cf1cc421-927a-4b3d-affc-4cb4627663fa · Kauno apygardos teismas

civilinė byla Nr                                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-825-273/2014                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08215-2013-2                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1; (S)                                                                                                                                   121.14; 121.18;

                                        KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 11 d.Kaunas                     Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo Č. R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų V.

S. ir A. P. individualios įmonės ieškinį atsakovui Č. R., trečiasis asmuo AB „Kauno energija“, dėl žalos atlyginimo n u s t a t ė :                                                                      I.Ginčo esmė           ieškovės V. S., A. P. individuali įmonė pareiškė ieškinį atsakovui Č. R. dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ieškovės V.

S. naudai patirtus nuostolius - 200 Lt, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės A. P. individualiai įmonei patirtus nuostolius - 1551,73 Lt, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad įsiteisėjusiais sprendimais administracinėse bylose, nustatytas atsakovo savavaldžiavimas užsukant sklendę atsakovui priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)., dėl Å¡ios priežasties nutrauktas Å¡ilumos tiekimas į namus įskaitant 28 namÄ .

Surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių faktÄ , kad Å¡ilumos sklendę užsuko atsakovas ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimÄ - savavaldžiavimÄ , o aplinkinių namų savininkai ir naudotojai atitinkamai dėl to patyrė žalÄ . IeÅ¡kovių, dėl atsakovo veiksmų žalos dydį sudaro: V. S. patirti tiesioginiai nuostoliai 200 Lt – padidėjusios elektros energijos sÄ naudos nuo 2012-11-08 – 2012-11-16, ieÅ¡kovės individualios įmonės tiesioginiai nuostoliai- nustojus tiekti Å¡ilumos energijÄ , stomatologijos klinikos veikla priverstinai buvo sustabdyta (8 d.), buvo mokamas atlyginimas už priverstinę prastovÄ samdomiems darbuotojams, ieÅ¡kovė individuali įmonė patyrė ir netiesioginius nuostolius – negautas pajamas.

                                       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė          Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo Č. R. ieškovės V. S. naudai patirtus nuostolius - 200 Lt.          Priteisė iš atsakovo Č. R. ieškovės A. P. individualios įmonės naudai patirtus nuostolius- 1551,73 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos -2013-05-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisė iÅ¡ atsakovo Č. R. ieÅ¡kovių V. S. ir A. P. individualios įmonės naudai bylinėjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidas -2072 Lt.        Teismas nustatė, kad atsakovas Č. R. yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas. Name, ankstesnių namo savininkų ir kitų aplinkinių namų gyventojų (Nr.24, Nr.28, Nr.30) bendru sutarimu buvo įrengtas bendras Å¡ilumos punktas Å¡ilumos tiekimui į aplinkinius namus, t.y. minėto namo rÅ«syje yra bendra Å¡ilumos tiekimo sklendė, kuria reguliuojamas Å¡ilumos tiekimas ne tik į atsakovo namÄ , bet ir į aplinkinius gyvenamuosius namus, įskaitant ir namÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 18d. nutarimu, Kauno apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo nutartimis nustatyta, kad atsakovas Č. R. 2012 m. lapkričio 8d. savavaliÅ¡kai, t.y. pažeidžiant teisės aktus, užsuko jam priklausančiame gyvenamojo namo rÅ«syje esančio Å¡ilumneÅ¡io paduodamÄ jÄ ir grįžtamÄ jÄ sklendę ir tokiais veiksmais sukėlė žalÄ - nebuvo tiekiama šilumos energija aplinkinių namų gyventojams bei naudotojams.

Å ilumos tiekimas į minėtus pastatus atnaujintas tik 2012 m. lapkričio 16 d., kai Valstybinės energetikos inspekcijos prie LR Energetikos ministerijos vyresniajam inžinieriui pavyko patekti į atsakovui priklausančio gyvenamojo namo rÅ«sį ir to pasėkoje priėjus prie savavaliÅ¡kai užsuktos Å¡ilumneÅ¡io sklendės, bei jÄ atsukus. MinėtÄ sklendę savo noru atsukti nei atsakovas, nei jo sutuoktinė nesutiko, taip pat jie atsisakė įsileisti tiek ieÅ¡kovus, tiek kitus suinteresuotus asmenis (aplinkinių namų gyventojus ir t.t.), kad pastarieji galėtų atsukti atsakovo sprendimu savavaliÅ¡kai užsuktÄ Å¡ilumneÅ¡io sklendę.

Teismas nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų užsukant Å¡ilumos sklendę, Å¡ildymo sezono metu, aÅ¡tuonias dienas į ginčo namÄ (Nr.28) nebuvo tiekiama Å¡ilumos energija. Taip pat, teismas nurodė, kad sutinka su ieÅ¡kovių, dėl atsakovo veiksmų patirtos žalos dydžiu, kurį sudaro: ieÅ¡kovės V. S. patirti tiesioginiai nuostoliai 200 Lt – padidėjusios elektros energijos sÄ naudos, kurios padidėjo atsakovui savavaliÅ¡kai užsukus Å¡ilumenÅ¡io sklendę, priverstinai buvo Å¡ildoma elektros energija (nuo 2012-11-08 – 2012-11-16).

Nuostolius patvirtina byloje esanti medžiaga -su ieÅ¡kiniu pateikti mokėjimo čekiai. Realiais ir pagrįstais teismas pripažino ieÅ¡kovės A. P. individualios įmonės tiesioginius nuostolius – nustojus tiekti Å¡ilumos energijÄ , stomatologijos klinikos veikla priverstinai buvo sustabdyta aÅ¡tuonias dienas, samdomiems darbuotojams D. M. M. ir V. T. ieÅ¡kovė, kaip darbdavė, privalėjo mokėti su darbo santykiais susijusias sumas už priverstinę prastovÄ . Teismas sprendė, kad priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų akivaizdus, nuostoliai buvo patirti dėl to, jog į ieÅ¡kovių naudojamas patalpas nebuvo tiekiama Å¡ilumos energija, o Å¡ilumos energija atitinkamai nebuvo tiekiama dėl to, jog atsakovas užsuko Å¡ilumneÅ¡io sklendę, jam buvo taikyta administracinė atsakomybė dėl savavaldžiavimo, o atsakovo, jo atstovų atsikirtimai, įvairÅ«s praÅ¡ymai dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu, reikalingumo pateikti byloje Vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Valstybinės energetikos inspekcijos, Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir kt. iÅ¡vadas atmestini, kaip nesietini su nagrinėjamos bylos ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu                        III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai            Apeliaciniu skundu atsakovas atsakovas Č. R. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu, nes ieÅ¡kovės nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti Å¡ia tvarka (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Jei ieÅ¡kinys nebus paliktas nenagrinėtu, atsakovas praÅ¡o bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba ieÅ¡kinį atmesti kaip neįrodytÄ ir nepagrįstÄ .           Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė apelianto argumentus dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu ieÅ¡kovei nepasinaudojus privaloma iÅ¡ankstine ginčo sprendimo tvarka kaip nesietinus su nagrinėjamos bylos dalyku ir pagrindu, tačiau nenurodydamas jokių konkrečių atsakovo argumentų atmetimo motyvų.

IeÅ¡kovės, nesilaikė privalomos iÅ¡ankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kuriÄ reglamentuoja Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad Valstybinė energetikos inspekcija iÅ¡ankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotÄ energijÄ pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, ir Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalis nustatanti, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iÅ¡ankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energijÄ , dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos iÅ¡teklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.

Energetikos įstatymo 34 straipsnis yra taikomas visiems ginčams dėl šilumos energijos tiekimo, nutraukimo, skirstymo, teisės pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, kylantiems tiek tarp pačių vartotojų, tiek tarp energetikos įmonių, tiek tarp vartotojų ir energetikos įmonių. Šioje byloje ginčas kilo tarp atsakovo, kaip jam priklausančiame name esančio šilumos punkto savininko ir AB „Kauno energija“ tiekiamos šilumos energijos vartotojo, ir ieškovių, kaip AB „Kauno energija“ tiekiamos šilumos energijos vartotojų.

Kilęs ginčas patenka į Energetikos įstatymo 34 straipsnio ginčus, kuriems yra nustatyta privaloma iÅ¡ankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. CPK 296 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas pareiÅ¡kimÄ palieka nenagrinėtÄ , jeigu ieÅ¡kovas, kreipęsis į teismÄ , nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti Å¡ia tvarka. IÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka yra specialus institutas, kurio taikymas įstatymų nustatyta tvarka yra privalomas.

Å io instituto taikymo nepaisymas yra pagrindas bylÄ nutraukti arba pareiÅ¡kimÄ palikti nenagrinėtÄ , jeigu nustatomos Å¡io Kodekso 293, 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai nemotyvuotai nusprendė, kad apelianto argumentus dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu ieÅ¡kovei nepasinaudojus privaloma iÅ¡ankstine ginčo sprendimo tvarka kaip nesietinus su nagrinėjamos bylos dalyku ir pagrindu, nes nenurodė jokių konkrečių atsakovo argumentų dėl bylos Å¡alių ginčo priskyrimo Energetikos įstatymo 34 straipsnio ginčams atmetimo motyvų.

Teismo sprendimas be motyvų, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Ieškovės ieškinys paliktinas nenagrinėtu, nes analogiškose bylose taip nusprendė Šiaulių m. apylinkės teismas 2012 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6424-797/2012, Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5471-821/2012 bei 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7181- 596/2012, ir Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17368-191/2012 bei 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-18308-713/2012, Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013-01-28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-74-736/2013 ir Ukmergės rajono apylinkės teismas 2013-02-05 d. nutartimi civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. 2-104-759/2013 palikdami analogiškus šilumininkų ieškinius nenagrinėtus ir priteisdami iš atitinkamų ieškovų visas atitinkamų atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas pažymi, kad Energetikos įstatymo 34 straipsnis yra taikomas visiems ginčams dėl Å¡ilumos energijos tiekimo, nutraukimo, skirstymo, teisės pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, kylantiems tiek tarp pačių vartotojų, tiek tarp energetikos įmonių, tiek tarp vartotojų ir energetikos įmonių. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes netinkamai įvertino Å¡alių ginčo teisinį santykį. IeÅ¡kovės klaidino teismÄ , teigdamos, kad jų ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas tik dėl žalos, atsiradusios dėl Å¡ilumos energijos tiekimo nutraukimo, todėl Å¡iam ginčui nėra taikytinos Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nuostatos.

Nors ieÅ¡kovės formaliai kreipėsi į teismÄ dėl tariamos žalos dėl neteisėto energijos tiekimo nutraukimo, tačiau faktiÅ¡kai ieÅ¡kovės įrodinėja, kad atsakovas yra atsakingas už Å¡ilumos energijos perdavimo tinklu priežiÅ«ra ir Å¡ilumos energijos tiekimo užtikrinimÄ iki ieÅ¡kovių namo, nes atsakovas, neva neužtikrindamas centralizuotos Å¡ilumos energijos tiekimo iki ieÅ¡kovių namo, tariamai įvykdė Å¡ilumos tiekimo nutraukimo pažeidimus kaip civilinius deliktus ir Å¡ių deliktu pagrindu reikalauja atlyginti žalÄ , nors a priori ir žino, kad ieÅ¡kovių namas yra Å¡ildomas vietiniu Å¡ildymu (elektra ir kt.) ir visa Å¡ildyti suvartota elektros energija buvo apskaityta ir suvartota pačių ieÅ¡kovių name tiek Å¡ildymui, tiek apÅ¡vietimui, tiek kitoms buities reikmėms.

Byloje pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo ginčo pobÅ«dį, netinkamai nustatydamas ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ . Atsakovas tvirtina, kad nėra atsakingas už centralizuotos Å¡ilumos energijos tiekimÄ iki ieÅ¡kovių namo, nes už tai atsako AB „Kauno energija“, kuri į bylÄ yra įtraukta trečiuoju asmeniu. Be to, atsakovas tvirtina, kad nėra atsakingas už Å¡ilumos paskirstymo įrenginio, kurio jis pats nenaudoja, tinkamÄ priežiÅ«rÄ ir eksploatacijÄ . Todėl iÅ¡ tiesų Å¡i byla yra ginčas tarp dviejų vartotojų (ieÅ¡kovių ir atsakovo) ir energetikos įmonės (AB „Kauno energija“) dėl „energetikos objektų, įrenginių gedimų, „eksploatavimo pažeidimų“, „avarijų", „energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo“.

Å iuos ginčus iÅ¡ankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja Valstybinė energetikos inspekcija (EÄ® 34 str. 2 d.). Be to, Å¡i civilinė byla yra ir ginčas tarp dviejų vartotojų (ieÅ¡kovių ir atsakovo) ir energetikos įmonės (AB „Kauno energija") dėl Å¡ilumos tiekėjo veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energijÄ , dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo.           Atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ ir dėl apeliantės A.

R. teisių ir pareigų, nors ji nebuvo įtraukta į bylÄ , kaip to prašė atsakovas. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. IeÅ¡kovės kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos, kuriÄ jos neva patyrė dėl Å¡ilumos tiekimo nutraukimo jų namui, esančiam (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu nurodo Kauno miesto savivaldybės administracinės komisijos nutarimÄ , priimtÄ iÅ¡nagrinėjus Č. R. administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurios metu buvo nustatyta, kad Č.

R. priklausančioje patalpose 2012 m. lapkričio 8 d., apie 9:00 val., buvo nutrauktas šilumos energijos tiekimas. Kauno apygardos teismo 2013-04-05 nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)238/2013 atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl savavaldžiavimo. Gyvenamasis namas, kuriame buvo užsukta sklendė, nuosavybės teises priklauso net tik Č. R., bet ir jo sutuoktinei. Todėl visiškai nėra aišku, kodėl ieškinys yra pareikštas tik atsakovui ir civilinės (deliktinės) atsakomybės ieškiniu reikalaujama tik iš vieno iš namo savininku.

Atsakovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskleidė bylos esmės ir netinkamai nustatė tikrÄ jį kaltininkÄ Å¡ioje byloje, taip pat pasisakė dėl minėto gyvenamojo savo savininkų atsakomybės už žalÄ , nors kitas Å¡io namo savininkas net nebuvo įtrauktas į bylÄ . Teismas, nurodydamas, kad namo savininkas savavaldžiavimu padarė neesminę žalÄ kitų asmenų teisėms, pasisakė dėl į bylÄ neįtrauktų asmenų - kitų ginčo gyvenamojo namo savininkų teisių ir pareigų, nes minėtas namas priklauso Č.

R. tik dalinės nuosavybės teise. Teismas neįvertino, kad atsakovui ginčo namas priklauso ne asmeninės, o bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes įgytas santuokoje su A. R., kuriÄ Å¡ioje byloje teismas atsisakė įtraukti net trečiuoju suinteresuotu asmeniu.          Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįvertino, kiek prie tariamos žalos atsiradimo prisidėjo Å¡ilumos tiekėjas AB „Kauno energija“, tiekdama Å¡ilumos energijÄ nelegalia ir neprižiÅ«rima beÅ¡eimininke trasa, taip pat neįvertino ieÅ¡kovių didelio neatsargumo ir nerÅ«pestingo, visiÅ¡kai nesirÅ«pinant minėtos Å¡ilumos tiekimo trasos, kuri, anot Å¡ilumos tiekėjos ir pačių ieÅ¡kovių, priklauso ir joms dalinės nuosavybės teise, priežiÅ«ra ir eksploatacija.

Atsakovas ir apeliantė, kaip namo Nr. 26 savininkai, nėra nei šilumos tiekėjai, nei šilumos ūkį eksploatuojantys asmenys, todėl neprivalo užtikrinti šilumos tiekimo gretimiems pastatams. VĮ Registrų centras 2012-07-18 rašte Nr.(3.4.5.)S-2704 nurodoma, kad jokia daiktinė teisė - servitutas, adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neįregistruota, o AB „Kauno energija“ raštu 2012-06-15 Nr. 20-2489 patvirtino, kad ši įmonė šio šilumos punkto ir šilumos tiekimo trasos nuosavybės teise nevaldo.

Atsakovas ir apeliantė, kaip (duomenys neskelbtini) savininkai, taip pat nuosavybės teise nevaldo minėtos Å¡ilumos tiekimo trasos, nes jos neįsigijo pirkdami minėtÄ sklypÄ , o pati Å¡ilumos tiekimo trasa net nėra įregistruota VÄ® „Registrų centre“ kaip inžinerinis statinys, todėl juridiÅ¡kai ji neegzistuoja, o jos savininkas nėra žinomas. Abejotina, ar egzistuoja ieÅ¡kovių, Å¡ilumos tiekėjos ir savivaldybės energetikos skyriaus nurodytas (duomenys neskelbtini) namų savininkų susitarimas dėl bendro Å¡ilumos punkto ir Å¡ilumos trasos įrengimo ir bendros priežiÅ«ros, kuriuo rėmėsi ieÅ¡kovės ir Å¡ilumos tiekėja.

Net jei toks žodinis susitarimas galėjo egzistuoti tarybiniais laikais, Å¡io susitarimo nevykdė pačios ieÅ¡kovės, nes neprižiÅ«rėjo Å¡ilumos tiekimo trasos ir Å¡ilumos punkto - tai vertintina kaip didelis neatsargumas ir nerÅ«pestingumas. Toks susitarimas yra niekinis ir nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes tikėtina sudarytas tarp asmenų, tuomet nebuvusių minėtų namų savininkais. Atsakovui ir apeliantei priklausančio (duomenys neskelbtini) namo rÅ«syje esantis Å¡ilumos punktas ir per šį sklypÄ einanti nelegali ir beÅ¡eimininkė Å¡ilumos trasa buvo avarinės bÅ«klės, niekieno neprižiÅ«rima ir todėl kėlė realų pavojų sklypo ir pastato savininko turtui, taip pat greta esantiems namams.

Å ilumos tiekėjo pozicija, kad jis turi teisę tiekti Å¡ilumos energijÄ Å¡ilumos trasa, kuri yra sumontuota be projekto ir eksploatuojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, taip pat pozicija, kad patys (duomenys neskelbtini) savininkai privalo iÅ¡spręsti savo pastatų apsirÅ«pinimÄ Å¡ilumos energija, neturi jokio juridinio ir faktinio pagrindo, nes teisėto Å¡ilumos tiekimo užtikrinimas ir neteisėto Å¡ilumos tiekimo nutraukimas yra Å¡ilumos tiekėjo AB „Kauno energija“ prievolė.            Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik prielaidomis, visiÅ¡kai nepagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovei priteistini 200 litų už padidėjusias Å¡ildymui skirtas elektros sÄ naudas, nes ieÅ¡kovės neįrodė jokio Å¡ildymui skirtos elektros sÄ naudų padidėjimo.

IeÅ¡kovės Å¡ioje byloje savo reikalavimų pagrįstumÄ grindžia savo pačių parengtomis pažymomis, pareiÅ¡kimais, mokėjimais už elektros energijÄ , ir teismų sprendimais, tačiau nepateikia jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima įvertinti realiai patirtos žalos dydį. Be to, teismas, visiÅ¡kai nepagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovėms priteisti 1551,73 Lt nuostolius dėl nutrauktos veiklos, nes ieÅ¡kovės neįrodė jokių nuostolių ir neįrodė priežastinio ryÅ¡io, tarp centralizuoto Å¡ildymo tiekimo nutraukimo ir įmonės veiklos nutraukimo, nes ieÅ¡kovių name veikė vietinis elektrinis Å¡ildymas.

IeÅ¡kovių realiai patirtÄ Å¾alÄ turėjo įrodyti pačios ieÅ¡kovės, pateikdamos teismui raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius realiai patirtÄ Å¾alÄ ir Å¡ios žalos atsiradimo priežastinį ryšį su atsakovo veiksmais arba neveikimo, įrodant ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ (pateikiant įrodymus) ir juridinį pagrindÄ (nurodant atsakovo pažeistas teisės normas          Atsakovas ir apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir todėl, kad pažeidžia atsakovo ir apeliantės kaip vartotojų teises, nes nepagrįstai atsakovui ir apeliantei priskiria prievolę prižiÅ«rėti ir eksploatuoti Å¡ilumos tiekėjos naudojamus Å¡ilumos perdavimo tinklus.

Todėl šioje byloje buvo būtinas Vartotojų teisių apsaugos tarnybos dalyvavimas, kaip reikalauja teismų praktika. Taip pat šioje byloje buvo būtinas institucijų, kurios yra įgaliotos kvalifikuotai įvertinti šilumos tiekimo priežiūros, remonto, eksploatacijos klausimus - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos dalyvavimas, nes pagal galiojančius teisės aktus, už atitinkamus šilumos ir karšto vandens tiekimo, priežiūros, eksploatacijos ir vartotojų teisių apsaugos aspektus atsako Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Valstybinė energetikos inspekcija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai neįtraukė Å¡ių institucijų į bylÄ iÅ¡vadai pateikti.            Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo AB „Kauno energija“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad trečiasis asmuo su apeliacinio skundo motyvais nesutinka ir mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai jas įvertino, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas.

IeÅ¡kinio dalyko irpagrindo formulavimas yra iÅ¡imtinė ieÅ¡kovo teisė ir pareiga, o ieÅ¡kovėsreikalavimÄ atlyginti žalÄ kildina iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo - savavaldžiavimo, kurį apeliantas padarė 2012-11-08 savavaliÅ¡kai, t. y. pažeidžiant teisės aktus, užsukdamassklendę, esančiÄ jam priklausančiame gyvenamajame name. Å ios faktinės aplinkybės buvonustatytos, o apeliantas pripažintas kaltu Kauno apylinkės teismo 2013-02-15 nutartimiadministracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-65-358/2013 ir paliktas galioti Kauno apygardosadministracinio teismo 2013-04-05 nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini)238/2013.Todėl, teismas teisingai įvertinęs ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ nustatė, kad apelianto argumentai, dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu ieÅ¡kovėms nepasinaudojus LR Energetikos įstatymo 34 str. numatytos iÅ¡ankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, nesietini su nagrinėjamos bylos ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu.

AB „Kauno energija“ kaip Å¡ilumos tiekėjo veiksmai nėra Å¡ios bylos dalykas dėl jau aukščiau nurodytų priežasčių ir todėl neturėtų bÅ«ti nagrinėjami Å¡ioje byloje, tačiau trečiasis asmuo pažymi, kad AB „Kauno energija“ Å¡ilumÄ pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini) tiekia 1976 - 1986 metais įrengtais Å¡ilumos tiekimo tinklais. Å ilumos tinklai buvo įrengti pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus 1973-06-13 iÅ¡duotas technines sÄ lygas Nr. 1/329 ir 1975 m. sudarytÄ projektÄ .

AB „Kauno energija“ pastatų savininkams, kuriems dalinės nuosavybės teise priklauso šilumos tinklai, pasiūlė juos išpirkti, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį arba eksploatuoti šilumos tiekimo tinklus, tačiau tuometiniai savininkai tai padaryti atsisakė. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (Žin., 2010, Nr. 127 6488; 2012, Nr. 111-5655) patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 129.4 punkte įtvirtinta šilumos tiekėjo pareiga prižiūrėti ir laiku remontuoti savo ir teisės aktuose nustatyta tvarka pripažintus bešeimininkiais, bei naudojamus šilumos aprūpinimo sistemoje, šilumos gamybos ir perdavimo įrenginius bei atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus bei eksploatuoti bendrai naudojamus energetiko objektus, skirtus šilumai perduoti, teisės aktų nustatyta tvarka.

AB „Kauno energija“ turi pareigÄ prižiÅ«rėti savo, teisės aktų nustatyta tvarka pripažintus beÅ¡eimininkiai bei bendrai naudojamus energetikos objektus, skirtus Å¡ilumai perduoti, teisės aktų nustatyta tvarka. Å ilumos tiekėjas neturi pareigos eksploatuoti ir prižiÅ«rėti Å¡ilumos tiekėjui nepriklausančių ar teisės aktų nustatyta tvarka neperduotų prižiÅ«rėti trasų.               Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovės V. S. ir A.

P. individuali įmonė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , prijungti dokumentus- ieÅ¡kovės V. S. atsiskaitomosios knygelės, kuriai priskirtas vartotojo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡raÅ¡Ä , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kinio dalykas - ieÅ¡kovių patirtos žalos, iÅ¡reikÅ¡tos nuostoliais atlyginimas, o pagrindas -aplinkybės, pagrindžiančios deliktinės atsakomybės taikymÄ atsakovo atžvilgiu.

Ginčas dėl žalos, kylančios delikto pagrindu, atlyginimo nei pagal ginčo pobÅ«dį, nei pagal subjektus nepriskirtinas atsakovo nurodytai ir pagal Energetikos įstatymo 34 str. 2 ir 3 d. iÅ¡ankstine ne teismine tvarka nagrinėtinai bylų kategorijai. Atsakovo nurodyta teismų praktika dėl privalomos iÅ¡ankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos Å¡iuo atveju yra neaktuali. Visose nurodytose bylose ginčai nagrinėjami iÅ¡imtinai tarp energijos tiekėjo ir vartotojo ir visi nagrinėti ginčai, susiję su tiektos energijos netinkama kokybe ar atsiskaitymu už suvartotÄ energija.

Nei vienoje iš atsakovo nurodytų bylų nebuvo nagrinėtas ginčas dėl žalos, kilusios delikto pagrindu, atlyginimo. Atsakovas buvo tik vienas iš bendrom lėšom jo gyvenamojo namo rūsyje įrengto šilumos punkto bendrasavininkų, kuris neteisėtai, savavaldžiaudamas užsuko bendro šilumos punkto sklendę, dėl ko buvo sustabdytas šilumos tiekimas į aplinkinius namus ir dėl ko aplinkinių namų gyventojai ar naudotojai, įskaitant ieškoves, patyrė žalos. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nenurodė, dėl kokių A.

R. teisių ir pareigų, priimdamas sprendimÄ , pasisakė pirmosios instancijos teismas, nepaaiÅ¡kino, kaip teismo sprendimas turės įtakÄ A. R. teisiniai padėčiai, nors pagal teismų suformuotÄ ir atsakovo cituojamÄ praktikÄ atsakovas tai padaryti privalėjo norėdamas pagrįsti savo prielaidÄ , jog neva teismas pasisakė dėl į bylÄ neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Atsakovas neteisėtai bei nepagrįstai skųsdamas sprendimÄ , priimtÄ nagrinėjant civilinę bylÄ dėl žalos atlyginimo, kvestionuoja įsiteisėjusias teismo nutartis, priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje dėl administracinės atsakomybės taikymo Č.

R., teigdamas, kad minėti teismai, iÅ¡nagrinėję administracinę bylÄ , pasisakė dėl į bylÄ neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Tokie atsakovo veiksmai civilinėje byloje neatitinka civilinio proceso įstatymo nuostatų, o argumentai dėl teismų sprendimų, priimtų administracinio teisės pažeidimo byloje, turėjo bÅ«ti keliami ir reiÅ¡kiami nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje beje, A. R. buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko -advokato. Atsakovas, nesant teisinio pagrindo, A.

R. savo iniciatyva apeliaciniame skunde nurodo kaip apeliantę - minėtas asmuo net pasiraÅ¡o apeliacinį skundÄ , nors A. R. nėra nei proceso Å¡alis, nei byloje dalyvaujantis asmuo. Todėl akivaizdu, kad atsakovo pateiktas skundas neatitinka CPK numatytų reikalavimų, nes yra paduotas teisės neturinčio asmens (CPK 305 str.). Todėl toks apeliacinis skundas, kaip paduotas teisės neturinčio asmens, net negalėjo bÅ«ti priimtas nagrinėti. Atsakovo pareiÅ¡kimai, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , neįvertino, kad trečiasis asmuo AB „Kauno energija“ savo tariamai neteisėtais veiksmais, o ieÅ¡kovės savo tariamu nerÅ«pestingumu prisidėjo prie žalos kilimo bei atsiradimo, yra nepagrįsti ir nereikÅ¡mingi Å¡iai bylai.

Atsakovo pareiÅ¡kimai, kad teismas ieÅ¡kinį turėjo atmesti kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ ir neįrodytÄ , nes ieÅ¡kovės neva neįrodė žalos fakto ir dydžio, vertintini kritiÅ¡kai. Faktas, kad dėl savavaliÅ¡ko sklendės užsukimo ieÅ¡kovės realiai patyrė žalÄ ne tik įrodytas, bet ir nustatytas prejudiciniu faktu atsakovo administracinio teisės pažeidimo byloje. Sprendime nustatyta, kad ieÅ¡kovių patirtos žalos dydį (nuostolius) patvirtina bylos medžiaga: su ieÅ¡kiniu pateikti mokėjimo čekiai, stomatologijos klinikos darbuotojų darbo sutartys;

UAB „Apskaitos linija“ pažyma; 2012-12-19 pažyma apie įmonės pajamas per 2011 m. ir 2012 m. lapkričio mėnesio, stomatologijos klinikos administratorės pažyma. IeÅ¡kovių į bylÄ pateikti ir patirtos žalos dydį pagrindžiantys įrodymai atitinka įrodymams keliamus reikalavimus, o atsakovas, atstovaujamas net dviejų teisininkų, iÅ¡ kurių vienas advokatas, nei atsiliepime, nei parengiamojo teismo posėdžio metu nenurodė jokių atsikirtimų -pastabų dėl pateiktų įrodymų nepatikimumo ar neiÅ¡samumo, nors pareigÄ nurodyti ir iÅ¡sakyti atsikirtimus pasiruoÅ¡imo bylos nagrinėjimui metu atsakovas turėjo.

Teismas sprendime pasisakė ir motyvavo, kodėl nebuvo tenkinti atsakovo klausimai dėl institucijų, teikiančių iÅ¡vadÄ , įtraukimo į bylÄ , nes teismas nurodė, kad tokio pobÅ«džio atsakovo klausimai nesietini su nagrinėjamos bylos ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu. Atsakovas savo apeliaciniame skunde nenurodė jokiu konkrečiu argumentų, kodėl teismo padaryta iÅ¡vada ir nurodyti motyvai yra neteisėti ir nepagrįsti.              Sutinkamai su CPK 314 str. teismas priima į bylÄ pateiktus įrodymus – AB „Kauno energija“ raÅ¡tÄ dėl Å¡ilumos apskaitos prietaisų (t.1, b.l. 168) bei iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ V.

S. atsiskaitomosios knygelės (t.2, b.l. 22-25), nes Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.             IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados          Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.             Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-160 nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 8 d. apie 9.00 val. Č. R. (Č. R.) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje valdoje (duomenys neskelbtini), savavaliÅ¡kai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos (Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 ir 3 d. nuostatos) vykdant savo tariamÄ teisę, ginčijamÄ kitų asmenų, namo rÅ«syje buvo užsukta bendros Å¡ilumos tiekimo sklendė, tokiu bÅ«du paliekant nukentėjusius asmenis G.

P., gyv. Name P. L. 28, Kaune bei S. ir V. K., gyv. name (duomenys neskelbtini) be Å¡ilumos. Tuo Č. R. padarė pažeidimÄ , numatytÄ LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje. Komisija nutarė pripažinti Č. R. kaltu padarius pažeidimÄ ir už tai jam paskyrė 150 litų baudÄ . Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 15 d. nutartimi administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-12-18 nutarimÄ paliko nepakeistÄ . Å ioje nutartyje teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai (administracinio teisės pažeidimo protokolas, suinteresuotų asmenų praÅ¡ymai dėl savavaldžiavimo fakto nustatymo, b.l. 2-3; tarnybinis praneÅ¡imas, b.l. 4; asmenų paaiÅ¡kinimai, b.l. 5-8; faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, b.l. 13; tarnybinis praneÅ¡imas, b.l. 14; raÅ¡ytiniai įrodymai, b.l. 17-35) yra pakankami, nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki ir patikimi.

Teismui nekyla jokių protingų abejonių dėl to, kad atlikti neteisėtus veiksmus galėjo ne atsakovas Č. R.. Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartį paliko nepakeistÄ . (t.1, b.l. 22-31).             Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti ieÅ¡kovėms padarytÄ Å¾alÄ nutraukus Å¡ilumos energijos tiekimÄ .             Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Å¡ioje byloje ginčas yra kilęs tarp atsakovo, kaip jam priklausančiame name esančio Å¡ilumos punkto savininko ir AB „Kauno energija“ tiekiamos Å¡ilumos energijos vartotojo, ir ieÅ¡kovių, kaip AB „Kauno energija“ tiekiamos Å¡ilumos energijos vartotojų.

Apelianto nuomone, ginčas patenka į Energetikos įstatymo 34 straipsnio ginčus, kuriems yra nustatyta privaloma iÅ¡ankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Tačiau Å¡ioje byloje ginčas dėl žalos atlyginimo yra kilęs iÅ¡ delikto, todėl nei pagal ginčo pobÅ«dį, nei pagal subjektus nepriskirtinas atsakovo nurodytai pagal Energetikos įstatymo 34 str. iÅ¡ankstine ne teismine tvarka nagrinėtinai bylų kategorijai. Atsakovo nurodyta iÅ¡ankstine privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka iÅ¡imtinai nagrinėjami ginčai tarp Å¡ilumos tiekėjų ir vartotojų dėl energetikos objektų, įrenginių gedimo, eksploatavimo pažeidimų, avarijų, energetikos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ir ribojimo, atsiskaitymo už suvartotÄ energijÄ .

Nagrinėjamojoje byloje ginčo kilimo pagrindas – įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas administracinis teisės pažeidimas, pasireiÅ¡kiantis savavaldžiavimu ir ginčas yra kilęs ne tarp energetikos įmonės ir vartotojo, o tarp administracinį teisės pažeidimÄ padariusio asmens – atsakovo ir tarp asmenų, patyrusių realiÄ Å¾alÄ dėl atsakovo padaryto administracinio teisės pažeidimo – savavaliÅ¡kai užsuktos Å¡ilumneÅ¡io sklendės bendrame Å¡ilumos punkte.

Dėl šių aplinkybių atsakovo nurodyta teismų praktika dėl privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos šiuo atveju yra neaktuali.             Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino nurodytų aplinkybių:

1) apeliantas kaip namo Nr. 26 savininkas nėra nei šilumos tiekėjai, nei šilumos ūkį eksploatuojantys asmenys, todėl neprivalo užtikrinti šilumos tiekimo gretimiems pastatams;

2) jokia daiktinė teisė – servitutas adresu (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre neįregistruota;

3) AB „Kauno energija“ šio šilumos punkto ir šilumos tiekimo trasos nuosavybės teise nevaldo;

4) apeliantas taip pat šios šilumos trasos nuosavybės teise nevaldo, jos savininkas nėra žinomas;

5) pačios ieÅ¡kovės neprižiÅ«rėjo Å¡ilumos tiekimo trasos ir Å¡ilumos punkto. Tačiau teismas sprendime nustatė, kad atsakovui priklausančio namo rÅ«syje ankstesnių namo savininkų ir aplinkinių namų gyventojų bendru sutarimu bei bendromis lėšomis buvo įrengtas bendras Å¡ilumos punktas Å¡ilumos tiekimui į aplinkinius namus. Å iÄ aplinkybę patvirtino AB „Kauno energija“ 2013-01-25 raÅ¡tas (b.l. 80), kuriame nurodoma, kad Å¡ilumos perdavimo inžineriniai tinklai buvo įrengti laikotarpiu nuo 1976 iki 1986 metų, tuo metu buvusių sklypų savininkų bendru susitarimu ir lėšomis, pagal tuo metu galiojusiÄ tvarkÄ , laikantis visų normatyvinių reikalavimų ir suderinimų.

Be to, iÅ¡ Å¡iluminės trasos ribų aptarnavimo akto bei kitų AB „Kauno energija“ (t.1, b.l.120, 121-122, 124) raÅ¡tų matosi, kad Å¡ilumos tiekimo tinklas, kuriuo tiekiamas Å¡ilumneÅ¡is nuo Å¡ilumos kameros T-22 į grupinį Å¡ilumos punktÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Å is Å¡ilumos tinklas yra bendra dalinė nuosavybė visų nurodytų gyvenamųjų namų savininkų.             Apelianto nurodytas argumentas, kad Å¡ilumos tiekimo trasa buvo neprižiÅ«rima, neturi jokios reikÅ¡mės teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)238/2013 konstatuota, kad Valstybinės energetikos inspekcijos prie LR Energetikos ministerijos Kauno skyriaus vyresniajam inžinieriui patekus į atsakovui priklausantį namÄ bei atsukus sklendę, gretimų namų gyventojams vėl nepertraukiamai pradėta tiekti Å¡iluma, todėl tai paneigia prielaidas, kad Å¡ilumos tiekimas aplinkinių namų gyventojams galėjo bÅ«ti nutrauktas dėl Å¡ilumos trasos nepriežiÅ«ros.             Apeliantas nurodo, kad namas, kuriame buvo užsukta sklendė, nuosavybės teise priklauso ne tik Č.

R., bet ir jo sutuoktinei A. R., kuri į bylÄ nebuvo įtraukta dalyvaujančiu asmeniu. Tai, apelianto nuomone, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes civilinės atsakomybės ieÅ¡kiniu reikalaujama tik iÅ¡ vieno iÅ¡ namo savininkų. Tačiau nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo atsakovui reiÅ¡kiamas ne iÅ¡ gyvenamojo namo, kuriame buvo įrengta bendra katilinė, savininko pareigų, tačiau iÅ¡ delikto – pasireiÅ¡kiančio administracinio teisės pažeidimu – savavaldžiavimu, kuris nustatytas ir konstatuotas jau aukščiau paminėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl Å¡iuo atveju atsakovo sutuoktinės neįtraukimas į bylÄ dalyvaujančiu asmeniu nelaikytina absoliučiu spendimo negaliojimo pagrindu.             Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas ieÅ¡kinį turėjo atmesti ir dėl to, kad ieÅ¡kovės neįrodė žalos fakto ir dydžio.             Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl atsakovo patirtų veiksmų ieÅ¡kovės V.

S. patirti nuostoliai sudarė 200 litų –padidėjusios elektros energijos sÄ naudos, kurios padidėjo atsakovui savavaliÅ¡kai užsukus Å¡ilumneÅ¡io sklendę, priverstinai buvo Å¡ildoma elektros energija nuo 2012-11-08 iki 2012-11-16. Pagal bylos duomenis V. S. priklausantis namas yra beveik 300 kv.m. ploto. Minėto namo gyventojai tik ypatingai mažo ploto gyvenamÄ jÄ erdvę Å¡ildė elektros prietaisų – elektrinių radiatorių ir šildytuvų pagalba, todėl elektros energijos suvartojimo iÅ¡laidos, palyginus su 2012 m. spalio ir gruodžio mėnesiais iÅ¡augo beveik 2 kartus.

Tiek iki 2012 m. spalio 17 d., tiek iki gruodžio 14 d. už suvartotÄ elektros energijÄ ieÅ¡kovė vidutiniÅ¡kai mokėdavo apie 220 litų, o laikotarpiu, kai atsakovas savavaliÅ¡kai nutraukė Å¡ilumos tiekimÄ , t.y. nuo 2012 m. spalio 17 d iki 2012 m. lapkričio 20 d. už suvartotÄ elektros energijÄ sumokėjo 426,93 Lt, t.y. 200 Lt daugiau nei įprasta. Tai patvirtina į bylÄ pateikti mokėjimo čekiai (t.1, b.l. 18-20). IÅ¡ pateiktų kvitų matyti, kad už elektros energijÄ buvo atsiskaitoma pagal vartotojo kodÄ Nr. 5285270, iÅ¡ iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovės atsiskaitomosios knygelės matosi, kad ieÅ¡kovei kaip vartotojai priskirtas tas pats kodas (t.2, b.l. 22-25), todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad neįmanoma nustatyti, už kokiam pastatui teikiamÄ Â elektros energijÄ buvo atsiskaityta.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 200 litų pripažino ieÅ¡kovės patirtais nuostoliais dėl atsakovo veiksmų. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad įrodymų, patvirtinančių faktÄ , kad papildomai sunaudota elektros energija buvo suvartota bÅ«tent Å¡ildymui, tačiau visų aplinkybių kontekste labiausiai tikėtina, jog minėtos padidėjusios elektros sÄ naudos, turėjo bÅ«ti panaudotos daliai gyvenamojo namo patalpų Å¡ildymui, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovės 200 litų patirtų nuostolių dydis yra įrodytas.             Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovei A.

P. patirti tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai buvo priteisti nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. P. stomatologinės klinikos veikla buvo sustabdyta 8 dienas, tai patvirtina pažyma dėl stomatologijos klinikos veiklos sustabdymo (t.1, b.l. 21). Samdomiems darbuotojams D. M. M. ir V. T. laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 8 d. iki 16 d. už priverstinę prastovÄ sumokėjo 360, 75 Lt, iÅ¡ kurių 264,31 Lt tiesiogiai sumokėta darbuotojams, o 96,44 Lt darbdavio už darbuotojÄ valstybei sumokėtos įmokos ir mokesčiai.

Pagal LR DK 195 str. 3 d. darbuotojams A. P. individuali įmonė priverstinės prastovos laikotarpiu turėjo sumokėti 351,71 Lt darbo užmokesčio, iÅ¡ kurio 257,58 Lt tiesiogiai darbuotojams, o 94,15 Lt – valstybei mokėtinos įmokos ir mokesčiai. Minėtas privalomai sumokėtas pinigų sumas įrodo,  D.M. M. ir V. T. darbo sutartys, 2013-01-03 UAB „Apskaitos linijos pažyma“. (t.1, b.l. 16, 89-82). Be to, teismas pagrįstai sprendė, kad byloje yra visos sÄ lygos, kad ieÅ¡kovės A. P. IÄ® negautos pajamos bÅ«tų pripažintos netiesioginiais nuostoliais:

1) įmonė numatė gauti pajamas iš anksto – 12 asmenų (pacientų) buvo užsiregistravę dėl įvairių stomatologijos paslaugų teikimo nuo 2012-11-08 iki 2012-11-16. Vidutiniškai paslaugos vienam asmeniui kainuoja nuo 100 iki 250 litų, todėl ieškovė pagrįstai iš anksto laikotarpiu, kai atsakovas užsuko šilumnešio sklendę, tikėjosi gauti ir atitinkamas pajamas. Pagal ieškovės pateiktus skaičiavimus pajamos sumažėjo 1200 Lt (t.1, b.l. 17, 88A, 89-90), nes 2011 m. lapkričio mėn. įmonės pajamos sudarė 2400 litų, o 2012 m. lapkričio mėn. – tik 1200 litų.

Å ių pajamų įmonė negavo, nes nebuvo tiekiama Å¡iluma į stomatologijos klinikÄ dėl to, kad atsakovas neteisėtai užsuko Å¡ilumneÅ¡io sklendę. IÅ¡ Å¡ių duomenų pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovės A. P. individuali įmonė patyrė 1551,73 Lt nuostolių, kurių atsakovas Č. R. apeliacinio skundo argumentais nepaneigė.             Apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovė V. S. su A. P. įmone IÄ® nebuvo sudariusi sutarties dėl V.

S. priklausančio namo dalies patalpų naudojimo stomatologijos klinikos veiklai, neturi teisinės reikÅ¡mės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, nes ieÅ¡kovės pripažino, kad jas sieja panaudos teisiniai santykiai, sutarties įregistravimas ir iÅ¡vieÅ¡inimas Å¡iuo atveju nėra aktualus.              Apeliantas nurodo, kad į bylÄ nepagrįstai nebuvo įtrauktos iÅ¡vadai pateikti Å¡ios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Kadangi žala buvo padaryta atsakovo neteisėtais veiksmais, todėl nebuvo pagrindo į bylÄ Ä¯traukti atsakovo nurodytų institucijų, kurių veikla susijusi su Å¡ilumos tiekimo priežiÅ«ros klausimais.             Teismas nustatė visas sÄ lygas civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6. 245-6.249 str.), nes teismas pagrįstai sprendė, kad priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra akivaizdus, nes nuostoliai buvo patirti dėl to, kad į ieÅ¡kovių naudojamas patalpas nebuvo tiekiama Å¡ilumos energija, nes atsakovas užsuko Å¡ilumneÅ¡io sklendę, jam buvo taikyta administracinė atsakomybė dėl savavaldžiavimo.             Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.             Kadangi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ teismo sprendimÄ tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, sprendimo turinys atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus, todėl jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1d. 1p.).             Į bylÄ yra pateikta 2014 m. vasario 3 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 576313, iÅ¡ kurio matosi, kad V. S. už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ advokatei L. P. sumokėjo 1500 litų (t.2, b.l. 18-21) ir praÅ¡o priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliaciniame procese. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio ir Å¡ių Rekomendacijų 2 p. iÅ¡vardintus kriterijus, t.y. suteiktos paslaugos apeliacinės instancijos teisme nebuvo nei didelės apimties nei sudėtingos, atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ surašė advokatė, dalyvavusi pirmosios instancijos teisme, todėl priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos ir priteistina 500 litų (CPK 98 str.)         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a :

             Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ Č. R. a.k. (duomenys neskelbtini) V. S. a.k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis Å¡imtus) litų turėtų atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėja                                                                                                                                      Izolda Nėnienė                                                                                                                                                                                                                Â