cf2626f7-0c2d-4eec-a1ec-b0e2e29b6a38 · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2S-148-278/2022 Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00416-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.5.1; 3.3.2.1 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 8 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-822-504/2017 pagal pareiškėjo V.

S. skundą dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Pareiškėjas V. S. teismui nurodė, kad 2017 m. balandžio 26 d. civilinėje byloje Nr. 2YT-822-504/2017 buvo priimta nutartis pakeisti antstolės 2017 m. vasario 23 d. patvarkymą Nr. S-17-115-5063, nurodant, jog patvarkyme nurodyta suma (3 299,95 Eur) išieškotina nukreipiant išieškojimą į skolininko lėšų sumą, viršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą. Teigė, kad antstolė vykdo išieškojimą iš priteistų jam už netinkamas kalinimo sąlygas lėšų 100 proc..

Prašė išaiškinti 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą, nurodant iš kokių lėšų ir kokį procentą antstolė gali vykdyti išieškojimą; ar yra tokios lėšos, kurias antstolis gal areštuoti 100 proc.. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2022 m. sausio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. S. prašymą ir jį persiuntė antstolei.

3. Teismas sprendė, kad pareiškėjas iš esmės skundžia antstolės veiksmus dėl vykdomo išieškojimo iš jo piniginių lėšų. Darė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė, kad su skundu būtų kreipęsis į antstolę.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas skundą dėl antstolės veiksmų padavė tiesiogiai teismui, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 510 straipsnio 2 dalies numatyto imperatyvo – skundų dėl antstolio veiksmų pateikimo tvarkos.

5. Nurodė, kad nesutikdamas su antstolio procesiniais veiksmais, skundą pareiškėjas turi pateikti konkrečiam antstoliui, o antstoliui visiškai ar iš dalies atsisakius tenkinti skundą, pats antstolis skundą, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje numatytą atvejį, kartu su patvarkymu ir vykdomąją byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. III. Atskirojo skundo argumentai 6. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. S. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. sausio 3 d. nutartį.

Nurodo, kad jam nėra aiški 2017 m. balandžio 26 d. nutartis, todėl prašė ją paaiškinti bei atsakyti į klausimus, susijusius su minėtos teismo nutarties vykdymu, tačiau antstolės veiksmų neskundė. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalies, 338 straipsnio nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų ar pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

8. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. S. prašymą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas V. S. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu išaiškinti 2017 m. balandžio 26 d. teismo nutartį, kuria iš dalies buvo tenkintas jo skundas dėl antstolės I. B. veiksmų, vykdant išieškojimą iš jam priklausančių lėšų. Nustatyta, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, konstatavęs, kad pareiškėjas iš esmės skundžia antstolės veiksmus, tačiau nesilaikė įstatymo nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 510 straipsnis, 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atskiruoju skundu pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti prašymą, nes antstolės veiksmų jis neskundžia, o prašo teismo išaiškinti 2017 m. balandžio 26 d. nutartį.

10. Civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; ir kt.).

Tačiau teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011). Dėl paminėto konstatuotina, kad teismo procesinio sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas.

11. Vertinant apelianto argumentus, matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui nėra aiški 2017 m. balandžio 26 d. teismo nutartis dėl antstolės vykdomo išieškojimo iš jo gautų lėšų, tačiau teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo prašymą, nesprendė klausimo dėl 2017 m. balandžio 26 d. nutarties išaiškinimo galimumo/negalimumo, konstatuodamas, jog pareiškėjas iš esmės skundžia antstolės veiksmus ir prašymą persiuntė antstolei. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad minėta teismo išvada nėra pagrįsta.

12. Kaip minėta teismas atsisakė priimti prašymą, nustatęs, kad pareiškėjas iš esmės skundžia antstolės veiksmus, tačiau iš nutarties ir prašymo matyti, kad pareiškėjas pirmu punktu prašė išaiškinti nutartį, todėl teismui kilus abejonių dėl pareiškėjo prašymo reikalavimo apimties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas turėjo teisę taikyti prašymo trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis), nes pareiškėjo prašymas gali būti susijęs ne tik su antstolės veiksmų vertinimu, tačiau ir su minėtos nutarties išaiškinimu. Įvertinus bylos duomenis, konstatuoti, kad teismas teisingai išsprendė prašymo priėmimo klausimą nėra pagrindo.

13. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

14. Dėl paminėto skundžiama nutartis naikintina ir prašymo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti ir prašymo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teisėja Birutė Valiulienė