cf2162cd-1e75-4e00-afbd-a4e2d6fde5e1 · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-557-654/2017Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01832-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.1; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.4.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. lapkričio 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Stasio Lemežio, kolegijos pirmininko Aleno Piesliako, sekretoriaujant Gretai Sarapinaitei,dalyvaujant prokurorui Ričardui Kubiliui,nuteistajai J. D. ir jos gynėjui advokatui Arvydui Aranauskui,nukentėjusiajam A.

J. ir jo atstovui advokatui Raimundui Jurkai,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios J. D. ir jos gynėjo advokato A. Aranausko bei nukentėjusiojo A. J. apeliacinius skundus dėl 2017 m. birželio 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo J. D. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 35 MGL (1318,10 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J.

D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.Nukentėjusiojo A. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš nuteistosios J. D. priteista 1000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti, o iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro – 4040,31 eurų turtinei ir 5000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš nuteistosios J.

D. priteista 3943,64 eurų nukentėjusiojo A. J. gydymo iÅ¡laidoms atlyginti.Nukentėjusiojo A. J. iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti sumažintos iki 2200,00 eurų ir Å¡i suma pripažinta proceso iÅ¡laidomis bei priteista iÅ¡ nuteistosios J. D.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ n u s t a t ė: Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė J. D., vairuodama kelių transporto priemonę bÅ«dama neblaivi pažeidė kelių eismo saugumo taisykles (toliau - KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent:ji, 2014 m. spalio 31 d., 16.40 val., Vilniaus r., kelio Vilnius-Panevėžys 10 kilometre, vairuodama automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 4, 9, 14, 16, 114 punktų reikalavimus, tuo, kad vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, bÅ«dama neblaivi (2,35 promilės), nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir, apsisukinėdama ne sankryžoje, nedavė kelio prieÅ¡inga kryptimi apie 70,5 m atstumu artėjančiam motociklui „Yamaha FZS 600“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam A.

J., kuris važiavo virÅ¡ydamas leistinÄ maksimalų Å¡iame kelio ruože 70 km/h greitį (važiavo apie 90 km/h greičiu) bei susidarius kliūčiai, netekus techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo, su juo susidÅ«rė, dėl ko Å¡io eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės ir nukentėjo motociklo „Yamaha FZS 600“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. J., kuriam dėl odos nubrozdinimų kaktoje, deÅ¡inio alkÅ«nkaulio ir deÅ¡inio stipinkaulio iÅ¡nirimų ties deÅ¡inės alkÅ«nės sÄ nariu, deÅ¡inio stipinkaulio tolimojo galo priekinio-iÅ¡orinio kraÅ¡to persÄ narinio lūžio su poslinkiu, deÅ¡inio alkÅ«nkaulio ylinės ataugos lūžio, deÅ¡inės plaÅ¡takos I-o delnakaulio pamatinio galo persÄ narinio lūžio su poslinkiu, deÅ¡inio Å¡launikaulio kÅ«no vidurinio trečdalio skeveldrinio lūžio su poslinkiu, kairio Å¡launikaulio galvos iÅ¡nirimo su kairiosios gūžduobės užpakalinio kraÅ¡to atskilimu ir kairio Å¡launikaulio galvos skeveldriniu lūžiu, kairio kelio sÄ nario vidinio menisko, užpakalinio kryžminio raiščio, iÅ¡orinio ir vidinio Å¡oninių raiščių dalinių plyÅ¡imų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikta, Å iais veiksmais J.

D. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalyje. Nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentai Nukentėjusysis apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti 2017 m. birželio 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuri yra susijusi su neturtinės žalos ir procesinių iÅ¡laidų dydžiais, visiÅ¡kai tenkinti jo civilinį ieÅ¡kinį, priteisti visÄ praÅ¡omÄ neturtinės žalos dydį ir visas jo patirtas atstovavimo iÅ¡laidas.Nukentėjusysis skunde nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas pažeidė teisingo, protingo bei sÄ Å¾iningo žalos kompensavimo kriterijus, t. y. nukrypo nuo CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų tinkamo taikymo.

Teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį nuo praÅ¡ytų 20 000,00 eurų iki 6 000,00 eurų, nepakankamai iÅ¡samiai įvertino turimų įrodymų visumÄ , nepakankamai atidžiai įvertino reikÅ¡mingus bylos duomenis, liečiančius sveikatos sutrikdymo masto nustatymÄ bei Å¡ių žalingų padarinių įtakÄ nukentėjusiojo gyvenimui, nepagrįstai sureikÅ¡mino aplinkybę, kad A. J. eismo įvykio metu virÅ¡ijo greitį ir tuo prisiėmė didelę dalį rizikos dėl padarinių atsiradimo.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į dalį teismų praktikoje minimų aspektų. Teismas įvertino sveikatos sužalojimo laipsnį, gydymosi trukmę, netektÄ darbingumÄ , paminėjo ateityje laukiančias operacijas. Taip pat įvertino, kad dėl patirtų sužalojimų iÅ¡ esmės pasikeitė A. J. gyvenimo kokybė. Dalis aplinkybių, kurios liečia sveikatos sutrikdymo mastÄ , žalos poveikį asmeniniam gyvenimui bei profesinei veiklai nebuvo pakankamai atskleistos ir tai lėmė neteisingÄ neturtinės žalos dydžio nustatymÄ .

Atkreiptinas dėmesys, jog nesunkių sveikatos sutrikdymų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose paprastai priteisiama nuo 2000 iki 7000 eurų, tačiau nukrypimai nuo susiformavusios teismų praktikos yra galimi ir pateisinami tada, kai didesnės neturtinės žalos priteisimas yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Nagrinėjamas įvykis nėra tipinis nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejis. A. J. buvo konstatuoti daugybiniai sužalojimai. Nukentėjusiajam išliko ilgalaikiai liekamieji padariniai.

Nusikalstama veika buvo padaryta 2014 m. spalio 31 d., po ko prasidėjo ilgas reabilitacijos ir gydimosi procesas, nuo to laiko praėjo daugiau kaip dveji su puse metų, tačiau gydymas vyksta iki šiol. Ateityje nukentėjusiojo laukia ne viena sudėtinga operacija. Pats gydymas yra brangus, reikalauja daug materialinių ir asmeninių (psichologinių) išteklių. Sveikatos sutrikdymo padarinių mastas nagrinėjamoje byloje buvo įvertintas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tačiau atsižvelgiant į nukentėjusiojo netekto darbingumo lygį egzistuoja abejonė, ar J.

D. neturėtų būti inkriminuojami rimtesni padariniai. Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad nukentėjusysis po eismo įvykio neteko 40 procentų darbingumo. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.10., 6.11. punktų nuostatomis, sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis – 30 ir daugiau procentų bendro arba profesinio darbingumo, atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo laipsnį.

Kaip matyti, nedarbingumo netekimas nagrinėjamoje byloje iš esmės atitinka sunkesnių sveikatos padarinių požymius, tačiau, nepaisant to, šis aspektas neturtinės žalos kompensavimo kontekste nebuvo plačiau akcentuotas.Nuosprendyje buvo nepakankamai išsamiai išanalizuotas padarinių poveikis asmens kasdieniam gyvenimui. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad sveikatos sutrikdymas neabejotinai turėjo įtakos nukentėjusiojo gyvenimo kokybei. Teismas paminėjo, kad dėl įvykio nukentėjusysis neteko galimybės aktyviai leisti savo laisvalaikį, bet neįvertino profesinės nukentėjusiojo veiklos.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. J. darbinė veikla yra susijusi su inžinerija. Jis dirba pagal specialybę vyriausiuoju techniku įmonėje, kuri užsiima konferencijų ir viešųjų praneÅ¡imų sistemų projektavimu, diegimu, priežiÅ«ra, taip pat konferencijų įrangos nuoma ir aptarnavimu. Darbo pobÅ«dis numato nemaÅ¾Ä darbo krÅ«vį, nes tenka transportuoti bei neÅ¡ioti įrangÄ . Å is darbas reikalauja daug vaikščiojimo ir lankstumo laiko atžvilgiu dirbant po darbo valandų bei savaitgaliais.

Dėl patirtų sužalojimu nukentėjusysis patyrė daug didesnį nei įprastinis profesinių galimybių praradimÄ , juto stipresnį nerimÄ ir pergyveno dėl savo darbo vietos likimo. Be to, sveikatos sutrikdymo požymiai vis dar nėra iÅ¡nykę, jie iki Å¡iol sukelia didelį neigiamÄ poveikį jo profesiniams gebėjimams bei perspektyvoms.Skunde apeliantas pabrėžia, kad nuosprendyje buvo nepagrįstai vadovautasi CK 6.253 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad eismo įvykio metu A.

J. nesilaikė kelių eismo taisyklių, važiavo 90 km/h greičiu, kai didžiausias leidžiamas greitis kelio ruože buvo tik 70 km/h. Pasak teismo, tokiais savo veiksmas apeliantas prisiėmė dalį rizikos dėl galimų žalingų padarinių atsiradimo. Vertinant apkaltinamojo nuosprendžio motyvus apeliantas nesutinka su tuo, kad jo elgesys gali rodyti jo akivaizdų neatsargumÄ . Teismas atsižvelgė į tai, jog nukentėjusysis tikėtinai bandė mažinti greitį, bet nespėjo to padaryti, nes buvo nedaug nuvažiavęs nuo kelio ženklo (apie 50 metrų).

Eismo įvykio eigos ekspertizių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išvados atskleidžia, kad eismo įvykio mechanizmui viršytas greitis neturėjo esminės įtakos. Taigi nėra didelio skirtumo, jeigu A. J. būtų važiavęs 70 km/h arba 90 km/h greičiu, ir vienu, ir kitu atveju greitis yra pakankamai didelis, todėl jo nežymus padidėjimas (arba pavėluotas greičio sumažinimas) negali rodyti asmens išskirtinio neatidumo, neapdairumo bei nerūpestingumo. Šio aspekto teismas neanalizavo, todėl sureikšmindamas greičio viršijimo aplinkybę visiškai nepagrįstai tariamos rizikos faktorių vertino J.

D. naudai.Apeliaciniu skundu ginčijamas priteistų procesinių iÅ¡laidų dydis. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nustatė, kad A. J. už advokato paslaugas yra sumokėjęs 3212,28 eurų. Å i suma teismo buvo sumažinta iki 2200 eurų motyvuojant tuo, kad procesinių iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomas sumas, jeigu jos yra per didelės. Pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡sprendė procesinių iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ . Teismas nurodė, kad A. J. advokato iÅ¡laidas patvirtina mokėjimo kvitai.

Advokatas nukentėjusįjį atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminiame nagrinėjime, parengė civilinį ieÅ¡kinį. Teismo motyvai neparodo, kad atstovavimo suma yra per didelė. Nebuvo pateikti jokie aiÅ¡kÅ«s argumentai, kad 3 212,28 eurų priteisimas bylos sudėtingumo, suteiktų paslaugų arba kitų reikÅ¡mingų aplinkybių atžvilgiu butų akivaizdžiai neproporcingas bei pažeistų sÄ Å¾iningumo principÄ . Priteisdamas mažesnę atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ teismas nesilaikė BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatų, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, nes įpareigojo nukentėjusįjį prisiimti dalį proceso iÅ¡laidų, kurios atsirado dėl J.

D. kaltės. Nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniame skunde nuteistoji J. D. ir jos gynėjas advokatas A. Aranauskas praÅ¡o panaikinti 2017 m. birželio 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje, kurioje iÅ¡ J. D. priteista A. J. 1000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti, o iÅ¡ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro – 4040,31 eurų turtinei ir 5000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti ir priimti naujÄ nuosprendį – A. J. civilinį ieÅ¡kinį atmesti arba sumažinti A.

J. priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydį atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo neatsargius veiksmus, lėmusius 2014 m. spalio 31 d. eismo įvykį ir po jo kilusius padarinius. IÅ¡ nuteistosios J. D. nukentėjusiajam A. J. priteistinos žalos sumos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti dalimis, įpareigojant J. D. nukentėjusiajam A. J. priteistÄ neturtinę žalÄ sumokėti dalimis per vienerius metus.Skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl nukentėjusiajam A.

J. priteisto civilinio ieÅ¡kinio dydžio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Skunde ginčija ne tik nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ J. D. priteista A. J. 1000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo, bet ir dalį, kuria nukentėjusiajam priteista iÅ¡ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau –LRTPDB) 4040,31 eurų turtinei ir 5000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti, kadangi Å¡iÄ sumÄ LRTPDB regreso tvarka gali iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ J. D.. 4.2.             Nukentėjusiojo neatsargų elgesį, turėjusį įtakos eismo įvykio kilimui bei jos padariniams, patvirtino bylos nagrinėjimo metu atliktos ekspertizės. A.

J. veiksmai, kuomet jis važiavo virÅ¡ydamas leistinÄ maksimalų greitį, o atsiradus kliūčiai neteko techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo, turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo deliktinės civilinės atsakomybės įrodęs buvus force majeure aplinkybes arba nukentėjusiojo tyčiÄ ar didelį neatsargumÄ . Teismų praktikoje Å¡is straipsnis taikomas kartu su CK 6.282 straipsniu.

Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar jai padidėti, gali įtakoti atlygintinos žalos dydį arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas. Atsižvelgus į Å¡ias įstatymo nuostatas bÅ«tina įvertinti nukentėjusiojo asmens elgesį ir jo įtakÄ Ä¯vykio bei jo padarinių kilimui. Teismų praktikoje nurodoma, kad nukentėjusiojo elgesys turėtų bÅ«ti vertintinas kaip reikÅ¡mingas nustatant žalos dydį, priteistinÄ iÅ¡ kaltininko.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes apeliantas mano, kad J. D. turėjo bÅ«ti atleista nuo pareigos atlyginti A. J. padarytÄ Å¾alÄ , nes nukentėjusiojo veiksmai (ženklus 20 km/h greičio virÅ¡ijimas eismo įvykio metu) buvo priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykiu ir sudarė prielaidas žalai atsirasti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pagal formuojamÄ teismų praktikÄ nukentėjusiesiems eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ paprastai priteisiama nuo 580 eurų iki 2900 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Net ir sumažindamas neturtinės žalos dydį iki 6000 eurų, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl nukentėjusiajam priteisė didesnę nei teismų praktikoje įprasta neturtinę žalÄ . 4.3.             Nuteistoji ir jos gynėjas apeliaciniame skunde pabrėžia, kad priteisdamas nukentėjusiajam turtinės žalos atlyginimÄ pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jau iÅ¡vardintas aplinkybes dėl paties nukentėjusiojo neatsargaus elgesio ir visiÅ¡kai nemažino priteisto turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis neįrodė daugumos vaistinėse pirktų vaistų, vaistinių preparatų ir kitų prekių būtinumo jo sveikatos atstatymui. Mano, kad ir nepatekęs į 2014 m. spalio 31 d. eismo įvykį nukentėjusysis būtų pirkęs higienos priemones, todėl priskirti šias išlaidas kaip patirtas dėl eismo įvykio negalima. Kaip gydymui patirtas išlaidas nukentėjusysis nurodo ir mokamas gydytojų specialistų konsultacijas, gydomuosius masažus privačiame masažo kabinete, brangius tyrimus privačiuose medicinos centruose bei įvairius treniruoklius ir priemones, reikalingas jo terapijai.

Nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, kad Å¡ios jo patirtos gydymo iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos jo sveikatos atstatymui po eismo įvykio. Nukentėjusysis dėl nesuprantamų priežasčių rinkosi atlikti brangesnius medicininius tyrimus ir procedÅ«ras privačiose gydymo įstaigose vietoje tų pačių tyrimų atlikimo iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansuojamose įstaigose.4.4. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam priteisė 1469,03 eurų už sugadintÄ transporto priemonę.

Nukentėjusysis pateikė naujos motociklininko aprangos kainas. Tačiau neaiÅ¡ku, ar apranga po 2014 m. spalio 31 d. eismo įvykio nėra tinkama naudoti, ar atsakovas ja ir toliau nesinaudoja, ar jos neperleido tretiesiems asmenims. AB „Lietuvos Draudimas“ praneÅ¡ime nurodyta, kad nukentėjusiojo motociklas buvo pripažintas sunaikintu, nes jo remonto iÅ¡laidos yra lygios arba didesnės nei 75 procentai transporto priemonės rinkos vertės iki eismo įvykio. Tačiau nukentėjusysis nenurodo, ar motociklas po įvykio ir liko neremontuotinu ir buvo utilizuotas, ar jį nukentėjusysis suremontavo ar galbÅ«t perleido tretiesiems asmenims parduodamas.Nukentėjusysis nepagrindė iÅ¡laidų susijusių su įgaliojimo patvirtinimu pas notarÄ , didesnių dydžių drabužių, teismo medicinos konsultacijų, medicininių dokumentų kopijų bÅ«tinumo ir tikslingumo.

Transporto priemonių draudikų biuras savo atsiliepime nurodė, kad iÅ¡laidos už didesnių dydžių drabužius bei kopijavimo paslaugos neturėtų bÅ«ti atlygintinos.Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl praÅ¡ymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas vadovaujantis Å¡io kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti.

Baudžiamojo proceso kodekse nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas civilinis ieÅ¡kinys bÅ«tų sumokėtas visas iÅ¡ karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo bÅ«ti sumokėtas savanoriÅ¡kai, todėl apeliantas laiko, kad anksčiau paminėta civilinio proceso norma neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms ir Å¡iuo atveju yra visos sÄ lygos jÄ taikyti. Nukentėjusiojo atstovo atsiliepimas į nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinio skundo argumentus Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusiojo A.

J. atstovas Raimundas Jurka praÅ¡o nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad nukentėjusysis nesutinka su J. D. skunde pateiktais samprotavimais, juos vertina kaip subjektyvius ir deklaratyvius bei neatitinkančius byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos.Remiantis specialisto iÅ¡vada nukentėjusiojo motociklo greitis nors ir buvo virÅ¡ytas, tačiau susidariusioje situacijoje nebuvo tiek didelis ir toks reikÅ¡mingas, kad jį bÅ«tų galima vertinti kaip pagrindinę priežastį eismo įvykiui kilti.

Pagal teismų praktikÄ neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį, turi bÅ«ti vertinama drauge su kitomis aplinkybėmis, reikÅ¡mingomis Å¡io klausimo teisingam iÅ¡sprendimui. Teismas atsižvelgė, kad nuteistoji vairavo transporto priemonę bÅ«dama sunkiai apgirtusi, jos gynybinė pozicija ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kito – pradžioje savo kaltę ji pripažino pilnai, bet susipažinusi su specialisto iÅ¡vadÄ pozicijÄ pakeitė.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusiojo didelis neatsargumas, kaip viena iÅ¡ aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį, turi bÅ«ti vertinama drauge su kitomis aplinkybėmis, reikÅ¡mingomis Å¡io klausimo teisingam iÅ¡sprendimui.Vertinant turtinės žalos klausimus teismas tinkamai vadovavosi teisės normomis ir teisės principais, įpareigojančiais teismÄ protingai ir rÅ«pestingai vertinti medikamentų, gydimosi reikmenų bÅ«tinumÄ ir tikslingumÄ . Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad smulkiai apskaičiuoti Å¡ias iÅ¡laidas nei teoriÅ¡kai nei praktiÅ¡kai nėra įmanoma, todėl buvo vadovaujamasi objektyvaus protingumo reikalavimais vertinant eismo įvykio metu sužaloto asmens bendruosius ir specifinius bÅ«tinus poreikius sveikatos bÅ«klės atstatymui.Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė jų apeliacinį skundÄ tenkinti, o nukentėjusiojo skundÄ atmesti.

Nukentėjusysis ir jo atstovas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Nukentėjusiojo A. J. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, nuteistosios J. D. ir jos gynėjo apeliacinis skundas atmestinas. Apeliaciniuose skunduose nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinė kvalifikacija neginčijama. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalyje iÅ¡dėstytomis bylų nagrinėjimo apeliaciniame procese bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose neiÅ¡eidama už apeliacinių skundų ribų.

Dėl nukentėjusiojo A. J. skundo argumentų. Nukentėjusiojo skunde keliami neturtinės žalos dydžio ir procesinių iÅ¡laidų priteisimo klausimai. Skunde apeliantas nurodė, kad teismas įvertino sužalojimo sveikatai laipsnį, gydymosi trukmę, netektÄ darbingumÄ , paminėjo ateityje laukiančias operacijas, pablogėjusiÄ gyvenimo kokybę, netektas galimybes aktyviai leisti laisvalaikį, tačiau neatsižvelgė į sveikatos sutrikdymo mastÄ ir žalos poveikį nukentėjusiojo profesinei veiklai, o tai lėmė neteisingÄ neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ .

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai visa apimtimi negali bÅ«ti pritaikomas, nes pinigais tiksliai įvertinti neturtinės žalos neįmanoma. Ä®statymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ .

Tai siekiama padaryti vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgus į žalos dydį ir jos pasekmes, jÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgus į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir į teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose. Spręsdamas dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio teismas privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiÅ¡kintis bei vertinti konkrečios bylos aplinkybes svarbias neturtinės žalos dydžiui nustatyti.Apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, nukentėjusiojo patirtÄ skausmÄ ir nepatogumus, sužalojimų pobÅ«dį, ilgÄ gydymosi ir reabilitacinį laikotarpį, liekamuosius reiÅ¡kinius sveikatai, jų įtakÄ gyvenimo kokybei bei laisvalaikiui.

Nukentėjusiojo civiliniame ieÅ¡kinyje, kaip vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio nustatymo pagrindų, buvo nurodytas patirtų sužalojimų neigiamas poveikis nukentėjusiojo darbinei veiklai. Nukentėjusysis nurodo, kad sumažėjo galimybės dirbti fizinį darbÄ ir tai varžo jo darbinę veiklÄ . Apylinkės teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, nepaminėjo patirtos žalos įtakos nukentėjusiojo profesinei veiklai, tačiau įvertino nukentėjusiojo netekto darbingumo mastÄ bei atsižvelgė ir pakankamai iÅ¡samiai įvertino kitas neturtinės žalos dydžiui pagrįsti svarbias aplinkybes.

Å i nukentėjusiojo skunde nurodyta aplinkybė nėra nauja, iÅ¡skirtinė ar iÅ¡ esmės keičianti neturtinės žalos dydžio dydį. Teismo įvertintas darbingumo praradimo mastas reiÅ¡kia, kad nukentėjusiojo netektys profesinėje veikloje buvo vertinamos kartu su kitomis svarbiomis aplinkybėmis. Neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pakankamas ir adekvatus nagrinėjamos bylos kontekste. Priteisiant tokio dydžio neturtinę žalÄ pirmosios instancijos teismas CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė, o nepaminėta aplinkybė dėl patiriamų praradimų ir suvaržymų nukentėjusiojo darbinėje veikloje įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui neturėjo.Nukentėjusiojo skunde nurodyta, kad remiantis teismų praktika kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui paprastai priteisiama nuo 2000 iki 7000 eurų.

Pažymėta, kad nukrypimai nuo susiformavusios teismų praktikos yra galimi ir pateisinami, kai didesnės žalos priteisimas proporcingas konkrečioms iÅ¡skirtinėms aplinkybėms. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių pagrindu priteisiamos neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti didesnis nei teismų praktikoje įprastai priteisiamas. Apylinkės teismas įvertino aplinkybes, jog nukentėjusysis ilgai gydėsi, ateityje jo laukia sunkios operacijos ir tolesnis gydymas iÅ¡lieka sudėtingas, todėl priteisė gerokai didesnę neturtinę žalÄ nei įprastai tokiais atvejais priteisiamos neturtinės žalos dydžio vidurkis.

Teismų praktikoje atskirose bylose nustatytas neturtinės žalos dydis visada yra individualus ir tai, kad kitose bylose buvo priteisiami skirtingi neturtinės žalos dydžiai nereiškia, kad ir šioje byloje turi būti priteisiami tokie pat. Viskas priklauso nuo sprendimų pagrįstumo, nuo teismo pateikiamų savo sprendimo motyvų, o šioje byloje pirmosios instancijos teismo motyvai teisingi ir veda prie teisingo sprendimo.Skunde argumentuojama, kad nukentėjusysis po eismo įvykio neteko 40 procentų darbingumo, o pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis – 30 ir daugiau procentų bendro arba profesinio darbingumo, atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo laipsnį.

Skunde teigiama, kad nedarbingumo netekimas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo laipsnį ir tai turėtų turėti įtakos J. D. inkriminuojamų padarinių dydžiui. Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad negalima vertinti sužalojimo pasekmių bendro darbingumo netekimo procentais, nes visų sužalojimų padarinių atstatomasis gydymas dar nėra galutinai užbaigtas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d.

įsakymo dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1. ir 7.2. punktuose numatyti nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto nustatymo kriterijai. Å iuose punktuose nurodyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebÅ«na taisyklėse apibrėžto sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatÄ ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo.

Kadangi, pagal ekspertizės aktÄ galutinio darbingumo procentais nustatyti negalima, taisyklėse numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti nustatytas tik kitu alternatyviu bÅ«du – pagal 7.1. punkte apibrėžtÄ taisyklę, kai sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatÄ ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas tinkamai, o apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingai nustatyto veikos pavojingumo ir padarinių dydžio yra nepagrįstas.Skunde pabrėžiama, kad teismas sureikÅ¡mino nukentėjusiojo virÅ¡yto greičio aplinkybę ir padidintos rizikos bei didelio nukentėjusiojo neatsargumo faktÄ vertino J.

D. naudai. Apylinkės teismas pagrįstai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgdamas į nukentėjusiojo veiksmus. CK 6.253 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės <...> dėl nukentėjusio asmens veiksmų. CK 6.282 straipsnyje reglamentuota, kad atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

Pagal pateiktų teisės normų reguliavimÄ apylinkės teismas, vertindamas nukentėjusiojo veiksmus, turėjo galimybę žalos reikalavimo atlyginimÄ visiÅ¡kai atmesti. Tačiau sprendimÄ priėmęs apylinkės teismas atsižvelgė į nukentėjusiojo veiksmus autoįvykio metu, jų įtakÄ kilusioms pasekmėms, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus, teismų praktikÄ , taip pat kitas neturtinės žalos dydžio nustatymui svarbias aplinkybes ir pagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį, kuris nagrinėjamos situacijos atžvilgiu yra adekvatus, pakankamas ir proporcingas.Apeliaciniu skundu taip pat ginčijamas priteistų procesinių iÅ¡laidų dydis.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje sumažino nukentėjusiajam priteistinÄ sumÄ advokato iÅ¡laidoms atlyginti nuo 3 212,28 eurų iki 2 200 eurų ir nenurodė tokį procesinių iÅ¡laidų sumažinimÄ pagrindžiančių motyvų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvardijo atstovavimo iÅ¡laidų sumažinimo pagrindus – atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumÄ , reikalingas teisines paslaugas, praÅ¡omų iÅ¡laidų dydį, tačiau jų nesukonkretino ir iÅ¡samiau neaptarė.

Nukentėjusiojo atstovo advokato atstovavimo iÅ¡laidas patvirtina pateikti iÅ¡samÅ«s mokėjimo kvitai. Teisėjų kolegija susipažinusi su Å¡iais dokumentais mano, kad nukentėjusiojo patirtos iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti yra realios, pagrįstos ir adekvačiai proporcingos atliktų procesinių veiksmų kiekiui ir sudėtingumui, visos yra pagrįstos konkrečiais advokato darbais. Nukentėjusiajam reikėjo samdyti advokatÄ ir jam mokėti tik dėl nuteistosios veiksmų, jei nebÅ«tų nuteistosios veiksmų, nukentėjusysis savo uždirbtus ir advokatui iÅ¡leistus pinigus bÅ«tų pasilikęs sau, todėl tokiais atvejais mažinant proceso iÅ¡laidas, atsiradusias dėl advokato samdymo, sprendimas turi bÅ«ti ypatingai pagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas netinkamai įvertino procesinių iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ ir nepagrįstai Å¡ias iÅ¡laidas sumažino, todėl Å¡i nuosprendžio dalis keistina. Dėl nuteistosios J. D. ir jos gynėjo skundo argumentų. Apeliaciniame skunde nuteistoji ir jos gynėjas nurodė, kad nukentėjusiojo veiksmai buvo priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykiu ir sudarė prielaidas žalai atsirasti. Vadovaujantis CK 6.270 straipsnio ir 6.282 straipsnio normomis, atsižvelgiant į didelį nukentėjusiojo neatsargumÄ J.

D. pareikÅ¡tas reikalavimas atlyginti žalÄ turėtų bÅ«ti atmestas. CK 6.270 straipsnyje nurodyta, kad asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kaip minėta CK 6.282 straipsnis numato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas specialistas V. Š. paaiškino, kad motociklo važiavimas apie 90 km/h, jei nėra kliūties, niekam nekelia grėsmės. Jei transporto priemonės vairuotojas važiuotų du kartus greičiau nei leistinas greitis, tada galima išvada, kad tokio vairuotojo žymiai viršytas greitis galimai turėjo reikšmės konkretaus eismo įvykio kilimui. Tiriamo įvykio metu mažindamas greitį ir važiavęs lėčiau nei 70 km/h motociklas būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo, todėl motociklininko veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su įvykiu.

Visgi, automobilio vairuotoja apsisukinėdama nedavė kelio artėjančiam automobiliui. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pripažino, kad nukentėjusiojo veiksmai, nors ir prieÅ¡taravę KET 127 punkto reikalavimams, visgi nebuvo pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti. Tai patvirtino eismo įvykio eigos ekspertizės ir specialisto paaiÅ¡kinimas. Kvalifikuodamas nusikalstamÄ veikÄ apylinkės teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo veiksmai Å¡ioje konkrečioje situacijoje nebuvo priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykiu ir jo pasekmėmis.

Nukentėjusiojo virÅ¡ytas greitis susidariusioje situacijoje nebuvo tiek didelis ir toks reikÅ¡mingas, kurį bÅ«tų galima vertinti kaip pagrindinę priežastį eismo įvykiui kilti. Taigi įvertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes negalima iÅ¡vada, kad žala atsirado dėl nukentėjusiojo veiksmų, todėl skunde nurodomas neturtinės žalos atlyginimo atmetimo pagrindas yra nepagrįstas. Spręsdamas klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nukentėjusiojo įvykio metu virÅ¡ytÄ greitį.

Kaip minėta, virÅ¡ytas greitis nebuvo pagrindinė priežastis sukėlusi eismo įvykį, tačiau tokį elgesį pirmosios instancijos teismas vertino kaip rizikos prisiėmimÄ pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį. Pagal šį straipsnį asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, kai tam įtakos turėjo nukentėjusio asmens veiksmai. Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.

Atsižvelgęs į nuteistosios ir nukentėjusiojo veiksmus bei kitas esmines bylos aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo principus, aukÅ¡tesniųjų teismų suformuotÄ praktikÄ panaÅ¡iose bylose apylinkės teismas pagrįstai sumažino neturtinės žalos atlyginimo dydį. Skunde nesutinkama su priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, nes net sumažinus neturtinės žalos dydį apylinkės teismas nukentėjusiajam vis tiek priteisė didesnę nei teismų praktikoje įprastÄ neturtinę žalÄ .

Tai pagrindžiama kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350/2012, 2K-95-222/2017), pagal kuriÄ už eismo įvykio metu patirtÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ paprastai priteisiama iki 3 000 eurų. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde nurodyta teismų praktika nėra analogiÅ¡ka nagrinėjamam atvejui, nes kasacinio teismo nagrinėtose bylose nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas asmenų, kurie eismo įvykio metu buvo blaivÅ«s, o jų padaryta nusikalstama veika atitiko BK 281 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos požymius.

Nagrinėjamu atveju J. D. buvo nuteista pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, nes jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,35 prom.). J. D. padaryta veika yra pavojingesnė už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Å ios bylos nėra tapačios pagal savo faktines aplinkybes, todėl kasacinio teismo nagrinėtos bylos nėra precedentas, nuo kurio nagrinėjamu atveju negalima nukrypti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktikÄ nesunkių sveikatos sutrikdymų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose paprastai priteisiama nuo 2000 iki 7000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).

Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti neturtinės žalos dydžiui nustatyti kriterijų visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas nenukrypo nuo teismų praktikoje apibrėžto neturtinės žalos atlyginimo dydžio ir nėra pagrindo dar labiau mažinti apylinkės teismo tinkamai ir pagrįstai sumažintÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį.Skunde apeliantė ir jos gynėjas ginčija priteistos turtinės žalos dydį.

Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo neatsargų elgesį ir nemažino turtinės žalos dydžio. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais skundo argumentais ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir tinkamai įvertino nukentėjusiajam padarytÄ turtinę žalÄ . Kaip minėta žala eismo įvykio metu atsirado ne dėl A. J. veiksmų, todėl nėra pagrįsta mažinti turtinės žalos dydį Å¡iuo pagrindu. Civiliniu ieÅ¡kiniu A.

J. prašė atlyginti 17 547, 88 eurų turtinės žalos, o posėdžio metu turtinę žalÄ sumažino iki 10 826,04 eurų. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad A. J. atlygintinÄ Å¾alÄ sudaro 4 040,31 eurų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas ženkliai sumažino nukentėjusiajam priteistinÄ turtinę žalÄ ir kiekvienÄ turtinės žalos mažinimo kriterijų pagrindė atskirai. Sumažindamas netektų pajamų dydį teismas nurodė, kad 5 937,01 eurų suma nukentėjusiajam buvo iÅ¡mokėta kaip socialinė paÅ¡alpa, atsižvelgė į vidutines darbo dienos pajamas, A.

J. nedarbingų dienų skaičių ir negautas pajamas nukentėjusiajam sumažino iki 777,23 eurų. Nukentėjusysis prašė priteisti 2 186,92 eurų dėl transporto priemonės ir motociklininko aprangos sugadinimo. Mažindamas turtinės žalos dydį teismas rėmėsi likutinės vertės paskaičiavimu ir darė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajam kompensuotina nuostolio suma yra 1 469,03 eurų. Už medikamentus ir medicinines paslaugas nukentėjusysis prašė priteisti 1 550,44 eurų bei pateikė kvitus, kurie patvirtina vaistų ir medicininių paslaugų įsigijimÄ .

Teismas sumažino priteistinÄ sumÄ iki 1 458,57 eurų. Skunde ginčijamas kai kurių medicininių paslaugų bÅ«tinumas, neva nukentėjusysis nepagrįstai naudojosi brangesnėmis privačių medicinos klinikų teikiamomis paslaugomis. Nukentėjusysis A. J. rinkdamasis sveikatos gerinimo priemones ir bÅ«dus siekė kokybės ir operatyvumo, todėl atsižvelgiant į greitesnį gijimo procesÄ , nesinaudojimas valstybės finansuojamomis paslaugomis yra suprantamas ir pagrįstas. IÅ¡laidų, kurios nepagrįstos gydytojo paskyrimu, o jų ryÅ¡ys su eismo įvykiu ir jo metu patirtais nukentėjusiojo sužalojimais nėra įrodytas, teismas nepriteisė.

Apylinkės teismas nukentėjusiojo patirtai turtinei žalai priskyrė 12,74 eurų už įgaliojimo patvirtinimÄ , 150,61 eurų už didesnio dydžio drabužius, 150 eurų už teismo medicinos konsultantų įmonės specialisto iÅ¡vadÄ , 22,13 eurų už medicininių dokumentų kopijavimÄ . Apylinkės teismas pagrįstai manė, kad Å¡ios iÅ¡laidos tiesiogiai susijusios su nukentėjusiojo A. J. sužalojimais, kurie yra J. D. sukelto autoįvykio pasekmė ir nukentėjusiajam turėtų bÅ«ti atlygintos.

Teisėjų kolegija atsižvelgusi į iÅ¡vardintas aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , kad skundo argumentas dėl nepakankamai motyvuoto sprendimo dėl turtinės žalos dydžio nustatymo yra nepagrįstas. Apylinkės teismas tinkamai įvertino visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, iÅ¡samiai jas pagrindė ir motyvavo bei nustatė pagrįstÄ turtinės žalos atlyginimo dydį.Nuteistosios skunde taip pat keliamas klausimas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Skunde praÅ¡oma priteisto civilinio ieÅ¡kinio mokėjimÄ paskirstyti dalimis.

Vadovaujantis CPK 284 straipsnio 2 dalimi, kurioje reglamentuota, kad jeigu sprendimo vykdymo atidėjimo ir iÅ¡dėstymo dalimis, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimai nebuvo iÅ¡spręsti teismo sprendimu, jie iÅ¡nagrinėjami teismo posėdyje, praneÅ¡us dalyvaujantiems byloje asmenims. Vadovaujantis Å¡ia nuostata, pirmosios instancijos teisme nespręstas klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo dalimis klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas nuosprendį priėmusio teismo, todėl proceso dalyviai pirmosios instancijos teismui gali teikti su Å¡iuo pagrindu susijusius praÅ¡ymus.Apeliacinės instancijos posėdyje nukentėjusiojo atstovas paprašė priteisti atstovavimo iÅ¡laidas susidariusias dėl apeliacinio proceso.

Advokatas pateikė teismui tai pagrindžiančius dokumentus: pagal 2017 m. liepos 19 d. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis sumokėjo advokatui 579 eurų už Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio analizę ir apeliacinio skundo projekto parengimÄ bei pagal 2017 m. rugpjūčio 25 d. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis sumokėjo 579 eurus už J. D. apeliacinio skundo analizę ir atsiliepimo į nukentėjusiosios skundÄ paruoÅ¡imÄ .Pagal BPK106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011, 2K-155-511/2017).

Kolegija mano, kad praÅ¡oma nukentėjusiajam priteisti atstovavimo suma už advokato pagalbÄ po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio yra aiÅ¡kiai per didelė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra iÅ¡ 16 lapų, iÅ¡ kurių septynis sudaro įrodymų iÅ¡vardinimas. Nukentėjusiojo atstovas dalyvavo tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, todėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų įrodymų analizė nepareikalavo didelių laiko sÄ naudų. penki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio lapai yra susiję su nuteistosios veiksmų kvalifikavimu, bausmės paskyrimu, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieÅ¡kiniu, transporto priemonių draudikų biuro, kaip civilinio atsakovo, tinkamumu, priteistinų sumų paskirstymu, kurių nukentėjusysis neskundė.

Neabejotinai, advokatas su Å¡iomis nuosprendžio dalimis susipažino, tačiau jų ypatingai detaliai analizuoti nereikėjo. Su nukentėjusiojo skundu ir nuteistosios skundo analize buvo susijusios tik trys pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalys – dėl turtinės žalos dydžio, neturtinės žalos dydžio ir atstovavimo iÅ¡laidų, kurios nuosprendyje sudaro apie keturis lapus, ir didelėje jų dalyje yra CK ir teismų praktikos apžvalga. Apeliacinį nukentėjusiojo skundÄ sudaro 7 lapai, dalyje kurių yra bendri teiginiai apie bylos esmę ir reikalavimai, įstatymų nuostatos ir teismų praktika dėl CK 6.250 straipsnio ir 6.253 straipsnio taikymo, kas, kolegijos vertinimu, irgi neužėmė daug laiko.

Kolegija sutinka dėl skundo dalies, kurioje analizuojama teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos dydžio tokios kategorijos baudžiamosiose byloje, kuri galėjo užimti daug laiko, analizės ir tik Å¡iai bylai reikÅ¡mingų rezultatų. Å ioje byloje buvo gautas ir nuteistosios skundas, kuris yra susijęs su turtinės bei neturtinės žalos dydžio ginčijimu. Skundas yra aÅ¡tuonių lapų, jo dalyje yra bendros žinios apie bylÄ , jame yra daug įstatymų nuostatų ir teismų praktikos ir, kolegijos vertinimu, jame nėra aptariami ypatingai sudėtingi klausimai, reikalaujantys gilios analizės. Nukentėjusiojo atstovas pateikė septynių lapų atsiliepimÄ Ä¯ nuteistosios skundÄ , kuriame nurodomi motyvai paneigiant nuteistosios skunde nurodytus motyvus.

Akivaizdu, kad atsiliepimui surašyti buvo įdėta pastangų, tačiau ne tiek, kiek yra nurodyta ataskaitose. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad dalis nukentėjusiojo skunde pateiktų motyvų kolegijos pripažinti pagrįstais ir skundas iš dalies tenkintas. Vadovaujantis šiais motyvais kolegija mano, kad proceso išlaidomis pripažintini 500 eurų, sumokėtų advokatui ir ši suma išieškotina iš nuteistosios. Kolegija tenkina nukentėjusiojo skundo dalį dėl visų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų, nes kolegijai nekilo abejonių dėl suteiktų paslaugų apimties ir reikalingumo, tačiau išdėstyti motyvai dėl apeliaciniame procese suteiktų paslaugų apimties ir reikalingumo leidžia kolegijai mažinti proceso išlaidas.

Remdamasi iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu kolegija n u t a r i a: nuteistosios J. D. ir jos gynėjo A. Aranausko apeliacinį skundÄ atmesti.Nukentėjusiojo A. J. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti 2017 m. birželio 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį.Pripažinti 3213,28 eurų nukentėjusiojo A. J. sumokėtus advokatui už jo teisinę pagalbÄ proceso iÅ¡laidomis ir priteisti Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ J. D.. Pripažinti 500 eurų nukentėjusiojo A.

J. sumokėtus advokatui už jo teisinę pagalbÄ apeliacinio proceso metu proceso iÅ¡laidomis ir priteisti Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ J. D.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegija:AuÅ¡ra Bielskė Stasys Lemežis Alenas Piesliakas