2016-03-01 Nr. AB-4747-3-63-3-00009-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-297-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00009-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro ir atsakovo L. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui L. D. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras) kreipėsi į teismą (b. l. 3–7), prašydamas priteisti iš atsakovo L. D. (toliau – ir atsakovas) 508,86 Eur (1 757 Lt) nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas, būdamas nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkas, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjęs vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Ginčo rinkliava ir jos dydžiai nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais, o šios rinkliavos mokėjimas yra privalomas nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims.

Atsakovas atsiliepimu į prašymą (b. l. 16) nesutiko su pareiškėjo prašymu.

Atsakovas paaiškino, kad su pareiškėju nėra sudaręs sutarties dėl atliekų išvežimo, paslauga jam yra neteikiama, nėra pateiktas konteineris atliekoms, todėl jis negali būti vietinės rinkliavos mokėtojas. Pareiškėjo manymu, reikalavimui priteisti vietinę rinkliavą turi būti taikomas 5 metų senaties terminas, per kurį gali būti išieškota vietinė rinkliava.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 5 d. sprendimu (b. l. 57–61) pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino iš dalies ir iš atsakovo pareiškėjui priteisė 368 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Kitą pareiškėjo prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kt., Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai).

Teismas pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nustatė, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyti duomenys apie žemės sklypą (2.1), tačiau duomenų apie statinius, jų baigtumą, nėra. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų: 2010 m. birželio 10 d. patikros vietoje akto Nr. (8.17)-8R-255 ir fotonuotraukos matyti, jog žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), yra pastatytas gyvenamasis namas, kuriame gyvenama.

Vertinant aplinkybes dėl statinio faktinio buvimo ir naudojimo pagal paskirtį ir analizuojant žemėlapių ir vaizdų, kurie viešai skelbiami paieškos sistemoje www.google.lt žemėlapiai bei naudojant paieškai įrankius street view (gatvės vaizdas), matyti, kad adresu: (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas ir jis eksploatuojamas. Taigi viešajame registre duomenų apie statinį nėra pateikta, tačiau šių duomenų neįrašymas į viešąjį registrą kai patikros vietoje aktu yra užfiksuoti duomenys apie statinio naudojimą, kuris nors ir neįteisintas bei neįregistruotas Statybos įstatymo nustatyta tvarka, negali būti pakankamu pagrindu pripažinti, kad už tokį nekilnojamąjį turtą negali būti skaičiuojama vietinė rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Byloje pateikti paminėti rašytiniai įrodymai yra pakankamas pagrindas teismui spręsti, jog statinys naudojamas pagal paskirtį. Būtent minėta faktinė aplinkybė lemia tai, jog pagal Nuostatų 3 punktą ginčo laikotarpiu atsakovas buvo vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, kaip atliekų surinkėjas, nėra pateikęs atliekų šalinimui konteinerio, su juo nesudarė sutarties dėl atliekų išvežimo, todėl jis nesinaudoja atliekų šalinimo sistema ir nemoka vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Teismas, vadovaudamasis LVAT praktika, konstatavo, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Todėl atsakovo argumentai, jog pareiškėjas jam neteikia paslaugų, jis neturi sudaręs sutarties, kad nėra jam pateiktas konteineris atliekoms, neturi įtakos atsakovo prievolės mokėti minėtą vietinę rinkliavą atsiradimui.

Atsakovui vietinė rinkliava apskaičiuota pagal Nuostatų 15.1 punktą (2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija), taikant 330 Lt metinę vietinę rinkliavą gyvenamajam namui pagal Nuostatų 1 priedo 1 punktą, 281 Lt metinę rinkliavą (2012 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. T2-251 redakcija). Iš pareiškėjo pažymos Nr. (8.2)-5R-1682 bei mokėjimo pranešimo nustatyta, kad nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. atsakovas nesumokėjo 508,86 Eur vietinės rinkliavos. Ginčo dėl apskaičiuotos sumos dydžio nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai.

Duomenų, jog atsakovas ginčo rinkliavą sumokėjo, byloje nėra.

Teismas, pasisakydamas dėl senaties termino, rėmėsi LVAT administracinėmis bylomis Nr. A438-2346/2012, Nr. A438-2405/2012, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1, 2, 3 dalimis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi suėjus priverstino išieškojimo senaties terminui, todėl vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas teismui nepateikia mokėjimo pranešimo už 2008 metus, kuris atsakovui turėjo būti išsiųstas iki 2009 m. sausio 15 d., ir mokėjimo pranešimo už 2009 metus, kuris atsakovui turėjo būti pateiktas iki 2009 m. vasario 1 d. ir jame apskaičiuota 2009 metais mokėtina vietinė rinkliava, todėl teismas spręsdamas apie mokėtiną vietinę rinkliavą vadovavosi 2014 m. rugpjūčio 28 d. pažyma Nr. (8.2)-5R-1682, kurioje nurodytas rinkliavos dydis už 2008–2009 metus. Už 2008 metus turėjo būti sumokėta 165 Lt vietinės rinkliavos.

Už visus 2009 metus turėjo būti sumokėta 321 Lt vietinės rinkliavos ir konstatavus, kad yra pasibaigęs įvardijamų sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas, ši reikalavimo dalis atmestina kaip nepagrįsta. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Byloje nustačius, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. yra nesumokėjęs 1 271 Lt (1 757 – 165 – 321 = 1 271) ginčo rinkliavos sumos, ši suma priteista pareiškėjui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo (2014 m. balandžio 17 d. Nr. XII-828) 7 straipsnio 4 dalimi, 20 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nustatyti piniginę prievolę, kurios sumokėjimo terminas apima ir euro įvedimo datą, nurodė sprendime nustatytos piniginės prievolės išraišką eurais – 368 eurai.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 70–73) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – prašymą patenkinti visiškai.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas nesivadovavo tinkamomis teisės normomis, tuo pažeisdamas materialines teisės normas, turinčias reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Teismas neteisingai vadovavosi MAĮ bei pritaikė vietinės rinkliavos priverstiniam išieškojimui penkerių metų senaties terminą, numatytą MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, kad pareiškėjo teisės ir mokesčio administratoriaus teisės dėl nepriemokos priverstinio išieškojimo yra visiškai skirtingos, pareiškėjas teisę į nepriemokos priverstinį išieškojimą įgyja tik teismo sprendimu priteisus vietinę rinkliavą. Kadangi mokestis yra tiksliai apibrėžtas MAĮ ir yra nurodytas baigtinis mokesčių sąrašas, tad vietinės rinkliavos mokėtojas negalėtų būti tapatinamas su mokesčių mokėtoju semantine prasme. Senaties terminas rinkliavos išieškojimui turėtų būti nustatytas norminiame akte, reglamentuojančiame vietinės rinkliavos priskaitymus. Kadangi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintuose Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose nėra numatyti vietinės rinkliavos išieškojimo senaties terminai, todėl reikėtų vadovautis CK 1.125 straipsniu, kuris nurodo, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Penkerių metų senaties terminas vietinės rinkliavos išieškojimui, vadovaujantis MAĮ 107 straipsnio 1 dalimi, yra nukreiptas į jau patvirtintos rinkliavos išieškojimo laikotarpį, todėl terminas turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo priteisti vietinę rinkliavą iš mokėtojo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 64–65) prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atsakovas paaiškino, kad konteinerio klausimas nebuvo sprendžiamas, nors 2010 metais teikti 5 prašymai, o dėl vietinės rinkliavos formaliai atsirašyta paskutini kartą 2010 m., tačiau apie konteinerių teikimą kategoriškai nėra institucijos kalbama visai; 2011 metais teikti 3 prašymai ir 2012 m. kovo 30 d. teiktas prašymas buveinės patalpose, į kurį neduotas atsakymas. Atsakovas pažymi, kad teismų praktikoje yra atvejų, kai bauda dėl vietinės rinkliavos nemokėjimo buvo teismo tvarka panaikinta, nepateikus teismui įrodymų, patvirtinančių, jog asmeniui buvo skirtas konteineris. Pagal teisės aktų reikalavimus, būtent atliekų surinkėjas įpareigotas aprūpinti visus atliekų turėtojus tinkamais konteineriais. Nustatydamas sutrumpintą ieškinio senaties terminą periodinio pobūdžio išmokoms (įmokoms, mokesčiams), įstatymų leidėjas siekė užkirsti kelią susikaupti skoloms, kurias skolininkas turi dengti iš einamųjų pajamų, išvengti beviltiškų skolų atsiradimo ir neigiamo skolų susikaupimo poveikio tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesams.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 78–79) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad iš apeliacinio skundo turinio galima daryti išvadą, jog atsakovas nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo išvada, kad jis turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pažymi, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejamas su konkrečios paslaugos suteikimu. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, tai yra asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 86) prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atsakovas nurodo, kad jam nesudaromos sąlygos būti vietinės rinkliavos mokėtoju. Konteinerio (ne)turėjimas siejamas su konkrečios paslaugos suteikimu. Neišsprendus konteinerio klausimo, kiltų diskriminavimo galimybė. Šiuo atveju būtent pareiškėjui tenka įrodinėjimo pareiga. Pažymi, kad 2015 m. balandžio 3 d. teikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsakymo jokio dar negavo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Tikrinamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovo L. D. už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino iš dalies ir iš atsakovo pareiškėjui priteisė 368 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Kitą pareiškėjo prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

V. Atsakovas L. D., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras paslaugų ginčo laikotarpiu jam neteikė, nes atsakovas nebuvo aprūpintas atliekų surinkimo konteineriu. Todėl vietine rinkliava jis apmokestintas nepagrįstai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų, įgalinančių priimti kitokį sprendimą nei Klaipėdos apygardos administracinio teismo priimtas.

Pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, kuris įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d., buvo patvirtinta nauja Nuostatų redakcija. Dar kartą naują Nuostatų redakciją Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 (su vėlesniais pakeitimais).

Remiantis sistemine Nuostatuose įtvirtintų normų analize, galima spręsti, kad aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (LVAT 2015 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1614/2014; 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1056-602/2015).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje pažymėjo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pasisakė, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas pagal rinkliavos nuostatus yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti jo nurodomi argumentai, kad jam komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos, kad jis šias atliekas tvarkėsi pats. Be to, kadangi, kaip matyti iš šiame baigiamajame teismo akte cituotų ir kitų rinkliavos nuostatuose įtvirtintų taisyklių, asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, minėtam vertinimui neturi įtakos atsakovo argumentai, kad jam nebuvo skirtas joks konteineris atliekoms šalinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, taip pat prieš tai aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtojas, turintis vykdyti teisės aktais apibrėžtą pareigą – mokėti vietinę rinkliavą, nepriklausomai nuo to, kad nebuvo sudaryta sutartis, galbūt nepastatytas konteineris (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).

Dėl išdėstytų aplinkybių atsakovo apeliacinis skundas pripažintinas nepagrįstu.

VI. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti dalies nesumokėtos vietinės rinkliavos sumos, iš esmės argumentuodamas tuo, jog teismas nepagrįstai jo reikalavimui taikė MAĮ įtvirtintą penkerių metų senaties terminą.

Dėl senaties termino vietinės rinkliavos priteisimo bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti pagal analogiją taikytinos panašius santykius reglamentuojančios Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.). Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl senaties termino taikymo pareiškėjo reikalavimui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, nepagrįstai vadovavosi MAĮ nuostatomis, atmestini kaip nepagrįsti.

Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi MAĮ 107 straipsniu, reglamentuojančiu mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį, kadangi šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1201-442/2015 ir kt.) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d., 20 str. 4 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2014 m. gruodžio 31 d. Taigi, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2014 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad vietinė rinkliava turėjo būti nepriteista už visus 2008 m. Tai ir atlikta. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Todėl ši skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, padidinant pirmosios instancijos teismo pareiškėjui iš atsakovo priteistą vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sumą už 2009 metus, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą ir už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., t. y. iš viso už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. priteisti 1 592 Lt vietinės rinkliavos.

Pagal dominuojančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (LVAT administracinės bylos Nr. A-1055-442/2015, Nr. A-360-575/2015, Nr. A-899-442/2015, Nr. A-1360-575/2015, Nr. A-1202-575/2015), perskaičiuojant priteistas vietinės rinkliavos sumas iš litų į eurus, turi būti taikoma Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalis ir suma apvalinama euro centų tikslumu.

Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi ir 7 straipsnio 2 dalimi, perskaičiavus 1 592 Lt sumą į eurus, ji yra lygi 461,08 Eur, kuri ir priteistina.

Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Atsakovo L. D. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo L. D. 461,08 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir aštuonis euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius