2018-03-27 Nr. AB-6647-3-61-3-05914-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-328-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05914-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 6.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. N. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja L. N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 28–29), prašydama: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinio skyriaus (toliau – ir NDNT Vilniaus IV teritorinis skyrius) 2015 m. rugsėjo 2 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-3549 priimtą sprendimą (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjai nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. buvo nustatytas 65 procentų darbingumo lygis; 2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus (toliau – ir NDNT Sprendimų kontrolės skyrius) 2015 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. SS-2885 „Dėl L. N. darbingumo lygio“; 3) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. S-365 „Dėl L. N. darbingumo lygio“; 4) įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) nustatyti pareiškėjai 55 procentų darbingumo lygį.

2. Pareiškėja nurodė, kad Sprendimu pareiškėjai nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nustatytas 65 procentų darbingumo lygis, kas, pareiškėjos teigimu, neatitinka jos faktinės pablogėjusios sveikatos būklės ir ji neturinti galimybių dalyvauti darbinėje veikloje. Pasak pareiškėjos, jog (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nuolat (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėja nurodė, jog NDNT nepakankamai atsižvelgė į 2015 m. birželio 19 d. traumatologo–ortopedo konsultacijos išvadas, kur nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), bei į kitas ligas dėl kurių pareiškėja negali visavertiškai gyventi ir dirbti, t. y. (duomenys neskelbtini) ir kt. Pareiškėjos teigimu, yra pagrindas panaikinti skundžiamus sprendimus ir reikalauti įpareigoti atsakovą nustatyti pareiškėjai 45 procentų nedarbingumo lygį.

4. Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas) atsiliepime (I t., b. l. 57–60) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjos argumentai, kad nustatytas darbingumo lygis neatitinka jos faktinės pablogėjusios sveikatos būklės ir kad ji neturinti galimybių visavertiškai dalyvauti darbinėje veikloje, nelaikytini teisiškai reikšmingais. Atsakovo teigimu, sąvokos „sveikatos būklė“ ir „darbingumo lygis“ yra susijusios, tačiau nėra tapačios. NDNT vertina ne sveikatos, o darbingumo lygį, kuriam iš esmės įtaką daro ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o dėl jų įtakos nustatyti išlikę funkciniai organizmo sutrikimai, dėl kurių masto yra parenkamas kriterijus, pagal kurį yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis. Pažymėjo, jog pasibaigus nustatyto darbingumo lygio termino galiojimui, darbingumo lygis yra ne pratęsiamas remiantis turimais medicininiais duomenimis, o vertinamas iš naujo, vadovaujantis naujai pateiktais medicininiais dokumentais, liudijančias tuo metu esamus asmens sveikatos funkcinius sutrikimus.

6. Atsakovas paaiškino, kad darbingumo lygis yra vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) 1 bei 2 priedais bei patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Nurodė, jog L. N. darbingumo lygiui esminę įtaką daro 2011 m. patirtos (duomenys neskelbtini) traumos sukelti padariniai ir (duomenys neskelbtini) funkcijos sutrikimas. Traumos padariniai tiek 2013 m., tiek ir vertinant darbingumo lygį ginčo laikotarpiu 2015 m., buvo vertinti tomis pačiomis bazinio darbingumo lygio vertėmis. Vertinant asmens (duomenys neskelbtini) funkcinį sutrikimą 2015 m., buvo nustatyta 90 proc. bazinio darbingumo lygio vertė, tai yra I funkcinio nepakankamumo klasė, kada asmuo gali atlikti įprastus kasdienius judesius (apsitarnavimo, profesinius, laisvalaikio). Tokio sunkumo sveikatos funkcinis sutrikimas patvirtintas byloje esančiais medicininiais duomenimis.

7. Pažymėjo, jog nustatant darbingumo lygį už pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumą atsako gydantis gydytojas. NDNT nėra susaistyta su anksčiau nustatytu darbingumo lygiu (procentais). Tai, jog pareiškėjai 2013 metais buvo nustatytas mažesnis darbingumo lygis, nereiškia, kad jis yra nekintamas ir praėjus nustatytam laikotarpiui negali mažėti ar didėti.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjos L. N. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė, kad NDNT Vilniaus IV teritorinio skyriaus 2015 m. rugsėjo 2 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-3549 pareiškėjai nustatytas 65 procentų darbingumo lygis, galiojantis nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. NDNT Vilniaus IV teritorinis skyrius nurodė, kad pareiškėja šiuo metu skundžiasi (duomenys neskelbtini). Aprašyta objektyvi būklė: (duomenys neskelbtini). Nurodė pagrindinę diagnozę pagal (duomenys neskelbtini). Pastabose nurodė, kad procentinį darbo lygio kitimą sąlygojo (duomenys neskelbtini) funkcinės būklės pagerėjimas – (duomenys neskelbtini) neįtakojo darbingumo lygio vertinimo. Specialieji poreikiai nenustatyti, nes asmens sveikatos būklė šiuo metu neatitinka specialiųjų poreikių skyrimo kriterijų.

10. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, išnagrinėjęs L. N. 2015 m. rugsėjo 7 d. skundą bei remdamasis NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2015 m. spalio 5 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2593, priėmė 2015 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. SS-2885 „Dėl L. N. darbingumo lygio“, kuriuo paliko galioti NDNT Vilniaus IV teritorinio skyriaus L. N. nustatytą 65 procentų darbingumo lygį, 35 procentų netektą darbingumą.

11. Pareiškėja 2015 m. spalio 20 d. kreipėsi į Ginčų komisiją, prašydama peržiūrėti priimtus sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo. Ginčų komisija 2015 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą Nr. S-365 „Dėl L. N. darbingumo lygio“ netenkinti pareiškėjos skundo. Ginčų komisija, atsižvelgusi į pareiškėjai nustatytas ligas, jų sukeltus organizmo funkcinius sutrikimus, sprendė, kad L. N. pagrįstai nustatytas 65 procentų darbingumo lygis ir pareiškėja yra darbinga.

12. Teismas vadovavosi Kriterijų aprašo 3, 4, 11 ir 12 punktų nuostatomis, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir NSIĮ) 18 straipsnio 1 dalimi ir Tvarkos aprašo 2 punktu ir pažymėjo, kad NDNT nustato darbingumo lygį, o ginčus dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija (NSĮĮ 20 str. 2 d., Tvarkos aprašo 41 p.).

13. Iš medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas atliktas remiantis pagrindine diagnoze pagal (duomenys neskelbtini).

14. Teismo nuomone, NDNT, kurios sprendimą vertino Ginčų komisija, turi teisę vertinti pareiškėjos medicininius kriterijus, remdamasi medicininiais dokumentais, t. y. siuntimo, ligos istorijos bei specialistų ir konsultantų išvadų duomenimis. Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčo esmę sudaro medicininių kriterijų vertinimas nustatant pareiškėjos darbingumo lygį.

15. Teismas pažymėjo, jog, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A502-22/2013) nagrinėta analogiška situacija, specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas, todėl teismas šiuo atveju iš esmės nepasisakė, ar medicininių kriterijų vertinimą NDNT atliko pagal realią pareiškėjos sveikatos būklę.

16. Nurodė, jog teisės taikymo požiūriu, medicininiai kriterijai gali būti paneigti ar jais gali būti suabejota tik tais atvejais, kai byloje pateiktos kitos specialisto išvados. Teismas neturi teisės spręsti dėl konkrečių Kriterijų aprašo 1 priedo „Bazinio darbingumo procentai“ pozicijų taikymo bei tam tikrų procentinių reikšmių parinkimo teisingumo.

17. Byloje nustatyta, kad L. N. darbingumo lygiui esminę įtaką daro 2011 m. patirtos (duomenys neskelbtini) traumos sukelti padariniai ir (duomenys neskelbtini) funkcijos, sutrikimas. Byloje nustatyta, kad traumos padariniai tiek 2013 m., tiek ir vertinant darbingumo lygį ginčo laikotarpiu 2015 m., buvo vertinti tomis pačiomis bazinio darbingumo lygio vertėmis, t. y. 70 procentų verte, kaip ir 2013 m. nustatant pareiškėjos darbingumo lygį. Teismo vertinimu, pareiškėjos darbingumo lygis pasikeitė dėl pasikeitusios sveikatos funkcijos sutrikimo masto, vertinant neurologui pareiškėjai diagnozuotą (duomenys neskelbtini). Vertinant L. N. darbingumo lygį 2013 m., buvo pritaikytas kriterijus, kuris vertinamas 75 proc. bazinio darbingumo lygio verte, bei remiantis 2013 m. liepos 29 d. neurologo konsultacijos duomenimis, pareiškėjai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju 2015 m. pareiškėjos (duomenys neskelbtini) funkcinis sutrikimas buvo įvertintas 90 procentų bazinio darbingumo lygio verte, kuris naudojamas, kai yra nustatoma I funkcinio nepakankamumo klasė.

18. Nustatyta, kad tokio sunkumo sveikatos funkcinis sutrikimas pareiškėjai yra patvirtintas asmens byloje esančiais medicininiais duomenimis, t. y. 2015 m. liepos 31 d. neurologo konsultacijos, kurioje nustatytas (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 44), 2015 m. liepos 14 d. radiologo konsultacijos (I t., b. l. 46) ir 2015 m. rugpjūčio 25 d. siuntimo į NDNT Nr. 9130 duomenimis (I t., b. l. 39–40). Minėta patologija buvo įvertinta 90 procentų bazinio darbingumo lygio verte, vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedu.

19. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos darbingumo lygio 2015 m. pasikeitimui, lyginant su 2013 m. metų vertinimu, esminę įtaką padarė (duomenys neskelbtini) funkcijos sutrikimo vertinimas, kurį atliko gydytojas specialistas – neurologas. Pažymėjo, kad gydančio specialisto pateiktos išvados pagrįstumo, dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, negali vertinti nei NDNT, nei Ginčų komisija, nei teismas. Pažymėjo ir tai, kad NDNT 2015 m. pareiškėjos darbingumo lygį vertino su pateiktais naujais medicininiais duomenimis ir vertino pareiškėjos darbingumo lygio kitimą, atsižvelgdama į sveikatos būklę vertinimo laikotarpiu bei objektyvią jos būklę, tuo tarpu pareiškėja nepateikė teismui kitų medicininių duomenų, paneigiančių atliktų medicininių dokumentų tyrimą ir nustatytą darbingumo lygį.

20. Teismo vertinimu, Tarnyba ir Komisija, įvertinusios pareiškėjos organizmo funkcinius sutrikimus ir rizikos veiksnius, pagrįstai nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nustatė 65 proc. darbingumo lygį. NSIĮ 2 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad neįgalusis – asmuo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis. Taigi pareiškėja pripažinta darbinga. Pareiškėja skunde argumentų, kodėl ginčijami sprendimai, išskyrus medicininių kriterijų ir jos sveikatos būklės vertinimą, nenurodė.

21. Teismas konstatavo, jog NDNT ir Ginčų komisija sprendime išsamiai pagal suteiktą kompetenciją atliko medicininių kriterijų, asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno vertinimą ir nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nustatė pareiškėjai 65 procentų darbingumo lygį. Ta aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su nustatytu darbingumo lygiu, negali paneigti atlikto tyrimo išsamumo ir pagrįstumo. Teismo vertinimu, buvo laikomasi procedūros, nustatytos Kriterijų apraše, visi pateikti medicininiai dokumentai tinkamai ištirti ir įvertinti.

22. Netenkinus pareiškėjos reikalavimo dėl sprendimų, kuriais nustatytas darbingumo lygis, panaikinimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti NDNT pareiškėjai nustatyti 55 procentų darbingumo lygį.

III. 23. Pareiškėja L. N. 2016 m. birželio 6 d. apeliaciniame skunde (II t., b. l. 86–87) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

24. Apeliacinį skundą pareiškėja grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, jog Sprendimu pareiškėjai nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nustatytas 65 procentų darbingumo lygis, kas, pareiškėjos teigimu, neatitinka jos faktinės pablogėjusios sveikatos būklės ir ji neturinti galimybių dalyvauti darbinėje veikloje. Mano, kad NDNT nepakankamai atsižvelgė į 2015 m. birželio 19 d. traumatologo–ortopedo konsultacijos išvadas, kur nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), bei į kitas ligas dėl kurių pareiškėja negali visavertiškai gyventi ir dirbti, t. y. (duomenys neskelbtini) ir kt.

25. Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime (II t., b. l. 101) prašo apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkintį apeliacinį skundą nėra pagrindo. Pažymi, jog pareiškėja remiasi iš esmės tais pačiais argumentais ir įrodymais, naujų įrodymų nepateikia, naujų reikalavimų nekelia, todėl mano, jog nėra tikslinga kartoti nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvų, išdėstytų pirminiame atsiliepime į pareiškėjos skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Dėl nagrinėjant bylą apeliacine tvarka taikytinų procesinės teisės normų teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikios administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl atsakovo apeliacinis skundas išnagrinėtas vadovaujatis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NDNT Vilniaus IV teritorinis skyriaus 2015 m. rugsėjo 2 d. Darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-3549; NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2015 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. SS-2885 „Dėl L. N. darbingumo lygio“; Ginčų komisijos 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. S-365 „Dėl L. N. darbingumo lygio“ teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, pareiškėja prašo įpareigoti NDNT nustatyti pareiškėjai 55 procentų darbingumo lygį.

29. Byloje nustatyta, kad NDNT Vilniaus IV teritorinis skyriaus 2015 m. rugsėjo 2 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-3549 (I t., b. l. 98–105) pareiškėjai nustatytas 65 procentų darbingumo lygis, galiojantis nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. Pareiškėja nesutinka su nustatytu darbingumo lygiu. Pareiškėjai nustatytas 60 proc. darbingumo lygis parodo, jog ji gali dirbti. Pareiškėjos vertinimu, turi būti nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, kadangi dėl sveikatos būklės (pareiškėjai (duomenys neskelbtini)) ji negali dalyvauti darbinėje veikloje. Pareiškėjos vertinimu, nustatant darbingumo lygį, NDNT neatsižvelgė į gydytojų išvadas, kuriose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), bei į kitas pareiškėjai diagnozuotas ligas, dėl kurių pareiškėja negali dirbti.

30. Pažymėtina, kad pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnį, darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą. Darbingumo lygį nustatanti institucija gali nuspręsti pakviesti asmenį ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą dalyvauti nustatant darbingumo lygį (6 dalis); darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais, t. y.: 1) jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis; 2) jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos; 3) jei asmeniui nustatoma 60–100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu (7 dalis).

31. Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 9 dalį darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras 2005 m. kovo 21 d. priėmė įsakymą Nr. A1-78/V179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (įsigaliojusį 2005 m. liepos 1 d., nauja redakcija nuo 2014 m. liepos 1 d.), kuriuo inter alia (be kita ko) patvirtino Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašą ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašą. Pažymėtina, kad pagal Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraše (3 punktas) ir jo prieduose nustatytą teisinį reguliavimą, asmens darbingumo lygį NDNT nustato vertinant ne vien asmens organizmo būklę (medicininius kriterijus t. y. asmens bazinį darbingumą), bet ir kitus veiksnius (kriterijus).

32. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-632-146/2017 pasisakė, kad: „Vertinant asmens darbingumo lygį taikomi darbingumo lygio vertinimo metu galiojantys teisės aktai. <...>. Pažymėtina, kad nuo 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos Kriterijų aprašu ir jo 1 ir 2 priedais buvo atitinkamai koreguoti asmens darbingumo lygio vertinimo kriterijai.“

33. Darbingumo lygis pareiškėjai buvo nustatytas vadovaujantis Kriterijų aprašu, pirmiausia įvertinus medicininius kriterijus pagal pateiktus medicininius dokumentus ir taip pat pagal kitus kriterijus, nurodytus Kriterijų apraše ir jo 2 priede. Šiame kontekste paminėtina Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) doktrina, pagal kurią invalidumo (netekto darbingumo pensija) gali būti skiriama atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, kitus veiksnius, ir mokama laikinai (tam tikrą laikotarpį): „reguliuojant santykius, susijusius su invalidumo pensijos skyrimu asmeniui, atsižvelgiant į įstatyme nustatytus pagrindus, įvairius veiksnius, pirmiausia asmens sveikatos sutrikimų (negalios) pobūdį, invalidumo pensija gali būti skiriama ir mokama laikinai (tam tikrą laikotarpį) arba nuolat. Laikotarpis (inter alia minimalūs, maksimalūs terminai, kriterijai pagal kuriuos šie terminai diferencijuojami), kurį asmeniui paskirta invalidumo pensija mokama, yra viena iš invalidumo pensijos mokėjimo sąlygų, todėl turi būti nustatytas įstatymu. Įstatymų leidėjas gali invalidumo pensijos skyrimo ir mokėjimo sąlygas (įskaitant invalidumo, invalidumo pensijos mokėjimo terminus) bei dydžius diferencijuoti įvairiais pagrindais, atsižvelgdamas inter alia į asmens sveikatos būklę, kitus veiksnius, o pensijų dydžius – ir pagal asmens dalyvavimą draudime nuo atitinkamų socialinių rizikų“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas).

34. Pagal Konstitucinio Teismo doktriną, socialinės apsaugos, socialinės paramos santykių poįstatyminis teisinis reguliavimas gali apimti atitinkamų procedūrų nustatymą, taip pat tokį įstatymais grindžiamą teisinį reguliavimą, kai poreikį įstatyminį teisinį reguliavimą detalizuoti ir konkretinti poįstatyminiuose teisės aktuose objektyviai lemia būtinumas teisėkūroje remtis specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija tam tikroje srityje (Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimai).

35. Nagrinėjamu atveju aktuali teismų praktika, pagal kurią specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas, todėl teisėjų kolegija iš esmės nepasisako, ar medicininių kriterijų vertinimą NDNT atliko pagal realią pareiškėjos sveikatos būklę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-22/2013, 2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1125/2014).

36. Iš esmės pareiškėja nesutinka su tuo, kad 2015 metais jai buvo nustatytas didesnis darbingumo lygis, nei 2013 metais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir skundžiamų teisės aktų turinį, sprendė, kad pareiškėjos darbingumo lygio 2015 m. pasikeitimui, lyginant su 2013 m. metų vertinimu, esminę įtaką padarė (duomenys neskelbtini) funkcijos sutrikimo vertinimas, kurį atliko gydytojas specialistas – neurologas. Pažymėjo, kad gydančio specialisto pateiktos išvados pagrįstumo vertinti negali. Pažymėjo ir tai, kad NDNT 2015 m. pareiškėjos darbingumo lygį vertino pagal pateiktus naujus medicininius duomenis; vertino pareiškėjos darbingumo lygio kitimą, atsižvelgdama į sveikatos būklę vertinimo laikotarpiu bei objektyvią jos būklę. Pareiškėja nepateikė teismui kitų medicininių duomenų, paneigiančių atliktų medicininių dokumentų tyrimą ir nustatytą darbingumo lygį. Teismas taip pat akcentavo, kad tokio sunkumo sveikatos funkcinis sutrikimas pareiškėjai yra patvirtintas asmens byloje esančiais medicininiais duomenimis, t. y. 2015 m. liepos 31 d. neurologo konsultacija, kurioje nustatytas (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 44), 2015 m. liepos 14 d. radiologo konsultacijos (I t., b. l. 46) ir 2015 m. rugpjūčio 25 d. siuntimo į NDNT Nr. 9130 duomenimis (I t., b. l. 39–40).

37. Taigi teismas pagrįstai nesprendė medicinos srities klausimų, nepasisakė dėl pareiškėjos skunde išdėstytų ligų diagnozių, o tik įvertino, ar skundžiami sprendimai priimti remiantis surinktais objektyviais duomenimis ir ar yra pakankamai motyvuoti. Šiuo atveju pareiškėja skunde nenurodė pagrįstų teisinių argumentų, kad tam tikros gydytojų diagnozės netinkamai įvertintos pagal Kriterijų aprašą, o iš esmės nesutiko su tuo, kad jos darbingumo lygis nustatytas kitoks nei 2013 metais. Pirmosios instancijos teismas, pasitelkdamas aptartus argumentus, pagrindė, jog tarp darbingumo lygio vertinimo 2013 metais ir 2015 metais buvo skirtumų, nes 2015 m. buvo vertinami nauji pateikti medicininiai dokumentai (dėl pareiškėjos (duomenys neskelbtini) funkcijos sutrikimo), kurie būtent ir nulėmė, kad pareiškėjai buvo nustatytas kitoks darbingumo lygis.

38. Pareiškėja apeliaciniame skunde dėsto iš esmės analogiškus argumentus, kaip ir pirminiame skunde. Mano, kad NDNT nepakankamai atsižvelgė į 2015 m. birželio 19 d. traumatologo–ortopedo konsultacijos išvadas, kur nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), bei į kitas ligas dėl kurių pareiškėja negali visavertiškai gyventi ir dirbti.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos argumentus detaliai aptarė ir motyvavo, kodėl juos atmeta kaip nepagrįstus. Jokių naujų argumentų pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikia. Dėl pakartotinai pareiškėjos nurodyto argumento, kad NDNT nepakankamai atsižvelgė į 2015 m. birželio 19 d. traumatologo–ortopedo konsultacijos išvadą, atskirai pabrėžtina, kad šio specialisto išvada (I t.; b. l. 30) (kurioje nurodyta, kad dėl (duomenys neskelbtini)) neturėjo reikšmės darbingumo lygio pokyčiui. Plaštakos traumos padariniai tiek 2013 m., tiek ir vertinant darbingumo lygį ginčo laikotarpiu 2015 m. buvo vertinti tomis pačiomis bazinio darbingumo lygio vertėmis. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad buvo vertinamos visos pareiškėjos darbingumui įtakos galinčios turėti ligos, traumos ir su tuo susiję funkciniai sutrikimai.

40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir teisingai jas taikė, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė