cf1cd07a-abd8-4c98-8867-2dcae0b2ef9f · Alytaus rajono apylinkės teismas

NUTARTIS                                                                                                                     Civil. byla Nr.2-281-470/2011Procesinio sprendimo kategorija 26,3; 116,1 (S) ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu 2011m. gegužės 16d.Alytus              Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja S.Juknevičienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv.

R.Baliūčiui, atsakovo atstovui S.Bulkai, trečiajam asmeniui K. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Vivatrans“ su trečiuoju asmeniu be savarankiÅ¡kų reikalavimų K. M. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka irn u s t a t ė :             IeÅ¡kovas UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Vivatrans“ 39852,11 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka, 6 procentų metines palÅ«kanas už Å¡iÄ sumÄ nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.             IeÅ¡kovo atstovas paaiÅ¡kino, kad 2006-07-25 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr.01/477106, kuria buvo apdrausta automobilio MERCEDES BENZ 2540 valdytojų civilinė atsakomybė. 2007m. vasario 26d.

Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis MERCEDES BENZ, vairuojamas atsakovo darbuotojo K. M., atsitrenkė ir apgadino automobilį (duomenys neskelbtini), o taip pat buvo sužalota pastaruoju automobiliu važiavusi keleivė M. K.. Nustačius vairuotojo K. M. kaltę dėl autoįvykio, ieÅ¡kovas atliko žalos sureguliavimÄ ir iÅ¡mokėjo 11541,97 EUR dydžio iÅ¡mokÄ . Vairuotojo kaltė nustatyta iÅ¡ jo paties 2007-03-08 raÅ¡yto ir faksu draudikui atsiųsto paaiÅ¡kinimo bei dokumentais, gautais iÅ¡ tarptautinių draudimo ekspertų „InterEurope AG“ European Law Service.

Kadangi pagal draudimo sutartyje numatytas sÄ lygas draudėjas UAB „Vivatrans“ įsipareigojo mokėti draudimo įmokas draudikui dalimis, t.y. po 1450 litų kas kiekvienÄ metų ketvirtį, tačiau antrosios ir trečiosios įmokų, kurių mokėjimo terminui suėjus atsitiko draudiminis įvykis, atsakovas nebuvo sumokėjęs, ieÅ¡kovas remiasi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDÄ®) 11str. 7d. nuostatomis ir nurodo turintis atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėjÄ .

             Atsakovas UAB „Vivatrans“ su ieÅ¡kiniu nesutinka. Atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovas UAB DK „PZU Lietuva“ be pagrindo nukentėjusiesiems atlygino patirtÄ Å¾alÄ , kadangi neįrodyta, jog ieÅ¡kovo nurodytas kelių eismo įvykis Didžiojoje Britanijoje iÅ¡ viso buvo, jei jis buvo, nebuvo nustatyta vairuotojo K. M. kaltė, savo kaltės nepripažįsta nė pats K. M., neįrodytas patirtos žalos dydis. Be to, atstovas nurodo, kad ieÅ¡kovas, remdamasis TPVCAPDÄ® 11str. 7d. nuostatomis ir reikalaudamas žalos atlyginimo, netinkamai aiÅ¡kina įstatymÄ , kadangi nurodyta teisės norma draudikui suteikia teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas, jei draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos.

Tačiau Å¡i teisės norma nesuteikia draudikui teisės reikalauti atlyginimo, jei nebuvo sumokėta tik dalis įmokos, kaip yra aptariamuoju atveju. Nurodė, kad atsakovas pavėlavo sumokėti draudimo įmonei eilinę draudimo įmokÄ dėl laikinų finansinių sunkumų.              Tretysis asmuo K. M. parodė, kad jam vairuojant atsakovui priklausančiÄ transporto priemonę Didžiojoje Britanijoje įvyko nedidelis incidentas, o bÅ«tent, gretimai jo vairuojamo automobilio važiuojantis kito automobilio vairuotojas neatsargiai manevravo ir vos neatsitrenkė į jo vairuojamÄ automobilį.

Pamanęs, jog dėl didelių automobilio gabaritų jis galėjęs nepajusti atsitrenkimo, automobilį sustabdė ir iÅ¡ jo iÅ¡lipo. TÄ patį padarė ir neatsargiai manevravęs kito automobilio vairuotojas. Abu jie kartu apžiÅ«rėjo automobilius ir , įsitikinę, kad kontakto tarp transporto priemonių nebuvo, geruoju iÅ¡siskyrė. Tretysis asmuo pažymėjo, kad kitame automobilyje nebuvo jokių keleivių, dėl Å¡io incidento policija nebuvo kviečiama, kadangi eismo įvykio nebuvo, bet tiesiog susidarė avarinė situacija.

Å ios situacijos metu niekas jokios žalos nepatyrė. Jis nebuvo kviečiamas pasiaiÅ¡kinti į policijÄ , taip pat nebuvo kviečiamas į teismÄ . Be to, K. M. nurodo, kad jis nerašė ir nesiuntė faksu ieÅ¡kovui 2007-03-08 praneÅ¡imo, kuriuo pripažino savo kaltę dėl įvykusio autoįvykio, pažymėjo, kad dokumentas paraÅ¡ytas ne jo raÅ¡ysena ir tik paraÅ¡as panaÅ¡us į jo.              IeÅ¡kinys atmestinas nesant teisinio pagrindo jam tenkinti.             Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006m. liepos 25 dienÄ tarp ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovo UAB „Vivatrans“ buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr.01/477106, kuria atsakovas apdraudė jam priklausančio automobilio MERCEDES BENZ 2540 valdytojų civilinę atsakomybę.

Sutarties sÄ lygomis atsakovas įsipareigojo draudimo įmokÄ sumokėti draudikui dalimis per metus po 1450 litų kas ketvirtį. PirmÄ jÄ Ä¯mokÄ atsakovas sumokėjo 2006-07-25. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovo darbuotojas K. M. 2007m. vasario 26d. Didžiojoje Britanijoje, vairuodamas nurodytÄ automobilį, atsitrenkė ir apgadino kitÄ automobilį (duomenys neskelbtini) bei sužalojo keleivę M. K., dėl ko buvo pripažintas kaltas. UAB DK „PZU Lietuva“, bÅ«dama atsakinga už draudimo iÅ¡mokų mokėjimÄ , atlygino patirtÄ Å¾alÄ , sumokėdama 11541,97 EUR pagal Didžiojoje Britanijoje registruotos įmonės „InterEurope“ pateiktÄ sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovas, motyvuodamas tuo, kad autoįvykio metu atsakovas UAB „Vivatrans“ nebuvo sumokėjęs dviejų draudimo įmokų dalių bei remdamasis TPVCAPDÄ® 11str. 7d., kelia atgręžtinį reikalavimÄ ir reikalauja viso žalos atlyginimo iÅ¡ draudėjo.

             Tarp Å¡alių kilo ginÄÄ s dėl TPVCAPDÄ® 11str. 7dalies taikymo – ar gali draudikas, atlyginęs žalÄ , reikalauti susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ Å¾alos sumÄ iÅ¡ draudėjo, jei jis autoįvykio metu nebuvo sumokėjęs dalies draudimo įmokos, numatytos draudimo sutarties sÄ lygomis.              TPVCAPDÄ® 11str. 7 dalis numato, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ir per tÄ laikotarpį pagal Å¡iÄ draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala..., draudikas, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas.              CK 6.996str. 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visÄ ar pirmÄ jÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ).

Tarp Å¡alių sudaryta draudimo sutartis buvo įsigaliojusi, draudėjas pirmÄ jÄ Ä¯mokÄ sumokėjo 2006-07-25 (b.l. 11-13). IeÅ¡kovas neginčija draudimo sutarties, vadinasi ir draudiminės apsaugos galiojimo visu draudimo sutarties laikotarpiu, t.y. nuo 2006-07-0 iki 2007-07-29, nežiÅ«rint to, kad polise Nr.LT/AYA 6074549 įraÅ¡yta data iki 2006-10-29. Å i polise įraÅ¡yta data faktiÅ¡kai žymi tik laikotarpį, kurį apima pirmasis draudiminis įnaÅ¡as, tačiau nereiÅ¡kia, kad vėliau sutartis nustoja galioti.

Kaip Å¡ios sutarties galiojimo patvirtinimo faktas yra tai, kad ieÅ¡kovas pats iÅ¡mokėjo nukentėjusiam 11541,97 EUR draudimo iÅ¡mokÄ Didžiojoje Britanijoje eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti. Taigi, ieÅ¡kovas laikė 2006-07-25 sudarytÄ draudimo sutartį galiojančia visu sutartyje numatytu laikotarpiu, neatsižvelgiant į tai, kad eilinė draudimo įmoka įvykio metu nebuvo sumokėta.              Eilinės įmokos nesumokėjimo sutartyje nustatytu laiku teisinės pasekmės priklauso nuo draudiko – jis gali pasinaudoti Draudimo įstatymo 80 straipsnyje įtvirtinta draudimo apsaugos sustabdymo teise arba draudimo įmokos įskaitymo į draudimo iÅ¡mokÄ teise (CK 6.1004str. 4d.).

Kaip matyti iÅ¡ nustatytų faktinių aplinkybių, draudikas nepasinaudojo nė viena iÅ¡ aptartų galimybių. Reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos jo iÅ¡mokėtas sumas ieÅ¡kovas, remdamasis TPVCAPDÄ® 11str. 7 dalies nuostatomis, galėtų tik tuo atveju, jei atsakovas iÅ¡ viso nebÅ«tų atlikęs draudimo įmokų mokėjimo. Kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, draudikas nesiėmė jokių veiksmų dėl pažeistų draudimo įmokų mokėjimo terminų, nesikreipė į draudėjÄ dėl Å¡ių įmokų sumokėjimo ir nenurodė jam prievolių nevykdymo teisinių pasekmių, neskaičiavo delspinigių už vėlavimÄ mokėti įmokÄ .

Taigi, ieÅ¡kovas nepagrįstai vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 11str. 7 dalies nuostatomis reikalauja iÅ¡ atsakovo sugrÄ Å¾inti dėl padarytos žalos nukentėjusiam jos (draudėjo) iÅ¡mokėtas sumas, nes autoįvykio metu draudimo sutartis, sudaryta tarp Å¡alių, buvo galiojanti ir atsakomybė atlyginti nukentėjusiam padarytus nuostolius tenka draudikui. Sekant ieÅ¡kovo logika, reikalavimas grÄ Å¾inti jo iÅ¡mokėtÄ Å¾alos atlyginimÄ , jeigu draudėjas dėl kokių nors priežasčių pavėlavo sumokėti eilinę draudimo įmokÄ , bÅ«tų prilyginamas TPVCAPDÄ® 22 straipsnyje numatytoms sankcijoms draudėjui, o bÅ«tent prievole grÄ Å¾inti iÅ¡mokÄ , jei žala atsirado vairuojant transporto priemonę neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotikų ar kitų svaigalų, techniÅ¡kai netvarkingos transporto priemonės vairavimui, žalos padarymui tyčia ar pan.

Akivaizdu, kad vėlavimas sumokėti eilinę draudimo įmokÄ savo pasekmėmis negali bÅ«ti prilyginamas jau minėtiems neteisėtiems draudėjo veiksmams.              Be to, atmetant ieÅ¡kinį, pasisakytina ir dėl pateiktų įrodymų.             CPK 135 str. 2d. nurodo, kad prie ieÅ¡kinio turi bÅ«ti pridėti visi dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimus. IÅ¡ pateiktų ieÅ¡kovo raÅ¡ytinių įrodymų nėra aiÅ¡ki žalos atsiradimo (draudiminio įvykio) padarymo vieta ir kitos aplinkybės, neaiÅ¡ku, kodėl dėl autoįvykio yra kaltinamas ir kuo grindžiama atsakovo įmonės vairuotojo K.

M. kaltė. Kaip minėta, vairuotojas neigia buvus bet kokį eismo įvykį Didžiojoje Britanijoje, taip pat neigia rašęs draudimo bendrovei (ieÅ¡kovui) paaiÅ¡kinimÄ , kuriuo prisiėmė kaltę už atsiradusias žalingas pasekmes. Advokatų „Europos draudimo ir asmens žalų specialistų“ pažymoje neįžvelgiama, apie kokį eismo įvykį kalbama, nepateiktas joje minimas Kiderminsterio apygardos teismo sprendimas, kuriuo gal bÅ«t nustatyta trečiojo asmens kaltė dėl autoįvykio.

IeÅ¡kovas ne tik nepateikė draudiminio įvykio atsiradimo faktÄ pagrindžiančių įrodymų (pvz. policijos iÅ¡vados, teismo sprendimo ar pan.), bet dargi pats negalėjo nurodyti aiÅ¡kių įvykio aplinkybių ir aplinkybių, kaip draudimo bendrovei tapo žinoma apie autoįvykį Didžiojoje Britanijoje. Taip pat pastebėtina, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ 2010-10-15 su pretenzija (b.l. 102), kuria pareikalavo atlyginti 12840,27 litų žalÄ , pretenzijoje nurodydamas, kad buvo apgadintas automobilis ir nukentėjo keturi juo važiavę keleiviai, tuo tarpu ieÅ¡kinyje nurodoma kita žymiai didesnė reikalaujama priteisti suma bei nurodoma, kad nukentėjo vienas asmuo M.

K.. Nei asmeniui padarytos žalos dydis, nei automobilio remonto iÅ¡laidos nei kiti ieÅ¡kovo atlikti mokėjimai nukentėjusiajam nėra pagrįsti įrodymais, pagrindžiančiais pareigÄ iÅ¡mokÄ atlikti.Atmetant ieÅ¡kinį, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos sutinkamai su LR CPK 92 str. reikalavimais. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260str., 268str., 270str.,nusprendžia:IeÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Vivatrans“ atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“ (į.k. 110057869) 12,53Lt (dvylika litų 53ct) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.Panaikinti areÅ¡tÄ , skirtÄ 2011-01-03 nutartimi atsakovo UAB „Vivatrans“ turtui (Turto areÅ¡o akto Nr.0211000055).

Dėl sprendimo per 30d. gali bÅ«ti duodamas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                        Snaigė Juknevičienė