cf2687fd-bb62-4290-91ef-6e9c045cc0ed · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1011-1097/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14530-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų H. I. ir A. I. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai“ dėl skolos sumažinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovai H. I. ir A. I. (toliau – ieÅ¡kovai) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Civinity namai“ (toliau – atsakovė) dėl skolos sumažinimo, praÅ¡ydami sumažinti susidariusiÄ ieÅ¡kovų skolÄ atsakovei 4 572,69 Eur suma bei priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso butas ir didžioji dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra daugiabučio namo, kuriame yra Å¡is butas ir pastogė, bendrojo naudojimo patalpų administratorė. Atsakovė 2019 m. kovo 31 d. iÅ¡rašė ieÅ¡kovams PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. MP00138540 už atsakovės, kaip daugiabučio namo administratorės, suteiktas paslaugas, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo atlikti palėpės (247,67 m2 ploto) valymo darbai už 3 702,48 Eur kainÄ (be PVM). Nurodytų paslaugų suteikimo dienÄ didžioji dalis neįrengtos pastogės (244,41 m2) priklausė ieÅ¡kovams, likusi dalis – kitam asmeniui.

3. IeÅ¡kovų teigimu, atsakovės reikalavimas sumokėti už pastogės valymo darbus yra nepagrįstas, nes atsakovė, negavusi pastogės savininkų pritarimo / sutikimo, iÅ¡ asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovams priklausančios patalpos iÅ¡vežė ne Å¡iukÅ¡les, o ieÅ¡kovams priklausiusias statybines medžiagas. IeÅ¡kovai neteikė atsakovei (ar prieÅ¡ tai buvusiai daugiabučio namo administratorei UAB „Senamiesčio Å«kis“) praÅ¡ymo paÅ¡alinti daiktus iÅ¡ pastogės, tokį sprendimÄ vienasmeniÅ¡kai ir dėl ieÅ¡kovams nežinomų priežasčių priėmė atsakovė. Å iukÅ¡lių (tiksliau ieÅ¡kovams priklausiusių statybinių medžiagų) iÅ¡vežimas iÅ¡ asmenine nuosavybe priklausančių patalpų negali bÅ«ti vertinamas kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcija ir negali bÅ«ti pripažįstama, kad administratorius turi teisę spręsti, kokie daiktai turi bÅ«ti paÅ¡alinami iÅ¡ privačios nuosavybės. Daiktų paÅ¡alinimas nėra susijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais. Atsakovė nepateikė ieÅ¡kovams duomenų, galinčių pagrįsti, kad buvo priimtas sprendimas tokiems darbams atlikti. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad ieÅ¡kovai neprivalo sumokėti Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimo kainos – 4 480 Eur (su PVM).

4. IeÅ¡kovai nurodė, kad atsakovė jiems taip pat pateikė PVM sÄ skaitÄ Nr. MP00177052, kurioje, be kitų privalomų mokesčių/rinkliavų, nurodyti papildomi darbai – elektros darbai, kurių kaina atitenkanti ieÅ¡kovams priklausančiai patalpai – 92,69 Eur. IÅ¡ atliktus darbus pagrindžiančių dokumentų matyti, kad darbai buvo atlikti privačiuose butuose, todėl Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti vertinamos kaip bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros iÅ¡laidos ir ieÅ¡kovams nekyla prievolė atlyginti 92,69 Eur dydžio atliktų darbų iÅ¡laidas.

5. Bylos nagrinėjimo metu (2023 m. sausio 9 d. teismo posėdžio metu) ieškovai sumažino savo reiškiamus reikalavimus, t. y. atsisakė reikalavimo dėl 92,69 Eur skolos sumažinimo.

6. Atsakovė UAB „Civinity namai“ su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad viena iÅ¡ esminių atsakovės kaip namo administratorės pareigų yra rÅ«pintis daugiabučiu namu taip ir tokia apimtimi, kad dėl kokių nors priežasčių (tame tarpe ir butų savininkų tyčios, neatsargumo, neatidumo, nerÅ«pestingumo) nebÅ«tų pakenkta bendrosios dalinės nuosavybės objektams. Remiantis minėta nuostata, administratorius, matydamas, kad butų savininkai nesirÅ«pina savo privačia nuosavybe ir dėl to gali kilti neigiamos pasekmės bendrosios dalinės nuosavybės objektams, privalo imtis atitinkamų teisės norminiais aktais nedraudžiamų veiksmų ir priemonių, kad bÅ«tų apsaugoti bendrosios dalinės nuosavybės objektai. Daugiabučio namo administratorius negali bÅ«ti tik pasyvus butų savininkų nerÅ«pestingumo stebėtojas ir turi įvertinti, ar tam tikras butų savininkų neveikimas gali sukelti neigiamas pasekmes bendrosios dalinės nuosavybės objektams. Atsakovės teigimu, privačioje palėpėje, kurios didesnę dalį valdo ieÅ¡kovai ir kuri nėra gyvenama, buvo sukauptos statybinės atliekos. Butų savininkai, tame tarpe ir ieÅ¡kovai, dėl atliekų iÅ¡ palėpės paÅ¡alinimo buvo informuoti skelbimuose, kurie buvo patalpinti tiek fiziÅ¡kai namo skelbimų lentoje, tiek atsakovės savitarnos internetinėje svetainėje. IeÅ¡kovai per nustatytÄ terminÄ Ä¯ praneÅ¡imÄ dėl palėpės iÅ¡sivalymo nesureagavo. Be to, pareigÄ iÅ¡sivalyti palėpę ieÅ¡kovams sukelia ne administratoriaus praneÅ¡imas, o teisės norminių aktų reikalavimai, todėl atsakovės praneÅ¡imas apie pareigÄ iÅ¡sivalyti palėpę buvo tik geranoriÅ¡kas namo administratoriaus priminimas palėpės savininkams apie elementarias pareigas.

7. Atsakovė nurodė, kad atliekų, ir tuo labiau – statybinių atliekų, laikymu namo palėpėje buvo pažeidžiami Lietuvos Respublikos prieÅ¡gaisrinės saugos įstatymo reikalavimai, Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių nuostatos (daugiabučių gyvenamųjų namų, garažų, sodų bendrijų teritorijose turi bÅ«ti kontroliuojama, kad iÅ¡ gyvenamųjų namų, garažų, sodų bendrijų teritorijoje reguliariai bÅ«tų Å¡alinamos Å¡iukÅ¡lės ir kitos degios atliekos). Palėpėje laikant statybines atliekas ar net statybines medžiagas papildomai apkraunama medinė perdangos konstrukcija, dėl ko formuojasi medinių balkių įlinkiai. Be to, Å¡iuo konkrečiu atveju statybinės atliekos trukdė aptarnauti Å¡ildymo sistemos vamzdynus, o tai akivaizdus neigiamas poveikis bendro naudojimo objektams. IeÅ¡kovai nesiėmė veiksmų ir priemonių minimalizuoti galimas gaisro greito iÅ¡plitimo grėsmes (degios medžiagos (kartoninės dėžės, atliekos iÅ¡ medžio) buvo iÅ¡mėtytos bet kaip ir bet kur), o atsakovė negalėjo bÅ«ti pasyvi tokios netvarkos stebėtoja, nes dėl mažiausios kibirkÅ¡ties ar nuorÅ«kos minėtos degios medžiagos galėtų lengvai užsidegti, dėl atliekų gausos gaisras greit iÅ¡plistų ir sukeltų neatitaisomus padarinius visų butų savininkų bendram turtui, sveikatai ar net gyvybei. Atsakovė, matydama gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus daugiabučio namo palėpėje, palėpės savininkams po priminimo nevykdant gaisrinės saugos reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai, vykdydama privalomuosius gaisrinės saugos reikalavimus, inicijavo ieÅ¡kovams priklausančios palėpės iÅ¡valymÄ nuo statybinių ir kitų degių medžiagų net ir nesant ieÅ¡kovų sutikimo. Dėl Å¡ios priežasties iÅ¡laidas, susijusias palėpės iÅ¡valymu, atsakovė pagrįstai ir teisėtai paskirstė ieÅ¡kovams proporcingai jų turimai nuosavybės daliai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir nusprendė sumažinti ieÅ¡kovų atsakovei susidariusiÄ 4 480 Eur sumos (dydžio) skolÄ ; priteisė ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės 1 555 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

9. Teismas nurodė, kad nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobÅ«džio. Tai reiÅ¡kia, kad savininkas Å¡iÄ teisę gali naudoti prieÅ¡ visus asmenis (lot. erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iÅ¡ bet kurio pažeidėjo gali reikalauti paÅ¡alinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės teisės absoliutumas nereiÅ¡kia, kad Å¡i teisė negali bÅ«ti varžoma, tačiau tai gali bÅ«ti daroma tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisė suponuoja ir tam tikras savininko pareigas, ji turi bÅ«ti įgyvendinama taip, kad neprieÅ¡tarautų įstatymo nuostatoms, nepažeistų trečiųjų asmenų teisių.

10. Ä®vertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, ieÅ¡kovo A. I., Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimus, teismas sprendė, kad atsakovė, kaip namo administratorė, neturėjo teisės atlikti palėpės valymo darbus be savininko (ieÅ¡kovų) sutikimo. Ta aplinkybė, kad atsakovė paskelbė, jog bus atliekami valymo darbai, tik patvirtina, kad atsakovė ruoÅ¡iasi atlikti bendro naudojimo palėpės bei bendro naudojimo koridoriaus valymo darbus. Å iuo atveju palėpė priklausė ieÅ¡kovams nuosavybės teise, todėl gauti ieÅ¡kovų sutikimÄ prieÅ¡ atliekant valymo darbus buvo bÅ«tina. Atsakovė privalėjo su ieÅ¡kovais suderinti ir atliekamų darbų kainÄ . Teismas sprendė, kad atsakovė savavaliÅ¡kai atliko ieÅ¡kovų palėpės valymo darbus, todėl jai ir atitenka neigiamos tokių darbų pasekmės, o ieÅ¡kovai neprivalo mokėti už paslaugas, kurių neužsakė. Atsakovės teiginiai, kad palėpėje buvo degių medžiagų, nėra patvirtinti kompetentingų institucijų iÅ¡vadomis, o iÅ¡ nuotraukų matyti, kad ten buvo ir statybinių medžiagų atliekų. Å ios atliekos buvo ieÅ¡kovų nuosavybė, kurios ieÅ¡kovai neteko dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovė atliko palėpės valymo darbus be ieÅ¡kovų sutikimo, virÅ¡ydama savo, kaip namo administratorės, įstatyminius įgaliojimus, dėl ko yra pagrindas ieÅ¡kinį patenkinti ir sumažinti ieÅ¡kovų atsakovei susidariusiÄ 4 480 Eur sumos skolÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB ,,Civinity namai“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

11.1. Teismas nesilaikė savo pareigos motyvuoti bei pagrįsti priimamÄ sprendimÄ . IÅ¡ teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismo motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, formalÅ«s. Teismas nenurodė, kokiais įrodymais vadovavosi bei kokiais argumentais rėmėsi darydamas iÅ¡vadas. Teismas sprendimo visiÅ¡kai nedetalizavo, nemotyvavo, nepateikė jokių papildomų ir detalių paaiÅ¡kinimų. Teismas atmestinai iÅ¡analizavo byloje teiktus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, kurių pagrindu priėmė neteisėtÄ sprendimÄ . Teismas visiÅ¡kai nemotyvavo savo iÅ¡vados, kad apeliantė, atlikdama negyvenamosios patalpos valymo darbus, virÅ¡ijo savo įstatyminius įgaliojimus. IÅ¡ sprendimo nėra aiÅ¡ku, kokius bÅ«tent įgaliojimus apeliantė virÅ¡ijo ir kaip jos veiksmai pažeidė daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus ir konkrečiai kuriuos.

11.2. Teismas neatsižvelgė ir neanalizavo daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklÄ , prieÅ¡gaisrinės saugos ir privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų. Teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovai, kaip daugiabučio namo bendrasavininkai, privalo rÅ«pintis jiems priklausančia nuosavybe bei nekelti grėsmės kitiems daugiabučio namo bendrasavininkams, nepažeisti jų teisėtų interesų. Teismas suabsoliutino nuosavybės neliečiamumo principÄ ir nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovų reikalavimas yra pagrįstas tik dėl to, kad negyvenamosios patalpos priklausė ieÅ¡kovams nuosavybės teise, o apeliantė turėjo gauti ieÅ¡kovų sutikimÄ prieÅ¡ atliekant darbus. Å ie vieninteliai formalÅ«s teismo argumentai, kuriais remiantis teismas priėmė skundžiamÄ sprendimÄ , nėra pagrindžiami nei iÅ¡samiu ir aiÅ¡kiu materialinės teisės normų taikymu ir aiÅ¡kinimu, nei Å¡iai bylai aktualia teismų praktika.

11.3. Teismas neatsižvelgė ir neanalizavo apeliantės pateiktų fotonuotraukų, kuriose užfiksuotos negyvenamojoje patalpoje sukauptos atliekos. Nuotraukos patvirtino, kad bÅ«tent ieÅ¡kovai tokiu elgesiu (kaupdami atliekas bei jų netvarkydami) pažeidė ne tik daugiabučio namo bendrasavininkų teisėtus interesus, tačiau kėlė realiÄ grėsmę jų sveikatai, turtui ir gyvybei.

11.4. Teismas neatsižvelgė ir nenagrinėjo to, kad negyvenamojoje patalpoje yra bendro naudojimo objektas (bendra dalinė visų savininkų nuosavybė) – Å¡iluminės trasos vamzdynas, kurį privalo prižiÅ«rėti apeliantė ir kuris priklauso visiems daugiabučio namo ir kitų patalpų savininkams. IeÅ¡kovams savo palėpėje užgriozdinus šį vamzdynÄ atliekomis (statybinėmis ir kitomis), tiek apeliantei, tiek kitiems daugiabučio namo ir kitų patalpų savininkams buvo neteisėtai užkirstas kelias patekti prie bendro savininkų turto ir juo rÅ«pintis bei prižiÅ«rėti teisės aktų nustatyta tvarka. Apeliantė, matydama, kad ieÅ¡kovai nesirÅ«pina savo privačia nuosavybe (negyvenamosiomis patalpomis) ir dėl to gali kilti neigiamos pasekmės bendrosios dalinės nuosavybės objektams, privalėjo imtis atitinkamų teisės norminiais aktais nedraudžiamų veiksmų ir priemonių, kad bÅ«tų apsaugotas bendrosios dalinės nuosavybės objektas bei daugiabučio namo bendrasavininkų teisėti interesai.

11.5. Teismas nepagrįstai ir formaliai nurodė, jog tai, kad palėpėje buvo degių medžiagų, nėra patvirtinta kompetentingų institucijų iÅ¡vadomis. Teismas ignoravo liudytojo P. L. parodymus, kad negyvenamojoje patalpoje laikytos atliekos buvo pavojingos degios medžiagos. Liudytojas yra statinio techninės priežiÅ«ros specialistas (tai patvirtinantis įrodymas (atestatas) pateiktas byloje), kuris, vykdydamas statinių techninės priežiÅ«ros kontrolę, turi įgaliojimus ir kompetencijÄ spręsti dėl tokių medžiagų pavojingumo bei kylančios grėsmės kitų daugiabučio namo bendrasavininkų turtui ir sveikatai. Be to, bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas nurodė, kad palėpėje buvo seno parketo, medinių taÅ¡elių, DSP plokščių, o visuotinai žinoma, jog mediena yra itin degi medžiaga, tad apeliantė neprivalėjo papildomai nieko įrodinėti. Nereikia turėti techninių ar chemijos mokslų srities specialistų, siekiant suprasti, jog kartonas, medienos plokÅ¡tės ir kitos medienos atliekos priskiriamos itin degių medžiagų grupei. Dėl to teismas priskyrė neproporcingÄ , perteklinę įrodinėjimo naÅ¡tÄ apeliantei.

11.6. Teismas nepagrįstai nevertino apeliantės nurodytų aplinkybių, kad negyvenamoji patalpa nebuvo rakinama, į Å¡ias patalpas buvo galima laisvai patekti, o ant durų nebuvo jokios spynos. IeÅ¡kovo A. I. pasisakymai, jog jis iki negyvenamosios patalpos valymo darbų rakino minėtas patalpas, o po valymo darbų rado iÅ¡laužtÄ spynÄ /užraktÄ nėra logiÅ¡kai pagrįsti, nes apeliantės byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad jos darytos iki atliktų valymo darbų, o bÅ«tent, 2018 m. gruodžio mėn. Akivaizdu, kad apeliantė nebÅ«tų turėjusi galimybės užfiksuoti fotonuotraukų, jei Å¡ios patalpos bÅ«tų rakinamos. Be to, Å¡ių patalpų ieÅ¡kovai ir negalėjo rakinti, nes privalėjo užtikrinti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų techniniam prižiÅ«rėtojui priėjimÄ prie patalpose esančios bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos (Å¡iluminės trasos vamzdyno), kurį techninis prižiÅ«rėtojas pagal statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimų įgyvendinimo tvarkÄ apžiÅ«ri kartÄ per mėnesį.

11.7. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias daugiabučio namo administratoriaus bei namo bendrasavininkų teises ir pareigas. IeÅ¡kovai savo neteisėtu veikimu (degių atliekų kaupimu negyvenamosiose patalpose, t. y. palėpėje) ir neteisėtu neveikimu (nesiimant jokių veiksmų iÅ¡sivalyti palėpę nuo didelio kiekio degių statybinių atliekų, atlaisvinant priėjimÄ prie bendro naudojimo inžinerinės įrangos) pažeidė visų daugiabučio namo bendraturčių teises bei teisėtus interesus. Nepaisant to, kad negyvenamosios patalpos priklausė ieÅ¡kovams nuosavybės teise, tačiau ieÅ¡kovai savo veiksmais sukėlė žalos atsiradimo rizikÄ daugiabučio namo bendraturčiams ir jų gyvenimo sÄ lygomis. Be to, ieÅ¡kovai statybinėmis atliekomis užgriozdino bendrojo naudojimo objektÄ (Å¡iluminės trasos vamzdynÄ ) ir tokiu bÅ«du sudarė įstatymais draudžiamÄ neleistinÄ fizinį barjerÄ /kliÅ«tį patekti atsakovei (jos įgaliotam techniniam prižiÅ«rėtojui) prie Å¡io objekto ir užtikrinti jo priežiÅ«rÄ bei aptarnavimÄ . Dėl tokio neteisėto ieÅ¡kovų elgesio žalos atsiradimo rizika kyla ir apeliantei, kaip daugiabučio namo administratorei, nes negyvenamosiose patalpose kilus gaisrui, bÅ«tų nagrinėjamas ir vertinamas apeliantės kaip namo administratorės tinkamų funkcijų ir pareigų vykdymo klausimas.

11.8. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovams priklausanti patalpa nėra gyvenamoji, joje nėra sukurta ieÅ¡kovų privati gyvenimo erdvė. NegyvenamÄ sias patalpas ieÅ¡kovai naudojo tik kaip neleistinų (degių) statybinių atliekų laikymo vietÄ , todėl apeliantė, organizavusi Å¡iose patalpose valymo darbus, kai to nesugebėjo padaryti patys ieÅ¡kovai, veikė teisėtai ir pagrįstai ir toks atsakovės elgesys negali bÅ«ti laikomas ieÅ¡kovų nuosavybės neliečiamumo pažeidimu. IeÅ¡kovai daugiabučio namo negyvenamojoje patalpoje laikydami statybines atliekas pažeidė Lietuvos Respublikos prieÅ¡gaisrinės saugos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimÄ , Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 27.3 punkte įtvirtintÄ reikalavimÄ . Neleistina situacija ieÅ¡kovų negyvenamojoje patalpoje buvo užfiksuota fotonuotraukomis ir remiantis jomis, nesuraÅ¡ant apžiÅ«ros akto, butų ir kitų patalpų savininkai, tame tarpe ir ieÅ¡kovai, buvo informuoti apie pareigÄ iÅ¡valyti negyvenamÄ patalpÄ nuo neleistinų daiktų (atliekų). IÅ¡ fotonuotraukų aiÅ¡kiai matyti negyvenamosios patalpos apkrovimas degiomis medinėmis statybos darbų atliekomis. IeÅ¡kovas neginčijo aplinkybės, kad pateiktose fotonuotraukose užfiksuota jo negyvenamoji patalpa ir jo palikti daiktai. Tad Å¡iuo atveju pateiktos fotonuotraukos buvo pakankamas įrodymas dėl savo turinio, sÄ sajumo ir leistinumo, pagrindžiantis ieÅ¡kovų neteisėtus veiksmus. IeÅ¡kovai ignoravo jiems teisės aktų nustatytÄ pareigÄ , be to, žinodami, kad ieÅ¡kovų negyvenamosiose patalpose laikomos statybinės atliekos kelia grėsmę butų ir kitų patalpų savininkų turtiniams ir neturtiniams interesams bei techniniam prižiÅ«rėtojui trukdo patekti prie bendrojo naudojimo objekto (Å¡iluminės trasos vamzdyno), ieÅ¡kovai ignoravo jiems teisės aktuose nustatytas imperatyvias pareigas, todėl toks jų elgesys vertintinas kaip pažeidęs CK 6.263 straipsnį, rÅ«pestingumo, atidumo principus.

11.9. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad, atsižvelgiant į teisės aktus, reglamentuojančius daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teises ir pareigas, apeliantė privalėjo imtis priemonių ir veiksmų siekiant apsaugoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisėtus interesus bei daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus nuo žalos/grėsmės, užsitikrinti prie jų tinkamÄ priėjimÄ techninei priežiÅ«rai vykdyti bei įgyvendinti prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimus. Apeliantė tinkamai vykdė savo, kaip daugiabučio namo administratorės, pareigas, tinkamai informavo tiek ieÅ¡kovus, tiek ir kitus daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus (nes nebuvo aiÅ¡ku, kas konkrečiai be ieÅ¡kovų laiko statybines atliekas negyvenamojoje patalpoje) apie pareigÄ jÄ iÅ¡valyti nuo Å¡iukÅ¡lių. Tai, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, įskaitant ir ieÅ¡kovus, buvo informuoti apie pareigÄ iÅ¡sivalyti Å¡iukÅ¡les, patvirtina apeliantės pateiktas skelbimas, fotonuotraukos bei iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ vidinio apeliantės savitarnos puslapio. Taigi Å¡i informacija ieÅ¡kovams buvo tinkamai iÅ¡vieÅ¡inta, todėl jie turėjo galimybę su ja susipažinti. Apeliantė atliko visas jai teisės aktų pavestas funkcijas (nustatė, jog negyvenamosiose patalpose laikomos neleistinos degios statybinės atliekos, kurių mastas ir didelis kiekis trukdo prižiÅ«rėti bendro naudojimo objektus ir kelia jiems realiÄ grėsmę, bei ėmėsi priemonių Å¡ios grėsmės paÅ¡alinimui – organizavo degių statybinių atliekų iÅ¡vežimÄ , to nepadarius patiems ieÅ¡kovams per suteiktÄ terminÄ ). Byloje ieÅ¡kovai neįrodė, jog statybinės atliekos buvo vertingi daiktai, jokių įrodymų apie tai nepateikė ir tik deklaratyviai aiÅ¡kino apie tariamÄ statybinių atliekų vertę.

11.10. Teismas netinkamai iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ . IeÅ¡kovai, pateikdami ieÅ¡kinį, ne tik suformulavo nepagrįstÄ reikalavimÄ sumažinti pagrindinę ginčo sÄ skaitÄ , tačiau tuo pačiu prašė sumažinti apeliantės pateiktÄ kitÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. MP00177052, į kuriÄ buvo įtrauka suma už atliktus elektros darbus. Vėliau ieÅ¡kovai Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinio atsisakė. IeÅ¡kovams pareiÅ¡kus nepagrįstÄ reikalavimÄ dėl 92,69 Eur sumos, apeliantei reikėjo skirti papildomÄ laikÄ ir iÅ¡teklius rengiant ir formuojant atsikirtimus į nepagrįstÄ ieÅ¡kovų reikalavimÄ , po kurių pateikimo ieÅ¡kovai atsisakė reikalavimo dėl sumos mažinimo. IeÅ¡kovai pateikdami, o vėliau atsisakydami reikalavimo dėl sumos sumažinimo, elgėsi aplaidžiai ir nesigilino pakankamai į jiems dar iki ieÅ¡kinio pateikimo atsakovės pateiktus duomenis. Teismas privalėjo įvertinti Å¡ias aplinkybes bei sumažinti priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinio dalies atsisakymas buvo sÄ lygotas pačių ieÅ¡kovų aplaidumo, teismo sprendimu tenkintų reikalavimų suma sudaro 97,97 proc. visų pareikÅ¡tų reikalavimų (4 572,69 Eur x 100 proc. / 4 480 Eur). Dėl to teismas, tenkinęs ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, turėjo priteisti 97,97 proc. patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, tačiau teismas to nepaisė ir priteisė visas (100 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai H. I. ir A. I. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

12.1. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas nemotyvavo sprendimo. Tai, kad teismas kitaip nei apeliantė vertino byloje pateiktus įrodymus ir padarė kitas iÅ¡vadas nei apeliantė, nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimÄ . Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , o teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . IeÅ¡kovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje atsakė į pagrindinius bylai aktualius klausimus ir nėra pagrindo teismo sprendimÄ naikinti dėl formalumų.

12.2. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas nevertino aplinkybės, jog ieÅ¡kovams priklausančioje palėpėje yra Å¡ilumos trasų vamzdynas, kurį atsakovė turėjo prižiÅ«rėti. Byloje apeliantė pateikė nuotraukas, darytas tiek iki tariamų Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimo/valymo, tiek po apeliantės iniciatyva atlikto palėpės ir koridorių valymo. Tai leidžia teigti, kad apeliantė galėjo ir pateko į palėpę, todėl turėjo galimybę prižiÅ«rėti Å¡ilumos trasų vamzdynÄ . Byloje nėra duomenų, kad apeliantė valymo darbus organizavo tik dėl to, kad bÅ«tų paÅ¡alintos kliÅ«tys pasiekti Å¡ilumos trasos vamzdynÄ . Pirmosios instancijos teismo proceso metu apeliantė nekėlė klausimo dėl kliūčių patekti prie Å¡ilumos trasos vamzdyno, todėl teismas ir negalėjo pasisakyti Å¡iuo klausimu.

12.3. Teismas pagrįstai nurodė, kad nebuvo įrodyta, jog palėpėje buvo degių medžiagų. Teismas negalėjo vertinti apeliantės nurodyto liudytojo P. L. parodymų, sprendžiant dėl palėpėje buvusių daiktų pripažinimo degiomis medžiagomis, nes pats liudytojas nurodė, kad nedalyvavo, fiksuojant palėpės situacijÄ prieÅ¡ organizuojamÄ valymÄ ; kad nedalyvavo, kai buvo atliekamas tariamų Å¡iukÅ¡lių valymas; kad apie tai, kokie daiktai buvo palėpėje, sužinojo iÅ¡ buvusių kolegų. Be to, liudytojas Å¡iuo metu yra apeliantės darbuotojas, todėl pateikti liudytojo parodymai vertintini kaip Å¡aliÅ¡ki. Byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad 2018 m. buvo atliekama gyvenamojo namo apžiÅ«ra ir specialias žinias turintis asmuo, kaip kad statybos techninis prižiÅ«rėtojas, apžiÅ«rėjo patalpas bei konstatavo, kad esamos Å¡iukÅ¡lės yra pavojingos ir jas bÅ«tina paÅ¡alinti.

12.4. Teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas, atsakė į esminius byloje keliamus klausimus, todėl nėra pagrindų panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina ieÅ¡kovo teismo posėdžio metu duotus paaiÅ¡kinimus: (i) gyvenamojo namo palėpe disponavo ieÅ¡kovai, dėl ko nurodytos patalpos negali bÅ«ti vertinamos kaip bendrojo naudojimo objektas, dėl kurio valdymo, jame esančių daiktų disponavimo klausimus turėtų teisę spręsti vienaÅ¡aliÅ¡kai apeliantė; (ii) patekimas į nurodytas patalpas buvo rakinamas, todėl apeliantė be ieÅ¡kovų sutikimo neturėjo teisės į jas patekti; (iii) apeliantė savarankiÅ¡kai nusprendė, kokie daiktai yra Å¡iukÅ¡lės, nepaisant to, kad tariamų Å¡iukÅ¡lių Å¡alinimo metu buvo paÅ¡alintos ir ieÅ¡kovams priklausančios statybinės medžiagos; (iv) apeliantė nebendradarbiavo su ieÅ¡kovais, praÅ¡omos informacijos ir/ar paaiÅ¡kinimų neteikė, nors tokia pareiga ir prievolė yra numatyta įstatymo leidėjo. Teismas pagrįstai nurodė, jog byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, galinčių pagrįsti, kad buvo bÅ«tinybė patekti į ieÅ¡kovų patalpas, t. y., kad specialisto ir įstatymo nustatyta tvarka bÅ«tų konstatuota grėsmė namo bÅ«klei ir/ar butų ir kitų patalpų savininkų sveikatai.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

15. Å ioje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieÅ¡kinys: susidariusi ieÅ¡kovų skola atsakovei sumažinta 4 480 Eur dydžio suma. Apeliaciniu skundu atsakovė ginčija šį teismo sprendimÄ ir argumentuoja, kad teismas nepakankamai motyvavo skundžiamÄ sprendimÄ , neanalizavo visų apeliantės argumentų ir byloje esančios medžiagos, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias daugiabučio namo administratoriaus bei namo bendrasavininkų teises ir pareigas, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

16. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ , sudaro jungtinės veiklos sutartį arba nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalis). Å ių veiksmų neatlikus, bendrojo naudojimo objektų administratorius skiriamas (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Administratorius turtÄ administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu ir jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus nuostatos (CK 4.84 straipsnis). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, bÅ«tinus turtui iÅ¡saugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė UAB „Civinity namai“ yra paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore.

17. Pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki 2022 m. balandžio 5 d.), reglamentavimÄ , pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas). Administratorius, be kita ko, teikia namo techninės priežiÅ«ros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir Å¡ių paslaugų sÄ matai ir tarifui pritaria patalpų savininkai; jeigu bendrojo naudojimo objektų bÅ«klė kelia grėsmę jų iÅ¡likimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imasi bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos ir paÅ¡alinta grėsmė; informuoja kompetentingas institucijas (savivaldybės vykdomÄ jÄ institucijÄ ir valstybinę statybos ir statinių priežiÅ«rÄ atliekančias institucijas) apie asmenis, pažeidusius teisės aktus (6.1, 7.6, 7.7 punktai).

18. Nuosavybė turi bÅ«ti prižiÅ«rima ir naudojama taip, jog nedarytų žalos ir nekeltų grėsmės kitų asmenų turtiniams ir kitokiems interesams (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, ne kartÄ yra konstatavęs, kad nuosavybė įpareigoja. Savininkas, naudodamas savo turtÄ , su juo turi elgtis atsakingai ir rÅ«pestingai. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali bÅ«ti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus prieÅ¡prieÅ¡inti vieÅ¡ajam interesui ar kitų asmenų teisėms, laisvėms ar teisėtiems interesams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. ir kt. nutarimai).

19. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Išsamiau butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai aptarti Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 2 straipsnio 15 dalies 3 punkte, t. y. pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams.

20. Iš pateiktų bendrojo naudojimo objektų aprašo akivaizdu, kad savininkams asmeninės nuosavybės teise priklausantys butai ar kitos patalpos yra glaudžiai susiję su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais, ir be daugelio šių objektų iš viso negalėtų egzistuoti (pvz., pagrindinės namo konstrukcijos) arba jų savybės iš esmės pablogėtų (šildymo sistema ir pan.) (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2597-392/2015).

21. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis), proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui (statiniui) iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Taigi, Å¡iose normose iÅ¡ esmės iÅ¡dėstyta ta pati taisyklė, kaip ir CK 4.76 straipsnyje – kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi prisidėti prie bendrojo turto iÅ¡saugojimo ir iÅ¡laikymo. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta Å¡ios bendrosios taisyklės iÅ¡imtis, pagal kuriÄ butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti iÅ¡laidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, jog iÅ¡laidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl Å¡ių iÅ¡laidų. Antruoju atveju bÅ«tina dar viena sÄ lyga – iÅ¡laidos turi bÅ«ti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

22. Nagrinėjamu atveju apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ , kuriuo konstatuota, kad apeliantė neturėjo teisės atlikti palėpės valymo darbų be savininkų (ieÅ¡kovų) sutikimo ir nepagrįstai reikalauja už tokius darbus sumokėti. Atsižvelgiant į pirmiau aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , sprendžiant šį klausimÄ , turi bÅ«ti nustatyta faktinė aplinkybė, ar iÅ¡laidos nėra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais.

23. ReikÅ¡mingos faktinės aplinkybės nustatomos vertinant byloje pateiktus įrodymus. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ iÅ¡spręsti, t. y. atsakyti į klausimÄ , kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kuriÄ atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė, kaip namo administratorė, neturėjo teisės atlikti palėpės valymo darbus be savininko (ieÅ¡kovų) sutikimo. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovė paskelbė, kad bus atliekami valymo darbai, tik patvirtina, jog atsakovė ruoÅ¡iasi atlikti bendro naudojimo palėpės bei bendro naudojimo koridoriaus valymo darbus. Teismas nurodė, kad palėpė priklausė ieÅ¡kovams nuosavybės teise, todėl gauti ieÅ¡kovų sutikimÄ prieÅ¡ atliekant valymo darbus buvo bÅ«tina. Be to, atsakovė privalėjo su ieÅ¡kovais suderinti atliekamų darbų kainÄ .

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos teismo iÅ¡vados padarytos nukrypstant nuo įrodymų vertinimo taisyklių, neįvertinus reikÅ¡mingos įrodymų visumos, neiÅ¡tyrus svarbių faktinių aplinkybių, kurias bÅ«tina nustatyti, atsižvelgiant į pirmiau aptartÄ daugiabučio namo administravimÄ reglamentuojančių teisinių nuostatų turinį.

26. Pirma, teismas nevertino bÅ«tinos pusiausvyros tarp bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigų ir konkretaus savininko nuosavybės teisės neliečiamumo, iÅ¡ esmės apsiribodamas tik iÅ¡vada, jog palėpė priklauso ieÅ¡kovams nuosavybės teise, todėl atsakovei buvo bÅ«tina gauti ieÅ¡kovų sutikimÄ prieÅ¡ atliekant valymo darbus. Teismas neatsižvelgė į aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį turto savininkas turi prižiÅ«rėti savo turtÄ taip, jog nebÅ«tų daroma žala kitiems asmenims, o administratorius privalo užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal byloje esančius duomenis ginčo palėpė nėra atidalinta ir įrengta, t. y. iÅ¡ esmės tai yra erdvė, ribojama bendrųjų daugiabučio gyvenamojo namo stogo konstrukcijų. Å i aplinkybė yra reikÅ¡minga vertinant santykį tarp savininko teisių ir interesų bei vieÅ¡ojo intereso / kitų asmenų teisių, taip pat vertinant savininko pareigÄ turtÄ prižiÅ«rėti ir remontuoti, kad Å¡is turtas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus. Taigi, teismas iÅ¡ esmės neatskleidė, kas turėtų bÅ«ti atsakingas už neatidalintoje palėpėje esančių konstrukcijų priežiÅ«rÄ ir atitiktį teisės aktų reikalavimams, kokios yra tokios palėpės savininkų pareigos įvertinus bÅ«tinybę užtikrinti stogo ir kitų bendrųjų konstrukcijų tinkamÄ bÅ«klę, taip nukrypdamas nuo Å¡iuo klausimu suformuotos teismų praktikos.

27. Antra, iÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog jose užfiksuoti įvairÅ«s daiktai – polistireninio putplasčio gabalai, kartoninės dėžės, plastikinės plėvelės, medinės lentos ir kt. IeÅ¡kovų teigimu, tai yra statybinės medžiagos, kurias jie sandėliavo palėpėje, tuo tarpu atsakovė teigia, jog tai yra atliekos, kurios kelia gaisro kilimo rizikÄ daugiabučiame name. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ nurodė, jog iÅ¡ nuotraukų matyti, kad palėpėje buvo statybinių medžiagų atliekų ir Å¡ios atliekos buvo ieÅ¡kovų nuosavybė. Be to, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog aplinkybė, kad palėpėje buvo degių medžiagų, nėra patvirtina kompetentingų institucijų iÅ¡vadomis, todėl atmetė atsakovės argumentÄ dėl bÅ«tinybės paÅ¡alinti degias medžiagas iÅ¡ palėpės. Taigi, teismas iÅ¡ esmės netyrė, ar fotografijose užfiksuoti daiktai yra atliekos (Å¡iukÅ¡lės), ar ieÅ¡kovams priklausantis turtas, bei ar Å¡ių daiktų buvimas palėpėje gali lemti didesnę gaisro kilimo rizikÄ . Netyręs ir nenustatęs Å¡ių aplinkybių, teismas negalėjo visapusiÅ¡kai nustatyti, ar atsakovės pasirinktas elgesio modelis, t. y. palėpėje esančių daiktų iÅ¡vežimas, buvo protingas ir proporcingas, atsižvelgiant į bÅ«tinybę užtikrinti saugų pastato eksploatavimÄ .

28. Trečia, teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taros tarp Å¡alių argumentų dėl palėpės (ne)rakinimo, t. y. ieÅ¡kovų teigimu palėpė buvo rakinama, o atsakovė spynÄ nupjovė ir, įėjusi į palėpę, iÅ¡vežė joje esančius daiktus; atsakovės teigimu, palėpė nebuvo rakinama, nes joje buvo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė turi prižiÅ«rėti. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo, teismas apskritai dėl Å¡ios aplinkybės motyvuojamoje sprendimo dalyje nepasisakė. Tinkamas Å¡ios aplinkybės atskleidimas bÅ«tinas siekiant visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti bylos medžiagÄ bei santykį su atsakovės veiksmų proporcingumu, kaip nurodyta Å¡ios nutarties 27 punkte. Kartu tai reikÅ¡minga sprendžiant dėl atitinkamų daiktų (galimai degių) sandėliavimo ginčo palėpėje saugumo, įvertinus atsitiktinių asmenų patekimo į patalpas rizikÄ .

29. Ketvirta, byloje nebuvo nustatyta, ar atsakovės atlikti darbai ir patirtos iÅ¡laidos, kurios įtrauktos į ieÅ¡kovams iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ , yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais. Teismas nesiaiÅ¡kino, ar pagal aktualų teisinį reglamentavimÄ tokie darbai gali bÅ«ti pripažinti privalomaisiais darbais, kuriems atlikti nėra bÅ«tinas savininkų (ieÅ¡kovų) sutikimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustačius Å¡ios aplinkybės, negalima konstatuoti, ar ieÅ¡kovų reikalavimai yra pagrįsti.

30. Penkta, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, skolos dydis yra grindžiamas 2019 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. MP00138540 bei atliktų darbų aktu Nr. SU-DA-18-12-0793. Minėtuose dokumentuose nurodoma, kad palėpės valymas (Å¡iukÅ¡lių valymas, patalpų valymas, dezinfekavimas ir netiesioginės iÅ¡laidos) su PVM sudaro 4 480 Eur. Teismas netyrė, kokius (kokios apimties) konkrečiai darbus atsakovė atliko ir kiek kiekvienas iÅ¡ jų kainavo, ar Å¡ias iÅ¡laidas sudarė tik ginčo palėpėje atlikti darbai ir ar toks iÅ¡laidų dydis apskritai yra pagrįstas.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendimo rezoliucinė dalis nėra tiksliai suformuluota – nurodoma, jog sumažinama ieÅ¡kovų atsakovei susidariusi 4 480 Eur dydžio skola, tačiau nėra aiÅ¡ku, koks yra visas skolos dydis, t. y. nuo kokios sumos mažinama skola. Toks teismo sprendimo rezoliucinės dalies formulavimas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinio aiÅ¡kumo reikalavimo, kuris reiÅ¡kia, kad teismo sprendimai turi bÅ«ti suprantami ir aiÅ¡kÅ«s, lingvistiÅ¡kai ir teisiÅ¡kai korektiÅ¡ki. Be to, tokia rezoliucinė sprendimo dalis gali sukelti procesinių kliūčių vykdymo procese, t. y. sprendžiant vykdomojo dokumento formulavimo ir iÅ¡davimo klausimÄ .

32. Apibendrinant konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė visų į bylÄ pateiktų įrodymų visumos ir nenustatė reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovės, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorės, teise (arba tokios teisės neturėjimu) iÅ¡vežti daiktus iÅ¡ ieÅ¡kovams priklausančios palėpės, taip pat su tokio iÅ¡vežimo kaÅ¡tais. NeiÅ¡tyrus Å¡ių reikÅ¡mingų aplinkybių, nėra galimybės įvertinti ieÅ¡kiniu keliamų reikalavimų pagrįstumo.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų (ne)pakankamumo

33. Teismo sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Å ie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamÄ sprendimÄ , t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

35. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo naÅ¡ta, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016 22 punktÄ ).

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ ir teismų praktikÄ , iÅ¡ dalies pritaria apeliacinio skundo argumentui, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas. IÅ¡ sprendimo turinio nėra aiÅ¡ku, kokius įgaliojimus apeliantė virÅ¡ijo ir kaip jos veiksmai pažeidė daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus, koks yra bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus teisių ir pareigų santykis su konkretaus savininko nuosavybės teisės gynimu. Be to, nėra paÅ¡alintos aukščiau nurodytos prieÅ¡taros, nepakankamai atskleista bylos esmė. Vis dėlto, nėra pagrindo konstatuoti visiÅ¡ko motyvų nebuvimo, nes teismas, argumentuodamas sprendimÄ , jį grindė nuosavybės teisės reikÅ¡me bei gynimu. Dėl to nenustatyta sÄ lygų spręsti esant CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintÄ teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ .

Dėl procesinės bylos baigties

37. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai Å¡ių pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , turi bÅ«ti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iÅ¡ ko ir kokia tvarka turi bÅ«ti iÅ¡reikalaujama, ar jų reikalavimas iÅ¡ esmės nereiÅ¡kia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o pats apeliacinės instancijos teismas negali to padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino pirmiau aptartų reikÅ¡mingų aplinkybių, susijusių su palėpės iÅ¡valymo aplinkybėmis. Nenustačius Å¡ių reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių Å¡iuo atveju neatskleista bylos esmė. Ä®vertinus nurodytÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino reikÅ¡mingas nustatytinas faktines aplinkybes, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį ir pobÅ«dį, negalima Å¡ių klausimų iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

39. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neiÅ¡nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Å iuo atveju dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų bei vertintinų įrodymų bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡tų jos nagrinėjimÄ reikÅ¡minga apimtimi iÅ¡ naujo, o po jos iÅ¡sprendimo bÅ«tų suvaržyta Å¡alių teisė į apeliacijÄ , todėl yra pagrindas perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

40. Atsižvelgiant į nurodytÄ , teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl visų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, nes tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡ naujo, spręstinas klausimas dėl byloje pareikÅ¡tų reikalavimų (ne)pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs galutinio teismo procesinio sprendimo, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima nustatyti, kuri Å¡alis laimėjo ginÄÄ byloje, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje dėl procesinių klausimų iÅ¡sprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).

42. Atsižvelgiant į nurodytÄ , teisėjų kolegijai nusprendus, kad byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo spręs bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėsiantis teismas, atsižvelgdamas į galutinę procesinę bylos baigtį.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Rūta Latvelė

Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

Tatjana Žukauskienė