cf1bb0f1-0c5a-443d-aa2e-e931a81df0f1 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1635-739/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02722-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 51.4; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 29 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalia Pranckienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas O. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ , ir teismo priimtame skunde prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN), 33200 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei bylinėjimosi iÅ¡laidas (2018 m. lapkričio 30 d. ir 2019 m. sausio 24 d. teismo nutartimis (b. l. 13–15, 76–77) pakeistas atsakovas iÅ¡ Alytaus pataisos namų į atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Alytaus pataisos namų).

PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2–7) nurodė, kad jis nuo 2013 m. sausio 2 d. atlieka bausmę Alytaus PN, ir buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis. Per visÄ buvimo Alytaus PN laikotarpį jis buvo laikomas 7, 2, 16, 18, 17, 9, 5, 14 bÅ«riuose, baudos izoliatoriuje, kamerų tipo patalpose. 7, 16, 5 bÅ«riai buvo Alytaus PN bendrabutyje Nr. 2, kuris pripažintas avariniu. Gyvenamosios patalpos buvo avarinės bÅ«klės. Gyvenamojoje patalpoje jam teko mažesnis plotas, nei nustatyta teisės aktuose. 7, 16, 5 bÅ«riuose langų ir durų rėmai buvo kiauri, kai kur langų rėmuose nebuvo stiklų.

Gyvenamojoje patalpoje buvo drėgna, ant sienų ir lubų pelėsis. Rudenį ir žiemÄ patalpose buvo Å¡alta. Gyvenamojoje patalpoje vėdinimo praktiÅ¡kai nebuvo, nes ventiliacija nefunkcionavo. Elektros instaliacija buvo netinkama, elektros lizdai sulaužyti, laidai neizoliuoti, todėl buvo pavojinga įjungti elektros prietaisÄ , tekdavo kviesti elektrikÄ . Tualeto patalpoje buvo drėgna, ant sienų ir lubų pelėsis. Tualeto patalpoje langus atidaryti buvo neįmanoma, nes nebuvo rankenų. Praustuvai ne visi veikė, bandant iÅ¡kviesti santechnikus, jie dažniausiai neateidavo.

IÅ¡siskalbti drabužius buvo problematiÅ¡ka, nes kiekvienam aukÅ¡tui (kuriame gyveno apie 100 žmonių) buvo tik po 1 skalbimo maÅ¡inÄ , todėl tos maÅ¡inos buvo užimtos arba gesdavo, o administracija neskubėjo jų taisyti. RÅ«kymo patalpos nebuvo, jÄ Ä¯rengė 2017 m. pabaigoje, prieÅ¡ tai žmonės rÅ«kydavo koridoriuje, tualete, iÅ¡ koridoriaus dÅ«mai eidavo į gyvenamÄ jÄ patalpÄ , tad tekdavo kvėpuoti dÅ«mais. Tualetuose nebuvo tinkamai įrengtos kabinos, sienelės buvo trumpos, todėl atliekant gamtinius reikalus nebuvo privatumo, kadangi iÅ¡ abiejų pusių matėsi žmonės. Tualetuose nuo lubų lašėjo vanduo.

Maudytis po karÅ¡tu vandeniu buvo leidžiama tik kartÄ per savaitę, todėl jis pasportavęs neturėjo galimybės iÅ¡simaudyti arba nors nusiprausti karÅ¡tu vandeniu, o maudytis po Å¡altu vandeniu pavojinga jo gyvybei, kadangi jis infekuotas žmogaus imunodeficito virusu (toliau – ŽIV), todėl tekdavo bÅ«ti suprakaitavus. 2013 m., apie kovo mėn., pataisos namų administracija paskyrė jį į 2 bÅ«rį, žinodama, kad jis atsisakys Å¡io bÅ«rio. Todėl jam buvo paskirta 15 parų baudos izoliatoriuje, po to vėl pasiÅ«lyta eiti į 2 bÅ«rį, o jam atsisakius – pratęstas terminas baudos izoliatoriuje 15 parų. 2013 m., apie spalio mėn., jis vėl patalpintas į baudos izoliatorių tokiu pat principu.

Po to patalpintas į kamerų tipo patalpas, kur buvo 7 mėn. Baudos izoliatoriaus kameros buvo 8 vietų ir pilnos, tad buvo pažeistos nustatytos normos. Kameroje buvo drėgna. Dėl didelio žmonių skaičiaus mažoje patalpoje trÅ«ko oro, o vėdinimas buvo prastas, baudos izoliatoriaus kameroje buvo du maži langai, iÅ¡ kurių vienas neatidaromas (pareigÅ«nai uždarydavo langÄ ir iÅ¡imdavo rankenÄ ), dėl oro trÅ«kumo jis kentėjo nuo Å¡irdies ir galvos skausmų. Kameroje buvo tvanku, drėgmė, dÅ«mai nuo rÅ«kančiųjų.

Kameroje nebuvo kur pasidžiauti drabužius, teko kabinti ant lovos. Ä® baudos izoliatoriaus kamerÄ beveik nepatekdavo saulės Å¡viesa, nes ant lango iÅ¡ vidaus buvo geležinė plokÅ¡tė su mažomis skylėmis, o prieÅ¡ langÄ už 1 metro – pasivaikščiojimo kiemelio siena. Pasivaikščioti jis galėjo 1 val. per parÄ . Rytinis maitinimas baudos izoliatoriuje vykdavo 7 val., o rytinis pasivaikščiojimas po 5 min., 1 val. prieÅ¡ rytinį patikrinimÄ , todėl tekdavo arba valgyti karÅ¡tus pusryčius, bet neiÅ¡eiti pasivaikščioti, arba pasivaikščioti, bet valgyti atÅ¡alusį maistÄ . 2013–2014 m. 7 mėnesius jis buvo kamerų tipo patalpose.

Kameroje Nr. 30 kameros plotas įskaičiavus baldus buvo mažesnis, negu nustatyta teisės aktuose. Toje kameroje buvo drėgna, pelėsis. Kameroje teko kvėpuoti dÅ«mais, nes kameroje buvo rÅ«kančių. Kameroje buvo prastas vėdinimas, įrengtas vienas mažas langelis. Nebuvo sÄ lygų iÅ¡džiovinti čiužinį, dėl prasto vėdinimo čiužinys bÅ«davo drėgnas. Čiužiniuose buvo parazitų, nes čiužiniai buvo keisti prieÅ¡ deÅ¡imtmetį. Teigė, kad baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose jis nuolat kreipdavosi su praÅ¡ymais, skundais dėl nepakenčiamų gyvenimo sÄ lygų į pataisos namų administracijÄ , bet buvo ignoruojamas. 2018 m. gegužės 25 d. jis buvo perkeltas į 6 lokalinį sektorių, 14 bÅ«rį, 3 miegamÄ jį, o vėliau į 4 miegamÄ jį – kamerų tipo patalpÄ .

Teigė, kad Å¡iame bÅ«ryje jis teikė skundus pataisos namų administracijai dėl netinkamų laikymo sÄ lygų, tačiau Å¡i atsakė tik į tris, ignoruodama atsakyti į kitus svarbius klausimus. Administracija nepadarė jokių pakeitimų, kad nebÅ«tų pažeistos jo teisės. PareigÅ«nai virÅ¡ydavo įgaliojimus, naudodami psichologinį smurtÄ , gÄ sdindami, žemindami jo garbę ir orumÄ . Dėl to sutriko jo nervinė sistema, jis kreipėsi į psichologines tarnybas ir į psichiatrÄ .

Pateikė tokio psichologinio smurto pavyzdį, kurį patyrė iÅ¡ pareigÅ«no A. K. Teigė, kad 2018 m. birželio 30 d. Å¡is pareigÅ«nas neįvykdė savo pareigų – neiÅ¡leido pasivaikščioti pareiÅ¡kėjo gryname ore. PareiÅ¡kėjas teigė, kad dėl nežmoniÅ¡kų kalinimo sÄ lygų jis patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ , apatijÄ , pablogėjo jo bendravimas su aplinkiniais, jis nuolat kreipdavosi į gydytojÄ psichiatrÄ , buvo priverstas vartoti raminančius vaistus.

Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas įvertino 33200 Eur suma, kuriÄ prašė priteisti iÅ¡ atsakovės. Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepimu į skundÄ Ä¯ skundÄ nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. 26–35) ir 2019 m. vasario 6 d. raÅ¡te Nr. 8-1396 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (toliau – raÅ¡tas „Dėl papildomų domenų pateikimo“) (b. l. 81–82) pateikė duomenis, kokiose gyvenamosiose patalpose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, koks buvo Å¡ių patalpų plotas, kiek jose buvo įrengta miegamųjų vietų.

Teigė, kad bÅ«rių virÅ¡ininkai ir kiti pareigÅ«nai, prižiÅ«rėjo tvarkÄ gyvenamosiose patalpose, reagavo į nuteistųjų nusiskundimus, susijusius su gedimais, ir esant poreikiui Å¡ios patalpos ir technika buvo skubiai remontuojamos. Nurodė, kad Alytaus PN užtikrino pagal teisės normas santykinę oro drėgmę, oro temperatÅ«rÄ . PaaiÅ¡kino, kad gyvenamosios patalpos buvo vėdinamos atidarius langus, kaip numato minėta higienos norma. Nurodė, kad Alytaus PN nuteistųjų patalynę kartÄ per savaitę skalbė ir džiovino skalbykloje, o drabužius nuteistieji skalbėsi patys skalbimo maÅ¡inomis ir džiovino džiovyklose.

Miegamuosiuose nuteistiesiems rūkyti buvo draudžiama ir juose nerūkoma. Nurodė, kad 16, 18 ir 5 būrių sanitariniai mazgai buvo įrengti atskirai nuo miegamųjų, tualetai buvo atskirti sienelėmis ne žemesnėmis kaip 1,5 m aukščio, o 14 būrio sanitariniai mazgai įrengti gyvenamosiose patalpose, įrengiant kabinas, o jose – unitazus. Teigė, kad bendrabutis Nr. 2 nėra avarinės būklės. Nebuvo užfiksuota tarnybinių pranešimų, susijusių su smurto naudojimo pareiškėjo atžvilgiu, ir negauta duomenų, kad pareigūnai ar būtent pareigūnas A.

K. bÅ«tų netinkamai atlikęs funkcijas. Prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti žalÄ už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 28 d. iki 2015 m. lapkričio 15 d. taikyti ieÅ¡kinio senatį ir skundÄ Å¡ioje dalyje atmesti. Dėl praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos atsakovės teigė, kad pareiÅ¡kėjas skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė, kad yra visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos, o nenustačius ir neįrodžius bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui.

Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų Alytaus pataisos namuose, atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis laikomas buvo Alytaus pataisos namuose nuo 2013 m. sausio 2 d. iki Å¡ios dienos netinkamomis sÄ lygomis (b. l. 5). PareiÅ¡kėjo skundas yra 2018 m. liepos 20 dienos (b. l. 2), o į teismÄ iÅ¡siųstas tik 2018 m. lapkričio 15 d. (b. l. 10).

Teismas sprendžia, negalima skųstis dėl netinkamų laikymo sÄ lygų iki 2018 m. lapkričio 15 d. (iki skundo iÅ¡siuntimo dienos), kadangi negalima skųstis dėl netinkamų laikymo sÄ lygų už dar neprasidėjusį laikotarpį, t. y. laikotarpį po to, kai buvo suraÅ¡ytas skundas. Taigi, pareiÅ¡kėjas, surašęs skundÄ ir užrašęs jo datÄ , Å¡iuo atveju nurodė ir laikotarpio, kuriuo galimai buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis, pabaigÄ â€“ 2018 m. liepos 20 d. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Alytaus pataisos namuose buvo laikomas nuo 2013 m. sausio 2 d. iki 2018 m. liepos 20 d. (su pertraukomis) (b. l. 27–28, 40).

Atsakovei atstovaujantys Alytaus PN byloje prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti žalÄ už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 28 d. (t. y. nuo pareiÅ¡kėjo atvykimo į Alytaus PN, b. l.

27) iki 2015 m. lapkričio 15 d. taikyti ieÅ¡kinio senatį (b. l. 81). Kadangi pareiÅ¡kėjas nurodė skundžiamo laikotarpio pradžiÄ 2013 m. sausio 2 d., byloje spręstinas klausimas dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 2 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiÅ¡kinimas, kad nagrinėjant ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios CK normos (2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3462-624/2018, 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015).

IeÅ¡kinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Tai reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės gynimÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius.

Be to, ieÅ¡kinio senatis skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ bei suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos. Taigi, jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimÄ , į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kitai teisinio santykio Å¡aliai atsiranda pagrindas tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako ketinimų ginti savo teises ir teisėtus interesus, arba nemano, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti.

IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgus į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių laikymo Alytaus pataisos namuose sÄ lygų, t. y.

įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Dėl Å¡ių priežasčių nuo to momento ir skaičiuojamas senaties terminas. Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ senaties taikymÄ reguliuojančių teisės normų nuostatų aiÅ¡kinimÄ (pvz., žr., 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3710-552/2018, 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015).

PareiÅ¡kėjas, nuo 2013 m. sausio 2 d. laikytas Alytaus pataisos namuose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo turėjo vėliausiai per 3 metus, skaičiuojant atitinkamai nuo kiekvienos dienos, kuriÄ laikymo sÄ lygos neatitiko teisės aktų nuostatų. Paskutinė diena skundui paduoti dėl tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimo 2013 m. sausio 10 d. buvo 2016 m. sausio 10 d., dėl tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimo 2013 m. lapkričio 19 d. buvo 2016 m. lapkričio 19 d. ir t. t. (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-99-552/2018). PareiÅ¡kėjo teigimu, jis Alytaus pataisos namuose buvo laikomas nuo 2013 m. sausio 2 d. netinkamomis sÄ lygomis (b. l. 2), o iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad skundÄ dėl žalos atlyginimo teismui per paÅ¡to įstaigÄ jis iÅ¡siuntė 2018 m. lapkričio 15 d. (b. l. 10), t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo galimų jo teisių pažeidimų ir praleido CK 1.128 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ 3 metų senaties terminÄ skundui pateikti.

Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo Å¡alis. Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepime pateikė praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį. CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas senaties terminÄ reguliuojančių normų taikymÄ , yra pažymėjęs, kad tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas (2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3462-624/2018, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1295-575/2015).

PareiÅ¡kėjas nagrinėjamoje byloje neprašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas be svarbių priežasčių praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimui dėl neturtinės žalos už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 14 d. ir nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimams už šį laikotarpį.

Dėl Å¡ios priežasties Alytaus pataisos namų praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį yra tenkinamas ir pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo dalis priteisti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 14 d. atmetama kaip nepagrįsta. Teismine tvarka sprendžiama dėl pareiÅ¡kėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. liepos 20 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iÅ¡ jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Bylos duomenimis, ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas 16, 18, 5, 14 būriuose, jis nebuvo laikomas 7, 2, 17, 9 būriuose, baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose (b. l. 40, 28). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu iki 2018 m. gegužės 10 d. buvo priskirtas paprastajai grupei, o nuo 2018 m. gegužės 10 d. – lengvajai grupei (b. l. 27, 21). Pareiškėjas skundėsi, kad gyvenamojoje patalpoje jam teko mažesnis plotas, nei nustatyta teisės aktuose vienam asmeniui (b. l. 3). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 111 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (111.1 papunktis); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2 papunktis).

Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa įgyvendinama 2014–2022 metais (minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 12 punktas). Ginčo laikotarpiu iki 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojusi Vidaus tvarkos taisyklių 111 punkto redakcija nustatė tokį pat minimalų gyvenamųjų patalpų plotÄ pataisos įstaigų bendrabučių tipo ir kamerų tipo patalpose. Remiantis atsakovės atsiliepime (b. l. 28), raÅ¡te „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 81), atsiliepimo priede Perkėlimai (13487 K.

O.) (b. l.

40) ir atsiliepimo prieduose iš kompiuterinės sistemos įskaita, kuriuose yra duomenys apie gyvenamųjų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių (b. l. 41–44), duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose gyvenamosiose patalpose: nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. sausio 7 d. – 16 būrio 5 miegamajame, kurio plotas 45,10 kv. m, kuriame buvo įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,76 kv. m gyvenamojo ploto (45,10 / 12 = 3,76); nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. balandžio 21 d.

– 18 būrio 2 miegamajame, kurio plotas 34,13 kv. m, kuriame buvo įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,79 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. sausio 10 d. – 18 būrio 10 miegamajame, kurio plotas 36,78 kv. m, kuriame buvo įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,09 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. – 5 būrio 2 miegamajame, kurio plotas 44,81 kv. m, kuriame buvo įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,73 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. birželio 6 d.

– 14 bÅ«rio 3 miegamajame, kurio plotas 34 kv. m, kuriame buvo įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,78 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2018 m. liepos 20 d. – 14 bÅ«rio 4 miegamajame, kurio plotas 34,07 kv. m, kuriame buvo įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,79 kv. m gyvenamojo ploto. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018), pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamasis plotas apskaičiuotas, gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ gyvenamojoje patalpoje esančių lovų skaičiaus, kadangi nėra žinomas tikslus patalpoje laikytų asmenų skaičius.

Atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, visi minėti miegamieji, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, buvo bendrabučio tipo, o ne kameros tipo (b. l. 28, 81), 14 būrio 4 gyvenamoji patalpa (kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. liepos 20 d.) irgi buvo bendrabučio tipo, o ne kamerų tipo, tačiau ji buvo įrengta pagal kamerų įrengimo reikalavimus, šioje patalpoje pareiškėjas buvo laikomas užrakintas vadovaujantis teisės normomis ir išleidžiamas iš jos kasdien pasivaikščioti trims valandoms (b. l. 31).

IÅ¡ aukščiau nurodytų duomenų apie pareiÅ¡kėjui tekusį gyvenamÄ jį plotÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 papunktyje įtvirtinta minimali gyvenamojo ploto norma pataisos įstaigos bendrabučio tipo patalpai (3,1 kv. m vienam asmeniui) nebuvo pažeista, kadangi pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,73 iki 4,09 kv. m gyvenamojo ploto. Kadangi pareiÅ¡kėjas 14 bÅ«rio 4 gyvenamojoje patalpoje buvo laikomas užrakintas, teismas sprendžia, kad apskaičiuojant pareiÅ¡kėjui turintį tekti minimalų gyvenamÄ jį plotÄ Å¡ioje patalpoje gali bÅ«ti taikoma Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 papunktyje nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma pataisos įstaigos kamerų tipo patalpai (3,6 kv. m vienam asmeniui).

Tokiu atveju minėtoje gyvenamojoje patalpoje Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 papunktyje nustatyta norma nebuvo pažeista, nes pareiÅ¡kėjui teko 3,79 kv. m gyvenamojo ploto. Dalį ploto pareiÅ¡kėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai (b. l. 29), tačiau Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi bÅ«ti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sÄ lygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tik tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas, t. y. nustatomi neteisėti veiksmai (neveikimas), ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinamas asmeniui realiai tenkantis asmeninės erdvės plotas (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Atsižvelgdamas į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu.

Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 7, 16, 5 bÅ«riuose langų ir durų rėmai buvo kiauri, kai kuriose vietose langų rėmuose nebuvo stiklų; tualeto patalpoje langus atidaryti buvo neįmanoma, nes nebuvo rankenų (b. l. 3). Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu iÅ¡ Å¡ių jo iÅ¡vardintų bÅ«rių buvo laikomas 16 ir 5 bÅ«riuose (b. l. 28, 40, 81). Nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

įsigaliojo ir ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015), kurios 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Atsakovės atstovas raÅ¡te „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ nurodė, kad 16 ir 5 bÅ«rių sanitariniuose mazguose langai atsidarinėjo ir turėjo rankenas (b. l. 81). Å iame raÅ¡te ir atsiliepime atsakovės atstovas nurodė, kad bÅ«rių virÅ¡ininkai ir kiti pareigÅ«nai, atsakingi už konkretų lokalinį sektorių, nuolat prižiÅ«rėjo tvarkÄ gyvenamosiose patalpose, reaguodavo į nuteistųjų nusiskundimus, susijusius su gedimais, ir esant poreikiui Å¡ios patalpos ir technika buvo skubiai remontuojamos (b. l. 31, 81).

Atsakovės atstovas į bylÄ yra pateikęs Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktÄ Nr. PA-436, parengtÄ 2015 m. gruodžio 8 d. patikrinus Alytaus pataisos namus (b. l. 47-49), bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktÄ Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12), parengtÄ 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinus Alytaus pataisos namus (b. l. 50-53) (toliau abu vadinami Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru).

Abiejų patikrinimo metu patikrinti Alytaus pataisos namai bendrai. Abu patikrinimai atlikti ginčo laikotarpiu. IÅ¡ Å¡ių patikrinimo aktų duomenų matyti, kad jokių Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų (taip pat ir dėl netvarkingų patalpų ir jose esančių įrenginių) Alytaus pataisos namuose nebuvo nustatyta (b. l. 49, 53). Teismas nagrinėdamas bylÄ nenustatė pagrindo netikėti Å¡ių atsakovės nurodytų duomenų teisingumu ir patikrinimo aktų pagrįstumu. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui pareiÅ¡kus nusiskundimÄ dėl, jo teigimu, netvarkingų langų ir durų rėmų, pataisos namų administracija nesiėmė priemonių juos sutvarkyti.

Dėl nurodyto, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad negalima konstatuoti, jog atsakovės atstovas nevykdė pareigos užtikrinti tinkamÄ langų ir durų bÅ«klę. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Å ie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad gyvenamojoje patalpoje ir tualeto patalpoje buvo drėgna, ant sienų ir lubų buvo pelėsis (b. l. 3). Higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti 35–65 proc.

Jos 17 punktas nustato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jos 39 punktas nustato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių. Jos 34 punktas numato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos turi bÅ«ti Å¡varios, valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka, 35 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka, o 37 punktas numato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ dėl netinkamų laikymo nesikreipė (b. l. 30).

Ä® bylÄ pateikti minėti patikrinimo aktai (2015 m. gruodžio 14 d. ir 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimų). Vėlesnių patikrinimo aktų byloje nėra, tačiau teismas Å¡iuo aspektu pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, atsakovės atstovas tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015).

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2015 m. gruodžio 8 d. patikrinimo metu Alytaus pataisos namuose nustatė, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių; patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, skiriamos valymo priemonės; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (b. l. 48), o 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu nustatė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus; patalpų valymui skirtas inventorius (b. l. 51). Abiejų patikrinimų metu Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 49, 53).

Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad Alytaus pataisos namai užtikrina pagal Higienos normÄ HN 134:2015 santykinę oro drėgmę bendrabučio tipo kambariuose (b. l. 30). Teismas nenustatė pagrindo netikėti minėtų patikrinimo aktų pagrįstumu ir atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, dėl to teismas sprendžia, kad Alytaus pataisos namai užtikrino tinkamÄ oro drėgmę. Teismas taip pat sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas atidarydamas langus ir tokiu bÅ«du reguliuoti oro drėgmę.

Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, susijusių su pelėsiu, atsižvelgtina ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-662/2018, todėl teismas sprendžia, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 34 ir 35 punktų nuostatas, už gyvenamųjų patalpų ir bendrojo naudojimo vietų Å¡varÄ ir tvarkÄ yra atsakingi patys jose laikomi asmenys, tame tarpe ginčo laikotarpiu ir pareiÅ¡kėjas. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad jam nebuvo iÅ¡duotos priemonės gyvenamosios patalpos Å¡varai ir tvarkai palaikyti (Higienos normos HN 134:2015 37 punktas), tokių duomenų byloje nėra, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu.

Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo skundo argumentus dėl drėgmės ir pelėsių. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad rudenį ir žiemÄ patalpose buvo Å¡alta (b. l. 3). Higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės) 11.8 papunktis nustato, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamieji kambariai turi bÅ«ti Å¡ildomi ir vėdinami; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami Higienos normoje HN 134:2015 nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatÅ«rai, gyvenamieji kambariai gali bÅ«ti aprÅ«pinami elektriniais oro Å¡ildytuvais.

Bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2015 m. gruodžio 8 d. ir 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimų metu jokių Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų (taip pat ir patalpų oro temperatÅ«rai) Alytaus pataisos namuose nenustatė (b. l. 49, 53). Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad Alytaus pataisos namai užtikrina oro temperatÅ«rÄ Å¡altuoju metų laiku 18–22 °C (b. l. 30). Teismas, nagrinėdamas bylÄ , nenustatė pagrindo netikėti minėtų patikrinimo aktų pagrįstumu ir atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo gyvenamosiose patalpose buvo užtikrinama tinkama temperatÅ«ra.

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad jis prašė Alytaus pataisos namų pareigÅ«nus duoti jam elektrinį oro Å¡ildytuvÄ (Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8 papunktis), o pareigÅ«nai atsisakė tenkinti tokį jo praÅ¡ymÄ . Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Å is pareiÅ¡kėjo skundo argumentas dėl netinkamos temperatÅ«ros atmetamas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas skundėsi, kad gyvenamosiose patalpose vėdinimo praktiÅ¡kai nebuvo, nes ventiliacija nefunkcionavo (b. l. 3).

Higienos normos HN 134:2015 17 punktas nustato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8 papunktis nustato, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, iÅ¡skyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Aptartas teisinis reglamentavimas nenustato imperatyvaus reikalavimo įrengti mechaninę vėdinimo sistemÄ . Nacionalinis visuomenės sveikatos centras minėtų 2015 m. gruodžio 8 d. ir 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimų metu Alytaus pataisos namuose nustatė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (b. l. 48, 51), ir jokių Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų (taip pat ir patalpų vėdinimui) nenustatė (b. l. 49, 53). Atsakovės atstovas atsiliepime taip pat paaiÅ¡kino, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos atidarius langus, kaip numato Higienos normos HN 134:2015 17 punktas (b. l. 30).

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad gyvenamųjų patalpų vėdinimas per langus atitinka aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. PareiÅ¡kėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad elektros instaliacija buvo netinkama, elektros lizdai sulaužyti, laidai neizoliuoti, todėl buvo pavojinga įjungti elektros prietaisÄ , nuolat tekdavo kviesti elektrikÄ (b. l. 3). Higienos normos HN 134:2015 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų.

Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.7 papunktis, reglamentuojantis lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimus, nustato, kad elektros instaliacija montuojama paslėptu bÅ«du, gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose. Atsakovės atstovas atsiliepime paaiÅ¡kino, kad bÅ«rių virÅ¡ininkai ir kiti pareigÅ«nai, atsakingi už konkretų lokalinį sektorių, nuolat prižiÅ«rėjo tvarkÄ gyvenamosiose patalpose, reaguodavo į nuteistųjų nusiskundimus, susijusius su gedimais, ir esant poreikiui Å¡ios patalpos bei technika buvo skubiai remontuojamos (b. l. 30).

Teismas nagrinėdamas bylÄ nenustatė pagrindo netikėti Å¡ių atsakovės nurodytų duomenų teisingumu. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui pareiÅ¡kus nusiskundimÄ dėl, jo teigimu, netvarkingos instaliacijos, pataisos namų administracija nesiėmė priemonių jÄ sutvarkyti. Dėl nurodyto, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad negalima konstatuoti, jog atsakovės atstovas nevykdė pareigos užtikrinti tinkamÄ elektros instaliacijos bÅ«klę. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu.

Å ie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad praustuvai ne visi veikdavo, bandant per bÅ«rio virÅ¡ininkÄ iÅ¡kviesti santechnikus, jie dažniausiai neateidavo (b. l. 3). Higienos normos HN 134:2015 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų. Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad bÅ«rių virÅ¡ininkai ir kiti pareigÅ«nai, atsakingi už konkretų lokalinį sektorių, nuolat prižiÅ«rėjo tvarkÄ gyvenamosiose patalpose, reaguodavo į nuteistųjų nusiskundimus, susijusius su gedimais, ir esant poreikiui Å¡ios patalpos bei technika buvo skubiai remontuojamos (b. l. 30).

Atsakovės atstovas raÅ¡te „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ teigė, kad neturi duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas laiku negalėjo pasinaudoti praustuvėmis (b. l. 81). Teismas nagrinėdamas bylÄ nenustatė pagrindo netikėti Å¡ių atsakovės nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad praustuvai buvo tvarkomi. Bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo teiginį, kad pareiÅ¡kėjui pareiÅ¡kus nusiskundimÄ dėl neveikiančių praustuvų, pataisos namų administracija nesiėmė priemonių juos sutvarkyti.

PareiÅ¡kėjas nenurodė konkretaus atvejo, kada jis kvietė santechnikÄ , tačiau Å¡is neatvyko. Be to, pareiÅ¡kėjas skunde nors ir teigė, kad praustuvai ne visi veikdavo, tačiau nesiskundė, kad dėl praustuvų trÅ«kumo tekdavo laukti eilėse, ar kad dėl to jis apskritai nespėdavo nusiprausti. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu aspektu buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės, ir atmeta kaip nepagrįstÄ Å¡Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad iÅ¡siskalbti drabužius buvo neįmanoma arba problematiÅ¡ka, nes kiekvienam aukÅ¡tui (kuriame gyveno apie 100 žmonių) buvo tik po 1 skalbimo maÅ¡inÄ , todėl skalbimo maÅ¡inos buvo užimtos arba gesdavo, o administracija neskubėjo jų taisyti (b. l. 3). Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numato, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. Higienos normos HN 134:2015 24 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai skalbiami ne laisvės atėmimo vietoje esančioje arba laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje.

Jos 40 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais. Dalį ginčo laikotarpio (nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) galiojo Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir 2004 m. AprÅ«pinimo normos), o kitÄ dalį ginčo laikotarpio (nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2018 m. liepos 20 d.) galiojo Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir 2017 m. AprÅ«pinimo normos). 2004 m. AprÅ«pinimo normos, galiojusios ginčo laikotarpiu iki 2017 m. sausio 1 d., numatė skalbyklos aprÅ«pinimÄ skalbimo įranga (pagal reikmę). 2017 m.

AprÅ«pinimo normos, įsigaliojusios nuo 2017 m. birželio 8 d., nenumato pataisos namų (taip pat ir nuteistųjų bendrojo naudojimo patalpų) aprÅ«pinimo skalbimo maÅ¡ina, tačiau numato, kad skalbyklos patalpos turi atitikti Higienos normos HN 134:2015 nustatytus reikalavimus (taigi, skalbiniai skalbiami skalbykloje). Atsakovės atstovas atsiliepime paaiÅ¡kino, kad Alytaus pataisos namai nuteistųjų patalynę vienÄ kartÄ per savaitę skalbia ir džiovina pataisos namų skalbykloje, o apatinius ir virÅ¡utinius drabužius nuteistieji skalbiasi patys kiekviename bÅ«ryje buitinėse patalpose esančiose skalbimo maÅ¡inose ir džiovina įrengtose džiovyklose (b. l. 32–33).

Bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patikrinimo metu 2015 m. gruodžio 7 d. nustatė, kad Alytaus pataisos namuose yra skalbykla (b. l. 48), kad nuteistiesiems sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius (b. l. 49), o 2016 m. gruodžio 9 d. nustatė, kad Alytaus pataisos namuose yra skalbykla, asmeninių skalbinių skalbimui prausyklose įrengtos buitinės skalbimo maÅ¡inos (b. l. 51), ir abiejų patikrinimų metu jokių Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų (taip pat ir dėl skalbinių skalbimo) nenustatė (b. l. 49, 53).

Alytaus PN direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 1-226 (b. l. 67–69) yra patvirtintas Nuteistųjų asmeninių apatinių drabužių skalbimo ir virÅ¡utinių drabužių skalbimo bei cheminio valymo tvarkos apraÅ¡as, kuris numato, kad nuteistųjų asmeninių virÅ¡utinių drabužių skalbimas atliekamas kartÄ per mėnesį pagal nuteistųjų raÅ¡ytinius praÅ¡ymus (1 punktas), o asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius nuteistieji skalbiasi patys buitinėse patalpose esančiose skalbimo maÅ¡inose ir džiovina įrengtose džiovyklose (2 punktas).

Nurodyti bylos duomenys patvirtina atsakovės atstovo nurodytÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę pats iÅ¡siskalbti asmeninius drabužius su skalbimo maÅ¡ina. Aptartas teisinis reglamentavimas nenustato, kiek pataisos namuose turi bÅ«ti įrengta skalbimo maÅ¡inų. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad bÅ«rių virÅ¡ininkai ir kiti pareigÅ«nai, atsakingi už konkretų lokalinį sektorių, reaguodavo į nuteistųjų nusiskundimus, susijusius su buitinės technikos gedimais, ir esant poreikiui Å¡i technika buvo skubiai remontuojama (b. l. 30).

Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui pareiÅ¡kus nusiskundimÄ dėl, jo teigimu, sugedusios skalbimo maÅ¡inos, pataisos namų administracija nesiėmė priemonių skalbimo maÅ¡inÄ suremontuoti. Be to, iÅ¡ aptartų bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę ir duoti asmeninius drabužius iÅ¡skalbti į skalbyklÄ , t. y. ne tik skalbti juos pats. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės atstovas pažeidė aptartų teisės normų reikalavimus, todėl atmeta Å¡iuos pareiÅ¡kėjo skundo argumentus kaip nepagrįstus.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad rÅ«kymo patalpos nebuvo, jÄ Ä¯rengė 2017 m. pabaigoje, prieÅ¡ tai žmonės rÅ«kydavo koridoriuje arba tualete, iÅ¡ koridoriaus dÅ«mai eidavo į gyvenamÄ jÄ patalpÄ , todėl tekdavo kvėpuoti dÅ«mais (b. l. 3). Higienos normos HN 134:2015 7 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Å i higienos norma neįtvirtina reikalavimo įrengti patalpÄ rÅ«kymui.

Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 5 punkte yra nurodyta, kokios patalpos įrengiamos pataisos namuose lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose, tačiau jame nėra nurodyta, kad turi bÅ«ti įrengta ir patalpa rÅ«kymui. Aptartas teisinis reglamentavimas nenustato reikalavimo įrengti patalpÄ rÅ«kymui, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Alytaus pataisos namuose neįrengiant patalpos rÅ«kymui, teisės normos nebuvo pažeistos. Tačiau pagal nurodytas Higienos normos HN 134:2015 nuostatas, pataisos įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais.

Pareiškėjas nenurodė, ar jis pats rūkė, ar ne. Atsakovės atsiliepime teigė, kad miegamuosiuose nuteistiesiems rūkyti yra draudžiama ir juose nerūkoma (b. l. 32). Iš Alytaus PN direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 1-231 „Dėl nuteistųjų rūkymo bendro naudojimo patalpose ir uždarojoje zonoje“ (b. l. 62–63) matyti, kad šiuo įsakymu Alytaus PN direktorius nurodė, jog nuteistųjų gyvenamosiose, gamybinėse bei kitose bendro naudojimo patalpose rūkyti galima tik rūkymui skirtose vietose (įsakymo 1.1 punktas).

Šias aplinkybes patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akto išvados ir 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akto išvados, kad Alytaus PN laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru; būriuose įrengtos vietos, skirtos rūkymui, uždarojoje zonoje rūkyti draudžiama, rūkoma pasivaikščiojimų metu (b. l. 48, 51). Abiejų patikrinimų metu Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 49, 53).

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teisė į sveikÄ aplinkÄ buvo pažeista, ir nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus Å¡iuo aspektu. Todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad tualetuose nebuvo tinkamai įrengtos kabinos, sienelės buvo itin trumpos, todėl atliekant gamtinius reikalus nebuvo privatumo, kadangi iÅ¡ abiejų pusių matėsi žmonės (b. l. 3).

Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 16 būrio 5 miegamajame, 18 būrio 2 ir 10 miegamuosiuose, 5 būrio 2 miegamajame, 14 būrio 3 ir 4 miegamuosiuose (b. l. 28, 81, 40), ir iki 2018 m. gegužės 10 d. buvo priskirtas paprastajai grupei, o nuo šios datos – lengvajai grupei (b. l. 27, 21). Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui).

Å ių taisyklių 6 punktas nustato, kad kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių įrengti sanitarinį ir higienos mazgÄ kiekvienam bÅ«riui, ir nuteistųjų judėjimas bÅ«riuose neribojamas, Å¡ios patalpos gali bÅ«ti įrengiamos dviem bÅ«riams. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios 2004 m. AprÅ«pinimo normos nenustatė reikalavimo, kad sanitariniame mazge klozetai ar unitazai turi bÅ«ti įrengti kabinose ir atitverti tam tikro aukščio sienele.

Nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančių 2017 m. Aprūpinimo normų 7.6 papunktis nustato, kad tualete įrengiami klozetai (kurie gali būti ir tupiami) arba pisuarai (tik vyrams) (klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m). Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 papunktis (reglamentuojantis kamerų įrengimo reikalavimus) nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos; sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Atsakovės atstovo atsiliepime ir rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ nurodytais duomenimis, 16, 18 ir 5 būrių sanitarinis mazgas buvo įrengtas atskirai nuo miegamųjų, šių būrių sanitariniuose mazguose tualetai buvo atskirti sienelėmis ne žemesnėmis kaip 1,5 m aukščio, kiekvienoje kabinoje buvo durys, kurias nuteistieji galėjo užsidaryti (b. l. 31, 81). Iš fotografijų matyti, kad sanitarinis mazgas 16 ir 5 būriuose (bendrabutyje Nr.

2) ir 18 bÅ«ryje (8 lokaliniame sektoriuje) įrengtas atskirai nuo miegamųjų, ir sanitariniame mazge unitazai vienas nuo kito iÅ¡ Å¡onų atskirti pertvaromis (18 bÅ«rio sanitariniame mazge unitazai atitverti aukÅ¡tesnėmis pertvaromis, nei 16 ir 5 bÅ«rių sanitariniame mazge) (b. l. 73, 75). PareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo konkrečių atvejų, kada jį, besinaudojantį sanitariniu mazgu, matė kiti žmonės. PareiÅ¡kėjas iÅ¡sakė abstrakčius teiginius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad net ir esant unitazams vienas nuo kito atskirtiems dalinėmis pertvaromis, tačiau jais naudojamasi ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, teismų praktikoje pripažįstama, jog asmeniui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018); esant nustatytoms aplinkybėms (t. y., kad unitazai, kuriais naudojosi pareiÅ¡kėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų), yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus nustatytas aplinkybes (kad 16, 18 ir 5 bÅ«rių miegamųjų) sanitarinis mazgas buvo ne Å¡iuose miegamuosiuose, o kitoje patalpoje, kad tualetai sanitariniame mazge buvo atskirti sienelėmis ne žemesnėmis kaip 1,5 m aukščio), ir atsižvelgiant į nurodytÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui naudotis tualetu 16, 18 ir 5 bÅ«riuose buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus (neveikimÄ ) dėl to, kad minėtuose bÅ«riuose nebuvo tinkamai atitverti tualetai.

Atsakovės atstovo atsiliepime ir raÅ¡te „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ nurodytais duomenimis, 14 bÅ«rio sanitariniai mazgai buvo įrengti gyvenamosiose patalpose vadovaujantis Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 papunkčio, reglamentuojančio kamerų įrengimÄ , reikalavimais, gyvenamosiose patalpose buvo įrengtos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, kuriose įrengti unitazai (b. l. 31, 81). Tai patvirtina į bylÄ pateikta fotografija, kurioje užfiksuotas 14 bÅ«rio gyvenamosios patalpos sanitarinio mazgo vaizdas (b. l. 74).

Nustačius byloje aplinkybę, kad 14 bÅ«rio gyvenamosiose patalpose sanitarinis mazgas buvo įrengtas kabinose, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui naudojantis tualetu 14 bÅ«ryje buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus (neveikimÄ ) dėl to, kad minėtame bÅ«ryje nebuvo tinkamai atitverti tualetai. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl tinkamo tualetų neatitvėrimo ir su tuo susijusio privatumo neužtikrinimo atmetami kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad tualetuose nuo lubų lašėjo vanduo (b. l. 3). Higienos normos HN 134:2015 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų. Atsakovės atstovas atsiliepime paaiÅ¡kino, kad bÅ«rių virÅ¡ininkai ir kiti pareigÅ«nai, atsakingi už konkretų lokalinį sektorių, nuolat prižiÅ«rėjo tvarkÄ gyvenamosiose patalpose, reaguodavo į nuteistųjų nusiskundimus, susijusius su gedimais, ir esant poreikiui Å¡ios patalpos buvo skubiai remontuojamos (b. l. 30).

Atsakovės atstovas raÅ¡te „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ teigė, kad neturi duomenų apie tai, kad tualete nuo lubų lašėjo vanduo (b. l. 81). Teismas nagrinėdamas bylÄ nenustatė pagrindo netikėti Å¡ių atsakovės nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad tualeto patalpa buvo tvarkoma, esant gedimams, jie buvo Å¡alinami. Be to, bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui pareiÅ¡kus nusiskundimÄ dėl, jo teigimu, laÅ¡ančio vandens nuo lubų, pataisos namų administracija nesiėmė priemonių sutvarkyti šį trÅ«kumÄ tualete.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas teigė, kad 7, 16, 5 bÅ«riai buvo Alytaus PN bendrabutyje Nr. 2, kuris pripažintas avariniu; teigė, kad gyvenamosios patalpos buvo avarinės bÅ«klės (b. l. 3). Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu iÅ¡ Å¡ių jo iÅ¡vardintų bÅ«rių buvo laikomas 16 ir 5 bÅ«riuose (b. l. 28, 40, 81), ir Å¡ie bÅ«riai buvo bendrabutyje Nr. 2 (b. l. 28, 30).

Ä® bylÄ yra pateikta Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu akto, kuris gautas Alytaus pataisos namuose 2008 m. vasario 27 d., kopija (b. l. 45–46). Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 nėra avarinės bÅ«klės (b. l. 30). IÅ¡ Å¡io Pripažinimo avariniu akto iÅ¡ tiesų matyti, kad komisija pripažino, kad Alytaus pataisos namų bendrabutis Nr. 2 buvo blogos bÅ«klės, o ne avarinis (b. l. 46). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat konstatavo, kad 2008 m. vasario 27 d. aktu Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 buvo pripažintas ne avariniu, bet blogos bÅ«klės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1175-492/2018).

Ä® bylÄ pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. ir 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimų aktai (b. l. 47–53), parengti patikrinus visus Alytaus pataisos namus. Abu minėti patikrinimai atlikti ginčo laikotarpiu. 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akte Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nekonstatuota (b. l. 49). Nors 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) yra nurodyta, kad bendrabučiui Nr. 2 bÅ«tinas kapitalinis remontas (b. l. 51), tačiau Å¡io patikrinimo metu jokių Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų Alytaus pataisos namuose nekonstatuota (b. l. 53).

Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Alytaus pataisos namų gyvenamosios patalpos, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1175-492/2018). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstÄ Å¡Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ . PareiÅ¡kėjas teigė, kad maudytis po karÅ¡tu vandeniu buvo leidžiama tik kartÄ per savaitę, todėl jis pasportavęs sporto salėje neturėjo galimybės iÅ¡simaudyti arba nors nusiprausti karÅ¡tu vandeniu, o maudytis Å¡altu vandeniu pavojinga jo gyvybei, kadangi jis infekuotas ŽIV, todėl tekdavo bÅ«ti suprakaitavus (b. l. 3).

Taigi, pareiÅ¡kėjas skunde teismui poreikį dažniau praustis duÅ¡e po karÅ¡tu vandeniu iÅ¡ esmės motyvavo tuo, kad jis sportuoja. Taip pat pareiÅ¡kėjas teigė, kad pasportavus nusiprausti po Å¡altu vandeniu pavojinga jo gyvybei, nes jis serga ŽIV. Higienos normos HN 134:2015 44 punktas ir Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Higienos normos HN 134:2015 18 punktas nustato, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

Aptartas teisinis reglamentavimas įtvirtina nuteistųjų teisę ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. PareiÅ¡kėjas neginčija, kad jam buvo suteikta galimybė vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e, kaip numatyta teisės aktuose. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. liepos 11 d., t. y. ginčo laikotarpiu, buvo pateikęs Alytaus pataisos namams skundÄ , kuriame teigė, kad jis sportuoja, todėl turi maudytis kasdien, bet jam nėra sudaryta tokia galimybė, nes karÅ¡tas vanduo bÅ«ryje tiekiamas tik pirmadieniais, teigė, kad Å¡altu vandeniu praustis jam pavojinga, nes jis serga ŽIV, bei prašė Alytaus PN direktorių imtis atitinkamų priemonių visiems trÅ«kumams paÅ¡alinti (b. l. 84–86).

Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iame skunde nesuformulavo aiÅ¡kaus praÅ¡ymo pataisos namų administracijai leisti jam praustis duÅ¡e dažniau nei kartÄ per savaitę (pataisos namų administracija į šį pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakė, kad karÅ¡tas vanduo pateikiamas pagal patvirtintÄ grafikÄ (b. l. 83)). Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiu gydytojas pareiÅ¡kėjui bÅ«tų rekomendavęs dažniau praustis duÅ¡e po karÅ¡tu vandeniu dėl ligos. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad byloje nesant duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis duÅ¡u dažniau nei numatyta higienos normose (ne rečiau kaip kartÄ per savaitę), taip pat pareiÅ¡kėjui neneigiant, kad jam buvo sudarytos galimybės bent kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e, sprendžiama, kad Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisės į tinkamas higienos sÄ lygas naudotis duÅ¡u nepažeistos (2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2207-261-2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2509-602/2018; 2018 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1073-520/2018).

Nagrinėjamu atveju, nors pareiÅ¡kėjas skunde ir teigė, kad praustis po Å¡altu vandeniu yra pavojinga jo gyvybei, kadangi jis infekuotas ŽIV, o iÅ¡ medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o siuntimo duomenų matyti, kad jis ginčo laikotarpiu lankėsi pas gydytojÄ dėl ŽIV ligos (b. l. 37), tačiau Å¡iame medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e/siuntime nėra tokių duomenų, kad ginčo laikotarpiu gydytojas pareiÅ¡kėjui bÅ«tų rekomendavęs dažniau praustis duÅ¡e po karÅ¡tu vandeniu dėl kokios nors ligos.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti, kad Alytaus PN pareigÅ«nai pažeidė jų veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nesudarydami pareiÅ¡kėjui galimybės duÅ¡e praustis dažniau, nei numato aptartas teisinis reglamentavimas. PareiÅ¡kėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad bÅ«damas 6 lokalinio sektoriaus 14 bÅ«ryje, jis teikė skundus Alytaus PN administracijai dėl netinkamų laikymo sÄ lygų, tačiau administracija atsakė tik į tris skundus, ignoruodama atsakyti į kitus svarbius klausimus; pareiÅ¡kėjas teigė, kad administracija nepadarė jokių pakeitimų, kad nebÅ«tų pažeistos jo teisės (b. l. 4).

Byloje yra duomenys, kad Alytaus PN administracija atsakė pareiÅ¡kėjui į jo 2018 m. liepos 3 d. skundÄ dėl Alytaus PN Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus specialisto A. K. veiksmų (b. l.

8) ir į 2018 m. liepos 11 d. skundÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų (b. l. 9, 83–86). PareiÅ¡kėjas nenurodė, į kokius dar jo skundus Alytaus PN administracija jam neatsakė, kokie svarbÅ«s pareiÅ¡kėjui klausimai Å¡iuose skunduose buvo. Be to, pareiÅ¡kėjas nesuformulavo, kaip tai galėjo padaryti įtakÄ neturtinės žalos atsiradimui. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo Å¡iuo aspektu konstatuoti, kad yra bÅ«tinos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos – atsakovės atstovo neteisėti veiksmai, žala.

Å is pareiÅ¡kėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad pareigÅ«nai dažnai virÅ¡ydavo įgaliojimus, naudodami psichologinį smurtÄ , gÄ sdindami, žemindami jo garbę ir orumÄ , dėl to sutriko jo nervinė sistema, jis kreipėsi į psichologines tarnybas ir į psichiatrÄ . PareiÅ¡kėjas pateikė tokio psichologinio smurto pavyzdį – atvejį su pareigÅ«nu A. K.. PareiÅ¡kėjas teigė, kad Å¡is pareigÅ«nas 2018 m. birželio 30 d. numojo į pareiÅ¡kėjÄ ranka, pasakė, kad pareiÅ¡kėjas apsieis ir be pasivaikščiojimo, ir kad Å¡is pareigÅ«nas minėtÄ dienÄ neįvykdė savo pareigų – neiÅ¡leido pasivaikščioti pareiÅ¡kėjo lauke gryname ore (b. l. 4–5).

Vidaus tvarkos taisyklių 50 punktas nustato, kad pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu. Alytaus PN Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus specialistas A. K. 2018 m. gruodžio 21 d. praneÅ¡ime teismui dėl Å¡io pareiÅ¡kėjo minimo įvykio paaiÅ¡kino, kad lengvosios grupės nuteistieji gyvena skirtingose gyvenamosiose patalpose, todėl iÅ¡leidžiami valandÄ anksčiau, Å¡ios grupės nuteistieji per iÅ¡kvietimo sistemÄ iÅ¡ savo gyvenamosios patalpos turi praneÅ¡ti budinčiam pareigÅ«nui, kad pageidauja pasivaikščioti, tuomet jie bÅ«na iÅ¡leidžiami iÅ¡ patalpos.

PaaiÅ¡kino, kad 2018 m. birželio 30 d. pareiÅ¡kėjas nebuvo iÅ¡leistas pasivaikščioti dėl to, kad jis nepranešė per iÅ¡kvietimo sistemÄ . Å is specialistas taip pat paaiÅ¡kino, kad bendravo su pareiÅ¡kėju nepažeisdamas įstatymų ir jo nežemino (b. l. 22). Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas 2018 m. birželio 30 d. buvo lengvojoje grupėje (b. l. 21, 27). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad nebuvo užfiksuota tarnybinių praneÅ¡imų, susijusių su smurto naudojimo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, ir nebuvo gauta duomenų, kad pareigÅ«nai ar bÅ«tent pareigÅ«nas A.

K. būtų netinkamai atlikęs savo funkcijas (b. l. 33). Paminėti duomenys nepatvirtina pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis nebuvo išleistas iš gyvenamosios patalpos dėl to, kad pareigūnas A. K. elgėsi netinkamai, nevykdė savo pareigų. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktų duomenų teisingumu, kadangi byloje nėra duomenų, kad įstaigos, kuri veikia laikydamasi imperatyvių teisės aktų reikalavimų, pareigūnai netinkamai elgėsi su pareiškėju (pareiškėjas tokių duomenų nepateikė, bylos medžiagoje tokių duomenų nėra).

Jokių kitų konkrečių atvejų, kada Alytaus PN pareigÅ«nai elgėsi su pareiÅ¡kėju netinkamai, pareiÅ¡kėjas nenurodė, tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bylos duomenys nepatvirtina pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kad Alytaus PN pareigÅ«nai elgėsi su juo netinkamai. Todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus Å¡iuo aspektu. Å ie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl pareiÅ¡kėjo nurodyto nervinės sistemos sutrikimo Å¡iame sprendime bus pasisakyta vėliau. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigė, kad 2018 metais jis buvo perkeltas į 6 lokalinį sektorių, 14 bÅ«rį, 4 miegamÄ jį – kamerų tipo patalpÄ (b. l. 4), tačiau nenurodė, ar jam sukėlė nepatogumus tai, kad jis buvo perkeltas į minėtÄ miegamÄ jį, kas buvo netinkama, kuo buvo pažeistos jo teisės dėl to, ir kaip tai galėjo padaryti įtakÄ neturtinės žalos atsiradimui.

Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo įvertinti, ar buvo Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas. Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų konkrečių kalinimo sÄ lygų trÅ«kumų Å¡iame teismo sprendime buvo pasisakyta. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimÄ ). Nenustačius neteisėtų Alytaus pataisos namų ir Å¡ios institucijos pareigÅ«nų veiksmų (neveikimo), nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.

Byloje yra pareiÅ¡kėjo medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o/siuntimo kopija (b. l. 37), kurioje yra gydytojo įraÅ¡as, kad pareiÅ¡kėjas lankėsi pas gydytojÄ dėl jam diagnozuotų ligų, tačiau Å¡is įraÅ¡as neleidžia daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjo sveikata sutriko ir jam buvo diagnozuotos ligos dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, ir kad jam buvo nustatyti tokie sveikatos sutrikimai. Å iame iÅ¡raÅ¡e yra duomenys, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į gydytojÄ dėl nervų sistemos bÅ«klės po narkotikų vartojimo.

Nei šiame medicinos dokumentų išraše siuntime (b. l. 37), nei Psichologinės tarnybos pažymoje (b. l.

72) nėra tokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į gydytojÄ psichiatrÄ ar psichologÄ dėl nervų sistemos sutrikimo ar psichologinių problemų dėl Alytaus PN pareigÅ«nų psichologinio smurto, dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų, depresijos. Todėl daroma iÅ¡vada, kad byloje nenustatyta kita bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga – neturtinės žalos padarymo faktas. Nenustačius visų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl to pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjas skunde prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad patyrė tokias išlaidas. Pareiškėjo skundas atmetamas, todėl negali būti tenkinamas jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Dalia Pranckienė