Legislator Case Law & Legislation
2023-05-15 Nr. BB-3551-1-02-6-00044-2018-8 AI generated

2023-05-15 Nr. BB-3551-1-02-6-00044-2018-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2023-05-15 Nr. BB-3551-1-02-6-00044-2018-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Sigitos Jokimaitės, spręsdama nuteistojo D. T. (D. T.) gynėjo advokato Alberto Kručkausko kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Legislator headnote

AI generated

2023-05-15 Nr. BB-3551-1-02-6-00044-2018-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasatorius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalis, kuriomis D. T. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir nuteistąjį D. T. išteisinti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Kasacinio skundo Nr. DOK-2217/2023

Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00044-2018-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Sigitos Jokimaitės, spręsdama nuteistojo D. T. (D. T.) gynėjo advokato Alberto Kručkausko kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalis, kuriomis D. T. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir nuteistąjį D. T. išteisinti.

Kasatorius nurodo, kad neginčija byloje teismų jau nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau teismai netinkamai jomis rėmėsi aiškindami bendrininkavimo instituto bei dokumentų klastojimo padarant didelę turtinę žalą normas. Teismai netinkamai aiškino BK 24 straipsnio 3 dalies, 25 straipsnio 2 dalies, 26 straipsnio 2 dalies bei 300 straipsnio 3 dalies nuostatas ir netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą nepagrįstai nuteisė D. T. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nesant jo veiksmuose tyčios bendrininkauti, BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymių - veikos (panaudojimo), padarinių ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių.

Baudžiamoji atsakomybė D. T. pritaikyta nepagrįstai, nenustačius jo veiksmuose visų būtinų nusikaltimo sudėties požymių, priskiriant jo atsakomybei kitų asmenų veiksmais galimai padarytą žalą, tačiau nenustačius ir neįrodžius, jog D. T. bendrininkavo su kitais asmenimis. D. T. veiksmai tik formaliai galėtų būti vertinami pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jais nebuvo padaryta žala, jie nelaikytini tokiais pavojingais, jog užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismui perkvalifikavus kitų nuteistųjų veiksmus iš turtinės teisės įgijimo apgaule į turtinės prievolės išvengimą, tačiau D.

T. palikus kvalifikavimą, kad neva dėl jo veiksmų buvo apgaule įgyta turtinė teisė, kas sudaro BK 300 straipsnio 3 dalies padarinius, baudžiamoji atsakomybė pritaikyta visiškai nepagrįstai, D. T. veiksmai buvo atsitiktiniai ir pavieniai ir nors su vėlesniais kitų nuteistųjų veiksmais tam tikra prasme susiję, tačiau ne tiek, jog būtų galima konstatuoti bendrininkavimą, sąmoningą susitarimą veikti tyčia ir tuo labiau kitų asmenų veiksmus traktuoti kaip D. T. nusikalstamos veikos, dėl kurios jis nuteistas, požymius. Teismai klaidingai nustatė D.

T. atžvilgiu BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos baigtumo momentą, klaidingai laikė, kad veika baigta pateikus pirminę deklaraciją, o ne kilus veikos padariniams, dėl to nepagrįstai nevertino ir BK 23 straipsnyje numatyto savanoriško atsisakymo daryti nusikalstamą veiką instituto. Įvertinus tai, kad D. T. savanoriškai ir nedelsiant, tą pačią dieną ištaisė VMI pateiktus duomenis patikslindamas PVM deklaraciją, baudžiamosios atsakomybės taikymas jam tapo visiškai netikslingu ir neatitinkančiu teisingumo bei ultima ratio principų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Kasatorius, teigdamas, jog D. T. buvo netinkamai pritaikyta BK 300 straipsnio 3 dalis, nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, analizuoja BK 300 straipsnio 3 dalies sudėties požymius, tačiau šie teiginiai yra paremti ne teisiniais argumentais, o kasatoriaus nuomone dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Kasaciniame skunde detaliai analizuojami teismų tirti ir vertinti įrodymai, ginčijamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados dėl veikos įrodytumo, pateikiami savi samprotavimai ir interpretavimai dėl įrodymų vertinimo, tuo tarpu, kaip minėta aukščiau, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas.

Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas dėl analogiškų nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų (dėl D. T. veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, dėl D. T. bendrininkavimo su V. J. ir E. G., dėl BK 23 straipsnio nuostatų netaikymo) pasisakė nuosprendžio 40-45 punktuose.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminius BPK pažeidimus, kasaciniame skunde nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. T. gynėjo advokato Alberto Kručkausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Eligijus Gladutis

Sigita Jokimaitė