2022-11-09 Nr. AB-26907-3-62-3-00925-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-847-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00925-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 184 000 Eur, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, Ligoninė), 294 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skundė nurodė, kad:

2.1. Jis nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2019 m. spalio 21 d., būdamas Alytaus PN raštu ne kartą kreipėsi į administraciją, prašydamas užregistruoti pas vidaus ligų gydytoją konsultacijai ir gydymui, tačiau patekti pas vidaus ligų gydytoją nepavyko. Vėliau užsiregistravo pas gydytoją psichiatrą, kuris skyrė gydymą, tačiau gydytojo paskirtų vaistų negavo. Nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2019 m. spalio 1 d. sveikatos priežiūros paslaugas teikė Alytaus PN sveikatos priežiūros skyrius (SPS), o nuo 2019 m. spalio 1 d. – Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, Ligoninė) Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus Alytaus PN padalinys.

Pareiškėjas Alytaus PN administracijai teikė prašymus užregistruoti pas vidaus ligų gydytoją: 2019 m. liepos 15 d. (prašymas neregistruotas), 2019 m. liepos 22 d. (prašymas neregistruotas), 2019 m. liepos 29 d. (reg. Nr. 97/3337), 2019 m. rugpjūčio 12 d. (reg. Nr. 97/182), 2019 m. rugpjūčio 19 d. (reg. Nr. 97/248), 2019 m. rugsėjo 9 d. (reg. Nr. 97/1838). Visais atvejais pas gydytoją patekti negalėjo, kadangi vidaus ligų gydytojo Alytaus PN nebuvo. Nesant galimybės patekti pas vidaus ligų gydytoją, 2019 m. rugpjūčio 21 d. bendravo su Alytaus PN Sveikatos priežiūros skyriaus vedėju, kuris pratęsė anksčiau skirtą gydymą ir skyrė vaistus.

Vietoj vidaus ligų gydytojo 2019 m. rugpjūčio 27 d. ir 2019 m. spalio 15 d. jis buvo nukreiptas pas gydytoją-psichiatrą, kuris medicininės pagalbos suteikti negalėjo, kadangi somatinės ligos nėra jo specializacija. Į kitus gydytojus jo nenukreipė. Į vidaus ligų gydytoją pageidavo kreiptis, kadangi dėl (duomenys neskelbtini) nuolatos kentė stiprius nugaros skausmus, dėl kalinimo kamerų tipo patalpose visas 16 val. tekdavo stovėti arba sėdėti ant šalto metalo. Kadangi pas vidaus ligų gydytoją patekti negalėjo, šie sveikatos sutrikimai nebuvo gydomi.

Negavęs reikalingo gydymo, 2019 m. spalio 21 d. kreipėsi į LAVL, prašydamas paskirti vidaus ligų gydytojo konsultaciją. LAVL 2019 m. lapkričio 18 d. raštu atsakė, kad sveikatos priežiūros paslaugų negavo dėl gydytojos ligos, o vėliau gydytoja išėjo iš darbo, rekomendavo kreiptis į slaugytoją. 2020 m. balandžio 28 d. skundu kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri konstatavo, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugos jam buvo teikiamos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

2.2. Dėl kalinimo tokiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nuolatiniais skausmais (duomenys neskelbtini) ligų simptomų. Dėl padarytų pažeidimų pareiškėjas kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – ir Komisija) ir prašė atlyginti patirtą žalą, tačiau Komisija 2021 m. kovo 10 d. sprendimu jo reikalavimą atmetė, kadangi žala jo sveikatai nebuvo padaryta. Toks Komisijos sprendimas, pareiškėjo vertinimu, yra niekinis, nes jam nebuvo užtikrinta galimybė dalyvauti Komisijos posėdyje.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė:

3.1. Pareiškėjas bausmę Alytaus PN atliko nuo 2019 m. birželio 27 d. iki skundo padavimo teismui dienos, ginčo laikotarpiu buvo laikomas kameros tipo patalpoje Nr. 18, nes atlikinėjo nuobaudas. Nuo 2019 m. spalio 1 d. Alytaus PN Sveikatos priežiūros skyrius reorganizuotas į LAVL Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus Alytaus PN padalinį. Pareiškėjas sveikatos istorijoje pasirašė, kad 2019 m. liepos 4 d. yra supažindintas su medicinos aptarnavimo tvarka Alytaus PN. Pareiškėjui asmens sveikatos priežiūros paslaugos ginčo laikotarpiu buvo teikiamos vadovaujantis teisės aktais.

Visose laisvės atėmimo įstaigose dirbantys sveikatos priežiūros specialistai turi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos išduotas ir Sveikatos apsaugos ministro patvirtintas medicinos praktikos licencijas, kurios suteikia teisę jiems verstis medicinos arba slaugos praktika, todėl abejoti jų kompetencija nėra pagrindo. Laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. spalio 14 d. Alytaus PN dėl vidaus ligų gydytojo nedarbingumo, o vėliau gydytojai pareiškus norą išeiti iš darbo, įstaigoje nebuvo vidaus ligų gydytojo, dėl šios priežasties registracija pas vidaus ligų gydytoją vykdoma nebuvo, tačiau kiekvieną vakarą į kamerų tipo patalpas nustatytu laiku ateidavo budinti bendrosios praktikos slaugytoja, kuri, savo kompetencijos ribose, teikė medicinos pagalbą.

Kadangi Alytaus PN nebuvo vidaus ligų gydytojo, nuteistiesiems buvo rekomenduojama kreiptis pas gydytoją psichiatrą, kuris privalo teikti būtinąją medicinos pagalbą. Remiantis įrašais Asmens sveikatos istorijoje, pareiškėjas pas gydytoją psichiatrą lankėsi per visą laikotarpį (4 kartus). Būtinoji medicininė pagalba pareiškėjui bendrosios praktikos slaugytojos Alytaus PN buvo suteikta 2 kartus: 2019 m. rugpjūčio 21 d. ir 2019 m. spalio 21 d. Bendrosios praktikos slaugytojos pareiškėjas buvo apžiūrėtas ir 2019 m. liepos 4 d., nusiskundimų sveikata neturėjo. 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo apžiūrėtas Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjo, atsižvelgiant į esamas rekomendacijas buvo pratęsti vaistai (duomenys neskelbtini) gydymui. 2019 m. rugpjūčio 27 d. apžiūrėtas gydytojo psichiatro, tačiau jo paslaugų atsisakė, 2019 m. spalio 15 d. gydytojo psichiatro konsultacijos taip pat atsisakė.

Alytaus PN 2019 m. liepos mėn. buvo skelbti du konkursai Sveikatos priežiūros skyriaus šeimos gydytojo ir vidaus ligų gydytojo pareigoms užimti, dokumentų dalyvauti konkurse nepateikė nei vienas pretendentas. Vidaus ligų gydytoja turėjo nedarbingumo pažymėjimą nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d., o nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. pateikė prašymą išeiti iš darbo. Vidaus ligų gydytojo pareigybė liko neužimta, o pavaduojančio gydytojo Alytaus PN administracijai rasti nepavyko. Alytaus PN direktoriaus 2018 m. kovo 20 d.

įsakymu Nr. 1-81 patvirtintas Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo masto tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kuriame įtvirtintos pacientų būklės, kuomet pacientams teikiama būtinoji medicininė pagalba. Aprašo 3.3 punkte nurodyta, kad skubioji medicinos pagalba – tai tokia pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ir / ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia komplikacijų grėsmę pacientams.

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas uždarosios zonos kamerų tipo patalpose (KTP), kur kiekvieną vakarą vaistus nuteistiesiems išdalina slaugytoja, kuriai, esant sveikatos pablogėjimui, galėjo išsakyti savo nusiskundimus. Dėl skubios pagalbos pareiškėjas turėjo realią galimybę kreiptis į KTP budinčius pareigūnus, kurie nuteistuosius atveda pas budinčią slaugytoją į Sveikatos priežiūros skyrių. Slaugytoja savo kompetencijos ribose, objektyviai įvertinusi sveikatos būklę ir esant medicininėms indikacijoms, būtų nukreipusi pareiškėją į LAVL.

Be to, Alytaus PN išankstinė pacientų registracija pas gydytoją vykdoma vadovaujantis Alytaus PN direktoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 1-365 patvirtintu Išankstinės pacientų registracijos ambulatoriniam priėmimui ir leidimų patekti į Sveikatos priežiūros tarnybą išdavimo tvarkos aprašu, pagal kurį pareiškėjas gali kreiptis į pareigūną, budintį kamerų tipo patalpose, kuris užregistruos jį pas gydytoją.

3.2. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PN dėl skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su sveikatos paslaugų teikimu, kreipėsi 2019 m. rugsėjo 9 d. prašymu, į kurį jam buvo duotas atsakymas. Pareiškėjui niekada nebuvo sudarytos išskirtinės, blogesnės nei kitiems nuteistiesiems, bausmės atlikimo sąlygos. Alytaus PN neturi duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebūtų buvusi suteikta būtinoji arba skubioji medicininė pagalba ar jis nebūtų užregistruotas į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl netinkamų pareigūnų ar darbuotojų veiksmų vykdant jiems pavestas funkcijas.

3.3. Pareiškėjas privalo įrodyti visas aplinkybes, tačiau skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas teismui nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis paskaičiuotas. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi, siekdamas sau tik turtinės naudos.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė:

4.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1103/1R-279 patvirtino asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose, tvarkos aprašą, kurio 16 punkte nurodyta, kad jeigu pacientams reikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos Ligoninės padalinyje pagal veiklos adresą, jo gydytojai teisės aktų nustatyta tvarka šiems asmenims išduoda siuntimus ambulatorinėms ar stacionarinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti kituose Ligoninės padaliniuose. Jei ambulatorinių ar stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų negalima suteikti ir kituose Ligoninės padaliniuose, jos teikiamos kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ligoninės gydytojo siuntimu. Vadovaujantis Išankstinės pacientų (nuteistųjų) registracijos ambulatoriniams priėmimui ir leidimui patekti į sveikatos priežiūros skyrių išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Alytaus PN direktoriaus 2017 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 1-365, nuostatomis, nuteistasis, norėdamas užsiregistruoti pas vidaus ligų gydytoją konsultacijai, turi kreiptis į pareigūną, budintį kamerų tipo patalpose, kuris registruoja pacientą elektroninėje registracijos sistemoje. Sveikatos priežiūros specialistai nėra atsakingi už nuteistųjų registraciją pas gydytojus ir neregistruoja pacientų gydytojų konsultacijoms.

4.2. Nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2019 m. spalio 14 d. Alytaus PN dėl vidaus ligų gydytojo nedarbingumo, o vėliau, gydytojai pareiškus norą išeiti iš darbo, įstaigoje nebuvo vidaus ligų gydytojo, dėl šios priežasties registracija pas vidaus ligų gydytoją vykdoma nebuvo, tačiau, siekiant užtikrinti savalaikį asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, kiekvieną vakarą į kamerų tipo patalpas nustatytu laiku ateidavo budinti bendrosios praktikos slaugytoja, kuri savo kompetencijos ribose teikė medicininę pagalbą. Kadangi skundžiamu laikotarpiu vidaus ligų gydytojas nedirbo, pareiškėjui buvo rekomenduota kreiptis pas gydytoją psichiatrą, kuris objektyviai įvertinęs sveikatos būklę bei išklausęs skundus dėl sveikatos, turėjo teisę nukreipti pacientą atitinkamos srities gydytojo specialisto konsultacijai. Pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje pažymėta, kad jis 2019 m. spalio 15 d. buvo iškviestas pas gydytoją psichiatrą, tačiau medicininės pagalbos atsisakė. 2019 m. spalio 21 d. buvo iškviestas vidaus ligų gydytojo konsultacijai Ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriuje Alytaus PN, konsultacijos metu buvo objektyviai įvertinta pareiškėjo sveikatos būklė, skirtas gydymas. Į ligoninės administraciją dėl patekimo pas vidaus ligų gydytoją konsultacijai su skundais / prašymais pareiškėjas kreipėsi 2019 m. spalio 21 d. (reg. Nr. 6-28), išsamus atsakymas pareiškėjui pateiktas 2019 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 7-914; 2020 m. sausio 2 d. prašymu (reg. Nr. PPS-APN-2, išsamus atsakymas pateiktas 2020 m. sausio 9 d. raštu Nr. 7-21; 2020 m. balandžio 6 d. skundu (reg. Nr. 6-207), išsamus atsakymas pateiktas 2020 m. balandžio 17 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Ligoninė nepažeidė pareiškėjo teisės gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo S. V. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. spalio 21 d. Alytaus PN jam nebuvo užtikrintas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas (jis negalėjo patekti pas vidaus ligų gydytoją ir gauti tinkamą gydymą).

7. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjas į Alytaus PN atvyko 2019 m. birželio 27 d., jis prašymus Alytaus PN administracijai užregistruoti jį pas vidaus ligų gydytoją teikė 2019 m. liepos 15 d. (prašymas nebuvo užregistruotas), 2019 m. liepos 22 d. (prašymas nebuvo užregistruotas), 2019 m. liepos 29 d. (reg. Nr. 97/3337), 2019 m. rugpjūčio 12 d. (reg. Nr. 97/182), 2019 m. rugpjūčio 19 d. (reg. Nr. 97/248), 2019 m. rugsėjo 9 d. (reg. Nr. 97/1838), 2019 m. spalio 1 d. (reg. Nr. 97/640), 2019 m. spalio 3 d. (reg. Nr. 97/690), 2019 m. spalio 9 d. (prašymas nebuvo užregistruotas). Alytaus PN savo atsiliepime šių pareiškėjo nurodomų aplinkybių nepaneigė, tačiau į bylą pateikė tik vieną 2019 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjo rašytą prašymą (reg. Nr. 6-1838). Pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl jo rašytų prašymų patvirtino 2020 m. rugsėjo 23 d. Valstybinės akreditavimo tarnybos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaita, kurioje konkrečiai aprašytas kiekvieno pareiškėjo rašyto prašymo užregistruoti jį pas šeimos gydytoją turinys, taip pat matyti, kad pareiškėjui buvo atsakoma, jog „gydytoja turi nedarbingumo pažymėjimą“, „bendrosios praktikos gydytoja darbą pradės š. m. spalio mėn., registracija pas gydytojus vykdoma kompiuterinės programos pagalba, o ne pagal rašytinius prašymus“, „vidaus ligų gydytoja išėjo iš darbo, pareigybė liko neužimta“. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. iki 2019 m. spalio 21 d. galimybė patekti pas vidaus ligų gydytoją pareiškėjui nebuvo sudaryta. Alytaus PN nurodė, kad nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. spalio 14 d. Alytaus PN vidaus ligų gydytojo nebuvo dėl jo laikino nedarbingumo bei pareiškus norą išeiti iš darbo. Iš įrašų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje matyti, kad pas vidaus ligų gydytoją pareiškėjas pateko tik 2019 m. spalio 21 d.

8. Pareiškėjas į bylą pateikė 2020 m. rugsėjo 23 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų teisių priežiūros skyriaus Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-166/2020 ataskaitą, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas 9 kartus kreipėsi į Alytaus PN ir LAVL administraciją su rašytiniais prašymais užregistruoti jį vidaus ligų gydytojo konsultacijai, tačiau pažeidžiant teisės aktų reikalavimus šios profesinės kvalifikacijos gydytojo paslaugos nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2019 m. spalio 21 d. jam nebuvo suteiktos, nors jis aktyviais veiksmais siekė ja gauti. Atsižvelgiant į tai, kad Alytaus PN ilgiau kaip 3 mėnesius neteikė vidaus ligų gydytojo paslaugų, įstaiga privalėjo priimti sprendimą dėl paciento S. V., kuriam buvo reikalinga vidaus ligų gydytojo konsultacija sveikatos būklei įvertinti, diagnozei nustatyti ar gydyti, siuntimo į LAVL ar į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau taip nepasielgė. Alytaus PN nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2019 m. spalio 1 d. ir LAVL 2019 m . spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 21 d. neregistravo paciento S. V. gydytojo konsultacijai ir jos neužtikrino, tuo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad Alytaus PN ir LAVL darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, tuo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, o tai sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo atstovų neteisėtus veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme.

9. Vertindamas, ar pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žalą, teismas atkreipė dėmesį, jog iš įrašų pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje matyti, kad 2019 m. liepos 4 d. Alytaus PN atliekant jo profilaktinį patikrinimą pareiškėjas jokių nusiskundimų sveikatos būkle neturėjo. 2019 m. spalio 21 d. apsilankymo pas vidaus ligų gydytoją metu pareiškėjas skundėsi galvos ir stuburo skausmu, jam buvo paskirtas tik gydymas vaistais, jis nebuvo guldomas į ligoninę, dėl sveikatos būklės nebuvo siunčiamas pas gydytojus specialistus. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog dėl ilgo jo neregistravimo pas vidaus ligų gydytoją, jis būtų susirgęs konkrečiomis anksčiau nediagnozuotomis ligomis, patyręs ligų paūmėjimus ar negrįžtamus sveikatos sutrikimus. Alytaus PN atsiliepime nurodė, kad kiekvieną vakarą į kamerų tipo patalpas nustatytu laiku ateina budinti bendrosios praktikos slaugytoja, kuri savo kompetencijos ribose teikia medicinos pagalbą, o turintys sveikatos problemų nuteistieji turi galimybę išsakyti savo nusiskundimus, tačiau pareiškėjas jokių nusiskundimų sveikata neišreiškė. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo sveikatos būklė buvo tokia, jog jam buvo būtina suteikti skubiąją medicinos pagalba, tačiau ji nebuvo suteikta. 2019 m. rugpjūčio 21 d. jam buvo pratęsti anksčiau gydytojo paskirti vaistai, jis turėjo galimybę lankytis pas gydytoją psichiatrą. Komisija 2021 m. kovo 10 d. sprendimu nustatė, kad žala S. V. sveikatai, teikiant jam skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nebuvo padaryta. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog pareiškėjas dėl negalėjimo patekti pas vidaus ligų gydytoją galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, tačiau padarytą pažeidimą laikyti intensyviu, galėjusiu sukelti pareiškėjui žymias neigiamas pasekmes, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme, nėra pagrindo. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui kilo jo nurodyta neturtinė žala.

III. 10. Pareiškėjas S. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

11. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neargumentuotas, išnagrinėtas šališkos teisėjos, jame nenurodyti teisės aktai.

11.2. Pareiškėjas pateikė skundą dėl nesuteiktų medicininių paslaugų nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2019 m. spalio 21 d., todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti, kokios paslaugos ar gydymas buvo suteikti 2019 m. spalio 21 d. Tai, kad jis nebuvo guldomas į ligoninę ar siunčiamas pas specialistus, nereiškia, jog jis neturėjo sveikatos problemų. Dėl nepatekimo pas vidaus gydytoja pareiškėjas patyrė didelis fizines ir psichines kančias.

11.3. Teismo sprendime minimas Komisijos 2021 m. kovo 10 d. sprendimas, tačiau šio sprendimo teisėtumo vertinimas priklauso bendrosios kompetencijos teismui.

11.4. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką iš pareiškėjo nėra reikalaujama pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žalą, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ligoninės, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Ligoninė atsiliepime atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, tačiau teismas laikėsi visų įrodymų vertinimo taisyklių, byloje esantys dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje, kurie pirmosios instancijos teismo įvertinti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytas taisykles. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, todėl jis atmestinas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuria pareiškėjas kildina iš to, kad Alytaus PN nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. spalio 21 d. jam nebuvo užtikrintas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas (jis negalėjo patekti pas vidaus ligų gydytoją ir gauti tinkamą gydymą), atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjąs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovų atsiliepimus į skundą bei bylos medžiagą, nustatė, kad Alytaus PN ir LAVL darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, tačiau pareiškėjas dėl negalėjimo patekti pas vidaus ligų gydytoją galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, tačiau padarytą pažeidimą laikyti intensyviu, galėjusiu sukelti pareiškėjui žymias neigiamas pasekmes, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme, nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad teismo sprendimas nėra tinkamai argumentuotas, nėra tinkamai įvertintos bylos aplinkybės, pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Vertinant pareiškėjo argumentus, susijusius su teismo šališkumu, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-218-502/2021). Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teismas byloje buvo šališkas.

19. Nagrinėjant pareiškėjo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo pažeistų įrodymų vertinimo taisyklių, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį (dabar ABTĮ 56 str. 7 d.) jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-275-815/2021).

20. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Iš skundžiamo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais, kuriais laikyti nepagrįstais pareiškėjo skundo argumentai, susiję su patirta neturtine žala. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

22. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; LVAT 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-358-438/2018). Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

23. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmais (CK 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos, iš esmės, yra grindžiami bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas neindividualizavo. Byloje nėra jokių įrodymų apie pažeidimų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichologinei būklei. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodžius jam padarytos neturtinės žalos fakto, viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

24. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

25. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86–87 straipsnių reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė