cf2a4658-94f1-4dce-a757-3a68b60f5cfd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-755-426/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02485-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos skundÄ atsakovei Ugniagesių gelbėtojų profesinei sÄ jungai dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys – M.

S., I. J.. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, ir PAGD) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Ugniagesių gelbėtojų profesinės sÄ jungos 2020 m. liepos 8 d. raÅ¡tÄ Nr. UG17-68(20) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ â€œ (toliau – ir RaÅ¡tas). Nurodo, kad Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriuje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl buvusio Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų valdybos (toliau – ir KPVTV) virÅ¡ininko M.

S., Departamento KPVTV Vidaus tyrimų skyriaus virÅ¡ininkės I. J., to paties skyriaus vyriausiosios specialistės A. R. ir Departamento direktoriaus S. G. galimų tarnybinių nusižengimų. Tarnybinis patikrinimas pradėtas po to, kai VRM 2020 m. balandžio 16 d. buvo gautas Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokurorės N. U. raÅ¡tas apie galimai netinkamai Departamente atliktÄ tarnybinį patikrinimÄ dėl pareigÅ«nų M. V. ir M. K. veiksmų bei papraÅ¡yta VRM atlikti tarnybinį patikrinimÄ , siekiant įvertinti tiek Å¡ių pareigÅ«nų, tiek tarnybinį patikrinimÄ atlikusių (organizavusių) pareigÅ«nų veiksmus.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus 2020 m. birželio 22 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 56TPI-4 „Dėl PAGD pareigÅ«nų veiksmų“ (toliau – ir IÅ¡vada), kuri patvirtinta vidaus reikalų ministrės, konstatuota, jog Departamente atliktas tarnybinis patikrinimas nėra atliktas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai, patikrinimo iÅ¡vados nėra teisėtos ir pagrįstos, o pareigÅ«nai M. S. ir I. J., vizuodami IÅ¡vadÄ ir nepastebėdami jos trÅ«kumų, netinkamai atliko savo pareigas, t. y. netinkamai organizavo ir kontroliavo A.

R. atliktÄ tarnybinį patikrinimÄ , todėl konstatuota, kad tokiu bÅ«du M. S. ir I. J. padarė tarnybinį nusižengimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad M. S. ir I. J. yra Ugniagesių gelbėtojų profesinės sÄ jungos (toliau – ir UGPS) nariai, Departamentas 2020 m. birželio 29 d., praÅ¡ydamas sutikimo dėl tarnybinės atsakomybės taikymo Å¡iems pareigÅ«nams kreipėsi į UGPS, tačiau pastaroji ginčijamu 2020 m. liepos 8 d. raÅ¡tu atsisakė duoti sutikimÄ skirti tarnybines nuobaudas. Departamento įsitikinimu, UGPS nepateikė jokių argumentų, leidžiančių daryti prielaidÄ dėl tarnybinės nuobaudos ryÅ¡io su profesinės sÄ jungos veikla, o vien buvimas profesinės sÄ jungos nariu negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudÄ siekiama skirti dėl narystės profesinėje sÄ jungoje.

Å iuo atveju UGPS nepagrįstai apribojo darbdavio teisę operatyviai reaguoti į pavaldžių darbuotojų tarnybinius nusižengimus, sudarė galimybę Departamento pareigÅ«nams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponavo situacijÄ , kai priklausymas profesinei sÄ jungai tampa pranaÅ¡umu prieÅ¡ Å¡iai profesinei sÄ jungai nepriklausančius pareigÅ«nus. Atkreipia dėmesį, kad nepagrįstas UGPS teiginys dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo tik dviem pareigÅ«nams, kurie yra profesinės sÄ jungos nariai.

Departamento direktoriaus S. G. tarnybinės atsakomybės klausimas nepriskirtinas Departamento ar Departamento direktoriaus kompetencijai, todėl tai negali bÅ«ti reikÅ¡mingas motyvas UGPS pozicijai pagrįsti. Taip pat pažymi, kad Departamento direktoriaus 2020 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. TE-232 A. R., kuri nėra profesinių sÄ jungų narė, jau paskirta tarnybinė nuobauda. Todėl akivaizdu, kad tarnybinį nusižengimÄ padariusių pareigÅ«nų, nepriklausomai nuo jų narystės profesinėse sÄ jungose ar kitose organizacijose, veiksmai Departamento direktoriaus įvertinti objektyviai.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad UGPS nenurodė motyvų, leidžiančių pripažinti, jog M. S. ir I. J. tarnybines nuobaudas siekiama skirti dėl jų narystės ar veiklos profesinėje sÄ jungoje. Pripažinta, kad jie abu netinkamai atliko savo pareigas, kadangi turėjo pareigÄ nuolat kontroliuoti, kaip įgyvendinami valdybai ir skyriui pavesti uždaviniai bei vykdomos funkcijos. Skunde tvirtina, kad Å¡iuo atveju tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims siekiama skirti ne dėl jų narystės ar veiklos profesinėje sÄ jungoje, o dėl teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo.

Skunde pareiÅ¡kėjas pabrėžia, kad UGPS nėra įgaliota vertinti tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados teisėtumo ir pagrįstumo, o taip pat spręsti, kokios rÅ«Å¡ies nuobauda atitinka tarnybinį nusižengimÄ . Departamento įsitikinimu, UGPS turėjo apsiriboti tik vertinimu, ar tarnybinės nuobaudos nėra skiriamos dėl pareigÅ«nų narystės profesinėje sÄ jungoje, tačiau, nukrypdama nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos, vertino tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados pagrįstumÄ ir teisėtumÄ .

Taip pat atkreipia dėmesį, kad M. S. ir I. J. į UGPS įstojo tik 2020 m. balandžio 27 d., pradėjus tirti kitÄ jų tarnybinį nusižengimÄ , todėl akivaizdu, kad jokios aktyvios ar reikÅ¡mingos veiklos, susijusios su profesinėmis sÄ jungomis, jie nevykdė. Atsakovė Ugniagesių gelbėtojų profesinė sÄ junga su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodo, kad nagrinėdama, ar nuobauda pareigÅ«nams nėra skiriama dėl priežasčių, nesusijusių su darbinių funkcijų vykdymu, vertino faktines aplinkybes, susijusias su tariamo tarnybinio nusižengimo padarymu ir atsakomybės taikymu tik ta apimtimi ir tuo aspektu, ar yra pakankamas pagrindas tarnybinei atsakomybei taikyti.

Pažymi, kad IÅ¡vadoje pateikti siÅ«lymai, o ne įpareigojimas skirti tarnybines nuobaudas. Atsiliepime paaiÅ¡kina, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog „PareigÅ«nui gali bÅ«ti skiriama viena iÅ¡ Å¡ių tarnybinių nuobaudų“, todėl tokia formuluotė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, suteikta galimybė, o ne prievolė skirti tarnybinę nuobaudÄ . Akcentuoja, jog taikyti tarnybinę atsakomybę (skirti tarnybinę nuobaudÄ ) – iÅ¡imtinai tik vadovo, skiriančio į pareigas, kompetencija.

Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju bÅ«tent pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad Profesinės sÄ jungos nariams M. S. ir I. J. nuobaudas siekiama skirti ne dėl jų narystės Profesinėje sÄ jungoje. Pažymi, kad juridinę galiÄ A. R. atlikto tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada įgavo tik jÄ patvirtinus Departamento direktoriui S. G.. Nors IÅ¡vadoje ir konstatuota, kad Departamento direktorius netinkamai atliko savo funkcijas, tačiau nesiÅ«loma jam skirti tarnybinės nuobaudos. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad nors I.

J. ir M. S. galimai padaryti tarnybiniai nusižengimai savo turiniu yra lengvesni, nes jie tik vizavo, o ne tvirtino IÅ¡vadÄ , tačiau dėl jų Departamento direktoriui buvo siÅ«loma spręsti tarnybinės atsakomybės klausimÄ . Pažymi, kad skundo argumentai dėl nuobaudos skyrimo A. R. nėra reikÅ¡mingi, nes Å¡i pareigÅ«nė – tyrėja, o ne vadovė. Mano, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių aplinkybių, pagrindžiančių bÅ«tinybę skirti nuobaudas tik tretiesiems suinteresuotiems asmenims, todėl, atsakovės manymu, M.

S. ir I. J. yra diskriminuojami dėl narystės Profesinėje sÄ jungoje. UGPS pažymi, kad savo nesutikime skirti tarnybines nuobaudas aiÅ¡kiai pabrėžė, jog ji tik teikė motyvus savo įgaliojimų ribose. Atsakovė neanalizavo tariamai M. S. ar I. J. įvykdyto tarnybinio nusižengimo sudėties ir kitų tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodytų aplinkybių, nenurodė tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados trÅ«kumų, nesprendė nuobaudos rÅ«Å¡ies, o tik atkreipė dėmesį į objektyvias aplinkybes, kaip galėjo elgtis Departamento direktorius, siekdamas visapusiÅ¡kai įgyvendinti jam priskirtas funkcijas dėl įstaigos drausmės užtikrinimo.

Atsakovė nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad M. S. ir I. J. į UGPS įstojo tik pradėjus tirti kitÄ jų tarnybinį nusižengimÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo skunde minimas tarnybinis nusižengimas buvo baigtas tirti 2020 m. balandžio 8 d., t. y. dar iki įstojimo į UGPS. Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių esminį jo interesų pažeidimÄ pagrindžiančių įrodymų, o, prieÅ¡ingai, nesiėmė priemonių užtikrinti teisingÄ ir sÄ Å¾iningÄ tarnybinės atsakomybės pritaikymÄ .

Atsakovė mano, jog Departamento direktoriaus siekis skirti tarnybines nuobaudas M. S. ir I. J., galimai neužtikrinus teisingo ir sÄ Å¾iningo tarnybinės atsakomybės taikymo, nesurinkus galutinių objektyvių duomenų dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, iÅ¡skirtinai Å¡aliÅ¡kai interpretuojant teisės aktus yra susijęs su jų naryste Profesinėje sÄ jungoje. Tretieji suinteresuoti asmenys nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimų į skundÄ nepateikė. Teismas konstatuoja: Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Ugniagesių gelbėtojų profesinės sÄ jungos 2020 m. liepos 8 d. raÅ¡to Nr. UG17-68(20) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ â€œ, kuriuo atsisakyta duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ M.

S. ir I. J., teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais duomenimis nustatyta, kad VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius atliko tarnybinį patikrinimÄ dėl Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų valdybos Vidaus tyrimų skyriaus virÅ¡ininkės I. J. ir Departamento Kauno prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Prienų prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesio gelbėtojo (buvusio Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų valdybos virÅ¡ininko) M. S. galimo tarnybinio nusižengimo.

Vidaus reikalų ministrė Rita TamaÅ¡unienė 2020 m. birželio 23 d. patvirtino VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus 2020 m. birželio 22 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 56TPI-4 „Dėl PAGD pareigÅ«nų veiksmų“, kurioje siÅ«loma PAGD direktoriui S. G. spręsti pareigÅ«nų M. S., I. J. ir A. R. tarnybinės atsakomybės klausimÄ dėl iÅ¡vados konstatuojamosios dalies 3–5 punktuose nurodytų Å¡ių pareigÅ«nų padarytų tarnybinių nusižengimų. Departamento direktorius 2020 m. birželio 29 d. raÅ¡tu kreipėsi į Ugniagesių gelbėtojų profesinę sÄ jungÄ , nurodydamas, kad skiriant tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims reikalingas iÅ¡ankstinis profesinės sÄ jungos renkamojo organo sutikimas, todėl prašė atsakovės informuoti apie sutikimÄ ar nesutikimÄ dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo minėtiems pareigÅ«nams.

Profesinė sÄ junga 2020 m. liepos 8 d. raÅ¡tu Nr. UG17-68(20) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ â€œ atsisakė duoti sutikimÄ skirti tarnybines nuobaudas I. J. ir M. S.. PaaiÅ¡kino, kad tarnybinį patikrinimÄ , dėl kurio neva netinkamo atlikimo buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, atliko vyr. specialistė A. R., o I. J. ir M. S. iÅ¡vados projektÄ tik vizavo. Pažymėjo, kad A. R. atlikto tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada juridinę galiÄ Ä¯gijo tik jÄ patvirtinus Departamento direktoriui S. G..

Mano, kad S. G., kaip vadovui, IÅ¡vadoje tik pasiÅ«lyta atkreipti dėmesį į tarnybinio patikrinimo nustatytus trÅ«kumus, o I. J. ir M. S., nors jų neva padaryti tarnybiniai pažeidimai savo turiniu lengvesni, tačiau siÅ«loma spręsti tarnybinės atsakomybės klausimÄ . Dėl Å¡ių priežasčių nuobaudos bÅ«tų skiriamos tik dviem asmenims, kurie yra profesinės sÄ jungos nariai, kai tuo tarpu direktoriui tarnybinė atsakomybė netaikoma. Todėl manytina, kad toks skirtingas veiksmų ir turinio traktavimas liudija, jog tarnybines nuobaudas siekiama skirti tretiesiems suinteresuotiems asmenims dėl jų teisinio statuso – narystės UGPS.

PareiÅ¡kėjas su tokiu atsakovės RaÅ¡tu nesutinka ir praÅ¡o teismo jį panaikinti. Statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams profesinių sÄ jungų nariams negali bÅ«ti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sÄ jungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sÄ jungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sÄ jungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigÅ«nams profesinių sÄ jungų nariams, iÅ¡skyrus tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ vidaus tarnybos, taip pat reikalingas iÅ¡ankstinis profesinės sÄ jungos renkamojo organo sutikimas.

Profesinių sÄ jungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sÄ jungos atstovauja profesinės sÄ jungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Å ia norma profesinėms sÄ jungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti Å¡ias teises įstatymų nustatyta tvarka. Ä®statymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys negali atleisti iÅ¡ darbo darbuotojo, iÅ¡rinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sÄ jungos atstovaujamÄ jį ir (arba) valdymo organÄ laikotarpiu, kuriam jie iÅ¡rinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sÄ jungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo iÅ¡ankstinio sutikimo, o Å¡io straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, iÅ¡skyrus drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, taip pat reikalingas iÅ¡ankstinis profesinės sÄ jungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (Ä®statymo 21 straipsnio 2 dalis).

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, iÅ¡aiÅ¡kino, kad profesinėms sÄ jungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedÅ«ros pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , profesinės sÄ jungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimÄ , ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigÅ«no veiklos profesinėje sÄ jungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais.

Profesinė sÄ junga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigÅ«nui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sÄ jungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidÄ dėl tarnybinės nuobaudos ryÅ¡io su profesinės sÄ jungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti Å¡io ryÅ¡io tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sÄ junga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidÄ dėl tarnybinės nuobaudos ryÅ¡io su profesinės sÄ jungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudÄ dėl darbuotojo narystės profesinėje sÄ jungoje.

Minėtoje nutartyje konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigÅ«nams atstovaujančio organo atsisakymÄ duoti sutikimÄ paskirti tarnybinę nuobaudÄ profesinės sÄ jungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sÄ jungos atsisakymas duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ iÅ¡ esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl Å¡io pareigÅ«no veiklos profesinėje sÄ jungoje. Pažymėtina, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus ir nustatę, jog yra aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstÄ prielaidÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui dėl jo veiklos profesinėje sÄ jungoje, t. y. aplinkybių, kurios suponavo atsakovo (profesinės sÄ jungos) nuostatÄ , kad darbdavio siekis skirti tarnybinę nuobaudÄ profesinės sÄ jungos nariui yra susijęs su jo veikla profesinėje sÄ jungoje, ginant profesinės sÄ jungos narių teises, pripažįsta pagristu profesinės sÄ jungos atsisakymÄ duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2378/2012).

LVAT praktikoje pripažįstama ir tai, kad: reikalavimas dėl iÅ¡ankstinio profesinės sÄ jungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobÅ«dį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačiÄ profesinę sÄ jungÄ , tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklÄ profesinėje sÄ jungoje; Å¡ios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sÄ jungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingÄ bei nepriklausomÄ darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo institucijÄ apsauga;

Å¡i apsaugos garantija negali bÅ«ti suprieÅ¡inta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sÄ jungos renkamo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobÅ«džio priemones ta prasme, kad profesinės sÄ jungos renkamo organo nariai, palyginus su kitais Å¡ioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, bÅ«tų iÅ¡skirtinėje padėtyje ir negalėtų bÅ«ti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sÄ jungos renkamame organe (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

Remiantis LVAT 2020 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3849-968/2020 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, nagrinėjamu atveju atsakovės atsisakymo duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ teisminė patikra turi bÅ«ti atlikta tik tais aspektais, ar profesinė sÄ junga RaÅ¡te pateikė faktų, kurie leistų padaryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudÄ tretiesiems suinteresuotiems asmenims dėl jų veiklos Profesinėje sÄ jungoje. Todėl pareiÅ¡kėjas byloje turėjo teikti įrodymus, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimÄ ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudÄ tretiesiems suinteresuotiems asmenims ne dėl jų narystės bei veiklos Profesinėje sÄ jungoje.

Atsakovės teigimu, tarnybinį patikrinimÄ , dėl kurio neva netinkamo atlikimo buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, atliko A. R., o I. J. ir M. S. iÅ¡vados projektÄ tik vizavo. Nurodė, kad A. R. atlikto tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada juridinę galiÄ Ä¯gijo tik jÄ patvirtinus Departamento direktoriui S. G., tačiau jam, kaip vadovui, tik pasiÅ«lyta atkreipti dėmesį į tarnybinio patikrinimo nustatytus trÅ«kumus. Tuo tarpu dėl I. J. ir M. S. netinkamo pareigų vykdymo siÅ«loma spręsti tarnybinės atsakomybės klausimÄ , nors jų neva padaryti tarnybiniai pažeidimai savo turiniu lengvesni.

Todėl, atsakovės manymu, siekiama skirti tarnybines nuobaudas tretiesiems asmenims tik dėl jų teisinio statuso, t. y. narystės profesinėje sÄ jungoje. Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad, IÅ¡vadoje vertinant visų atsakingų asmenų veiksmus, įskaitant I. J., M. S. ir S. G., buvo konstatuota, jog tretieji suinteresuoti asmenys vizavo A. R. parengtÄ tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ . Kaip minėta, tretieji suinteresuoti asmenys dirbo Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų valdyboje, kurios uždavinys – padėti Departamento direktoriui organizuoti ir įgyvendinti Departamento bei jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų tarnybinių nusižengimų tyrimÄ , taip pat teikti Departamento direktoriui iÅ¡vadas dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo, be to, valdybos virÅ¡ininkas atsakė už valdybai pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymÄ .

IÅ¡vadoje taip pat konstatuota, kad I. J. ir M. S. padarytų tarnybinių nusižengimų kaltės forma pripažintina neatsargumu, pasireiÅ¡kusiu nerÅ«pestingumu. Nurodoma, jog M. S. vidaus tarnybos stažas – 19 metų, I. J. – 25 metai, jiems abiem nesiÅ«lyta taikyti griežčiausių nuobaudų, tačiau buvo įvertinta ir tai, kad abu pareigÅ«nai, be kita ko, turi po galiojančiÄ tarnybinę nuobaudÄ . IÅ¡ IÅ¡vados turinio matyti, kad vertinant S. G., kaip direktoriaus, netinkamÄ pareigų atlikimÄ , buvo konstatuota, kad jis taip pat padarė tarnybinį nusižengimÄ .

Jo vidaus tarnybos stažas – 26 metai, Departamento direktoriumi dirba tik nuo 2019 m. spalio 7 d., tarnybinių nuobaudų neturi. Todėl konstatuota, kad Išvada buvo patvirtinta dviejų pareigūnų (dviguba kontrolė iki vadovo) vizomis be pastabų. Tai leido S. G. manyti, jog patikrinimas atliktas tinkamai, tad vertintina, kad siekiant pažeidimų prevencijos, pakaks tik atkreipti PAGD direktoriaus dėmesį į nustatytus tarnybinio patikrinimo atlikimo trūkumus, siekiant, jog panašūs pažeidimai ateityje nepasikartotų.

Teismo vertinimu, IÅ¡vadoje detaliai apraÅ¡ytos aplinkybės ir pateiktas tikslus padarytų pažeidimų teisinis vertinimas, sprendžiant, ar skirti tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog bÅ«tų pagrindas pritarti atsakovės teiginiams dėl tarnybinės atsakomybės taikymo ne dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, o dėl I. J. ir M. S. narystės UGPS. Be to, nėra duomenų, kad faktai, kurie nurodomi kaip tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindas (t. y. objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė), bÅ«tų kaip nors susiję su pareigÅ«nų veikla Profesinėje sÄ jungoje ar atstovaujant profesinės sÄ jungos narius, ginant jų teises.

Bendro pobÅ«džio teiginiai, kad minėti pareigÅ«nai yra Profesinės sÄ jungos nariai, negali bÅ«ti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jų veikla Profesinėje sÄ jungoje. Be to, pažymėtina, jog atsakovės teiginiai, kad Departamento direktoriui nesiÅ«loma skirti tarnybinės nuobaudos, prieÅ¡ingai nei tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie yra UGPS nariai, savaime neįrodo, kad pareiÅ¡kėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudÄ I.

J. ir M. S. ne dėl IÅ¡vadoje nustatytų tarnybinių pažeidimų. Kaip minėta aukščiau, matyti, kad IÅ¡vadoje įvertintos visos aplinkybės, jų vertinimas objektyvus, aiÅ¡kus ir detalus. Papildomai pažymėtina, kad byloje apskritai nėra duomenų, jog I. J. ar M. S. bÅ«tų aktyvÅ«s Profesinės sÄ jungos nariai, užimtų pareigas jos organuose, veiktų Å¡ios sÄ jungos vardu ir pan. Taip pat akcentuotina, kad Departamento direktorius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas vidaus reikalų ministrui, todėl sutiktina su pareiÅ¡kėjo argumentais, jog Departamento direktoriaus S. G. tarnybinės atsakomybės klausimas nepriskirtinas Departamento ar Departamento direktoriaus kompetencijai.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad tarnybinė atsakomybė I. J. ir M. S. taikoma dėl netinkamo tarnybos pareigų ir funkcijų atlikimo, o ne dėl dalyvavimo profesinės sÄ jungos veikloje. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas įrodė, jog Profesinės sÄ jungos nesutikimas iÅ¡ esmės pažeidžia jo interesus, t. y., kad Profesinės sÄ jungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimÄ skirti pareigÅ«nams tarnybines nuobaudas apriboja jo, kaip darbdavio, teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes pareigÅ«nams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situacijÄ , kai priklausymas Profesinei sÄ jungai tampa pranaÅ¡umu kitų Profesinei sÄ jungai nepriklausančių Departamento pareigÅ«nų atžvilgiu.

Å iuo atveju neteisėtas Profesinės sÄ jungos sprendimas atsisakyti duoti sutikimÄ skirti pareigÅ«nams tarnybinę nuobaudÄ kliudo Departamento vadovui užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento veiklÄ , taip pat užtikrinti, kad pareigÅ«nai laikytųsi jų pareigas tarnyboje reguliuojančių teisės aktų reikalavimų. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Profesinė sÄ junga ginčijamame RaÅ¡te nepagrįstai atsisakė duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ I.

J. ir M. S., todėl pareiÅ¡kėjo Departamento skundas tenkintinas ir ginčijamas Ugniagesių gelbėtojų profesinės sÄ jungos 2020 m. liepos 8 d. raÅ¡tas Nr. UG17-68(20) naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos skundÄ patenkinti.

Panaikinti atsakovės Ugniagesių gelbėtojų profesinės sÄ jungos 2020 m. liepos 8 d. raÅ¡tÄ Nr. UG17-68(20) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ â€œ, kuriuo atsisakyta duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. S. ir I. J.. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ Teisėja RÅ«ta Miliuvienė