2020-11-11 Nr. AB-21189-3-63-3-01578-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1145-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01578-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eko žaliavos“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eko žaliavos“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras (valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo teisių perėmėjas), tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Tavydas“, A. S., I. B., T. J., A. K. (A. K.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas UAB „Eko žaliavos“ (toliau – ir Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo (toliau – ir Centro) 2018 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-653 „Dėl juridinių faktų išregistravimo Nekilnojamojo turto registre” (toliau – ir Centro sprendimas), VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. csprl-197 (toliau – ir Komisijos sprendimas) bei įpareigoti Centrą iš naujo išnagrinėti jo 2018 m. birželio 25 d. prašymą (surašytas 2015 m. birželio 22 d.) (toliau – ir Prašymas). Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Bendrovė 2015 m. sausio 22 d. iš UAB „Ektornet Land Lithuania“ įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), tačiau Nekilnojamojo turto registre liko įregistruoti juridiniai faktai, susiję su trečiųjų suinteresuotų asmenų daiktinėmis teisėmis į šį Žemės sklypą. Šie asmenys pirko iš UAB „Avenesta“ Žemės sklypo dalis, tačiau nuosavybės į Žemės sklypą nespėjo įgyti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nes UAB Avenesta“ bankrutavo ir jai priklausantis turtas buvo išparduotas. Kadangi UAB Avenesta“ yra likviduota, tai jos prievolės pasibaigė, o tai reiškia, kad pasibaigė ir nurodytų juridinių faktų galiojimas, todėl jie išregistruotini iš Nekilnojamojo turto registro.

1.2. Ginčas šiuo atveju kyla ne dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 (toliau – ir Nuostatai), 100 punkto taikymo, o dėl reikiamų dokumentų atsakovui nepateikimo. Nuostatų 100 punkte numatyta, kad juridiniai faktai išregistruojami ir žymos Nekilnojamojo turto registre panaikinamos gavus įgaliotos institucijos ar suinteresuoto asmens prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, patvirtinančius, kad įregistruotas juridinis faktas pasibaigęs arba pasikeitęs. Taigi ginčas vyksta dėl dokumentų, patvirtinančių, kad įregistruotas juridinis faktas pasibaigęs arba pasikeitęs. Tiek Centro sprendime, tiek Komisijos sprendime nenurodyta, kokius konkrečius dokumentus pareiškėjas konkrečiu atveju privalėjo pateikti. Centras priėmė sprendimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.), 29 straipsnio 2 punktu, o Komisija priėmė sprendimą, nenurodydama jokio teisinio pagrindo ir nieko nepasisakydama dėl Centro sprendimo pagrįstumo. Pareiškėjui taip ir liko neaišku, ar buvo pritarta Centro nurodytam teisiniam pagrindui ir motyvams, ar ne.

1.3. Minėtos teisės normos reglamentuoja santykius, susijusius su juridinių faktų įregistravimu, bet pareiškėjas neprašė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinius faktus, o prašė juos išregistruoti, todėl pareiškėjas skunde pasisakė, kad atsakovas netinkamai nurodė atsisakymo teisinį pagrindą, o Komisija dėl šio pareiškėjo argumento nieko nepasisakė. Tai reiškia, kad abiejuose skundžiamuose sprendimuose nenurodytas teisinis pagrindas, o nurodyti motyvai yra nesusieti su konkrečiomis teisės normomis, numatančiomis atsisakymo tenkinti prašymą dėl juridinių faktų išregistravimo pagrindus. Tai leidžia daryti išvadą, kad abu sprendimai yra be motyvų, be to, pareiškėjui liko neaišku, kaip galėtų išregistruoti juridinius faktus, kurie neteko teisinės galios pareiškėjui įgijus nuosavybės teises į tą patį objektą, kai bankrutavo UAB Avenesta“, su kuria ir buvo susiję tie juridiniai faktai.

1.4. Remiantis pareiškėjo turima informacija ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis, tretieji suinteresuoti asmenys 2008–2009 m. sudarė pirkimo pardavimo sutartis su UAB „Avenesta“ ir apie jas notaras pranešė Nekilnojamojo turto registrui ir šio pranešimo pagrindu buvo nustatyti pareiškėjo norimi išregistruoti juridiniai faktai. Tretieji suinteresuoti asmenys minėtų sutarčių pagrindu nespėjo perimti iš UAB „Avenesta“ Žemės sklypo, nes ši įmonė bankrutavo ir jos visas turtas (taip pat ir Žemės sklypas) buvo likviduotas. Žemės sklypas 2011 m. liepos 8 d. buvo parduotas UAB „Ektornet Land Lithuania“ be varžytinių 2011 m. liepos 8 d. turto pardavimo be varžytynių akto Nr. 1 pagrindu. Šio akto pagrindu UAB „Ektornet Land Lithuania“ nuosavybės teisės buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

1.5. Pareiškėjui visiškai neaišku, kodėl, esant neišregistruotiems juridiniams faktams apie sandorius su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos UAB „Ektornet Land Lithuania“ ir pareiškėjo nuosavybės teisės. Pareiškėjo nuomone, atsakovas padarė klaidą dar 2015 m., leidęs UAB „Ektornet Land Lithuania“ įsiregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre, neišregistravus ginčijamų juridinių faktų. UAB „Ektornet Land Lithuania“ tuo metu turėjo galimybę išregistruoti ginčijamus juridinius faktus, nes galėjo įrodyti, kokiu pagrindu minėta bendrovė įsigijo Žemės sklypą ir kodėl tretieji suinteresuoti asmenys nebeturi teisės įgyvendinti juridiniais faktais įregistruotų sandorių, o pareiškėjas tokių sandorių su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis ar turto pardavimo be varžytinių dokumentų neturi ir jų negali gauti.

1.6. 2011 m. liepos 8 d. turto pardavimo be varžytynių aktas Nr. 1 buvo tinkamas dokumentas ginčijamiems juridiniams faktams išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, nes jis įrodo, kad tretieji suinteresuoti asmenys dėl panaikintų sandorių prarado nuosavybės teises į Žemės sklypą. Jau tada atsakovas privalėjo iš UAB „Ektornet Land Lithuania“ pareikalauti pateikti prašymą ginčijamų juridinių faktų išregistravimui. Tai įrodo, kad ginčijami juridiniai faktai iš Nekilnojamojo turto registro buvo neišregistruoti tik dėl paties atsakovo aplaidumo. Atsakovas, vieną kartą suklydęs, dabar vėl daro klaidas, nes pareiškėjas neprivalo antrą kartą teikti tuos pačius dokumentus (2011 m. liepos 8 d. turto pardavimo be varžytynių aktą Nr. 1), kurie jau atsakovui yra pateikti dar 2011 m. prieš tai buvusio Žemės sklypo savininko UAB „Ektornet Land Lithuania“. Ginčijamuose sprendimuose nenurodyti pagrindiniai faktai ir argumentai, kodėl:

i) remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie likviduotą ir išregistruotą UAB Avenesta“, kuri buvo viena iš sandorio šalių ir neteko nuosavybės teisių į Žemės sklypą, bei remiantis 2011 m. liepos 8 d. turto pardavimo be varžytynių aktu Nr. 1, įrodančiu, kad tretieji suinteresuoti asmenys neteko nuosavybės teisių į Žemės sklypą, negalima išregistruoti ginčijamus juridinius faktus; ii) ką reikia daryti, kad juridinius faktus būtų galima išregistruoti; iii) kieno teisės bus pažeistos, jei šie juridiniai faktai bus išregistruoti.

Nors ginčijamuose sprendimuose buvo nurodytos teisės normos, tačiau jos niekaip nebuvo susietos su teise atsisakyti išregistruoti juridinius faktus iš Nekilnojamojo turto registro. Atsakovas nurodė teisės normas, reglamentuojančias visai kitą teisinį santykį, t. y. juridinių faktų įregistravimo tvarką ir atsisakymo įregistruoti pagrindus, o Komisijos sprendime ir to nenurodyta, tik pasakyta, kad nepateikti reikiami dokumentai, bet kokiu pagrindu VĮ Registrų centras turi teisę atsisakyti išregistruoti juridinius faktus, nenurodyta.

Teisės aktai (taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) numato, kad, jei ne visi reikiami dokumentai buvo pateikti, tai viešojo administravimo subjektas turi teisę paprašyti reikalingų sprendimui priimti dokumentų, tačiau tai nėra pagrindas iškart priimti sprendimą atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą. Tai reiškia, kad pareiškėjo Prašymas išregistruoti ginčijamus juridinius faktus buvo priimtas be jokio teisinio pagrindo. Teisinio pagrindimo ir motyvų visiškas nenurodymas ginčijamuose sprendimuose patvirtina, kad VĮ Registrų centras, kaip viešojo administravimo subjektas, visiškai nepaisė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl pareiškėjui kyla pagrįsta abejonė dėl tokių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo.

1.7. Pareiškėjas negali disponuoti turimu turtu (Žemės sklypu), nes jo nuosavybės teisės yra suvaržytos būtent Nekilnojamojo turto registre esančia žyma apie juridinius faktus. Šiuo konkrečiu atveju VĮ Registrų centras gina ne pareiškėjo nuosavybės teises, o trečiųjų suinteresuotų asmenų (neturinčių jokių teisių į Žemės sklypą) tariamas teises ir nenurodo, kokiu pagrindu. Toks aukštesnės galios teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų, kad privati nuosavybė neliečiama) nepaisymas rodo, kad viešojo administravimo subjektas nesivadovauja įstatymų viršenybės principu.

1.8. Pareiškėjas, būdamas savininku, dėl įregistruotų juridinių faktų, negali Žemė sklypo perleisti kitiems asmenims, nes notarai atsisako įforminti sandorį, o tai reiškia, kad pareiškėjas neteko teisės su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Sprendimuose nenurodoma, kokie įstatymai ir kieno teisės būtų pažeistos, jei ginčijami juridiniai faktai būtų išregistruoti, t. y. VĮ Registrų centras riboja pareiškėjo nuosavybės teises, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, nors privalėjo užtikrinti, kad visi neaiškumai, susiję su juridinių faktų įregistravimu, būtų sprendžiami dar tada, kai buvo registruojamos nuosavybės teisės į Žemės sklypą kito asmens (UAB „Ektornet Land Lithuania“), o ne trečiųjų suinteresuotų asmenų, nurodytų juridiniuose faktuose, vardu.

Privačios nuosavybės apsauga įtvirtinta ir tarptautiniuose teisės aktuose – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje, tad aktuali ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pagal kurią bet koks valstybės institucijos trukdymas asmeniui naudotis nuosavybės teise turi būti teisėtas, skirtas apsaugoti viešąjį interesą bei siekti teisėto tikslo tokiomis priemonėmis, kurios yra proporcingos šiam tikslui pasiekti. Visos šios aplinkybės lemia, kad ginčijami sprendimai negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais, todėl privalo būti naikinami kaip neteisėti iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.), ir neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros (motyvų ir teisinio pagrindo nebuvimas), ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

Pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas buvo parduotas teisėtai, nuosavybės teisės įregistruotos Nekilnojamojo turto registre nepažeidžiant teisės aktų, o tretieji suinteresuoti asmenys neturi jokių teisių į Žemės sklypą. Tai reiškia, kad teismas privalo ginti teisėtai įgytą nuosavybę ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą, t. y. atsakovą, iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą dėl juridinių faktų išregistravimo.

2. Atsakovas Centras atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Nuo 2015 m. gegužės 19 d. Žemės sklypas 2015 m. sausio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. GB-457 pagrindu nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Nekilnojamojo turto registre taip pat įregistruoti juridiniai faktai apie sudarytas Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Minėtų sutarčių įregistravimo pagrindai buvo notarų pranešimai. Pagal aptariamas sutartis pirkėjai (tretieji suinteresuoti asmenys įgijo po 1/21 Žemės sklypo) iš UAB „ Avenesta“.

2.2. Teisės aktai numato, kad visi įrašai Nekilnojamojo turto registre registruojami, keičiami, išregistruojami tik dokumentų pagrindu. Ginčo atveju nebuvo pateiktas nei vienas dokumentas, kuris patvirtintų Nekilnojamojo turto registre įregistruotų juridinių faktų pasibaigimą. 2011 m. liepos 8 d. turto pardavimo be varžytynių aktas Nr. 1, kuriuo iš bankrutuojančios UAB „Avenesta“ Žemės sklypą įgijo UAB „Ektornet Land Lithuania“, negali būti pagrindu išregistruoti juridinius faktus, nes žyma apie sudarytą sandorį, kurio pagrindu keičiasi nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą turėtojas, panaikinama, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruojama asmens nuosavybės teisė, atsiradusi tuo pačiu pagrindu kaip ir žyma (NTRĮ 16 str. 3 d.). Nuostatų 101 punkte nustatyta, kad prašymas išregistruoti ir įregistruoti juridinį faktą registruojamas ir nagrinėjamas laikantis tos pačios tvarkos kaip prašymas įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą ir nurodė atsisakymo išregistruoti nurodytus juridinius faktus teisinį pagrindą, t. y. NTRĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 29 straipsnio 2 punktą.

2.3. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad VĮ Registrų centras riboja pareiškėjo nuosavybes teises, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas. UAB „Eko žaliavos“, įsigydama pagal 2015 m. sausio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį Žemės sklypą iš UAB „Ektornet Land Lithuania“, patvirtino, kad yra žinoma jog Žemės sklypui yra įregistruoti juridiniai faktai apie su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis ir, nepaisant to, pirkėjas sutinka pirkti daiktus bei prisiima visą su tuo susijusią riziką (šios sutarties 2.49 p.).

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Tavydas“ atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad tiek 2015 m. sausio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis, tiek 2011 m. liepos 8 d. turto pardavimo be varžytynių aktas Nr. 1 yra niekiniai ir negalioja nuo jų sudarymo momento, kadangi jie prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. UAB „Tavydas“ 2009 m. vasario 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Žemės sklypo dalį įsigijo iš UAB „Avenesta“, o nuosavybės teisės į 1/21 šio Žemės sklypo dalį jai perėjo 2009 m. vasario 6 d. Nuosavybės teisių į Žemės sklypą neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre faktas nepaneigia UAB „Tavydas” nuosavybės teisių į šį nekilnojamąjį daiktą. Sandorio sudarymo faktas buvo išviešintas ir reikalavimas jį išregistruoti yra nepagrįstas. UAB „Tavydas“ nuosavybe esančios 1/21 Žemės sklypo dalies nei UAB „Avenesta“ 2011 m. liepos 8 d. turto pardavimo be varžytinių aktu Nr. 1, nei UAB „Ektornet Land Lithuania“ 2015 m. sausio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi neturėjo teisės perleisti, nes nei viena iš jų nebuvo Žemės sklypo savininkė.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė ir priteisė iš pareiškėjo Bendrovės 121 Eur bylinėjimosi išlaidoms trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Tavydas“ atlyginti.

6. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl Centro sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus Centro sprendimą ir Komisijos sprendimą, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo Prašymą.

7. Teismas nustatė, kad Bendrovė 2018 m. birželio 25 d. kreipėsi į Centrą su Prašymu išregistruoti juridinius faktus apie 2008–2009 m. sudarytus Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorius. Centras sprendimu pareiškėjo Prašymo netenkino, vadovaudamasis NTRĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 29 straipsnio 2 punktu. Komisijos sprendimu Centro sprendimas paliktas galioti.

8. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog juridinis faktas gali būti išregistruojamas tik esant įstatyme numatytam teisiniam pagrindui, patvirtinančiam jo pasibaigimą, o tokio dokumento nesant, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, kaip viešojo administravimo subjektas, negali priimti jokio savarankiško sprendimo dėl juridinio fakto pasibaigimo ir jo išregistravimo. NTRĮ 16 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią žyma apie sudarytą sandorį ar priimtą sprendimą, kurio pagrindu keičiasi nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą turėtojas, panaikinama, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruojama asmens nuosavybės teisė, atsiradusi tuo pačiu teisiniu pagrindu kaip ir žyma. Tai reiškia, kad kiti tokio pobūdžio žymų panaikinimo būdai nėra leidžiami. Tokia išvada darytina ir dėl to, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra oficialios ir patikimos informacijos teikimas visiems suinteresuotiems asmenims. Todėl tam tikri su atitinkamu šiame registre įregistruotu nekilnojamuoju daiktu sietini teisinių santykių pokyčiai (jeigu jie specialiai nėra aptarti NTRĮ) negali būti pripažinti pagrindu keisti registre esančius duomenis.

9. Teismas nurodė, kad byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti juridiniai faktai apie 2008–2009 m. sudarytas Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Asmenų nuosavybės teisė pagal pirkimo-padavimo sandorius, kurių pagrindu buvo įregistruoti ginčo juridiniai faktai, nėra įregistruota. Iš į bylą pateiktos 2015 m. sausio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties 2.49 punkto matyti, kad sandorio sudarymo metu pareiškėjui buvo žinoma, jog žemės sklypams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti juridiniai faktai apie su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias šie asmenys pirko 5/21 nurodytų žemės sklypų dalis, ir pareiškėjas prisiėmė visą su tuo susijusią riziką bei nurodė, kad neturi jokių pretenzijų ir įsipareigoja jų nereikšti ateityje.

10. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo.

11. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nustatyta, jog pareiškėjas nėra sandorių, kurių sudarymo pagrindu viešajame registre buvo įregistruoti ginčo juridiniai faktai, šalimi ir atsakovui nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad ginčo juridiniai faktai yra pasibaigę ar pasikeitė, darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo Prašymą išregistruoti juridinius faktus apie 2008– 2009 m. sudarytas Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis.

12. Teismas, įvertinęs Centro sprendimo turinį, konstatavo, kad minėtas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes jame yra išdėstyti atsisakymo tenkinti pareiškėjo Prašymą argumentai ir nurodytos teisės normos, kuriomis buvo vadovautasi. Konstatavus, kad Sprendimas atsisakyti tenkinti pareiškėjo Prašymą išregistruoti juridinius faktus yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pareiškėjo skundas vertintinas kaip nepagrįstas, todėl netenkintinas. Centro sprendimą pripažinus teisėtu ir pagrįstu, išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą taip pat netenkintinas.

13. Teismas taip pat pažymėjo, kad UAB „Tavydas“ prašo iš pareiškėjo priteisti 242 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1, 3 ir 5 dalimis, įvertinęs, kad netenkinus pareiškėjo skundo, buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Tavydas“ teisės, pripažino, kad ši bendrovė įgijo teisę į turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimą.

14. Teismas pabrėžė, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. atstovavimo sutartis patvirtina, jog pareiškėją UAB „Tavydas“ atstovavo advokatas A. G. Iš 2018 m. spalio 15 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 008/2018/J ir 2018 m. spalio 16 d. akcinės bendrovės „Swedbank“ mokėjimo nurodymo matyti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo advokatų kontorai „ADVOCUS“ sumokėjo 242 Eur už susipažinimą su pareiškėjo skundu ir atsiliepimo į jį parengimą. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.2 punktą maksimali už atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį galima priteisti suma yra 2 316,75 Eur (926,7 x 2,5), dėl to vertintina, jog prašoma priteisti suma už atsiliepimo į skundą surašymą neviršija Rekomendacijų numatyto maksimalaus dydžio. Kadangi teisininko veikla, apimanti teismų praktikos analizę, susipažinimą su dokumentais, teisines konsultacijas ir teisinės pozicijos formavimą Rekomendacijose tiesiogiai neminima, ji laikytina sudėtine atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą paslaugos dalimi ir išlaidos už minėtas paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – atsiliepimo į skundą parengimą. Atsižvelgęs į tai, teismas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Tavydas“ priteisė 121 Eur sumą iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III. 15. Pareiškėjas Bendrovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Bendrovės skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

15.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) formuojama praktika, neužtenka, jog pirmosios instancijos teismas motyvacinėje dalyje nurodytų, kad pareiškėjas nėra sandorių, kurių sudarymo pagrindu viešajame registre buvo įregistruoti ginčo juridiniai faktai, šalimi ir atsakovui nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad ginčo juridiniai faktai yra pasibaigę ar pasikeitę, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Iš tokio teismo sprendimo liko visiškai neaišku, kaip pareiškėjas turėjo ginti savo teises, kokį konkrečiai dokumentą turėjo pateikti, kad būtų panaikinti juridiniai faktai, ir kodėl susidarė tokia situacija, kad šie juridiniai faktai iki šiol nėra panaikinti. Iš teismo sprendimo, nurodančio, kad pareiškėjas nėra sandorio šalimi, galima suprasti, kad Bendrovė apskritai neturi teisės ginti savo nuosavybės teisę, tuo labiau, kad teismas pabrėžė, jog pareiškėjui buvo žinoma apie juridinius faktus, kai jis sudarinėjo sandorį dėl Žemės sklypo pirkimo. Liko neatsakytas klausimas, kodėl pareiškėjui nepažeidus teisės aktų, neatlikus jokių veiksmų, priešingų viešajai tvarkai ir gerai moralei, jo nuosavybės teisės buvo suvaržytos kitų asmenų naudai. Be to, pirmos instancijos teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su paties teismo nustatytu faktu, kad tretieji suinteresuoti asmenys, bankrutavus UAB „Avenesta“ ir nuosavybės teisei į Žemės sklypą perėjus UAB „Ektornet Land Lithuania“, prarado galimybę įgyti nuosavybės teises į Žemės sklypą, todėl kyla klausimas, kokia ginčijamų juridinių faktų teisinė reikšmė ir kokias teises ir pareigas pagal juos gali įgyti (yra įgiję) tretieji suinteresuoti asmenys. Pirmosios instancijos teismo argumentai neatsako nei į vieną iš šių klausimų, o tai leidžia daryti išvadą, kad teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas.

15.2. Teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, tik leido Bendrovei suprasti, kad ji neturėjo net teisės kreiptis į teismą su tokiu skundu, kad ji žinojo apie savo nuosavybės teisių pažeidimą ir įsipareigojo nereikšti pretenzijų dėl jų pažeidimo, bet teismo pareiga buvo nurodyti, kur toliau kreiptis pareiškėjui dėl pažeistų teisių gynimo, nes ginčas liko neišspręstas. Iš teismo nurodytų teisės normų ir teismų praktikos neįmanoma suprasti, kaip konkrečiai tai susiję su šia byla, juo labiau, kad faktinės bylos aplinkybės yra netapačios. Teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamą praktiką, tik formaliai vykdė teisingumą ir ginčo neišsprendė.

15.3. Byloje buvo pateikti visi duomenys apie įvykusius sandorius, pateiktos pirkimo-pardavimo sutartys, proceso šalių parodymai apie faktines aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, dėl ko atsirado Bendrovės teisių pažeidimas ir kas dėl to kaltas, todėl ir nenustatė, kokiu būdu tai galima ištaisyti. Bendrovei nepalanki situacija susiklostė dėl to, kad atsakovas, registruodamas UAB „Ektornet Land Lithuania“ nuosavybės teisę į Žemės sklypą, nepatikrino, ar ši teisė buvo įgyta 2008–2009 m. sudarytų Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre UAB „Ektornet Land Lithuania“ nuosavybės teisę į Žemės sklypą ne minėtų sutarčių pagrindu.

15.4. Šiam ginčui teisingai išspręsti yra aktualus NTRĮ 16 straipsnio 2 ir 3 dalies normų taikymas ir aiškinimas. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą (NTRĮ 16 str. 2 d.). Žyma apie sudarytą sandorį ar priimtą sprendimą, kurio pagrindu keičiasi nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą turėtojas, panaikinama, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruojama asmens nuosavybės teisė, atsiradusi tuo pačiu teisiniu pagrindu kaip ir žyma (NTRĮ 16 str. 3 d.). NTRĮ 16 straipsnio 3 dalyje taip pat yra įtvirtinta labai svarbi šiai bylai nuostata, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą turėtojas keičiasi tik žymos apie sudarytą sandorį ar priimtą sprendimą pagrindu, t. y. naujo savininko nuosavybės teisės į nekilnojamą daiktą Nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruojamos tik žymoje nurodyto sandorio ar priimto sprendimo pagrindu ir negali būti įrašomos, jei toks asmuo nėra sandorio šalis, ar asmuo, kurio atžvilgiu yra priimtas sprendimas ir apie tai padaryta žyma. Tai reikštų, kad atsakovas, 2011 m. rugpjūčio 17 d. pažeisdamas NTRĮ 16 straipsnio 3 dalies nuostatas, neteisėtai įregistravo Nekilnojamojo turto registre UAB „Ektornet Land Lithuania“ nuosavybės teisę į Žemės sklypą, nes UAB „Ektornet Land Lithuania“ nebuvo 2008–2009 m. sudarytų Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių šalimi ir negalėjo iš UAB „Avenesta“ perimti nuosavybės teises. Taigi UAB „Ektornet Land Lithuania“ atsiradusi nuosavybės teisė į Žemės sklypą buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre ne tuo pačiu teisiniu pagrindu kaip ir žyma (NTRĮ 16 str. 3 d.).

15.5. Pareiškėjo atveju, skirtingai nei UAB „Ektornet Land Lithuania“, Nekilnojamojo turto registre taip pat buvo padaryta žyma apie sudarytą 2015 m. sausio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau, įregistravus pareiškėjo nuosavybės teisę, atsiradusią minėtos sutarties pagrindu, ši žyma buvo panaikinta. Atrodytų, kad šiuo atveju atsakovas viską įformino tinkamai, tačiau tai netiesa, nes jis vienu metu (nuo 2015 m. sausio 22 d. iki 2015 m. gegužės 19 d.) įformino dvi žymas, prieštaraujančias viena kitai, t. y., kad visas Žemės sklypas buvo parduotas pareiškėjui ir kad tuo pačiu metu visas Žemės sklypas buvo parduotas tretiesiems suinteresuotiems asmenims, ko akivaizdžiai negalėjo daryti, nes šie duomenys buvo prieštaringi. Apie UAB „Ektornet Land Lithuania“ nuosavybės teisę, atsiradusią 2011 m. liepos 8. turto pardavimo be varžytynių akto Nr. 1 pagrindu, jokia žyma Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruota apskritai, todėl negalėjo būti registruojama ir jos nuosavybės teisė į Žemės sklypą, nebent atsakovas minėtą aktą prilygino įstatymų nustatytam dokumentui, patvirtinančiam, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų 2008–2009 m. sudaryti sandoriai nustojo galioti, bet tokiu atveju atsakovas privalėjo išregistruoti ginčijamas žymas (NTRĮ 16 str. 2 d.).

15.6. Taigi akivaizdu, kad atsakovas netinkamai įregistravo Nekilnojamojo turto registre UAB „Ektornet Land Lithuania“ nuosavybės teisę į Žemės sklypą, t. y. arba neišreikalavo iš UAB „Ektornet Land Lithuania“ įstatymų nustatytų dokumentų, patvirtinančių, kad ginčo juridiniai faktai pasibaigė, arba pateikto jam 2011 m. liepos 8 d. turto pardavimo be varžytynių akto Nr. 1 pagrindu nepanaikino žymos apie trečiųjų suinteresuotų asmenų sandorius ir šių juridinių faktų neišregistravo iš Nekilnojamojo turto registro. Bet kuriuo atveju atsakovas, registruodamas UAB „Ektornet Land Lithuania“ nuosavybės teisę į Žemės sklypą, atsiradusią 2011 m. liepos 8 d. turto pardavimo be varžytynių akto Nr. 1 pagrindu, pažeidė NTRĮ 16 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas ir tuo neteisėtai apribojo pareiškėjo nuosavybės teises.

15.7. Teismas nesigilino į bylos esmę, nenustatė reikšmingų aplinkybių ir todėl nesuprato ginčo esmės. Tai lėmė, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino NTRĮ 16 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas ir bylą išsprendė neteisingai, nurodydamas kad kaltas pats pareiškėjas, nes nepateikė dokumentų, nurodytų NTRĮ 16 straipsnio 2 dalyje, nors kokių konkrečiai dokumentų nepakeitė Bendrovė, negalėjo įvardinti. Bendrovė nesusijusi nei su 2008–2009 m. sudarytomis Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimis, nei 2011 m. liepos 8 d. turto pardavimo be varžytynių aktu Nr. 1, todėl šių dokumentų ji ir negalėjo pateikti atsakovui, bet byloje nustatyta, kad šiuos visus dokumentus atsakovas turėjo. Jokių kitų dokumentų, kurių pagrindu būtų galima išregistruoti ginčijamas žymas, nėra. Taip pat teismas nenustatė svarbios aplinkybės, kad, bankrutavus UAB „Avenesta“ ir nuosavybės teisei į Žemės sklypą perėjus UAB „Ektornet Land Lithuania“ 2011 m. liepos 8 d. turto pardavimo be varžytynių akto Nr. 1 pagrindu, pasibaigė 2008–2009 m. sudarytų Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių galiojimas, nes tretieji suinteresuoti asmenys prarado bet kokias teises į Žemės sklypą ir įgijo teisę kaip kreditoriai susigrąžinti iš bankrutavusios UAB „Avenesta“ jai sumokėtus už Žemės sklypą pinigus, bet tai nėra šios bylos ginčo dalykas.

15.8. Teismas, pažeisdamas ABTĮ 56 straipsnio 1 dalies, 78 straipsnio 1 dalies, 80 straipsnio 1 dalies ir 86 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, būdamas visiškai neaktyvus, nenustatė nurodytų bylai reikšmingų aplinkybių, o pareiškėjo argumentus atmetė to nepagrįsdamas byloje esančiais įrodymais, todėl nenustatė, kad pareiškėjo teisės dėl atsakovo kaltų veiksmų buvo pažeistos ir kad jas atstatyti galima atsakovui išregistruojant ginčijamus juridinius faktus NTRĮ 16 straipsnių 2 ir 3 dalių ir 33 straipsnio pagrindu. Tokiu būdu pirmos instancijos tesimas neįvykdė konstitucinės pareigos užtikrinti pareiškėjo teisę į teisingą teismą, pareigos teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylą, priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Kadangi teismas netinkamai atliko pareigą, numatytą ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje ir 86 straipsnio 2 ir 3 dalyse, tokio teismo sprendimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu ABTĮ 86 straipsnio prasme. Šiuo atveju buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei teismo sprendimo pagrįstumą, todėl pripažintina, kad teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Centro sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

16. Atsakovas Centras atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

16.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas, ištyrė ir įvertino visas bylai svarbias aplinkybes.

16.2. UAB „Ektornet Land Lithuania“ nuosavybės teisės į Žemės sklypą atliktas registravimas Nekilnojamojo turto registre nėra ginčo dalyku šioje byloje.

16.3. Bendrovei 2015 m. sausio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgyjant Žemės sklypus buvo žinoma, kad yra įregistruoti juridiniai faktai apie su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias šie asmenys pirko 5/21 Žemės sklypo dalis ir pareiškėjas prisiėmė visą su tuo susijusią riziką ir nurodė, kad neturi jokių pretenzijų ir įsipareigoja jų nereikšti ateityje. Taigi Bendrovei Žemės sklypas buvo parduotas esant Nekilnojamojo turto registre išviešintoms žymoms apie su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis sudarytus sandorius ir pareiškėjas su tuo sutiko. Vadovaujantis NTRĮ 16 straipsnio 2 dalimi, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto juridinio fakto išregistravimui turi būti pateiktas įstatymų nustatytas dokumentas, patvirtinantis, kad juridinis faktas pasibaigė. Juridinių faktų įregistravimo (taip pat ir juridinių faktų išregistravimo) teisiniai pagrindai numatyti NTRĮ 22 straipsnyje.

16.4. Vadovaujantis ABTĮ 3 straipsniu, administracinis teismas tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Tavydas“ atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad:

17.1. Pareiškėjas savo reikalavimais apibrėžė labai aiškias ginčo nagrinėjimo ribas – pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar Centras teisėtai netenkino pareiškėjo Prašymo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro Bendrovės nurodytus juridinius faktus. Būtent tai pirmosios instancijos teismas ir įvertino. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo Prašymas yra nepagrįstas. Pareiškėjui nepateikus dokumentų, kurie patvirtintų, kad ginčo juridiniai faktai yra pasibaigę ar pasikeitę, Bendrovės Prašymas neturėjo būti tenkintas.

17.2. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad teismas, vykdydamas teisingumą, turėjo nurodyti pareiškėjui, kaip jis turėjo ginti savo teises, kokį konkrečiai dokumentą turėjo pateikti pareiškėjas, kad būtų panaikinti juridiniai faktai, ir kodėl susidarė tokia situacija, kad ginčo juridiniai faktai iki ginčo momento nebuvo panaikinti. Pareiškėjo iškelti klausimai nesusiję su ginčo nagrinėjimo dalyku, t. y. pirmosios instancijos teismas negalėjo pradėti tirti ir pasisakyti dėl aplinkybių, kurių pagrindu atsirado (panaikintas) juridinis faktas. Be to, nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio.

17.3. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad bankrutavus UAB „Avenesta“ ir neva nuosavybės teisei į Žemės sklypą perėjus UAB „Ektornet Land Lithuania“ 2011 m. liepos 8 d. turto pardavimo be varžytynių akto Nr. 1 pagrindu, pasibaigė trečiųjų suinteresuotų asmenų sudarytų Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių galiojimas, nes tretieji asmenys prarado bet kokias teises į Žemės sklypą. UAB „Tavydas” Žemės sklypo dalį nusipirko iš UAB „Avenesta“ dar 2009 m. vasario 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Šios sutarties 4 straipsnio 3 punktu šalys, be kita ko, susitarė, kad nuosavybės teisė ir atsitiktinio žuvimo bei sugedimo rizika į 1/21 dalį Žemės sklypo pirkėjui UAB „Tavydas” pereis šalims pasirašius atskirą priėmimo-perdavimo aktą, sudarytą paprasta rašytine forma, su sąlyga, kad pirkėjas bus tinkamai atsiskaitęs su pardavėju pagal šią sutartį. Šalys 2009 m. vasario 6 d. tokį paprastos rašytinės formos aktą ir pasirašė. Tą dieną šalys pasirašė pardavėjo (UAB „Avenesta“) parengtą PVM sąskaitą-faktūrą, kurios pagrindu pardavėjas perdavė, o pirkėjas priėmė, be kita ko, ir Žemės sklypo 1/21 dalį, tai aiškiai nurodydamas šiame dokumente ir pasirašydamas po tekstu „Prekes gavau“ . UAB „Tavydas” tinkamai atsiskaitė su pardavėju pagal sutartį ir sumokėjo visą sutarties kainą. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.393 straipsnio 4 dalimi bei 6.398 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuosavybės teisės į Žemės sklypo 1/21 dalį perėjo UAB „Tavydas” dar 2009 m. vasario 6 d. Juolab, kad pats sandorio sudarymo faktas buvo išviešintas ir jį nepagrįstai pareiškėjas siekia šioje byloje išregistruoti. Taigi šios Žemės sklypo dalies nei UAB „Avenesta“ 2011 m. liepos 8 d. turto pardavimo be varžytinių aktu Nr. 1, nei vėliau UAB „Ektornet Land Lithuania“ 2015 m. sausio 22 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi neturėjo teisės perleidinėti, kadangi nei UAB „Avenesta“, nei UAB „Ektornet Land Lithuania“ šis daiktas nepriklausė ir jie neturėjo nuosavybės teisės į jį, juo labiau minėtu turto pardavimo be varžytinių aktu nepasibaigė 2009 m. vasario 4 d. Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties galiojimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje bylos ginčas kilo dėl Centro sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo Bendrovės Prašymą, kuriuo prašyta išregistruoti juridinius faktus, susijusius su kitų asmenų teisėmis į Žemės sklypą (t. y. pirkimo-pardavimo sutartį (pirkėjas UAB „Tavydas“), 2009 m. vasario 4 d. notaro pranešimas Nr. 048/09-0050; pirkimo-pardavimo sutartį (pirkėjas A. S.), 2008 m. lapkričio 14 d. notaro pranešimas Nr. 214/08-2539; pirkimo-pardavimo sutartį (pirkėjas I. B.), 2008 m. rugsėjo 10 d. notaro pranešimas Nr. 068/08-2207; pirkimo-pardavimo sutartį (pirkėjas T. J.), 2008 m. rugpjūčio 27 d. notaro pranešimas Nr. 068/08-2098; pirkimo-pardavimo sutartį (pirkėjas A. K.), 2008 m. birželio 26 d. notaro pranešimas Nr. 068/08-1518), Komisijos sprendimo, kurio Centro sprendimas pripažintas pagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Bendrovės skundą tenkinti.

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos.

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, ginčijamu administraciniu aktu ir skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas teisingai ir išsamiai įvertino byloje surinktus duomenis ir sprendime detaliai išdėstė pareiškėjo skundo nepagrįstumą patvirtinančius motyvus. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja.

23. Pareiškėjas, siekdamas, kad jo Prašymas dėl juridinių faktų (t. y. Žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutarčių) išregistravimo būtų patenkintas, turėjo pateikti duomenis, jog įregistruoti juridiniai faktai (šiuo atveju – 2008–2009 m. sudarytų Žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartys) pasibaigė (t. y. Žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartys pasibaigė arba yra negaliojančios). Būtent tokią tvarką nustato šiam ginčui aktualios nuostatos – NTRĮ 16 straipsnio 2 dalis ir Nuostatų 100 punktas. Tačiau nagrinėjamu pareiškėjas to nepadarė, t. y. tokių duomenų nepateikė.

24. Taip pat pažymėtina, kad 2015 m. sausio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. GB-457, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota Bendrovės nuosavybės teisė į Žemės sklypą, negalėjo būti perduotos 2008–2009 m. sudarytomis ginčo pirkimo-pardavimo sutartimis įgytos (turėtos įgyti) šioje byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis dalyvaujančių asmenų nuosavybės teisės į Žemės sklypą (atitinkamas jo dalis), kadangi byloje nėra duomenų, kad minėti asmenys įgytas (turėtas įgyti) nuosavybės teisės į Žemės sklypą būtų kam nors perleidę. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išregistruoti ginčo juridinius faktus ir pagal pareiškėjo nurodomą NTRĮ 16 straipsnio 3 dalį (kurioje nustatyta, kad žyma apie sudarytą sandorį ar priimtą sprendimą, kurio pagrindu keičiasi nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą turėtojas, panaikinama, kai nekilnojamojo turto registre įregistruojama asmens nuosavybės teisė, atsiradusi tuo pačiu teisiniu pagrindu kaip ir žyma), nes 2015 m. sausio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. GB-457 nėra tas įstatyme numatytas teisinis pagrindas kaip ir žyma (kuri patvirtina kitus, 2008–2009 m. sudarytus sandorius), taip pat nėra pasekmė to, kad tretieji suinteresuoti asmenys 2008–2009 m. sudarytomis ginčo pirkimo-pardavimo sutartimis įgytas (turėtas įgyti) nuosavybės teises į Žemės sklypą būtų perleidę kitiems asmenims.

25. Pabrėžtina ir tai, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas, nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, jog nuosavybės teisei į Žemės sklypą perėjus UAB „Ektornet Land Lithuania“ 2011 m. liepos 8 d. turto pardavimo be varžytynių akto Nr. 1 pagrindu, pasibaigė 2008–2009 m. sudarytų ginčo Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių galiojimas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nekilnojamojo turto sutarčių sudarymas, vykdymas ir pabaiga bei negaliojimo pagrindai yra reglamentuojami būtent Civilinio kodekso normomis. Tad pareiškėjas, siekdamas, kad būtų išregistruotos ginčo pirkimo-pardavimo sutartys iš Nekilnojamojo turto registro, turėjo pateikti duomenis, kad minėtos sutartys pasibaigė arba yra negaliojančios (nuginčytos tesime) būtent vienu iš Civiliniame kodekse įtvirtintu pagrindu, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija aplinkybės, kad ginčo pirkimo-pardavimo sutartys pasibaigė ar yra negaliojančios (nuginčytos teisme), šioje byloje taip pat nenustatė.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės šiai bylai nereikšmingais argumentais, t. y. pareiškėjas apeliacinį skundą daugiausia grindžia, jo manymu, anksčiau priimtais netinkamais Nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimais (teisių, juridinių faktų registravimais) ir nepagrįstu neveikimu, tačiau pabrėžtina, kad šios bylos ginčo dalykas yra tik Centro ir Komisijos sprendimai (jų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas), o ne kiti Nekilnojamojo registratoriaus sprendimai (veiksmai) (jų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas). Todėl teisėjų kolegija detaliau dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes jų vienoks ar kitoks vertinimas bet kuriuo atveju nepaneigtų išvados, kad pareiškėjo reikalavimus šioje byloje nėra pagrindo tenkinti.

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti pareiškėjo skundą (reikalavimus panaikinti ginčijamus administracinius aktus ir išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą Prašymą išnagrinėti iš naujo). Skundžiamo teismo sprendimo nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais. Šis teismo sprendimas priimtas tinkamai vadovaujantis ABTĮ nuostatomis. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eko žaliavos“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė