2018-05-17 Nr. AB-9846-3-61-3-04154-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-362-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04154-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 53.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. V., V. J., I. Z., J. Š., M. B., R. L. (R. L.), V. K., G. S., A. P., A. K., R. A., J. K., S. G., D. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai G. V., V. J., I. Z., J. Š., M. B., R. L., V. K., G. S., A. P., A. K., R. A., J. K., S. G. ir D. K. (toliau kartu – ir pareiškėjai) 2017 m. gruodžio 12 d. teismui pateikė skundą, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 3IN-1227(8.1); 2) įpareigoti Ministeriją išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. liepos 31 d. pareiškimą iš esmės; 3) įpareigoti Ministeriją papildyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 3D-493 „Dėl žemės ūkio ministro 2008-06-26 įsakymo Nr. 3D-357 „Dėl Paramos teikimo bičių laikytojams už papildomą bičių maitinimą taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) punktu, nustatančiu, kad bičių laikytojams, laikantiems daugiau nei 150 bičių šeimų ir patyrusiems išlaidų dėl bičių maitinimo iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., galioja šių taisyklių redakcija, buvusi iki įsakymo įsigaliojimo, t. y. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.; 4) įpareigoti Ministeriją sustabdyti Įsakymo vykdymą iki 2020 m., iki bus formuojamas naujas išmokų biudžetas; 5) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimą; 6) išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. rugsėjo 21 d. skundą iš esmės.

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

Pareiškėjų atstovas 2018 m. kovo 1 d. teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašė priimti šį pareiškimą dėl skundo dokumentų atsiėmimo ir administracinę bylą palikti nenagrinėtą, pareiškėjams grąžinti žyminį mokestį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 21 d. nutartimi nusprendė tenkinti pareiškėjų prašymą ir administracinę bylą nutraukti, bet netenkinti pareiškėjų prašymo dėl žyminio mokesčio grąžinimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai pasinaudojo įstatymo suteikta teise atsisakyti skundo, toks atsisakymas yra besąlyginis ir galutinis. Kadangi pateikto prašymo turinys patvirtino, jog pareiškėjai nepageidavo, jog jų skundas būtų nagrinėjamas, administracinė byla nutrauktina vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punktu. Bylos nutraukimas šiuo pagrindu nepažeidė kitų asmenų interesų, neprieštaravo įstatymui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atsisakymas nuo skundo tenkintas, o administracinė byla nutraukta. Teismas pažymėjo, kad skundo atsisakymas kaip sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo pagrindas Administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nenurodytas, todėl pareiškėjų prašymas grąžinti sumokėtą žyminį mokestį atsisakius skundo netenkintas.

III. Pareiškėjas J. Š. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarties, prašydamas nenutraukti administracinės bylos nagrinėjimo, t. y. ją atnaujinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjas tvirtina, kad teismui pateiktame jo prašyme nutraukti bylą jo parašas buvo suklastotas. Apie tai jis sužinojo tik vėliau. Pareiškėjas nesutinka, kad byla būtų nutraukta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas J. Š. (toliau – ir pareiškėjas) nesutinka, kad byla pagal pareiškėjų skundą būtų nutraukta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016).

Šioje byloje yra pateiktas pareiškėjų atstovo advokato 2018 m. kovo 1 d. pareiškimas, kuriuo prašoma priimti šį pareiškimą dėl skundo dokumentų atsiėmimo ir administracinę bylą palikti nenagrinėtą. Kartu su pareiškimu buvo pateikti individualūs pareiškėjų prašymai atsiimti skundą (nors atsiimamas dokumentas prašymuose įvardijamas kaip apeliacinis skundas, prašymuose nurodytas šio dokumento numeris – Nr. I-6297/2017 – sutampa su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nurodytu skundo numeriu, byloje Nr. eI-1160-968/2018 jokie apeliaciniai skundai nėra pateikti) ir bylos nenagrinėti, tarp šių prašymų – pareiškėjo J. Š. 2018 m. vasario 21 d. prašymas, patvirtintas jo parašu (b. l. 83). Nors atskirajame skunde teigiama, kad pastarasis parašas buvo suklastotas, šis teiginys yra deklaratyvaus pobūdžio, abstraktus, nepaaiškintos jokios su tuo susijusios aplinkybės, nepateikti jokie tai patvirtinantys duomenys ar dokumentai. Todėl teisėjų kolegija neturi jokio faktinio ar teisinio pagrindo prieiti išvadą, kad parašas pareiškėjo 2018 m. vasario 21 d. prašyme buvo suklastotas ir kad šis prašymas neatitiko tikrosios pareiškėjo valios jo pasirašymo momentu.

Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad Paramos teikimo bičių laikytojams už papildomą bičių maitinimą taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 3D-357 ir pakeistos skundžiamu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. liepos 25 d. įsakymu, yra norminis teisės aktas, kuriam apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatyme yra nustatytos specialios taisyklės. Ministerija skundžiamu 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 3IN-1227(8.1) (b. l. 43-44) atsisakė tenkinti pareiškėjų 2017 m. liepos 31 d. prašymą (b. l. 41-42), t. y. atidėti Įsakymo įsigaliojimą ir tolimesnį Įsakymo projektą apsvarstyti kartu su stambiu bitininkų atstovu. Vyriausioji administracinių ginčų komisija skundžiamame 2017 m. lapkričio 9 d. sprendime Nr. 3R-342(AG-257/02-2017) (b. l. 53-56) dėl pareiškėjų 2017 m. rugsėjo 21 d. skundo nusprendė bylą pagal šį skundą nutraukti, nustačiusi, kad Įsakymas yra norminis teisės aktas, ši komisija nėra kompetentinga atidėti norminio teisės akto įsigaliojimą ar vertinti Ministerijos veiksmus, susijusius su norminių teisės aktų priėmimu, keitimu, pildymu ar panaikinimu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjai patenka į subjektų, turinčių teisę pateikti pareiškimą ar prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, ratą, nurodytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 ir 113 straipsniuose, todėl toks pareiškėjų skundas išvis negalėjo būti priimtas nagrinėti.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinę bylą, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, rėmėsi dokumentais, dėl kurių teisėtumo ir atitikimo tikrovei nėra jokių pagrįstų abejonių, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė