cf1782d9-e818-477c-bb99-b55d6fe7cdbf · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Adm Administracinė byla Nr. eI3-4047-484/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02106-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.4; 12.15.7; 55.1.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,

dalyvaujant pareiškėjos mažosios bendrijos „Giesole“ atstovei G. V.,

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui R. M.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos mažosios bendrijos „Giesole“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja mažoji bendrija „Giesole“ (toliau – ir Bendrija) kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino 2020 m. birželio 18 d., ir praÅ¡o panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - MGK) 2020 m. gegužės 29 d. sprendimÄ Nr. S-95(7-68/2020) „Dėl MB „Giesole“ skundo; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovė ar Inspekcija) 2020 m. kovo 19 d. sprendimÄ Nr. 331-55673 „GrÄ Å¾inti (įskaityti) permokÄ (skirtumÄ ) ar nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotas sumas“ (toliau – Sprendimas). PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Sprendimu, skunde nurodo, kad dėl pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) permokos grÄ Å¾inimo su praÅ¡ymu į InspekcijÄ kreipėsi nepraleidusi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 87 straipsnio 13 dalyje nustatyto PVM permokos grÄ Å¾inimo senaties termino. PareiÅ¡kėjos teigimu, nuo PVM permokos atsiradimo datos, t. y. nuo 2013 metų, kuomet buvo padarytos ilgalaikės investicijos į saulės energijos elektrinę, iki praÅ¡ymo Inspekcijai pateikimo dienos Bendrija žinojo apie PVM permokos likutį ir jį kontroliavo. Bendrija kas mėnesį, o nuo 2019 m. liepos 1 d. – kas ketvirtį Inspekcijai teikė PVM deklaracijas (forma FR0600). Suėjus PVM mokėjimo terminui, Inspekcijai deklaruotÄ PVM mokėtinÄ sumÄ sumažindavo, atsižvelgdama į PVM permokos likutį. Inspekcija, atitinkamai užskaitydavo mokėtinÄ PVM sumÄ , atnaujintÄ /perskaičiuotÄ PVM permokos likutį pateikdavo e. sistemoje per Mano VMI. PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, visi aukščiau iÅ¡vardinti veiksmai patvirtina, kad Bendrija žinojo ir žino apie PVM permokos buvimÄ . PareiÅ¡kėja mano, kad senaties terminas turėtų bÅ«ti perskaičiuojamas nuo kiekvieno tokio veiksmo atlikimo datos, kaip tai yra nustatyta MAÄ® 87 straipsnio 13 dalyje.

PareiÅ¡kėja atkreipia dėmesį, kad gavusi Inspekcijos reikalavimÄ pateikti papildomus dokumentus, Inspekcijai pateikė visus Inspekcijos praÅ¡yme nurodytus dokumentus. PareiÅ¡kėja pažymi, kad Bendrija sÄ moningai neteikė praÅ¡ymo grÄ Å¾inti PVM permokÄ , nes nuolat teikė PVM apmokestintas paslaugas ir žinojo, kad PVM permokos likutis nuolatos mažėja, kontroliavo PVM permokos likutį, kol jis naudojamas mokėtino PVM užskaitymui abipusiai patogiu bÅ«du. Kadangi PVM permokos užskaitymas visais metais nuo 2013 m. vyko sklandžiai, niekuomet nei vienai pusei nekilo klausimų dėl PVM permokos likučio ar savalaikio deklaruoto PVM nesumokėjimo, likučių suderinimo aktas nebuvo suraÅ¡ytas.

PareiÅ¡kėja pažymi, kad Inspekcija, reikalaudama iÅ¡ Bendrijos dokumentų, pati Bendrijai jokio priminimo/įspėjimo/praneÅ¡imo apie artėjantį PVM permokos senaties suėjimo terminÄ neatsiuntė. Nurodo, kad Bendrija apie Inspekcijos ketinimÄ nuraÅ¡yti PVM permokos likutį sužinojo atsitiktinai iÅ¡ panaÅ¡ia veikla užsiimančių įmonių. PareiÅ¡kėjos nuomone, priimtas Sprendimas nesiderina su gero administravimo principu bei prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, kuris numato, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams visi asmenys lygÅ«s.

Atsakovė su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Inspekcija atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėja, vykdydama Inspekcijos 2020 m. vasario 3 d. nurodymÄ Nr. (17.17-40) RES-22866, 2020 m. vasario 3 d. pateikė papildomus dokumentus, įrodančius ilgalaikio turto įsigijimÄ . Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėja nepateikė kitų įrodymų, pavyzdžiui, mokestinių prievolių likučių suderinimo su Vilniaus apskrities valstybine mokesčių inspekcija aktų, liudijančių, kad ji žino apie PVM permokos dydžius kalendorinių metų pabaigoje arba kitomis datomis ir siekia PVM permokÄ (skirtumÄ ) susigrÄ Å¾inti. Inspekcija sutinka su MGK iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja iki praÅ¡ymo pateikimo mokesčių administratoriui dienos neatliko jokio veiksmo, liudijančio, kad ji žino apie permokos buvimÄ ir siekia jÄ susigrÄ Å¾inti (įskaityti). Aplinkybė, jog pareiÅ¡kėja vykdė PVM įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytÄ prievolę teikti Å¡io Ä®statymo reikalaujamas PVM deklaracijas ir nemokėjo jose deklaruojamas mokėtinas PVM sumas, nelaikytina veiksmu, liudijančiu, kad ji žino apie permokos buvimÄ ir siekia jÄ susigrÄ Å¾inti.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovė skundÄ prašė tenkinti remiantis skunde nurodytais motyvais.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti remiantis atsiliepime nurodytais argumentais.

Teismas

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl atsisakymo grÄ Å¾inti 854,73 Eur dydžio PVM permokÄ .

Nustatyta, kad Bendrija 2020 m. sausio 30 d. Inspekcijai pateikė PraÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti (įskaityti) permokÄ (skirtumÄ ) (toliau – ir PraÅ¡ymas). Å iuo PraÅ¡ymu Bendrija prašė grÄ Å¾inti 857,00 Eur permokÄ (MGK byla, b. l. 2).

Gavusi PraÅ¡ymÄ , Inspekcija 2020 m. vasario 3 d. raÅ¡tu Nr. (17.17-40) RES-22866 kreipėsi į BendrijÄ su praÅ¡ymu pateikti papildomus dokumentus: 2013 m. rugsėjo 1 d. – 2019 m. vasario 1 d. mokestiniu laikotarpiu įsigyto ilgalaikio turto sÄ skaitų faktÅ«rų kopijas, buhalterinės apskaitos registrÄ /registrus, kuriuose bÅ«tų matoma, kurioje sÄ skaitoje yra apskaitomos Å«kinės operacijos, susijusios su įsigytu ilgalaikiu turtu ir įvedimo į eksploatacijÄ aktus arba kitus dokumentus, įrodančius, kad ilgalaikis turtas bus naudojamas PVM apmokestinamai veiklai vykdyti bei Metinę finansinę atskaitomybę (balansÄ ir pelno (nuostolio ataskaitÄ ) už 2018 metus pateiktus valstybės įmonei Registrų centras (MGK byla, b. l. 3).

PareiÅ¡kėja papildomus dokumentus Inspekcijai pateikė 2020 m. vasario 3 d. (MGK byla, b. l. 5-19). PareiÅ¡kėja Inspekcijai pateikė: Ä®rangos, darbų perdavimo–priėmimo aktÄ Nr. 233, Metines finansines ataskaitas už 2018 metus (BalansÄ , Pelno (Nuostolių) ataskaitÄ ; PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , Ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploatacijÄ aktÄ , Apyvartos žiniaraščius, PVM deklaracijų duomenis, SÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento V skyrius 2020 m. kovo 18 d. surašė iÅ¡vadÄ Nr. 331-54592 „Dėl mokesčio ir (arba) baudos už administracinį teisės pažeidimÄ permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo (įskaitymo)“ (toliau – IÅ¡vada), kurioje konstatavo, jog dėl 854,73 Eur PVM permokos yra suėjęs MAÄ® 87 straipsnio 13 dalyje nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo (įskaitymo) senaties terminas (MGK byla, b. l. 20, 28).

Inspekcija, atsižvelgdama į IÅ¡vadoje konstatuotas aplinkybes, 2020 m. kovo 19 d. priėmė sprendimÄ â€žGrÄ Å¾inti (įskaityti) permokÄ (skirtumÄ ) ar nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotas sumas“ Nr. 331-55673, kuriuo dėl suėjusio MAÄ® 87 straipsnio 13 dalyje nustatyto mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo (įskaitymo) senaties termino atsisakė tenkinti Bendrijos praÅ¡ymÄ ir Bendrijai grÄ Å¾inti 854,73 Eur dydžio PVM permokÄ (MGK byla, b. l. 29).

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Inspekcijos Sprendimo dalimi, 2020 m. kovo 31 d. skundÄ pateikė MGK (MGK byla, b. l. 1).

MGK, iÅ¡nagrinėjusi Bendrijos skundÄ , 2020 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimÄ Nr. S-95(7-68/2020) „Dėl MB „Giesole“ skundo, kuriuo patvirtino Inspekcijos 2020 m. kovo 19 d. sprendimÄ Nr. 331-55673 (MGK byla, b. l. 47-50).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja MAÄ® ir Mokesčių mokėtojo permokos (skirtumo) ar nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotų sumų grÄ Å¾inimo (įskaitymo) taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 „Dėl mokesčių mokėtojo permokos (skirtumo) ar nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotų sumų grÄ Å¾inimo (įskaitymo)“ (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2019 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. VA-9 redakcija), (toliau – Taisyklės) nuostatos.

MAÄ® 87 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad jei atitinkamame mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, mokesčio permoka gali bÅ«ti grÄ Å¾inta (įskaityta), jeigu ji susidarė ne anksčiau kaip per atitinkamÄ Å¡io įstatymo 68 straipsnyje nurodytÄ mokesčių apskaičiavimo ar perskaičiavimo terminÄ , – skaičiuojama atgal nuo įskaitymo dienos, kai įskaitymas atliekamas mokesčių administratoriaus iniciatyva be atskiro mokesčių mokėtojo praÅ¡ymo, o kai yra mokesčių mokėtojo praÅ¡ymas, – skaičiuojama atgal nuo Å¡io praÅ¡ymo pateikimo dienos. Jei iki praÅ¡ymo pateikimo mokesčių mokėtojas atlieka veiksmÄ , liudijantį tai, kad jis žino apie mokesčio permokos buvimÄ ir siekia jÄ susigrÄ Å¾inti (įskaityti), minėtas terminas skaičiuojamas nuo to veiksmo atlikimo dienos.

Pagal MAĮ 68 straipsnio 1 d dalies nuostatas, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratoriaus mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Byloje ginčo, jog Bendrija praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti 857 Eur PVM už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d. pateikė 2020 m. sausio 30 d, nėra. Byloje pripažįstama aplinkybė, kad 825,77 Eur PVM permoka susidarė už mokestinį laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.; 17,96 Eur PVM permoka – už mokestinį laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir 11 Eur PVM permoka – už mokestinį laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. PareiÅ¡kėja neneigia, kad ji anksčiau nebuvo pateikusi praÅ¡ymų grÄ Å¾inti mokesčio permokÄ (skirtumÄ ) ir su Inspekcija nebuvo pasiraÅ¡iusi mokestinių prievolių likučių suderinimo akto, tačiau pareiÅ¡kėja tvirtina, kad ji apie mokesčio permokos buvimÄ Å¾inojo ir atliko veiksmus, liudijančius jos siekį jÄ susigrÄ Å¾inti (įskaityti).

Kaip matyti iÅ¡ Sprendimo, Inspekcija pripažino aplinkybę, kad Bendrija žinojo apie mokesčio permokos buvimÄ , tačiau, jos nuomone, pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos siekį Å¡iÄ PVM permokÄ susigrÄ Å¾inti.

MGK, iÅ¡nagrinėjusi Bendrijos skundÄ , 2020 m. gegužės 29 d. sprendime Nr. S-95(7-68/2020) konstatavo ne tik, kad Bendrija iki praÅ¡ymo pateikimo mokesčių administratoriui dienos neatliko jokio veiksmo, liudijančio Bendrijos siekį permokÄ susigrÄ Å¾inti, bet ir aplinkybę, kad Bendrija nežinojo apie permokos buvimÄ . Aplinkybė, jog pareiÅ¡kėja vykdė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMÄ®) 77 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytÄ prievolę teikti Å¡io Ä®statymo reikalaujamas PVM deklaracijas ir nemokėjo jose deklaruojama mokėtinas PVM sumas, MGK vertinimu, nelaikytina veiksmu liudijančiu, kad ji žino apie permokos buvimÄ ir siekia jÄ susigrÄ Å¾inti.

Teismas su tokiu MGK vertinimu nesutinka.

MAÄ® 87 straipsnio 13 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad jei atitinkamame mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, mokesčio permoka gali bÅ«ti grÄ Å¾inta (įskaityta), jeigu ji susidarė ne anksčiau kaip per einamuosius ir prieÅ¡ juos einančius penkerius kalendorinius metus, – skaičiuojama atgal nuo įskaitymo dienos, kai įskaitymas atliekamas mokesčių administratoriaus iniciatyva be atskiro mokesčių mokėtojo praÅ¡ymo, o kai yra mokesčių mokėtojo praÅ¡ymas, – skaičiuojama atgal nuo Å¡io praÅ¡ymo pateikimo dienos. Tačiau minėtoje teisės normoje yra numatyta ir iÅ¡imtis, numatanti, jog jei iki praÅ¡ymo pateikimo mokesčių mokėtojas atlieka veiksmÄ , liudijantį tai, kad jis žino apie mokesčio permokos buvimÄ ir siekia jÄ susigrÄ Å¾inti (įskaityti), minėtas terminas skaičiuojamas nuo to veiksmo atlikimo dienos.

MAÄ® 2 straipsnio 8 dalis nustato, kad mokesčio deklaracija – mokesčių mokėtojo pateikiamas mokesčių administratoriui dokumentas, kuriame nurodoma informacija apie mokesčių mokėtojo apskaičiuotÄ mokesčio sumÄ už mokesčio įstatyme nustatytÄ laikotarpį, taip pat su mokesčio apskaičiavimu ar sumokėjimu susiję kiti duomenys.

Pažymėtina, kad nei MAÄ® 87 straipsnio 13 dalis, nei Taisyklės nereglamentuoja, kokie konkretÅ«s mokesčių mokėtojo veiksmai laikytini patvirtinančiais, jog jis žino apie mokesčio permokos buvimÄ ir siekia jÄ susigrÄ Å¾inti (įskaityti).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja žinojimÄ apie mokesčio permokos buvimÄ grindžia veiksmu – PVM deklaracijų pateikimu ir mažesnio PVM mokėjimu, nei nurodyta PVM deklaracijose. Kaip matyti iÅ¡ ginčijamo Sprendimo, Inspekcija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , konstatavo aplinkybę, jog Bendrija žinojo apie PVM permokÄ , tačiau atsakovė visiÅ¡kai nevertino pareiÅ¡kėjos nurodytų aplinkybių dėl jos siekio susigrÄ Å¾inti (įskaityti) PVM permokÄ , mokant mažesnes PVM sumas, nei nurodyta PVM deklaracijose.

Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad MGK nagrinėdama pareiÅ¡kėjos skundÄ pablogino pareiÅ¡kėjos padėtį ir paneigė Inspekcijos sprendime konstatuotÄ aplinkybę – pareiÅ¡kėjos žinojimÄ apie PVM permokÄ . MGK, patvirtinusi aplinkybę, kad pareiÅ¡kėja teikdama PVM deklaracijas, nemokėjo jose deklaruojamų mokėtinų PVM sumų, ir jÄ Ä¯vertinusi, visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, jog Å¡ios aplinkybės Inspekcija Sprendime nevertino.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog Inspekcijos Sprendimas neatitinka VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl yra pagrindas Inspekcijos SprendimÄ panaikinti ir įpareigoti InspekcijÄ iÅ¡nagrinėti Bendrijos PraÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad MGK netinkamai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos skundÄ , todėl yra pagrindas MGK sprendimÄ taip pat panaikinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

PareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 40 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki Ä®statymo įsigaliojimo), proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendimu patenkino pareiÅ¡kėjos skundÄ , todėl ji turi teisę į 100 proc. bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja už skundo padavimÄ teismui sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus pareiÅ¡kėjos skundÄ , nurodyta žyminio mokesčio suma priteistina pareiÅ¡kėjos naudai.

PareiÅ¡kėja Å¡ioje byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas tai pat grindžia 2020 m. birželio 12 d. A. A. advokatų kontoros sÄ skaita serija JB Nr. 202019 ir 2020 m. birželio 12 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 59, patvirtinančiais, kad pareiÅ¡kėja už advokato padėjėjo suteiktas konsultacijas ir skundo teismui parengimÄ sumokėjo 200 Eur.

Remiantis ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalimi, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Pagal Rekomendacijų 2 punktÄ , nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ; Å¡alių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sÄ naudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 5 punkte nurodyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Å¡ių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus dydžio. Pagal Rekomendacijų 7 punktÄ , priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Pažymėtina, kad konsultacijos dėl Inspekcijos sprendimo apskundimo teismui laikytinos skundo parengimo teismui teisinės paslaugos dalimi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokestis už skundo parengimÄ paslaugos suteikimo dienÄ sudarė 2 717,20 Eur (1358,60 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) x 2,5 x 0,8). Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjos skundas tenkinamas, o nurodyta patirtų iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto dydžio ir, teismo vertinimu, yra teisinga suteiktų paslaugų apimties ir ginčo sudėtingumo prasme, todėl visa (200 Eur) priteistina pareiÅ¡kėjos naudai.

Taigi, tenkinus pareiÅ¡kėjos skundÄ , jos naudai iÅ¡ Inspekcijos priteistina 222,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos mažoji bendrija „Giesole“ skundÄ patenkinti.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 29 d. sprendimÄ Nr. S-95(7-68/2020) „Dėl MB „Giesole“ skundo“.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 331-55673 „GrÄ Å¾inti (įskaityti) permokÄ (skirtumÄ ) ar nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotas sumas“ dalį, kuria atsisakyta grÄ Å¾inti 854,73 Eur dydžio PVM permokÄ .

Ä®pareigoti Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iÅ¡nagrinėti mažosios bendrijos „Giesole“ 2020 m. sausio 30 d. PraÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti (įskaityti) permokÄ (skirtumÄ ) iÅ¡ naujo.

Priteisti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Pareiškėjos mažosios bendrijos „Giesole“ naudai 222,50 (du šimtus dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Ina Kirkutienė