cf160997-e5d9-4c58-8a48-bef33f5a2cee · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-1737-656/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27853-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal kreditoriaus PlusPlus Capital AS ir pareiÅ¡kėjų S. G. ir A. G. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. civilinėje byloje pagal pagal pareiÅ¡kėjų S. G. ir A.

G. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kreditorius PlusPlus Capital AS. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi iÅ¡kelta fizinių asmenų S. G. ir A. G. bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas J. R.. Teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančių asmenų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, o teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi patvirtintas mokumo atkÅ«rimo planas.

2. Kreditorius PlusPlus Capital AS pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl reikalavimo atsisakymo ir bankroto bylos nutraukimo. PraÅ¡yme nurodė, kad atsisako savo teisės iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ bankrutuojančių asmenų solidariai ir prašė nustatyti dalinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ kiekvieno fizinio asmens po 12 500 Eur sumÄ . Esant reikalavimams po 12 500 Eur, t. y. mažesniems nei 25 MMA kiekvienam iÅ¡ bankrutuojančių fizinių asmenų, prašė nutraukti bankroto bylÄ pareiÅ¡kėjams.

3. PareiÅ¡kėjai pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ kreditoriaus praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad kreditorius negali atsisakyti reiÅ¡kiamo reikalavimo solidarumo, tokiu tikslu siekdamas fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Jis turi teisę atsisakyti dalies reikalavimo, tačiau tokio bankroto bylos nutraukimo pagrindo FABÄ® nenumato. Todėl prašė kreditoriaus praÅ¡ymÄ dėl bylos nutraukimo atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nutarė: priimti kreditoriaus PlusPlus Capital AS dalies reikalavimų atsisakymÄ ir pripažinti, kad pareiÅ¡kėjų prievolė kreditoriui yra dalinė bei patvirtinti kreditoriaus PlusPlus Capital AS reikalavimÄ S. G.

– 12 500 Eur ir A. G. – 12 500 Eur; įpareigoti pareiÅ¡kėjus per 15 dienų nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti patikslintÄ mokumo atkÅ«rimo planÄ bankroto administratoriui tvirtinti FABÄ® nustatyta tvarka; atmesti kreditoriaus PlusPlus Capital AS praÅ¡ymÄ dėl bankroto bylos nutraukimo.

5. Teismas nurodė, kad kreditoriaus praÅ¡ymu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi yra patvirtinęs jo 25 330 Eur finansinį reikalavimÄ .

6. Kreditorius pateikė praÅ¡ymÄ dėl dalies reikalavimų atsisakymo ir nurodė, jog atsisako reikalavimų solidarumo ir prašė iÅ¡ kiekvieno pareiÅ¡kėjo po 12 500 Eur skolos bei 0,675 sutartinių ir 5 procentų procesinių palÅ«kanų nuo reikalavimų atsisakymo dienos – 2019 m. spalio 17 d. iki prievolių įvykdymo.

7. Teismo vertinimu, kreditoriaus laisva valia gali spręsti, ginti savo teises teisme ar jų neginti ir kokia apimtimi. Kreditorius apsisprendė atsisakyti dalies reikalavimų – prievolės solidarumo ir dalies reikalavimų. Kreditoriui yra žinomos dalies reikalavimų atsisakymo teisinės pasekmės. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas pripažino esant pagrindÄ kreditoriaus praÅ¡ymÄ tenkinti (CPK 42 str. 1 ir 2 d., 140 str. 1 d.). Teismas pastebėjo, kad iÅ¡kėlus bankroto bylÄ palÅ«kanų ir delspinigių skaičiavimas yra nutrauktas, todėl Å¡ių prievolių skaičiavimo teismas nesprendė.

8. Pagal FABÄ® 23 straipsnio 9 dalį, teismui priėmus nutartį dėl kreditorių sÄ raÅ¡o ir jų reikalavimų patikslinimo, planas tikslinamas Å¡io FABÄ® nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, turi bÅ«ti patikslintas mokumo atkÅ«rimo planas (FABÄ® 8 str.).

9. Teismas nesutiko su kreditoriaus praÅ¡ymu nutraukti bankroto bylÄ tuo pagrindu, kad FABÄ® 2 straipsnio 2 dalies prasme skolininkams tenkanti reikalavimo suma yra mažesnė nei numatyta FABÄ®.

10. FABÄ® 30 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas priima sprendimÄ baigti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų: visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus. FABÄ® nenustato galimybės nutraukti bankroto bylÄ bankroto bylos nagrinėjimo metu bankrutuojančio asmens įsipareigojimams tapus mažesniems nei nustatyta FABÄ® 2 straipsnio 2 dalyje. Å iuo atveju galioja ir taikytina specialioji FABÄ® norma, jog bankroto byla gali bÅ«ti baigta tik tuo atveju, jei kreditoriai atsisako visų reikalavimų.

Teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju nėra sÄ lygų, kurioms esant fizinio asmens bankroto byla galėtų bÅ«ti nutraukta ar baigta, todėl kreditoriaus praÅ¡ymÄ dėl bankroto bylos nutraukimo atmetė. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ teisiniai argumentai 11. Kreditorius atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį dalyje, kurioje atsisakyta nutraukti bankroto bylÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – bankroto bylÄ nutraukti.

Atskirojo skundo argumentai: 11.1. Teismas spręsdamas bankroto bylos nutraukimo klausimÄ nepagristai taikė FABÄ® 30 straipsnio normas, reglamentuojančias Fizinio asmens bankroto proceso pabaigÄ , o ne fizinio asmens bankroto bylos nutraukimÄ reglamentuojančiÄ normÄ (FABÄ® 10 str.). FABÄ® 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sÄ raÅ¡as sÄ lygų, kurioms esant teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylÄ , tačiau Å¡is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis ir teismui suteikta teisė nutraukti bankroto bylÄ ir kitais įstatyme nustatytais atvejais. 11.2.

Fizinio asmens bankroto byla iÅ¡keliama nustačius, kad fizinis asmuo yra nemokus (FABÄ® 6 str. 1 d.). Pagal FABÄ® 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens bÅ«klė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma virÅ¡ija 25 MMA. Kreditoriui atsisakius dalies reikalavimų bei solidarumo bankrutuojančių asmenų atžvilgiu, kiekvieno iÅ¡ jų įsipareigojimai nebevirÅ¡ija FABÄ® nustatyto 25 MMA dydžio, todėl bankrutuojantys asmenys laikytini neatitinkančiais sÄ lygų, kurioms esant asmuo gali bankrutuoti.

2. PareiÅ¡kėjai padavė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimo argumentai: 12.1. Apeliantas nurodo, kad bankroto byla turi bÅ«ti nutraukta vadovaujantis FABÄ® 10 straipsnio 1 dalimi, tačiau nenurodo, kuri iÅ¡ minėto straipsnio sÄ lygų Å¡iuo atveju egzistuoja. 12.2. PareiÅ¡kėjai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad FABÄ® nenustato galimybės nutraukti bankroto bylÄ net ir tuo atveju, jeigu bankroto bylos nagrinėjimo metu bankrutuojančio asmens įsipareigojimai tapo mažesni nei nustatyta FABÄ® 2 straipsnio 2 dalyje. 12.3.

Kreditoriaus bankroto byloje patvirtintas finansinis reikalavimas yra grindžiamas Utenos apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 294-664/2019, kuriuo buvo nuspręsta patenkinti Kreditoriaus ieÅ¡kinį ir skolÄ kreditoriui priteisti solidariai iÅ¡ abiejų pareiÅ¡kėjų. Taigi pats Kreditorius reiÅ¡kė bÅ«tent solidarų reikalavimÄ , jam iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas, kuris galioja visa apimtimi ir kuris buvo pateiktas vykdymui. Prievolės solidarumo atsisakymas Å¡iuo atveju yra negalimas dar ir todėl, jog Kreditoriaus reikalavimai PareiÅ¡kėjams negali bÅ«ti skirtingai vertinami priklausomai nuo proceso, kurio metu jie yra patenkinami.

Sisteminis FABĮ normų aiškinimas leidžia teigti, kad tuo atveju, jeigu Pareiškėjų bankroto byla būtų nutraukta FABĮ 10 straipsnyje nustatytais pagrindais, Kreditoriaus skolos išieškojimas Pareiškėjų atžvilgiu būtų atnaujintas (FABĮ 5 str. 9 d.) ir vykdomas CPK nustatyta tvarka. Tokiu atveju Kreditorius savo reikalavimus Pareiškėjų atžvilgiu įgyvendintų būtent vykdomojo rašto, kuriame yra nurodytas Pareiškėjų prievolės solidarumas, pagrindu. Taigi manytina, kad Pareiškėjų prievolė, kurios rūšis yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, Kreditoriui bankroto proceso metu negali būti modifikuota, kadangi tai prieštarauja tiek CPK, tiek ir FABĮ nuostatoms.

3. PareiÅ¡kėjai atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį dalyje, kuria tenkintas Kreditoriaus praÅ¡ymas dėl finansinių reikalavimų atsisakymo ir pareiÅ¡kėjų prievolės pakeitimo bei įpareigojimo pareiÅ¡kėjus pateikti naujÄ mokumo atkÅ«rimo planÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – Kreditoriaus praÅ¡ymus atmesti. Atskirojo skundo argumentai: 13.1. PareiÅ¡kėjų solidari prievolė Kreditoriui nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Būtent teismo sprendimo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartimi banktoto byloje buvo patvirtintas 25 330,40 Eur dydžio Kreditoriaus solidarus reikalavimas abiejų Pareiškėjų atžvilgiu, o minėta nutartis yra įsiteisėjusi. Todėl bankroto procese Kreditorius negali keisti prievolės rūšies iš solidarios į dalinę. 13.2. Kreditoriui buvo išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 str. 1 p.) dėl 2019 m. vasario 12 d. sprendimo vykdymo, kuris buvo pateiktas vykdymui.

Todėl, Kreditoriui nesikreipus dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo pakeitimo (proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-294-664/2019), nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog Pareiškėjų prievolė Kreditoriui yra dalinė. Prievolės solidarumo atsisakymas šiuo atveju yra negalimas dar ir todėl, kad Kreditoriaus reikalavimai Pareiškėjams negali būti skirtingai vertinami priklausomai nuo proceso, kurio metu jie yra patenkinami. 13.3. Vadovaujantis FABĮ 24 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis kreditorius turi teisę atsisakyti dalies ar visų reikalavimų, tačiau solidarumo atsisakymas negali būti laikomas reikalavimų atsisakymu FABĮ prasme. 13.4.

Teismas be teisinio pagrindo pripažino, kad PareiÅ¡kėjų prievolė Kreditoriui yra dalinė, o taip pat visiÅ¡kai nepagrįstai nutarė iÅ¡ naujo patvirtinti kreditorių sÄ raÅ¡Ä bei įpareigoti PareiÅ¡kėjus pateikti patikslintÄ mokumo atkÅ«rimo planÄ .

4. Kreditorius padavė atsiliepimÄ Ä¯ PareiÅ¡kėjų atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimo argumentai: 14.1. Nesutinka su pareiÅ¡kėjų argumentu, kad prievolė, kurios rÅ«Å¡is yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, Kreditoriaus iniciatyva bankroto proceso metu negali bÅ«ti modifikuota. CK yra įtvirtinta, jog solidariosios atsakomybės atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyriumi, be to, tiek jÄ visÄ , tiek dalį (CK 6.6 str. 4 d.).

Å alių susitarimas dėl prievolės solidarumo nedaro jos nedalomÄ ja (CK 6.25 str. 3 d.). Kreditoriaus teisę atsisakyti solidarumo ir transformuoti jÄ Ä¯ dalinę patvirtina ir nuosekliai formuojama teismų praktika, kuri nurodo, jog kreditorius gali atsisakyti visų skolininkų solidarumo, toks solidaraus iÅ¡ieÅ¡kojimo teisės atsisakymas nereiÅ¡kia reikalavimo atsisakymo. Atsisakius skolininkų solidarumo skola nesumažėja, kaip yra atleidimo nuo prievolės atveju, o tik padalijama, solidarioji prievolė tampa dalinė (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2013;

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-367-330/2017). 14.2. FABĮ nereglamentuoja kreditoriaus teisės atsisakyti prievolės solidarumo fizinio asmens bankroto procese. Atsižvelgiant į tai, kad šios situacijos nereglamentuoja specialusis įstatymas, Kreditorius, vadovaudamasis lex generalis, t.y. CK įtvirtintomis teisės normomis, pasinaudojo savo įstatymine teise bei atsisakė savo reikalavimo solidarumo Bankrutuojančių asmenų atžvilgiu, tuo nepažeisdamas jokių teisės aktų nuostatų. 14.3.

CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Teisės doktrinoje yra iÅ¡skiriamos dar dvi įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės - res judicata galia bei teismo sprendimo prejudicinė galia. Tačiau teismo sprendimai nėra savarankiÅ¡ku juridiniu pagrindu prievolei atsirasti, o tik patvirtina ar paneigia prievolės egzistavimÄ , kilusį iÅ¡ sutarties, delikto ar kito pagrindo. Toks prievolės (jos dydžio, rÅ«Å¡ies) konstatavimas nereiÅ¡kia, kad prievolė po teismo sprendimo negali bÅ«ti modifikuota.

IÅ¡ iÅ¡dėstyto akivaizdu, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas neapriboja Kreditoriaus teisės disponuoti savo reikalavimo teisėmis, kylančiomis iÅ¡ sutartinių santykių, ir toks disponavimas, jeigu jis atitinka galiojanti teisini reguliavimÄ , nėra nesuderinamas su įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principu. 14.4. Kreditorius, disponuodamas savo turimu reikalavimu, Å¡ioje bankroto byloje, vykstant ginčui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, 2019-10-21 pareiÅ¡kimu atsisakė dalies reikalavimo į skolininkus.

Bankrutuojantys asmenys dėl tokio reikalavimo atsisakymo jokių prieÅ¡taravimų nereiÅ¡kė. Taigi, akivaizdu, jog Å¡ioje byloje, Bankrutuojantys asmenys tiek teisinį reguliavimÄ , tiek teismų praktikÄ , kiek tai susiję su Kreditoriaus teise disponuoti turimu reikalavimu į Bankrutuojančius asmenis (keisti prievolės rūšį ir apimtį),vertina taip, kaip yra naudinga jiems. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis).

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 24 d. nutarties teisėtumo. Dėl kreditoriaus teisės atsisakyti dalies reikalavimų 7. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, fizinių asmenų bankroto byloje teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, jame patvirtinant vienintelio kreditoriaus PlusPlus Capital AS 25 330,40 Eur finansinį reikalavimÄ .

8. FABÄ® 24 straipsnyje nustatytos kreditoriaus, kurio reikalavimÄ patvirtino teismas, teisės, tame tarpe teisė atsisakyti dalies ar visų reikalavimų bankrutuojančio asmens atžvilgiu (4 p.).

9. Kreditorius pirmosios instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad atsisako reikalavimų solidarumo PareiÅ¡kėjų atžvilgiu ir praÅ¡o iÅ¡ kiekvieno pareiÅ¡kėjo iÅ¡ieÅ¡koti po 12 500 Eur skolos bei 0,675 sutartinių ir 5 procentų procesinių palÅ«kanų nuo reikalavimų atsisakymo dienos – 2019 m. spalio 17 d. iki prievolių įvykdymo.

10. Apeliacinės instancijos teismas pritaria Pareiškėjų atskirojo skundo argumentams, kad skolininkų solidarios prievolės atsisakymas nelaikytinas reikalavimų atsisakymu FABĮ 24 straipsnio prasme. Šiuo atveju prašymas pripažintinas prašymu dėl Pareiškėjų prievolės transformavimo iš solidariosios į dalinę. FABĮ 24 straipsnyje tokios kreditoriaus teisės nėra numatytos.

11. Jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). 12. Kaip matyti iš bylos duomenų, Kreditoriaus finansinis reikalavimas yra grindžiamas įsiteisėjusiu Utenos apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 294-664/2019, kuriuo Kreditoriaus ieškinio reikalavimas tenkintas ir skola iš abiejų Pareiškėjų priteista solidariai.

CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Kreditorius nepateikė duomenų, kad nurodytas teismo sprendimas ar jo vykdymo tvarka būtų pakeisti. Nurodyto teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo iš Pareiškėjų kaip solidarių skolininkų.

13. Nors nėra paneigiama kreditoriaus teisė transformuoti skolininkų prievolę, nes solidarioji skolininkų prievolė skirta bÅ«tent kreditoriaus interesų apsaugai užtikrinti, be to, Å¡alių susitarimas dėl prievolės solidarumo nedaro jos nedalomÄ ja (CK 6.25 str. 3 d.), tačiau sutiktina su PareiÅ¡kėjų atskirojo skundo argumentais, kad Kreditoriaus reikalavimai PareiÅ¡kėjams negali bÅ«ti skirtingai vertinami priklausomai nuo proceso (FABÄ® ar CPK). Kreditorius praÅ¡ymu dėl prievolės transformavimo iÅ¡ esmės siekia bankroto proceso nutraukimo.

Bankroto bylos nutraukimo atveju (FABÄ® 10 str.), Kreditorius savo reikalavimus PareiÅ¡kėjų atžvilgiu įgyvendintų CPK nustatyta tvarka, t. y. vykdomojo raÅ¡to, kuriame yra nurodytas PareiÅ¡kėjų prievolės solidarumas, pagrindu. Bankroto proceso metu bÅ«tina iÅ¡laikyti tiek bankrutuojančių asmenų, tiek kreditorių interesų derinimo pusiausvyrÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkų prievolės transformavimas priklausomai nuo proceso, nesant duomenų, kad teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimas ar jo vykdymo tvarka bÅ«tų pakeisti, pažeidžia bankrutuojančių asmenų bei kreditorių interesų derinimo pusiausvyrÄ .

14. Kreditoriaus savo teisei atsisakyti solidarumo ir transformuoti jÄ Ä¯ dalinę nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2013 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-367-330/2017, nes nurodytų bylų ir Å¡ios bylos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi.

15. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartyje buvo nagrinėjamas ginčas dėl sutartinės hipotekos pasibaigimo santuokos nutraukimo atveju ir atitinkamai sutuoktinių prievolių modifikavimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartyje buvo nagrinėjamas ginčas dėl solidariosios prievolės atsisakymo taikos sutarties pagrindu kelių bendraatsakovų atžvilgiu. Šioje byloje sprendžiamas skolininkų prievolės modifikavimas iškeltoje fizinių asmenų bankroto byloje, esant jau patvirtintam kreditoriaus reikalavimui, kuomet kreditorius nėra atsisakęs skolininkų prievolės solidarumo kitame civiliniame procese. Todėl Kreditoriaus nurodyta teismų praktika laikytina neaktulia nagrinėjamam ginčui ir ja remtis nėra pagrindo.

16. Apibendrinant, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino Kreditoriaus praÅ¡ymÄ dėl PareiÅ¡kėjų prievolės transformavimo, dėl ko PareiÅ¡kėjų atskirasis skundas tenkintinas ir ginčijama nutartis dalyje dėl prievolės transformavimo, patikslinto kreditorių sÄ raÅ¡o tvirtinimo bei įpareigojimo PareiÅ¡kėjus pateikti patikslintÄ mokumo atkÅ«rimo planÄ naikintina. Dėl fizinių asmenų bankroto bylos nutraukimo 17. FABÄ® 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sÄ raÅ¡as sÄ lygų, kurioms esant teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylÄ . FABÄ® 10 straipsnio 1 dalyje iÅ¡ esmės įtvirtinti pagrindai, susiję su bankrutuojančių asmenų nesÄ Å¾inigu elgesiu. Kreiditorius praÅ¡yme dėl bankroto bylos nutraukimo nenurodė nei vieno iÅ¡ FABÄ® 10 straipsnio 1 dalyje reglamentuotų pagrindų.

18. Kreditorius remiasi tuo, kad FABÄ® 10 straipsnio 1 dalyje nurodytas sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl, Kreditoriaus vertinimu, teismas savo iniciatyva gali taikyti ir į sÄ raÅ¡Ä neįtrauktÄ sÄ lygÄ â€“ nutraukti bankroto bylÄ bankroto proceso metu paaiÅ¡kėjus, kad bankrutuojantys asmenys neatitinka siekiančiam bankrutuoti asmeniui keliamų reikalavimų.

19. Kreditorius praÅ¡ymÄ dėl bankroto bylos nutraukimo motyvuoja tuo, kad prievolės transformavimo atveju, t. y. PareiÅ¡kėjų prievoles pripažinus dalinėmis, o ne solidariosiomis, PareiÅ¡kėjai nebeatitiktų bankrutuojančiam asmeniui keliamų reikalavimų, nes Kreditoriaus reikalavimas kiekvienam iÅ¡ bankrutuojančių fizinių asmenų bÅ«tų mažesnis nei 25 MMA (FABÄ® 2 str. 2 d.).

20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas skolininkų prievolės transformavimÄ iÅ¡ solidariosios prievolės į dalinę atliko nepagrįstai bei Å¡ioje dalyje teismo nutartį panaikinus, Kreditoriaus praÅ¡ymas dėl bankroto bylos nutraukimo FABÄ® 10 straipsnio 1 dalies pagrindu laikytinas nepagrįstu. Todėl Kreditoriaus atskirasis skundas dėl ginčijamos teismo nutarties dalies, kurioje atsisakyta nutraukti bankroto bylÄ , atmestinas.

21. Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų teismas nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui.

22. Atsižvelgiant į aptartÄ , PareiÅ¡kėjų atskirasis skundas tenkintinas, Kreditoriaus atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis panaikintina dalyje dėl PareiÅ¡kėjų prievolės transformavimo iÅ¡ solidariosios į dalinę, patikslinto kreditorių sÄ raÅ¡o patvirtinimo ir įpareigojimo PareiÅ¡kėjus pateikti patikslintÄ mokumo atkÅ«rimo planÄ ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – Kreditoriaus praÅ¡ymas dėl PareiÅ¡kėjų prievolės transformavimo iÅ¡ solidariosios į dalinę ir kreditorių sÄ raÅ¡o patikslinimo atmestinas.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 338 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u t a r i a: Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį dalyje dėl PareiÅ¡kėjų prievolės transformavimo iÅ¡ solidariosios į dalinę, patikslinto kreditorių sÄ raÅ¡o patvirtinimo ir įpareigojimo PareiÅ¡kėjus pateikti patikslintÄ mokumo atkÅ«rimo planÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – Kreditoriaus praÅ¡ymÄ dėl PareiÅ¡kėjų prievolės transformavimo iÅ¡ solidariosios į dalinę ir kreditorių sÄ raÅ¡o patikslinimo atmesti.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo. Teisėjas Andrius Ignotas