cf0e0ac4-0d13-4db1-9361-75ca2dbd0010 · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-272-366/2018 Proceso Nr. 1-01-1-39348-2017-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 20 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės, sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei, dalyvaujant prokurorui Rimai Matulionienei, nuteistajai Z.

A., gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios Z. A. ir jos gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018-10-04 nuosprendžio, kuriuo Z. A. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 50 MGL (1883 eurų) bauda. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

1. Skundžiamu nuosprendžiu Z. A. nuteista už tai, kad ji 2017 m. rugpjūčio 3 d., apie 12.03 val., prekybos centre „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), prie kasos Nr. 5, pagrobė svetimÄ turtÄ , tai yra ant žemės nukritusiÄ J. L. auksinę grandinėlę 368,75 eurų vertės.

2. Apeliaciniu skundu nuteistoji Z. A. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018-10-04 nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes jos veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėties. 2.1. Apeliantė nurodo, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ parduotuvėje rasta auksinė apyrankė nėra nusikaltimo dalykas BK 178 straipsnio 1 dalies prasme, nes paėmimo metu ji kitam asmeniui nepriklausė, savininkas žinomas nebuvo, todėl vertintina tik kaip radinys.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje nebuvo nustatyta tikroji jos vertė. 2.2. Nuteistoji nesutinka su nuosprendžio argumentu, kad iÅ¡ pardavėjos veiksmų galima buvo suprasti, kad rasta apyrankė priklausė jai. Teigia, jog pagal pačios kasininkės J. L. parodymus ji pajuto nebeturinti apyrankės iÅ¡ karto jÄ pametusi, tai yra tuo metu kai atidarinėjo vartelius į kasÄ ir bÅ«tent tuo metu pradėjo jos ieÅ¡koti. Vėliau, apeliantei bÅ«nant prie kasos, J. L. apyrankės nebeieÅ¡kojo ir aplinkinių neklausinėjo ar kas jÄ rado.

Apyrankę pamatė ant pirkėjų praėjimo tako ne per pusę žingsnio nuo kasos, kaip nurodyta nuosprendyje, o maždaug už metro nuo kasos, todėl jÄ pamačiusi pamanė, kad pametė kažkas iÅ¡ pirkėjų. Pagal iÅ¡vaizdÄ apyrankė atrodė pigiai - aptrinta, margoka. Ji (Z. A.) neklausinėjo Å¡alia buvusių žmonių ar ne jie pametė apyrankę todėl, kad apyrankė gulėjo prieÅ¡ais jÄ tarp kasų, o žmonės stovėjo už jos, todėl buvo aiÅ¡ku, kad apyrankė pamesta buvo ne jų.

Tuo metu buvo įsitikinusi, kad daiktas nedidelės vertės, o pametęs daiktÄ asmuo nežino kur jį pametė ir jo neieÅ¡kos. Nesistengė apyrankę paimti nemačiomis, kaip nurodo teismas, nes žinojo kad parduotuvėje yra stebėjimo kameros. Nepaklausė kieno apyrankė mėtėsi ant grindų per didelį skubėjimÄ . Pasidėjusi namuose apyrankę - grandinėlę ant lentynos, apie jÄ pamirÅ¡o. 2017-09-06 paskambinus tyrėjai, pripažino, kad yra radusi parduotuvėje apyrankę ir jÄ kitÄ dienÄ tyrėjai nunešė. 2.3.

Apeliantė skunde kelia klausimÄ dėl rastos apyrankės - grandinėlės parametrų (ilgio, pynimo bÅ«do, svorio, prabos, vertės). Atkreipia dėmesį, kad 2017-09-07 daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad ant apyrankės užsegimo įspausta praba „585", ilgis 21 cm. J. L. 2017-08-03 protokole-pareiÅ¡kime teigė, kad apyrankė sveria 15 g., yra „Bismarko" pynimo, 600 Eur vertės. Apyrankė buvo gražinta nukentėjusiajai ir ji 2017-11-06 daikto apžiÅ«rai pateikė jau visiÅ¡kai kitÄ apyrankę, kurios praba buvo „583", svoris 10,5 g, ilgis 20 cm, „Pancerio" pynimo, 438 Eur vertės. 2.4.

Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad apyrankė gali būti net ne auksinė, o apipurkšta aukso dulkėmis ir verta 8 – 12 eurų.. Juvelyras K. K. paaiškino teisme, kad ant apyrankės - grandinėlės užsegimo buvo iškalta ne praba, o ženkliukas su skaičiais, kuris nėra prilyginamas aukso prabai. Ženkliukas tik liudija, kad gaminys yra rankų darbo, o praba su Vyčio ženklu rodo, kad gaminys yra fabrikinis. Be to iš pokalbių su juvelyrais žino, kad ženkliukas su skaičiukais gali būti iškaltas ant bet kokio metalo dirbinio, siekiant sudaryti įspūdį kad dirbinys yra vertingas.

Apyrankę vertino du juvelyrai, tačiau jie nustatė skirtingas jos kainas: juvelyras K. K. apyrankę įvertino 438 Eur, o juvelyras V. K. - 368,75 Eur (2017-12-06 daiktų apžiÅ«ros protokolas). Anot juvelyro V. K., gaminio kainÄ lemia aukso praba, tačiau, kaip minėta, ja apyrankė nebuvo pažymėta. Nukentėjusioji teigė, kad apyrankę gamino juvelyras K. K., tačiau pagaminimo kvito, kuriame bÅ«tų nurodyta kaina, neturi. Taigi, teismo padaryta iÅ¡vada dėl apyrankės 368,75 Eur vertės, apeliantės manymu, yra paremta prielaidomis.

Prielaidomis grįstas teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

3. Nuteistosios gynėjas advokatas V. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o Panevėžio apylinkės teismo 2018-10-04 nuosprendį panaikinti ir priimti Z. A. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 3.1. Skunde nurodoma, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jis priimtas ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teismo metu padarius esminius baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimus, kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ , tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį. 3.2.

Z. A. nuo pat pirmosios apklausos nuosekliai teigė, jog grandinėlę rado parduotuvėje, praėjime tarp kasų, šį radinį pasisavino. Rastoji grandinėlė buvo apsitrynusi, todėl jai pasirodė esanti bižuterinė. Viso proceso metu Z. A. prašė tinkamai iÅ¡tirti jos surastÄ grandinėlę, įvertinti jos kokybę ir tik po to spręsti dėl jos vertės. 3.3. Gynėjo manymu, 2017-11-06 daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys negali bÅ«ti laikomi tinkamu grandinėlės iÅ¡tyrimu ir jos kokybės įvertinimu (t. l., b.1. 197-100).

Nors tame procesiniame veiksme dalyvavo specialistas juvelyras, tačiau iÅ¡ protokolo turinio matyti, kad metalo rÅ«Å¡is tikrinta nebuvo, nes nebuvo naudoti jokie reaktyvai metalo rÅ«Å¡iai (taigi ir kokybei) nustatyti. Vien prabÄ pažyminčių skaitmenų įspaudimas neįrodo, kad gaminys buvo auksinis. Teisme liudytoju apklaustas juvelyras K. K., paaiÅ¡kino, kad metalo rūšį galima patikrinti bÅ«tent reaktyvų pagalba, o to nebuvo padaryta. 3.4. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Z. A. parduotuvėje surastÄ ir pasisavintÄ grandinėlę 2017-09-07 savanoriÅ¡kai pateikė tyrėjai S. D. (t. 1., b.l. 42).

TÄ pačiÄ dienÄ grandinėlė buvo tyrėjos apžiÅ«rėta, apraÅ¡yta daiktų apžiÅ«ros protokole ir 2017- 09-19 grÄ Å¾inta nukentėjusiajai J. L. (t.l, b.l. 43-49). Nukentėjusioji J. L. 2017-12-06 papildomos apklausos metu parodė, jog iÅ¡ Z. A. paimtÄ grandinėlę ji turi namuose ir tik po apklausos pateiks tyrėjai (t. 1, b.l. 120-121), tačiau tÄ pačiÄ dienÄ savanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokolu grandinėlę pateikė tyrėjai (t. l, b.l. 121), todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku kokiÄ grandinėlę tyrėja S. D. kartu su juvelyru K.

K. apžiÅ«rėjo 2017-11-06. 3.5. Gynėjas skunde pažymi, kad 2017-09-07 apžiÅ«rėta Z. A. pateikta grandinėlė buvo 21 cm ilgio, ant jos užsegimo detalės įspausti prabÄ Å¾ymintis skaitmenys „585“. Tuo tarpu 2017-11-06 nežinia kaip pas tyrėjÄ S. D. atsiradusi ir juvelyrui K. K. pateikta apžiÅ«rai grandinėlė buvo 20 cm ilgio ir ant jos užsegimo detalės įspausti kitokie prabÄ Å¾ymintys skaitmenys - „583“. 3.6. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atkreiptas dėmesys ir į grandinėlės ilgį, ir į įspaustus prabÄ Å¾yminčius skaitmenis, tačiau pareigÅ«nai į pastabas tinkamai nereagavo.

Tyrėja S. D. tarnybiniu praneÅ¡imu nurodė, kad padarė techninę klaidÄ , įraÅ¡ydama į 2017-11-06 daiktų apžiÅ«ros protokolÄ grandinėlės ilgį „20 cm“, nors įstatymas nenumato galimybės tarnybiniu praneÅ¡imu taisyti kartu su kitais asmenimis pasiraÅ¡ytÄ procesinį dokumentÄ . Beje, teismo posėdyje apklaustas liudytoju juvelyras K. K. parodė, kad tyrėjos pateiktos grandinėlės ilgį liniuote matavo jis ir pasirašė protokolÄ atidžiai su juo susipažinęs. Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta tyrėja parodė, kad prabÄ Å¾yminčių skaičių neįžiÅ«rėjo dėl grandinėlės nusidėvėjimo.

Jos teigimu, vėliau grandinėlę apžiÅ«rint kartu su juvelyru K. K., grandinėlė buvo apvalyta ir skaitmenys matėsi aiÅ¡kiai. Tačiau gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojos S. D. parodymų jokie duomenys nepatvirtina, nes daiktų apžiÅ«ros protokole nėra užfiksuotas apžiÅ«rimo daikto valymas, naudojimasis kokiais nors valymo įrankiais ar chemikalais. Nukentėjusioji J. L. vienoje iÅ¡ apklausų nurodė, kad atgavusi grandinėlę, nunešė juvelyrui V. K. iÅ¡valyti ir sutaisyti užsegimÄ (t. 1, b.l. 120-121), tačiau Å¡i aplinkybė nepatvirtinta jokiais dokumentais, liudytojas V.

K. taip pat nepatvirtino valęs ar taisęs J. L. grandinėlę. Net jei grandinėlė ir buvo nuvalyta, neaiÅ¡ku ar tai buvo atlikta iki 2017-11-06 apžiÅ«ros. 3.7. Minėtos aplinkybės duoda pagrindÄ vienareikÅ¡miÅ¡kai iÅ¡vadai, jog jau ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti itin prieÅ¡taringi duomenys apie nukentėjusios J. L. prarastÄ grandinėlę - apyrankę. Be to J. L. skirtingai nurodė duomenis ir apie grandinėlės svorį, ir apie jos pynimo bÅ«dÄ , ir netgi apie jos įsigijimo aplinkybes.

Dėl to kyla pagrįstų abejonių ar nukentėjusioji J. L. turėjo tik vienÄ grandinėlę ir pakartotinai ar netgi trečiÄ kartÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams pateikė bÅ«tent tÄ pačiÄ grandinėlę, kuriÄ atgavo iÅ¡ Z. A.. IÅ¡likus tokioms abejonėms, kurių paÅ¡alinti nepavyko, Å¡ios abejonės, vadovaujantis in dubio pro reo principu privalo bÅ«ti aiÅ¡kinamos įtariamojo ar kaltinamojo naudai, bet ne atvirkščiai. 3.8. Gynėjas skunde pažymi, kad buvo praÅ¡oma teismo skirti vaizdų ekspertizę tikslu nustatyti ar prie 2017-09-07 ir 2017-11-06 apžiÅ«ros protokolų pridėtose fotonuotraukose yra užfiksuotas vienas ir tas pats daiktas, ar Å¡iose fotonuotraukose užfiksuoti du vienarÅ«Å¡iai, tačiau atskiri daiktai.

Tačiau bylÄ nagrinėjusi teisėja šį motyvuotÄ gynybos praÅ¡ymÄ atmetė protokoline nutartimi teigdama, kad ekspertizės iÅ¡vada gali bÅ«ti tik vienas iÅ¡ įrodymų, kuris nėra lemiantis, o teismui, teisėjos teigimu, byloje pakanka įrodymų, jog iÅ¡ J. L. pagrobta ir du kartus apžiÅ«rėta grandinėlė buvo viena ir ta pati. Teisėjos teigimu, tokiÄ jos nuomonę sÄ lygojo nukentėjusiosios J. L. tvirtinimas, kad ji esÄ turėjo tik vienÄ grandinėlę ir liudytojo V. K. parodymai, kad jam teismo pateiktose fotonuotraukose užfiksuota viena grandinėlė.

Gynėjas mano, kad tokia bylÄ nagrinėjusios teisėjos nuostata parodė akivaizdų teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ , nes iÅ¡sakė iÅ¡ankstinę nuostatÄ dėl byloje esančių duomenų įvertinimo. IÅ¡ankstinę teisėjos nuomonę ir jos Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtina ir tai, kad teismo nuosprendyje ji tendencingai ir kaltinančiai dėsto byloje surinktus įrodymus. Å tai dėstant liudytojo V. K. parodymus nurodoma, kad neva liudytojas sakė, jog jis apžiÅ«rėjo auksinę grandinėlę, kuriÄ pats gamino maždaug prieÅ¡ 10 metų.

Tačiau gynėjas pažymi, kad tokių parodymų liudytojas nedavė. Jis parodė, kad jam žinoma, jog nukentėjusioji sakė, kad tai jis gamino grandinėlę, tačiau pats to nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu jis tebuvo paaiškinęs, kad tyrėjos jam parodyta grandinėlė gali būti jo gaminta, nes jis tokias grandinėles gamino. Be to, liudytojas V. K. nebuvo kategoriškas teigdamas, jog teisme jam parodytose fotonuotraukose yra užfiksuota tikrai ta pati grandinėlė. Jis tik išsakė savo nuomonę, akcentavęs tam tikrus skirtumus užsegimo detalėse, kuriuos pateisino skirtingu fotografavimo kampu ir skirtingu apšvietimu. 3.9.

Gynėjas pažymi, kad pagal BK 178 straipsnio 1 dalį gali atsakyti tik tas asmuo, kuris tyčia užvaldo jam nepriklausantį svetimÄ turtÄ , kuomet žino, kad tas turtas priklauso kitam asmeniui, t.y. kuris jam yra svetimas. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , sprendžiant klausimÄ , ar turtas yra svetimas, ar pripažįstamas beÅ¡eimininkiu, labai svarbu nustatyti kokiomis aplinkybėmis rastas daiktas pasisavinamas, taip pat atskleisti kaltininko tyčios turinį. Tai akcentuota kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119/2013 3.10.

Gynėjas pažymi, kad baudžiamojoje byloje nebuvo atskleistas kaltininkės tyčios turinys. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vagystės dalyku negali būti kieno nors pamestas bešeimininkis turtas. Tokiu bešeimininkiu turtu negalėtų būti laikomas tik toks kieno nors pamestas turtas, kuris galėtų būti lengvai identifikuojamas. J. L. pamesta grandinėle neturėjo jokių individualių požymių, todėl negalėjo būti lengvai identifikuota. Mano, kad ir pati nukentėjusioji J. L. negalėtų atpažinti pamestos grandinėlės, jei ji būtų jai parodyta kartu su kitomis tokiomis pat grandinėlėmis. 3.11.

Sprendžiant dėl Z. A. tyčios turinio yra svarbu tai, kad Z. A. neslėpė savo asmenybės. Pasiėmusi rastÄ grandinėlę, ji atsiskaitė savo vardu gautomis nuolaidų ir banko kortelėmis. Grįžusi namo, grandinėlės ji neslėpė, jos nerealizavo, bet prieÅ¡ingai, kai tik jai paskambino ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nė ir paklausė ar nėra radusi grandinėlės, Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡ karto pripažino ir grandinėlę pati atnešė. Tuo tarpu panaÅ¡ioje situacijoje kaltu dėl vagystės teismas pripažino asmenį tik todėl, kad jis pasielgė prieÅ¡ingai - sužinojęs, kad atsirado jo degalinėje rastos grandinėlės savininkas, Å¡iÄ jos ne gražino, o pardavė (kasacinė nutartis Nr. 2K-351/2012).

Gynėjas mano, kad visuma byloje nustatytų aplinkybių eliminuoja Z. A. tyčiÄ pagrobti svetimÄ turtÄ ir leidžia spręsti, jog ji pasisavino rastÄ kito asmens pamestÄ , todėl beÅ¡eimininkį turtÄ . 3.12. Gynėjas pažymi, jog baudžiamoji atsakomybė yra kraÅ¡tutinė priemonė ginant visuomenę nuo įvairių teisinės tvarkos pažeidimų. Pagal konstitucinę jurisprudencijÄ , tam, kad veika bÅ«tų pripažinta nusikaltimu, reikia įvertinti visus su jos padarymu susijusius aspektus ir „kiekvienÄ kartÄ kai reikia spręsti pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (1997m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d.

LR KT nutarimai). Ä®vertinus Z. A. veiksmus, darytina iÅ¡vada, kad jie nėra tokio pavojingumo, kad reikėtų taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Tuo labiau, kad jos atžvilgiu kaip daiktÄ radusiam asmeniui, kuris neįvykdė CK 4.62 straipsnyje nustatytų pareigų, galėtų kilti tik civilinio pobÅ«džio prievolė dėl nuostolių, atsiradusių naudojantis rastu daiktu, bet Z. A. gera valia tokius nuostolius nukentėjusiajai yra atlyginusi.

4. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti.

5. Apeliaciniai skundai atmetami. 5.1. Nuteistoji ir jos gynėjas apeliaciniuose skunduose tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jis priimtas ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teismo metu padarius esminius baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimus, kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ , tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį. 5.2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos iÅ¡analizavęs ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tyręs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas teisingai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie bÅ«tų galėję sukliudyti priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, nenustatyta, todėl apeliaciniai skundai atmetami (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 5.3. Z. A. nuo pat pirmosios apklausos nuosekliai teigė, jog grandinėlės negrobė, tiesiog jÄ rado parduotuvėje pamestÄ praėjime tarp kasų. Rasta apyrankė jos paėmimo metu kitam asmeniui nepriklausė, savininkas žinomas nebuvo ir pasisavino jÄ kaip radinį ar beÅ¡eimininkį turtÄ .

Grandinėlė buvo apsitrynusi ir neatrodė vertinga, galvojo kad ji bižuterinė. 5.4. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, t. y. vagystės, dalykas yra svetimas turtas. Svetimu laikomas toks turtas, kuris grobimo metu priklauso kitam asmeniui. Baudžiamosios teisės teorijoje iÅ¡skiriamas vienas iÅ¡ pagrobimo požymių, tai – pasisavinimas. Pasisavinimas suprantamas kaip svetimo turto neteisėtas bei neatlygintinas užvaldymas visam laikui, darantis turtinę žalÄ teisėtam turto savininkui, valdytojui ar naudotojui.

Kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ vagystės dalyku nelaikomi beÅ¡eimininkiai daiktai, t. y. daiktai, neturintys savininko arba kurių savininkas nežinomas. BeÅ¡eimininkiais daiktais gali bÅ«ti pripažįstami kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė, arba kuriuos pametė ar paslėpė (radinys, lobis). Tokio beÅ¡eimininkio turto pasisavinimas nelaikomas turto pagrobimu BK 178 straipsnio prasme. Baudžiamoji atsakomybė už rasto ar atsitiktinai asmeniui patekusio turto pasisavinimÄ galima tik tuo atveju, kai Å¡is turtas turi mokslinę, istorinę, kultÅ«rinę reikÅ¡mę ar didelę turtinę vertę (BK 185 straipsnis). 5.5.

Nuteistosios ir gynėjo apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas ar grandinėlė – apyrankė yra tinkamas nusikaltimo dalykas BK 178 straipsnio 1 dalies prasme dėl kelių priežasčių: pirma, nuteistoji ir gynėjas laiko, kad papuoÅ¡alas negali bÅ«ti laikomas svetimu turtu, nes jis paėmimo metu buvo pamestas ir niekam nepriklausė, t.y. radinys, antra, Z. A. suprato kad tai pigi bižuterinė grandinėlė – apyrankė, kurios tiksli vertė nenustatyta iki Å¡iol. Tačiau teismas, iÅ¡klausęs nukentėjusiÄ jÄ J.

L., peržiÅ«rėjęs prekybos centro UAB „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä , įvertinęs V. K., S. D., K. K. parodymus, duomenis, esančius daiktų apžiÅ«ros protokoluose, kitoje raÅ¡ytinėje medžiagoje, Å¡iuos apeliacinių skundų argumentus atmetė kaip nepagrįstus, pateikdamas tokio sprendimo iÅ¡samius motyvus. Nukentėjusioji J. L. papasakojo, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. atėjo į savo darbo vietÄ 5-oje kasoje ir iÅ¡ kasos, pasilenkė atidaryti vartelius.

Tuo metu, kai darė vartelius, ant praėjimo tako nuo deÅ¡inės rankos, kuria darė vartelius, nukrito grandinėlė. Pati pirma pirkėja, kuri priėjo prie kasos, buvo nuteistoji, ji nusipirko vienÄ prekę ir nuėjo. IÅ¡ karto pajuto, kad nebeturi apyrankės ir kai tik galėjo, uždarė kasÄ , nuėjo į apsaugos postÄ ir peržiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame buvo užfiksuota kaip nuteistoji pakelia nuo žemės apyrankę, sumoka už prekę ir nueina. Byloje esančiame vaizdo įraÅ¡e (1 t., b. l. 31-32, 132-135) aiÅ¡kiai matyti, kaip pardavėja pameta ant žemės tarp kasų apyrankę - grandinėlę, o nuteistoji radusi papuoÅ¡alÄ , ne tik nesiėmė jokių veiksmų savininkui nustatyti, pasiteirauti ar parduotuvėje esantys žmonės jos nepametė, bet dar ir užmynė deÅ¡ine koja bei eidama tÄ kojÄ vilko kartu su grandinėle, kad kiti (tame tarpe galbÅ«t ir savininkas) apyrankės nepastebėtų ir, pardavėjai nukreipus dėmesį nuo jos, paskubomis pasiėmė ir nuėjo.

Pardavėja pasigedusi grandinėlės, pradėjo jos ieÅ¡koti ant žemės prie kasos ir prekystalio. Pardavėjai priklausantį papuoÅ¡alÄ Z. A. parsinešė namo ir laikė jį kaip nuosavÄ , t.y, tyčia užvaldė svetimÄ turtÄ . 5.6. Kaip matyti, vaizdo įraÅ¡o analizė rodo, kad Z. A. ne tik nesiėmė veiksmų savininkui nustatyti, bet elgėsi taip, kad niekas papuoÅ¡alo nepastebėtų, turėdama tikslÄ pasisavinti. Tokie kaltinamosios veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip radinio pasisavinimas civilinės teisės prasme ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo laikyti kaip svetimo turto pagrobimas.

Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad nepasiteiravo kieno pamesta apyrankė per didelį skubėjimÄ , tačiau kolegija, atsižvelgusi į aukščiau aptartas aplinkybes, tokį argumentÄ atmeta kaip bandymÄ Å¡velninti savo atsakomybę, nes tokie veiksmai nebÅ«tų pareikalavę jokių laiko sÄ naudų. 5.7. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje paneigtas ir kitas apeliacinių skundų argumentas – kad Z. A. suprato jog tai pigi bižuterinė apyrankė, kurios tiksli vertė nenustatyta iki Å¡iol.

Kaip žinia, BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra svetimas turtas, kurio vertė yra didesnė, nei 5 MGL. Nukentėjusioji viso proceso metu teigė, kad grandinėlė rankų darbo, auksinė, vyro dovana, gaminta pas juvelyrÄ V. K. ir tikrai nepanaÅ¡i į bižuterinį gaminį. Grandinėlės bÅ«klė normali, ji nenusidėvėjusi. Liudytoju apklaustas juvelyras V. K. parodė, kad apžiÅ«rėjo auksinę apyrankę, kuriÄ pats galėjo gaminti, nes tokias apyrankes gamindavo maždaug prieÅ¡ 10 metų.

Apyrankė atrodė normaliai, be kažkokių akivaizdžių dėvėjimosi požymių. Lyginant su paprasta bižuterija, auksinė grandinėlė yra sunkesnė, nes lyginamasis metalo svoris yra skirtingas. Kad grandinėlės bÅ«klė buvo gera, ji nebuvo apsitrynusi ir neatrodė kaip nusidėvėjusi, kaip tai apibÅ«dino Z. A., patvirtino ir kitas liudytoju apklaustas juvelyras - K. K.. Akivaizdu, kad papuoÅ¡alo vertę Z. A. suvokė, nes ji ketino jÄ parodyti giminaitei, kad Å¡i įvertintų. 5.8. Nuteistoji skunde atkreipia dėmesį į tai, kad apyrankę vertino du juvelyrai, tačiau jie nustatė skirtingas jos kainas: juvelyras K.

K. apyrankę įvertino 438 Eur, o juvelyras V. K. - 368,75 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡is specialistų nustatytas kainų skirtumas seniai gamintam papuoÅ¡alui jokios įtakos Å¡ioje byloje neturi, nes civilinio ieÅ¡kinio nėra, o baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kyla kai pagrobto turto vertė didesnė, negu 5 MGL. Abiejų juvelyrų nustatytos apyrankės kainos skiriasi nedaug ir patenka į BK 190 straipsnyje, reglamentuojančiame turto vertės iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nustatytas ribas veikai pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti. 5.9.

Nuteistosios gynėjas advokatas V. K. skunde nurodo, kad metalo rūšis tikrinta nebuvo, nes nebuvo naudoti jokie reaktyvai metalo rūšiai (taigi ir kokybei) nustatyti. Teisėjų kolegija įsitikinusi, kad toks papuošalo tyrimas būtų perteklinis. Juvelyrams, vertinusiems grandinėlę, iš jos išvaizdos ir svorio nekilo abejonių, kad ji gali būti neauksinė. Nukentėjusioji viso proceso metu teigė, kad tai auksinė prieš 20 metų V. K. pagaminta apyrankė. Apyrankėje įspaustas ženkliukas „583“, kuriuo būdavo žymimi seni rusiški auksiniai gaminiai, o „585“ yra Europos standartas.

Jei apyrankė būtų dengta aukso dulkėmis, kaip teigiama nuteistosios apeliaciniame skunde, aukso plonas sluoksnis per ilgus nešiojimo metus tikrai būtų nusitrynęs. 5.10. Teismas taip pat motyvuotai atmetė kaltinamosios bei jos gynėjo iškeltas abejones dėl grandinėlės tapatybės. Abejonės buvo grįstos tuo, du kartus apžiūrint grandinėlę, apžiūros protokoluose užfiksuoti skirtingi jos parametrai. Atmesdamas tokius teiginius teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusioji J.

L. viso proceso metu kategoriÅ¡kai tvirtino turinti tik vienÄ auksinę grandinėlę – apyrankę, tÄ grandinėlę nukritusiÄ nuo rankos prekybos centre rado ir pasiėmė kaltinamoji Z. A., tÄ pačiÄ grandinėlę ji (nukentėjusioji) pateikė antrai apžiÅ«rai ir ta pati grandinėlė jai buvo parodyta teisiamojo posėdžio metu. Sulyginęs duomenis abiejuose 2017 m. rugsėjo 7 d. ir 2017 m. lapkričio 6 d. atliktų apžiÅ«rų protokoluose, teismas konstatavo, kad juose nurodyti kai kurie grandinėlės parametrai yra skirtingi, o bÅ«tent – nurodyti skirtingi ilgis bei praba, pynimo bÅ«das ir grandinėlės svoris.

Tačiau kilusi abejonė dėl grandinėlės tapatybės pirmosios instancijos teismo buvo motyvuotai paÅ¡alinta, smulkiai iÅ¡tyrus visas netikslumus lėmusias priežastis. Nukentėjusioji parodė, kad antrai apžiÅ«rai pateikė tÄ pačiÄ grandinėlę, nes kitos neturi. Byloje yra tyrėjos S. D. tarnybinis praneÅ¡imas kuriame nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 6 d. apžiÅ«ros protokole nurodytÄ grandinėlės ilgį 20 cm laikyti technine klaida, nes grandinėlės tikrasis ilgis 21 cm (1 t., b. l. 130), tai akivaizdžiai matyti nuotraukoje.

Dėl grandinėlės prabos teismas iÅ¡siaiÅ¡kino priežastį, kodėl pirmÄ kartÄ apžiÅ«rint jÄ , buvo apžiÅ«ros protokole užraÅ¡yta neteisingai. Å iam tikslui apklausė tyrėjÄ S. D., kuri paaiÅ¡kino, kad apžiÅ«rint apyrankę pirmÄ kartÄ , praba tikrai neaiÅ¡kiai matėsi, t. y. nesimatė ar „583“, ar „585“, todėl užrašė „585“, o kai juvelyras K. K. pavalė ir pasižiÅ«rėjo per padidinamÄ jį stiklÄ , patikslino, kad praba „583“.

Be to liudytojais apklausti juvelyrai K. K. ir V. K. parodė, kad „583“ ženkliukas buvo dedamas į senus rusiÅ¡kus gaminius, o „585“ yra Europos standartas. Taigi nors tyrėja S. D., pirmÄ kartÄ apžiÅ«rinėdama grandinėlę, gerai prabos neįžiÅ«rėjo ir užrašė klaidingÄ , tačiau jau antros apžiÅ«ros metu, t. y. po to, kai grandinėlė buvo pavalyta ir apžiÅ«rėta pas juvelyrÄ K. K., buvo nustatyta, kad grandinėlės praba yra „583“, kas atitinka nukentėjusiosios J.

L. parodymus, kad grandinėlė buvo gaminta seniai. Teismas liudytojais apklaustų juvelyrų V. K. ir K. K. parodymais konstatavo, kad grandinėlės pynimo bÅ«das yra „Pancerio“, o ne nukentėjusiosios, kuri neturi specialių juvelyrikos žinių, per klaidÄ ikiteisminio tyrimo metu paminėtas „Bismarko“ pynimo bÅ«das. Be to Å¡i klaida įtakos grandinėlės identifikavimui neturi, nes teismas tiek įvertinęs abiejų apžiÅ«rų fotonuotraukas, tiek gyvai iÅ¡tyręs pačiÄ grandinėlę teisiamojo posėdžio metu, konstatavo tÄ patį pynimo bÅ«dÄ .

Abejuose apžiÅ«ros protokoluose nurodytas skirtingas grandinėlės svoris teismui taip pat nekėlė abejonės dėl jos tapatybės, nes pirmosios apžiÅ«ros metu grandinėlė nebuvo sveriama, o nukentėjusioji J. L. nurodė tik apytikslį grandinėlės svorį, kuris jai atrodė 15 g (1 t., b. l. 16). Pakartotinai apžiÅ«rint grandinėlę pas juvelyrÄ K. K., nustatytas tikslus grandinėlės svoris - 10,5 g (1 t., b. l. 97-98). Aptartų įrodymų pirmosios instancijos teismui pakako, kad iÅ¡ J.

L. pagrobta ir du kartus apžiūrėta grandinėlė buvo viena ir ta pati. Todėl gynėjo skundo argumentas dėl būtinumo skirti vaizdų ekspertizę tikslu nustatyti ar prie 2017-09-07 ir 2017-11-06 apžiūros protokolų pridėtose fotonuotraukose yra užfiksuotas vienas ir tas pats daiktas, nepagrįstas, toks tyrimas būtų perteklinis. 5.11. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino Z.

A. kalta pagrobus svetimÄ turtÄ . Naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018-10-04 nuosprendį nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistosios Z. A. ir jos gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas Sigitas Bagdonavičius Teisėjai Donatas Jatužis Jolanta Raščiuvienė