė byla yra perspektyvi, todėl atsisakymas nuo pusės reikalavimo į skolininko skolÄ prieÅ¡tarauja pagrindiniam Ä®BÄ® principui – kuo didesniam kreditorių reikalavimų patenkinimui.2.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad VÄ® Turto bankas gina vieÅ¡Ä jį interesÄ â€“ atgautos lėšos bÅ«tų nukreiptos į valstybės biudžetÄ . Dėl VÄ® Turto banko ginamo vieÅ¡ojo intereso yra pasisakęs ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-963/2003). Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovė J. Z. praÅ¡o VÄ® Turto banko atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 21d. nutartį nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:1. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas, tvirtindamas taikos sutartį, neįvertino aplinkybės, kad sprendimÄ sudaryti taikos sutartį priėmė ieÅ¡kovo kreditorių komitetas, kuriame „už“ balsavo tik 14,69 % visų kreditorių balsų. Atsakovė pažymi, kad tai, jog ieÅ¡kovė yra bankrutuojanti įmonė neturi jokios įtakos sprendžiant klausimÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo. Be to, sprendimÄ dėl taikos sutarties sudarymo priėmė kreditorių komitetas, o ne kreditorių susirinkimas.

Kreditorių susirinkime nutarimai priimami pagal kreditorinių reikalavimų dydį, tuo tarpu kreditorių susirinkime kiekvienas kreditorių komiteto narys turi po vienÄ balsÄ ir sprendimai priimami kreditorių komiteto narių balsų dauguma. Kreditorių komitete iÅ¡rinkti nariai atstovauja ne tik savo, bet ir visų kreditorių interesus, todėl apelianto pateikti skaičiavimai nėra teisingi.2. Atsakovės nuomone, įvertinus tai, kad Å¡i byla nėra bankroto byla, apelianto argumentai apie kitÄ Ä¯monės turimÄ turtÄ neturi reikÅ¡mės ir nesvarstytini.3.

Atsakovė nesutinka su apelianto argumentais, kad byla yra perspektyvi, todėl teismas neturėjo tvirtinti taikos sutarties. PrieÅ¡ingai, atsakovės nuomone, ieÅ¡kinys nėra pagrįstas, tačiau siekiant iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai, buvo pateiktas atitinkamas pasiÅ«lymas dėl taikos sutarties sudarymo. Atsakovės nuomone, pagrįsta teismo iÅ¡vada, kad nesutikusi sudaryti taikos sutarties Å¡alis gali patirti žymiai didesnius praradimus.4. Nors apeliantas gina vieÅ¡Ä jį interesÄ , vieÅ¡ojo intereso sÄ vokÄ jis aiÅ¡kina labai plečiamai.

Nagrinėjamu atveju byla yra iÅ¡kelta dėl dviejų privačių asmenų sudaryto sandorio, todėl nėra susijusi su vieÅ¡uoju interesu, dėl ko nepagrįstas apelianto argumentas, kad jis gina vieÅ¡Ä jį interesÄ . Be to, jei byla bus pralaimėta, neatgautos lėšos niekada nepapuls į valstybės biudžetÄ . Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ BUAB „Ignalinos statyba“ bankroto administratorius praÅ¡o atskirojo skundo pagrįstumo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra, vadovaujantis teisės aktais ir į bylÄ pateiktais įrodymais; priteisti iÅ¡ apelianto 726 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ .

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:1. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, apsiribojo tik deklaratyviais ir savo subjektyvia nuomone paremtais argumentais, bet nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti ar daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad sudarius taikos sutartį, apelianto finansinis reikalavimas iÅ¡ tiesų bÅ«tų visiÅ¡kai nepatenkintas ir prieÅ¡ingai, nesudarius taikos sutarties, apelianto finansinis reikalavimas bÅ«tų padengtas. Be to, apeliantas neįvertino bylos nagrinėjimo trukmės ir su tuo susijusių bylinėjimosi iÅ¡laidų didinimo.

Administratoriaus nuomone, vien tai, kad taikos sutartimi ieÅ¡kovė su atsakove susitarė dėl mažesnės nei ieÅ¡kinio dydis sumos, savaime nelemia, kad pateikta tvirtinti taikos sutartis prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui ar imperatyvioms teisės normoms.2. Niekuo nepagrįsti apelianto teiginiai, kad civilinė byla yra perspektyvi. Administratorius pažymi, kad byloje reiÅ¡kia reikalavimÄ CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu actio Pauliana sandorio ginčijimo pagrindu, kurio vienas iÅ¡ privalomų įrodyti sÄ lygų – ginčijamÄ sandorį sudariusių asmenų nesÄ Å¾iningumas, kurį įrodyti yra labai sunku.

Todėl nagrinėjamu atveju yra didelė tikimybė, kad ieÅ¡kinio reikalavimai gali bÅ«ti nepatenkinti. Be to, net ir teismui patenkinus ieÅ¡kinį, neaiÅ¡ku ar priteista suma bus iÅ¡ieÅ¡kota, kiek užtruks realus teismo sprendimo įvykdymas. Atsisakymas tvirtini taikos sutartį sÄ lygotų papildomas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tuo tarpu sudarius taikos sutartį bÅ«tų iÅ¡vengta laiko ir finansinių sÄ naudų.

3. IeÅ¡kovės atstovas pažymi, kad atsiliepimo į atskirÄ skundÄ paruoÅ¡imui patyrė 726 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurias praÅ¡o priteisti iÅ¡ apelianto. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo.Apelianto vertinimu, patvirtindamas taikos sutartį pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, neatsižvelgė į aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė bankrutuojančios įmonės administratorius, kuris, reikÅ¡damas ieÅ¡kinius bankrutuojančios įmonės skolininkams, gina tiek Å¡ios įmonės kreditorių, tiek ir pačios įmonės interesus.

Todėl nuo bylos baigties didele apimtimi priklauso galimybė kreditoriams sulaukti visiÅ¡ko ar dalinio savo finansinių reikalavimų patenkinimo. Anot apelianto, pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys buvo perspektyvus, todėl sudarius taikos sutartį ir atsisakius pusės ieÅ¡kinio reikalavimo dalies buvo pažeisti tiek jo, tiek kitų įmonės kreditorių interesai, taigi ir vieÅ¡asis interesas. Tokius atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais žemiau nurodytais motyvais.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , taikos sutartis – tai ginčo Å¡alių tarpusavio susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiÅ¡kai priimtinas ginčo sprendimo sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010 kt.).

Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), Å¡alys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu bÅ«du ir apimtimi iÅ¡spręs kilusį teisminį ginÄÄ , taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto, dispozityvumo principas ir iÅ¡ jo kylanti Å¡alių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sÄ lygų nėra absoliuti. Å alių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylÄ nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti Å¡alių pasiektos taikos sutarties sÄ lygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2014).

Teismų praktikoje vieningai pripažįstama, kad bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tuo atveju, jeigu racionaliai panaudojami bankrutuojančios įmonės turtas ir lėšos bei pasiekiamas kuo maksimalesnis kreditorių reikalavimų patenkinimo rezultatas, kuris yra pagrindinis bankroto proceso tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).

Nagrinėjamu atveju BUAB „Ignalinos statyba“ administratorius civilinėje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekė prisiteisti iÅ¡ atsakovės J. Z. 28 962 Eur, tuo tarpu taikos sutartimi, kurios patvirtinimui pritarė BUAB „Ignalinos statyba“ kreditorių komitetas, Å¡alys susitarė dėl per pus mažesnės skolininkės mokėtinos sumos – 14 481 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į taikos sutarties sÄ lygas ir faktÄ , kad ieÅ¡kovei yra iÅ¡kelta bankroto byla, t. y. kad ieÅ¡kovė yra nemoki, situacija kai nemoki įmonė atsisako dalies savo reikalavimo, mainais negaudama tiesioginės naudos, kelia abejonių dėl jos atitikties teisingumo principui ir vieÅ¡ajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2008).

IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad dar prieÅ¡ teismo nutarties, kuria patvirtinta Å¡alių taikos sutartis, priėmimÄ , VÄ® Turto bankas Kauno apygardos teisme buvo iÅ¡kėlęs atskirÄ civilinę bylÄ Nr. B2-1753-480/2015 dėl kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo buvo pritarta taikos sutarties patvirtinimui nagrinėjamoje byloje, pripažinimo negaliojančiu. Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakius tenkinti ieÅ¡kinį ir VÄ® Turto bankui minėtÄ nutartį apskundus, Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį ir civilinę bylÄ nutraukė konstatavęs, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl taikos sutarties patvirtinimo turi bÅ«ti nagrinėjami taikos sutarties tvirtinimo teisme tvarka.

Be to, Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimÄ , turi įsitikinti, ar pateikta tvirtinti taikos sutartis atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, ar jos patvirtinimu bus pasiektas maksimalus kreditorių reikalavimų patenkinimas, ar nėra prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajam interesui. Nustatytų aplinkybių kontekste, įvertinus pirmosios instancijos teismo motyvuojamosios dalies turinį, darytina iÅ¡vada, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl taikos sutarties tvirtinimo, nesiaiÅ¡kino (nenurodė motyvų), ar pateikta tvirtinti taikos sutartimi bus pasiektas maksimalus kreditorių reikalavimo patenkinimas, neanalizavo ieÅ¡kinio perspektyvos galimybių (jo pagrįstumo, galimos patenkinimo apimties), o apsiribojo tik deklaratyvia iÅ¡vada, kad nesutikusi sudaryti taikos sutarties Å¡alis gali patirti dar ir žymiai didesnius praradimus nei taikant nuolaidas taikos sutartyje.

Be to, nors pirmosios instancijos teismas deklaravo, kad iÅ¡analizavo pateiktos tvirtinti taikos sutarties turinį ir nustatė, jog pateikta tvirtinti taikos sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, vieÅ¡ajam ir Å¡alių interesams, tačiau minėtų aplinkybių analizė nutartyje neatsispindi ir jos teisinis įvertinimas nepateiktas.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant įvertinti pareikÅ¡to ieÅ¡kinio patenkinimo ir sprendimo įvykdymo (ne)perspektyvumÄ , Å¡alių sudarytos taikos sutarties atitiktį pagrindiniams teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, jos ekonominę naudÄ visų kreditorių turtiniams interesams vieÅ¡ojo intereso kontekste, reikalinga iÅ¡nagrinėti ginčijamÄ klausimÄ (taikos tvirtinimo ar atsisakymo tvirtinti) beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacijos paskirties.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobÅ«džio yra pagrindas iÅ¡vadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiÅ¡kia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010.).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis panaikinama ir klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo grÄ Å¾intinas iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 339 straipsnis). GrÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia, kadangi Å¡is klausimas turės bÅ«ti iÅ¡spręstas iÅ¡nagrinėjus bylÄ pirmosios instancijos teisme, priimant byloje galutinį procesinį sprendimÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis).Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį ir klausimÄ dėl taikos sutarties tvirtinimo (atsisakymo jÄ tvirtinti) grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas                                                         Gintautas Koriaginas