cf238c57-3cc4-4ac8-94ea-1dbf348ca9b5 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                               Nuorašas:Pranešėjas Arūnas Kisielius                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-422-315/2017 Teisėja Miglė Suchankienė                                                    Teisminio proceso Nr.1-01-1-25816-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.5; 1.1.8.10.3; 1.2.14.3.2.2; 1.2.4.1.1; (S) 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.4.4.                          VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 7 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡teisėjų Daivos Kazlauskienės, ArÅ«no Kisieliaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jurgitos Kolyčienės,sekretoriaujant Daliai Kanopienei,dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai,nuteistajam I. T., jo gynėjai advokatei Loretai Paulavičienei,nuteistajam V. K., jo gynėjui advokatui Jonui Pliugžmai,nukentėjusiajam A. J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų I.

T. (I. T.) ir V. K. (V. K.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo: I. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016-06-06. V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam 3 (trejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, paskiriant 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, V.

K. paskirtos bausmės subendrintos iÅ¡ dalies sudedant, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir V. K. nustatyta galutinė subendrinta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016-06-06 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausmės dalis.Nukentėjusiojo A.

J. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iÅ¡ dalies, priteisiant solidariai iÅ¡ kaltinamųjų I. T. ir V. K. 20 000 (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių) Eur nukentėjusiojo A. J. naudai neturtinei žalai atlyginti ir 419 (keturis Å¡imtus devyniolika) Eur turtinei žalai atlyginti.IÅ¡ kaltinamųjų I. T. ir V. K. nukentėjusiojo A. J. naudai solidariai priteista A. J. 700 (septynių Å¡imtų) Eur iÅ¡laidos advokatui už jo atstovavimÄ , dokumentų paruoÅ¡imÄ byloje pagal pateiktÄ pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 868307.

             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės I. T., iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. K., tikslu, panaudojant fizinį smurtÄ , pagrobti svetimÄ turtÄ , vienam iÅ¡ jų 2016 m. birželio 1 d. 09:04 val. iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajam A. J. į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiÅ«lius pirkti „VW Passat“ markės automobilį už 250 Eur, susitarė susitikti aprodyti automobilį nukentėjusiajam tÄ pačiÄ dienÄ vakare Dvarčionyse prie autobusų žiedo, o nukentėjusiajam A.

J. apie 19.30 val. nuvykus į sutartÄ vietÄ ir važiuojant Kairėnės 1-Ä ja g., Vilniuje, juos sutikus, V. K. sėdo į nukentėjusiojo automobilio „Ford Galaxy“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę sėdynę už vairuotojo, o I. T. atsisėdo į galinę sėdynę Å¡alia bei nurodė nukentėjusiajam važiuoti toliau gatve, kur pavažiavus apie 50 metrų ir važiuojant miÅ¡ko masyve esančia Kairėnės 1-Ä ja g., Vilniuje, I. T. daiktu, panaÅ¡iu į geležinį strypÄ , kaklo srityje prispaudė nukentėjusįjį prie sėdynės, dėl to, nukentėjusiajam sustabdžius automobilį, I.

T. nurodė V. K. lipti iÅ¡ automobilio, iÅ¡imti automobilio užvedimo raktelį, atimti telefonÄ . V. K. lipant iÅ¡ automobilio, nukentėjusysis kaire ranka sudavė I. T. į veido sritį, po ko nukentėjusysis spyrė koja prie jo priėjusiam V. K. bei sudavė jam ranka smÅ«gį, tada V. K. tyčia sudavė nukentėjusiajam į kaklo sritį vienÄ smÅ«gį daiktu, panaÅ¡iu į peilį, tačiau nukentėjusiajam iÅ¡trÅ«kus ir pabėgus iÅ¡ įvykio vietos, iÅ¡ automobilio „Ford Galaxy“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė 419 Eur vertės planÅ¡etinį kompiuterį „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini). Å ie I. T. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.V. K., iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininku grupe kartu su I. T., tikslu panaudojant fizinį smurtÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , vienam iÅ¡ jų 2016 m. birželio 1 d. 09:04 val. iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. 868458214 paskambinus nukentėjusiajam A. J. į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Nr. 867133657 ir pasiÅ«lius pirkti „VW Passat“ markės automobilį už 250 Eur, susitarė susitikti aprodyti automobilį nukentėjusiajam tÄ pačiÄ dienÄ vakare Dvarčionyse prie autobusų žiedo, o nukentėjusiajam A.

J. apie 19.30 val. nuvykus į sutartÄ vietÄ ir važiuojant Kairėnės 1-Ä ja g., Vilniuje, juos sutikus, V. K. sėdo į nukentėjusiojo automobilio „Ford Galaxy“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę sėdynę už vairuotojo, o I. T. atsisėdo į galinę sėdynę Å¡alia bei nurodė nukentėjusiajam važiuoti toliau gatve, kur pavažiavus apie 50 metrų ir važiuojant miÅ¡ko masyve esančia Kairėnės 1-Ä ja g., Vilniuje, I. T. daiktu, panaÅ¡iu į geležinį strypÄ , kaklo srityje prispaudė nukentėjusįjį prie sėdynės, dėl to, nukentėjusiajam sustabdžius automobilį, I.

T. V. K. nurodė lipti iÅ¡ automobilio, iÅ¡imti automobilio užvedimo raktelį, atimti telefonÄ . V. K. lipant iÅ¡ automobilio nukentėjusysis kaire ranka sudavė I. T. į veido sritį, po ko nukentėjusysis spyrė koja prie jo priėjusiam V. K. bei sudavė jam ranka smÅ«gį, tada V. K. tyčia sudavė nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį daiktu panaÅ¡iu į peilį į kaklo sritį, tuo padarydamas A. J. kaklo durtinę – pjautinę žaizdÄ su gerklų kiauryminiu sužalojimu, t. y. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A.

J. sveikatÄ . Be to, pabėgus nukentėjusiajam iÅ¡ įvykio vietos, iÅ¡ automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė 419 Eur vertės planÅ¡etinį kompiuterį „Samsung“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Å ie V. K. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, BK 135 straipsnio 1 dalį.             II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai Apeliaciniu skundu nuteistasis I. T. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti, kaip nepadariusį nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, bei atmesti nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį.

Nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , netinkamai įvertino įrodymus ir tai lėmė neteisingo nuosprendžio priėmimÄ . Baudžiamojoje byloje liko nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai tarp esminių bylos aplinkybių, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas rėmėsi prielaidomis.Nurodo, kad apelianto kaltę pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės grindžia subjektyviais nukentėjusiojo A. J. parodymais, kuriuos teismas pripažino pakankamais įrodymais apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai:

1) parodymų atpažinti protokoluose užfiksuoti duomenys;

2) liudytojais apklaustų policijos pareigūno P. K. ir tyrėjos E. M. parodymai;

3) Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. sausio 20 d. specialisto odorologinio tyrimo išvada Nr. 140-(3061)-lS1-450;

4) specialistės A. V. apklausos duomenys;

3) liudytojo Å . M. parodymai;

4) policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys;

5) mobiliojo ryÅ¡io iÅ¡klotinių analizės duomenys. Teismas iÅ¡vadas dėl I. T. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme nepagrįstai grindė ir tuo, kad atvykus policijos pareigÅ«nams, I. T. bandė slėptis.Apeliantas nesutinka, su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklÅ«s. Pažymi, kad nusikaltimas vyko labai trumpai, t. y. apie 5 min., todėl tikėtina, jog nuketėjusysis galėjo sÄ Å¾iningai klysti dėl I. T. tapatybės, juo labiau, kad nusikaltimas vyko dinamiÅ¡kai ir trumpai, o jaunesnis užpuolikas, identifikuojamas kaip I.

T., visÄ laikÄ buvo nukentėjusiajam už nugaros.Teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, kad jis tvirtai atpažino I. T., kaip jį užpuolusį asmenį, neatsižvelgė į bylos duomenis, kurie Å¡iems parodymams prieÅ¡tarauja ir Å¡ių prieÅ¡taravimų byloje nepaÅ¡alino. Teismas nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti jį užpuolusį asmenį, nenurodė ypatingų I. T. asmens požymių.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis negalėjo tiksliai nurodyti jį užpuolusio jaunesnio asmenis identifikuojančių požymių, asmens atpažinimas iÅ¡ nuotraukų, nagrinėjamu atveju buvo aiÅ¡kiai neracionalus ir netikslingas.Teismas nepaÅ¡alino liudytojo P. K. ir liudytojos E. M. parodymų prieÅ¡taravimų dėl procesinio veiksmo - I. T. fotografavimo teisėtumo. Teigia, jog byloje iÅ¡liko nepaÅ¡alinta abejonė, kad I. T. atvaizdas pareigÅ«no P. K. galėjo bÅ«ti iÅ¡siųstas su nukentėjusiuoju susijusiam asmeniui ir parodytas nuketėjusiajam prieÅ¡ procesinio veiksmo - parodymo atpažinti gyvai atlikimÄ .

Pažymi, kad atliekant atpažinimo veiksmus, jis buvo su antrankiais, t. y. jis turėjo išskirtinę savybę, palyginti su kitais parodytais atpažinti asmenimis. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl kito apelianto argumento, jog 2016 m. birželio 6 d. asmens parodymo atpažinti procesinio veiksmo atlikime dalyvavę kiti asmenys, labai skyrėsi nuo I. T. savo išvaizda. Pažymi, kad nuketėjusysis atpažinime niekur nenurodė, kad atpažino I. T. iš jį identifikuojančio tamsaus gymio, taip pat nenurodė veido nubrozdinimų.Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė I.

T. abejones dėl lyginamųjų pavyzdžių paėmimo odorologiniam tyrimui teisėtumo ir jų saugojimo aplinkybių. Pažymi, kad teismas netenkino I. T. gynėjos prašymo apklausti byloje įvykio vietoje mėginius paėmusio Kriminalistinių tyrimo centro specialisto G. K., todėl visos abejonės kilusios dėl kvapo pėdsakų, paimtų iš automobilių, turi būti aiškinamos I. T. naudai. Odorologinio tyrimo išvadoje kategoriškai teigiama, kad nuo automobilio Ford Galaxy galinės keleivio sėdynės kairės pusės sėdimos dalies rastas I.

T. kvapas, o galinės keleivio sėdynės deÅ¡inės pusės sėdimos dalies rastas V. K. kvapas. Tokios iÅ¡vados akivaizdžiai prieÅ¡tarauja bylos faktiniams duomenims ir apkaltinamajame nuosprendyje nurodytam nusikalstamos veikos mechanizmui, kur yra nurodyta, kad I. T. sėdėjo automobilio deÅ¡inėje pusėje, o V. K. kairėje pusėje. Tokį nusikalstamos veikos mechanizmÄ viso proceso metu nurodė ir nukentėjusysis. Apeliantas teigia, jog byloje yra duomenų, kad paimant kvapų pėdsakus, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, todėl 2017 m. sausio 20 d. odorologinio tyrimo iÅ¡vada negali bÅ«ti pripažinta leistinu įrodymu byloje.Apelianto manymu, teismas nepagrįstai atmetė liudytojų S. T., T.

T. ir A. P. parodymus, kuriais patvirtinama kaltinamojo alibi, ir jais nesivadovavo priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį. Å ie liudytojai ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso metu nuosekliais parodymais patvirtino, jog 2016 m. birželio 1 d. nusikaltimo padarymo metu I. T. buvo savo namuose. Teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl visos eilės I. T. teisinančių duomenų bei apkaltinamajame nuosprendyje nemotyvavo, kodėl jais nesivadovavo.Apeliantas taip pat nesutinka su priteistu civiliniu ieÅ¡kiniu.

Nurodo, kad teismas, nepagrįstai tenkino nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį turtinės žalos atlyginimo dalyje, nesant neginčijamai nustatytai aplinkybei, kad iÅ¡ nuketėjusiojo automobilio Ford Galaxy įvykio metu buvo pagrobtas 419 Eur vertės planÅ¡etinis kompiuteris „Samsung“. Å iÄ aplinkybę proceso metu patvirtino tik nukentėjusysis.Taip pat, apelianto manymu, teismo apkaltinamajame nuosprendyje iÅ¡dėstyti motyvai dėl neturtinės žalos yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

Teismo nustatytas neturtinės žalos dydis aiÅ¡kiai neatitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo kriterijų, bÅ«tinų nustatant neturtinės žalos dydį. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas nevertino ir neatsižvelgė į nuketėjusiojo sužalojimo pasekmes ir jų įtakÄ tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui, vertinant jas ateities požiÅ«riu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimÄ , kas yra vienas iÅ¡ svarbiausių neturtinės žalos nustatymo kriterijų.

Priteistos neturtinės žalos suma yra aiÅ¡kiai per didelė. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendį panaikinti ir jį pagal BK 135 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti. Naujai paskirtÄ bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti mažesnę galutinę laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis taip pat praÅ¡o sumažinti priteistos žalos sumÄ .Nuteistasis V. K. nurodo, kad jis kÅ«no sužalojimo nukentėjusiajam nepadarė, nes peilio ar kito duriamojo daikto neturėjo.

V. K. manymu, apylinkės teismas netinkamai subendrino jam paskirtas bausmes. Be to, nėra nurodyta, kokia bausme jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu, todėl nėra aiÅ¡ku, kokia bausmių dalis jas bendrinant buvo pridėta. Taip pat, nuteistojo nuomone, byloje jokiais duomenimis nepagrįsta nukentėjusiajam tariamai padaryta 20 000 Eur dydžio neturtinė žala. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji I. T. ir V. K. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusysis prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį nepakeistÄ .

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Nuteistųjų I. T. ir V. K. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo teismų praktikos, nevisapusiškai įvertino aplinkybes, turinčias reikšmės žalos dydžio nustatymui, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas, sumažinant solidariai iš nuteistųjų I.

T. ir V. K. nukentėjusiajam A. J. priteistÄ neturtinės žalos dydį. Dėl nuteistojo I. T. apeliacinio skundo argumentų Nepagrįstas I. T. apeliacinio skundo argumentas, jog jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje.Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpÄ arba panaudojęs ginklÄ , peilį ar kitÄ specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ . Kvalifikuojant veikÄ pagal BK180 straipsnio 2 dalį bÅ«tina įrodyti bent vienÄ veikÄ kvalifikuojančių požymių, t. y.

įsibrovimÄ Ä¯ patalpÄ arba ginklo, peilio ar kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimÄ .Nukentėjusysis A. J. ikiteisminio tyrimo metu, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacine tvarka nuosekliai aiÅ¡kino, kad jis 2016 m. birželio 1 d. su nuteistaisiais susitiko, nes ketino iÅ¡ pastarųjų įsigyti transporto priemonę VW Passat. Jį I. T. ir V. K. pasitiko soduose prie pagrindinio kelio. V. K. atsisėdo ant užpakalinės keleivio sėdynės už nukentėjusiojo, I.

T. atsisėdo deÅ¡inėje pusėje. I. T. nukentėjusiajam nurodė automobiliu grįžti atgal į sodus. Pavažiavus maždaug 50 m. jis metaliniu strypu prirėmė nukentėjusiojo kaklÄ prie sėdynės ir jį smaugė. I. T. nurodė V. K. iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, paimti transporto priemonės raktelius ir A. J. telefonÄ . Nukentėjusysis I. T. kairės rankos kumščiu trenkė į veidÄ ir iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Tuo metu prie jo pribėgo V. K.. A. J. pastarajam įspyrė, nuteistasis nuo smÅ«gio nukrito.

Kai jis pakilo, A. J. V. K. kumščiu trenkė į veidÄ , o nuteistasis rankoje turėtu peiliu smogė jam į kaklÄ . Nukentėjusysis pradėjo bėgti ir Å¡auktis pagalbos (t. 1, b. l. 116-118, 119-121, 122-124, t. 3, b. l. 193-197, t. 4, b. l. 175-176). Tokį nukentėjusiojo aiÅ¡kinimÄ patvirtina pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirti ir aptarti objektyvÅ«s bylos faktiniai duomenys. Nukentėjusysis A. J. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu I. T. tvirtai atpažino iÅ¡ Å¡ukuosenos, skruostų, nosies, lÅ«pų ir kitų veido bruožų (t. 2, b. l. 40-43).

BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka nukentėjusysis A. J. patvirtino, kad, nors jis nukentėjusiuosius įvykio vietoje matė trumpai ir nepastebėjo I. T. veide buvusios įpjovos, tačiau pastarÄ jį atpažino pagal plaukus ir veido bruožus, todėl yra visiÅ¡kai įsitikinęs, kad nusikaltimo padaryme dalyvavo bÅ«tent I. T. (t. 4, b. l. 166). IÅ¡ 2016 m. birželio 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad nukentėjusiajam be nuteistojo I. T. nuotraukos buvo pateiktos dar trys vyriÅ¡kos lyties asmenų nuotraukos, kurie savo iÅ¡oriniais požymiais nėra visiÅ¡kai nepanaÅ¡Å«s (t. 2, b. l. 40-43).

Todėl abejoti atlikto procesinio veiksmo patikimumu nėra pagrindo. Be to, nukentėjusysis A. J. I. T. atpažino ir pastarÄ jį parodžius tarp kitų asmenų iÅ¡ bendrų veido bruožų, veido formos, ausų, žandų formos (t. 2, b. l. 45-48). I. T. nurodė, kad jis vienintelis iÅ¡ per stiklÄ atpažįstamų asmenų buvo su antrankiais, tačiau nukentėjusysis A. J. patvirtino, kad jis nematė, jog kuris nors iÅ¡ atpažįstamųjų buvo su antrankiais (t. 3, b. l. 197).Tai, kad asmuo nebuvo parodytas atpažinti su uždėtais antrankiais, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja vyr. tyrėja E. M. (t. 4, b. l. 61).

Nors nuteistasis I. T. aiÅ¡kino, kad jį nukentėjusysis atpažino, nes tyrėjas mobiliuoju telefonu A. J. ar pastarojo artimiesiems atsiuntė jo nuotraukÄ , tačiau šį nuteistojo aiÅ¡kinimÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kategoriÅ¡kai paneigė liudytojai E. M. ir P. K.. Liudytojas vyr. tyrėjas P. K. paaiÅ¡kino, kad jis iÅ¡ tiesų mobiliojo ryÅ¡io telefonu po sulaikymo nufotografavo I. T., nes pagal vidinę instrukcijÄ sulaikytų asmenų nuotraukos siunčiamos į VPK, kur sudaroma paros suvestinė, tačiau jokiu bÅ«du ne A.

J. ar kitiems asmenims (t. 4, b. l. 52). Be to, nukentėjusysis A. J., bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodytas katalogas, su asmenų nuotraukomis. Pastarasis nuteistÄ jį I. T. atpažino pervertęs didelę dalį katalogo (t. 3, b. l. 197). Esant aptartiems duomenims, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo I. T. skundo argumentas, kad nukentėjusysis jį atpažino pagal tyrėjo atsiųstÄ nuotraukÄ , niekuo nepagrįstas. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad jis I.

T. įsiminė ne tik iÅ¡ veido bruožų, sudėjimo, bet ir iÅ¡ jų dėvimų rÅ«bų: kelnių, kedų. Tokio stiliaus rÅ«bus pastarasis dėvėjo ir teisiamojo posėdžio metu (t. 3, b. l. 195). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentėjusysis su nuteistaisiais I. T. ir V. K. susitiko Å¡viesiu paros metu, su jais bendravo, kol pastarieji įsėdo į transporto priemonę ir jo atžvilgiu pradėjo naudoti smurtÄ , todėl abejoti pastarojo aiÅ¡kinimu, kad jis gerai įsidėmėjo jį užpuolusius asmenis ir juos gali tvirtai atpažinti, apylinkės teismas neturėjo pagrindo.

Nukentėjusysis patvirtino, jog jis I. T. atžvilgiu prieÅ¡iÅ¡kumo nejautė, su juo iki įvykio nebuvo susidÅ«ręs (t. 3, b. l. 195), todėl nėra jokio pagrindo manymui, kad A. J. buvo suinteresuotas I. T. apkalbėti.Nors V. K. nepripažino aplinkybės, kad nusikaltimÄ kartu su juo darė ir I. T., tačiau jo aiÅ¡kinimas apie tai, su kuo jis nusikalto, ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme, nebuvo nuoseklus. V. K. ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kino, kad jis 2016 m. birželio 1 d. nukentėjusįjį A.

J. apiplėšė kartu su asmeniu, vardu Augis, kuris sakė, kad reikia pagÄ sdinti vienÄ pažįstamÄ vaikinÄ , nes pastarasis yra skolingas, kadangi įsigijo automobilį, bet nesumokėjo visos sumos. Susitikus su nukentėjusiuoju ir kartu su juo įsėdus į automobilį, kiek pavažiavus, Augis pradėjo smaugti A. J. (t. 3, b. l. 15-17). Tai, kad jis nusikaltimÄ darė su asmeniu, vardu Augis, V. K. aiÅ¡kino ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 180). Nukentėjusysis V. K. aiÅ¡kinimÄ , jog jis kada nors pirko automobilį iÅ¡ vaikino, vardu Augis, ar tokiam vaikinui buvo skolingas, paneigė (t. 1, b. l. 122-124).

Atkreiptinas dėmesys, jog vėliau V. K. savo parodymus pakeitė ir aiÅ¡kino, kad jis nusikalto, veikdamas kartu su M. R.. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka liudytojas M. R. tokį V. K. aiÅ¡kinimÄ paneigė ir parodė, kad jis nei apie automobilių vagystę, nei apie žmogaus sužalojimÄ , nieko nežino, nukentėjusįjį A. J. teismo posėdžio salėje pamatė pirmÄ kartÄ . Nukentėjusysis A. J. patvirtino, kad M. R. jo atžvilgiu jokio nusikaltimo nepadarė. Pastarasis į asmenį, kuris buvo kartu su V.

K., nėra panaÅ¡us (t. 4, b. l. 166). Taigi ikiteisminio tyrimo metu, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacine tvarka nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nusikaltimo padaryme galimai dalyvavo M. R. ar koks nors kitas asmuo. Tokių duomenų nenurodė ir V. K.. Todėl teisėjų kolegija V. K. aiÅ¡kinimÄ , kad nusikaltimo padaryme I. T. nedalyvavo, tuo metu jie nebendravo, nes buvo susipykę, vertina, kaip pastarojo siekį padėti I. T. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo padarymÄ .

Nuteistųjų aiÅ¡kinimÄ , kad jie nusikaltimo padarymo metu nebendravo, paneigia ir Specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(3061)-IS1-450, iÅ¡ kurios matyti, kad kvapo pėdsake, 2016 m. birželio 1 d., adresu Vilnius, Plytinės g. miÅ¡ko masyve paimtame nuo priekinės keleivio sėdynės sėdimos dalies iÅ¡ automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo nuteistieji atvyko į įvykio vietÄ , rastas įtariamojo I. T. kvapas (t. 4, b. l. 22-27). Informacija apie kelių transporto priemones, pateikta iÅ¡ VÄ® „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryÅ¡ių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, patvirtina, jog keleivinio automobilio VW Golf, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra nuteistasis V. K. (t. 1, b. l. 106).Nuteistasis I. T. aiÅ¡kino, kad jis visÄ 2016 m. birželio 1 d. buvo namuose, tačiau tokį jo aiÅ¡kinimÄ paneigia objektyvÅ«s bylos faktiniai duomenys. Nuteistojo Å¡eimos narių parodymai apie tai, kÄ I. T. veikė nusikaltimo padarymo metu, nebuvo nuoseklÅ«s. Liudytoja nuteistojo motina S. T. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kino, kad 2016 m. birželio 1 d. I. T. iÅ¡ namų išėjo 10-11 val., sakė, jog eina susitikti su draugu.

Jis į namus grįžo apie 7 val. (t. 1, b. l. 166-168). 2016 m. rugsėjo 2 d. apklausiama papildomai liudytoja S. T. savo parodymus pakeitė ir aiÅ¡kino, kad 2016 m. birželio 1 d. I. T. visÄ dienÄ buvo namuose (t. 1, b. l. 170-171). Liudytoja I. T. žmona T. T. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai negalėjo pasakyti, kur 2016 m. birželio 1 d. buvo I. T. (t. 1, b. l. 174-176). Apklausiama papildomai 2016 m. rugsėjo 2 d., praėjus ilgesniam laikui po įvykio, liudytoja T. T. aiÅ¡kino, kad 2016 m. birželio 1 d. I. T. visÄ dienÄ buvo namuose (t. 1, b. l. 177).

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog aplinkybės, kad 2016 m. birželio 1 d. I. T. buvo namuose, nepatvirtina ir liudytojų S. T. ir T. T. mobilaus ryÅ¡io telefonų iÅ¡klotinių duomenys (t. 1, b. l. 13). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ių liudytojų parodymais nesivadovavo. Kaip jau minėta, nukentėjusysis A. J. nuosekliai aiÅ¡kino, kad jis, gindamasis nuo jį smaugusio I. T., kairės rankos kumščiu jam sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ , nuteistasis buvo su akiniais nuo saulės, todėl dėl kontakto su akiniais, sužalojo jam kaktÄ tarp akių (t. 3, b. l. 194).

Liudytojas policijos pareigÅ«nas P. K. patvirtino, kad sulaikant I. T., jo kaktoje tarp akių buvo sužalojimas, kuris aiÅ¡kiai matėsi (t. 4, b. l. 52). Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 1692/2016(01) patvirtina, kad I. T. padaryti nosies nugarėlės odos nubrozdinimai, paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku – 2016 m. birželio 1 d. (t. 2, b. l. 51). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis I. T. aiÅ¡kino, kad jis veidÄ susižalojo susistumdęs su pažįstamu Miroslavu, tačiau liudytojas M.

G. parodė, jog, nors jis bendravo su I. T. 2016 m. gegužės ir birželio mėnesiais, tačiau tarp jų grumtynių ar muÅ¡tynių nebuvo. Jie bendravo draugiÅ¡kai, kartu leido laikÄ (t. 1, b. l. 184). Taigi nėra pagrindo manymui, kad I. T. buvo sužalotas ne nuo A. J. smÅ«gio, pastarajam ginantis, tačiau kitomis aplinkybėmis. Tam, kad I. T. nusikalto, neprieÅ¡tarauja ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. sausio 20 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(3061)-IS1-450, kurioje nurodyta, kad kvapo pėdsake, paimtame 2016 m. birželio 1 d., adresu:

Vilnius, Kairėnės sodų 1-oji g., miško masyvas, iš automobilio Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo galinės keleivių sėdynės kairės pusės sėdimos dalies rastas įtariamojo I. T., gimusio (duomenys neskelbtini), kvapas (t. 4, b. l. 22-27). Apeliantas nurodo, jog specialisto išvada nesutampa su nukentėjusiojo aiškinimu, kurioje automobilio pusėje sėdėjo I. T. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad A. J. paaiškino, jog, nors I. T. atsisėdo dešinėje automobilio pusėje, tačiau, kiek pavažiavus, V.

K. pasislinko, I. T. atsidÅ«rė už jo ir metaliniu strypu pradėjo jį smaugti (t. 4, b. l. 175). Šį nukentėjusiojo aiÅ¡kinimÄ patvirtina objektyvÅ«s bylos faktiniai duomenys, todėl abejoti specialisto iÅ¡vados teisingumu pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Esant aptartų objektyvių faktinių duomenų visetui, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog tam, kad I. T. nusikalto, neprieÅ¡tarauja ir ta aplinkybė, jog į nuteistojo namus atvykus policijos pareigÅ«nams, pastarasis stengėsi iÅ¡vengti sulaikymo ir pasislėpė (t. 2, b. l. 20).Nepagrįstas nuteistojo I.

T. apeliacinio skundo argumentas, jog duomenys, gauti atlikus odorologinį tyrimÄ , nepatikimi. IÅ¡ Specialisto iÅ¡vados matyti, kad lyginamasis kvapo pavyzdys iÅ¡ I. T. buvo paimtas 2016 m. birželio 16 d. nuo sėdmenų ir pateiktas odorologiniame stiklainyje, ant kurio priklijuoti aiÅ¡kinamieji užraÅ¡ai su paraÅ¡ais. AiÅ¡kinamuosiuose užraÅ¡uose nurodyta, kad lyginamasis kvapo pavyzdys buvo gaunamas kontaktiniu bÅ«du,iÅ¡laikant kvapo sugėriklį su I. T. kÅ«nu 1 val. Odorologinis stiklainis pateiktas užklijuotas baltos spalvos popierine juostele su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus Nr. 2 spaudais.

Odorologinis stiklainis papildomai užklijuotas lipnia juostele. Antspaudavimas nepažeistas (t. 4, b. l. 24). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nuteistojo I. T. aiÅ¡kinimÄ , kad jo kvapo pavyzdys buvo paimtas, nesilaikant metodologinių reikalavimų. Liudytojas policijos pareigÅ«nas P. K. parodė, kad atliekant kvapų paėmimÄ , naudojamos specialios priemonės, kvapai imami pagal instrukcijas, nes kitaip tyrimas gali bÅ«ti sugadinamas (t. 4, b. l. 52). Liudytoja vyr. tyrėja E. M. paiÅ¡kino, kad visi pareigÅ«nai yra apmokyti imti žmogaus kvapo mėginius, yra metodika, kurios laikomasi.

Tokiam veiksmui naudojama folija. Maistinė plėvėlė Å¡iuo atveju negalėjo bÅ«ti naudojama (t. 4, b. l. 70). Specialistė A. V. parodė, kad ji odorologinius tyrimus atlieka apie 27 metus. Tai, kad tyrimas buvo atliktas, reiÅ¡kia, jog nebuvo pažeistos pakuotės, nes, esant pažeidimams, tyrimas neatliekamas. Tiriamu atveju viskas sutapo, jokių pažeidimų nebuvo, rezultatÄ pažymėjo du biodetektoriai (t. 4, b. l. 71). Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog apklausti specialistÄ G.

K. nebuvo tikslinga. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog nebuvo gauta duomenų, leidžiančių abejoti atlikto tyrimo patikimumu ir surinktų įrodymų leistinumu. Atkreiptinas nuteistojo I. T. dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas jo kaltės besÄ lygiÅ¡kai odorologinio tyrimo iÅ¡vada negrindė, nuteistojo kaltumas įrodytas visų iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma.Taigi pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtais ir aptartais objektyviais faktiniais bylos duomenimis neabejotinai įrodyta, kad I.

T., veikdamas bendrai su V. K., panaudodamas nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtÄ â€“ jį smaugdamas daiktu, panaÅ¡iu į geležinį strypÄ , pagrobė svetimÄ , nukentėjusiajam priklausantį turtÄ â€“ planÅ¡etinį kompiuterį “Samsung”, IMEI (duomenys neskelbtini). I. T. suvokė, kad turtas yra svetimas ir norėjo jį pagrobti neteisėtomis priemonėmis, t.y. panaudojant fizinį smurtÄ . Taigi jis veikė tiesiogine tyčia. Nors I. T. aiÅ¡kino, jog nėra duomenų, pagrindžiančių nukentėjusiojo aiÅ¡kinimÄ , kad iÅ¡ transporto priemonės Ford Galaxy, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagrobtas planÅ¡etinis kompiuteris, tačiau A. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios aiÅ¡kino, kad nuteistieji I. T. ir V. K. pagrobė ant priekinės automobilio sėdynės padėtÄ planÅ¡etinį kompiuterį. Jis pateikė planÅ¡etinio kompiuterio įsigijimÄ patvirtinantį dokumentÄ (t. 1, b. l. 131). Tai, kad iÅ¡ karto po įvykio nukentėjysis prašė patikrinti, ar automobilyje yra jo planÅ¡etė, telefonas ir pinigai, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas Å .

M. Automobilyje planÅ¡etinio kompiuterio nebuvo (t. 4, b. l. 10). Todėl abejoti nukentėjusiojo aiÅ¡kinimu, kad iÅ¡ automobilio buvo pagrobtas jam priklausantis planÅ¡etinis kompiuteris, pagrindo nėra. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas teisingai I. T. veiksmus kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir pagrįstai jį pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ pripažino kaltu. Paskirdamas nuteistajam I. T. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė.

Teismas atsižvelgė į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apelianto atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmos instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, I. T. asmenybę. Jis nusikalto, turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ , praeityje bÅ«damas ne kartÄ teistas už nusikaltimų nuosavybei padarymÄ (t. 2, b. l. 94-114), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 137-158), nedirba.

Tai I. T. charakterizuoja neigiamai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už tyčinio sunkaus (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimo padarymÄ paskyrė realiÄ laisvės atėmimo bausmę, kiek didesnę, nei baudžiamajame įstatyme numatytas Å¡ios bausmės vidurkis. Paskirta bausmė yra teisinga, proporcinga I. T. padarytam nusikaltimui ir nėra aiÅ¡kiai per griežta. Dėl nuteistojo V. K. apeliacinio skundo argumentų Nepagrįstas V. K. apeliacinio skundo argumentas, jog jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje.Pažymėtina, jog veika gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, kai, be kitų faktinių bylos aplinkybių, nustatomas sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ atitinkantis sužalojimas arba susargdinimas.

Sunkaus, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymų požymius apibÅ«dina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (BK141 straipsnis), kurių 2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo faktÄ ir mastÄ nustato teismo medicinos ekspertai.Kaip jau minėta, nukentėjusysis A. J. nuosekliai aiÅ¡kino, kad tuo metu, kai jis ranka sudavęs I.

T. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, prie jo pribėgo V. K. Nors nukentėjusysis pastarajam įspyrė, tačiau jis atsistojo ir, pribėgęs prie A. J., peiliu jam smogė į kaklÄ . BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, nukentėjusysis patvirtino, jog jis matė nuteistojo V. K. turėto peilio geležtę (t. 4, b. l. 175). Valstybinė teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 2284/2016(01) patvirtina, kad A. J. nustatyta kaklo durtinė-pjautinė žaizda su gerklų kiauryminiu sužalojimu, paveikus duriančių-pjaunačių savybių turinčiu daiktu arba įrankiu, galimai įvykio aplinkybsėse nurodytu įrankiu – peiliu (t. 1, b. l. 140-141).

Aplinkybę, kad, kai po įvykio nukentėjusysis A. J. šaukėsi pagalbos, jo kaklas buvo sužalotas, patvirtino ir liudytojas Š. M. Nukentėjusysis liudytojui paaiškino, kad jį užpuolė du vyrai, iš kurių jis ketino pirkti automobilį: vienas iš galinės sėdynės jį smaugė lazda, kitas dūrė peiliu (t. 4, b. l. 10). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog objetyviais faktiniais duomenimis neabejotinai įrodyta, kad V. K. daiktu, panašiu į peilį, sudavė A.

J. į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ - kaklÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai V. K. veiksmus kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo pasirinkto įrankio pobÅ«dis ir suduoto smÅ«gio lokalizacija rodo, kad jis suvokė, jog tokie veiksmai gali sunkiai sutrikdyti A. J. sveikatÄ ir, nors padarinių, galinčių atsirasti nukentėjusiojo sveikatai, nekonkretizavo, tačiau jų norėjo. Taigi V. K. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam V.

K., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , nuteistojo asmenybę. V. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad V. K. nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai, kad V. K. nusikalto esant neiÅ¡nykusiam ir nepanaikintam teistumui (t. 3, b. l. 49-58), rodo, jog praeityje jam skiriamos bausmės teigiamos įtakos nepadarė ir jis savo gyvenimo bÅ«do nepakeitė.

V. K. baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 74-88). Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali bÅ«ti pasiekti nuteistojo atžvilgiu už atskiras padarytas nusikalstamas veikas paskyrus tik griežtas laisvės atėmimo bausmes, artimas baudžiamajame įstatyme numatytam Å¡ių bausmių vidurkiui. Å ias bausmes pirmosios instancijos teismas tarpusavyje ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrino V.

K. palankesniu daliniu bausmių sudėjimo bÅ«du, nes nebuvo sÄ lygų bausmes subendrinti jas apimant. Nuteistasis nurodo, kad jam nėra aiÅ¡ku, kokios bausmės dalys, nustatant galutinę bausmę, buvo sudėtos. IÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžio matyti, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį, paskirta deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmė. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokia bausmė V.

K. buvo paskirta minėtu nuosprendžiu ir kokia jos dalis pridedama prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė nuteistajam buvo paskirta pažeidžiant bausmių bendrinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas į paskirtÄ bausmę įskaitė laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalį bei įskaitytus laikotarpius.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad V. K. tiek už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirtos, tiek ir galutinė subendrinta bausmė yra teisingos, ne per griežtos ir tinkamos įgyvendinti bausmės tikslus, todėl jas Å¡velninti nėra įstatyminio pagrindo. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Nuteistieji V. K. ir I. T. nesutinka su patenkintu civiliniu ieÅ¡kiniu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.Kaip jau minėta, nukentėjusysis pateikė planÅ¡etinio kompiuterio „Samsung“ įsigijimo dokumento kopijÄ (t. 1, b. l. 131), kuri patvirtina įsigyto kompiuterio vertę.

Todėl pirmosios teismas pagrįstai solidariai iš nuteistųjų V. K. ir I. T. priteisė 419 Eur turtinei žalai atlyginti. Pagrįstas nuteistųjų V. K. ir I. T. apeliacinių skundų argumentas, jog apylinkės teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bei pažeidė teisingumo ir protingumo principus.Pažymėtina, jog neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ .Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala gali pasireikÅ¡ti tiek fizinio pobÅ«džio (fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, juos lydintys nepatogumai), tiek dvasinio pobÅ«džio (dvasiniai iÅ¡gyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas) padariniais.

Tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kokiÄ Ä¯takÄ jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kÅ«rybinei veiklai ar Å¡eiminiams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-177-696/2015). CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį;

5) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , bei argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ . Å ie kriterijai teismo sprendime turi bÅ«ti ne tik formaliai iÅ¡dėstyti, bet ir iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikÅ¡mę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-696/2015).             Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiÅ¡kintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 2284/2016(01) matyti, jog A.

J. padaryti sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.7. punktÄ â€“ dėl gerklų kiauryminio sužalojimo (t. 1, b. l. 140-141). A. J. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ nuteistųjų priteisti 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 127-130). Nukentėjusysis civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, jog jis dėl padaryto sužalojimo jautė didelį skausmÄ , skaudėjo galvÄ , negalėjo miegoti naktimis, liko nemažas randas.

Jis jaučia baimės jausmÄ bendraudamas su nepažįstamais asmenimis bei tamsiu paros metu susitikdamas su klientais. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis parodė, jog jis vis dar gydosi galvos skausmus, randui panaikinti reikia atlikti plastinę operacijÄ . Prisiminti užpuolimÄ labai nemalonu, kankina baimė, todėl jis neÅ¡iojasi peilį. Be to, jis vartojo vaistus nuo depresijos (t. 3, b. l. 197).Apylinkės teismas, priteisdamas neturtinę žalÄ nukentėjusiajam A. J., jos dydį motyvavo, atsižvelgdamas į padaryto sužalojimo pobÅ«dį, dėl to nukentėjusiajam kilusius nepatogumus, emocinį sukrėtimÄ .

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi bÅ«ti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, o padarinių, kad ir kokie jie skaudÅ«s bÅ«tų, sureikÅ¡minimas, formaliai įvertinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymÄ , taikymas (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015). Taigi nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį bÅ«tina įvertinti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumÄ .Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo neabejotinai jautė didelį fizinį skausmÄ , emocinį sukrėtimÄ , iki Å¡iol dėl padaryto sužalojimo yra iÅ¡likęs randas.

Pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymo priteisiamos neturtinės žalos dydis, įvertinus nukentėjusiojo elgesio įtakÄ nuteistojo nusikalstamiems veiksmams bei dėl sužalojimų atsiradusius liekamuosius reiÅ¡kinius, svyruoja nuo 2 896 Eur iki 20 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76-942/2017, 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397-222/2016, 2015 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015, 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104/2011).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog A. J. sveikatai atsirado ilgalaikės neigiamos pasekmės, įtakojančios nukentėjusiojo gyvenimo kokybę. Todėl, vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingos nukentėjusiojo ir kaltinamųjų skirtingų interesų pusiausvyros principais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį Å¡ioje byloje, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, todėl netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nukentėjusiajam A. J. priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 10 000 Eur. Vilniaus apygardos teisme 2017 m. birželio 19 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų – 61,72 Eur – priteisimo už teiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ V. K. (t. 4, b. l. 162).Nagrinėjant nuteistojo apeliacinį skundÄ , siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas bÅ«tinu (BKP 322 straipsnio 1 dalis).

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos Å¡alys. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamÄ praktikÄ , tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimÄ teismas pripažįsta bÅ«tinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, iÅ¡laidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė nutartis Nr. 2K–322/2014).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti 61,72 Eur iÅ¡laidas už antrinės teisinės pagal teikimÄ netenkinamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r ė: nuteistųjų I. T. (I. T.) ir V. K. (V. K.) apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendį pakeisti: solidariai iÅ¡ nuteistųjų I.

T. ir V. K. nukentėjusiajam A. J. priteistus 20 000 Eur. neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 10 000 Eur.LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                 ArÅ«nas Kisielius                                                                                                                                                                  Daiva Kazlauskienė                                                                                            Jurgita Kolyčienė NuoraÅ¡as tikras:Kolegijos pirmininkas                       ArÅ«nas Kisielius