2021-09-22 Nr. AB-19196-3-61-3-04264-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-405-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04264-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo ir nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), neturtinę žalą, t. y. 1 000 Eur už neteisėtą jo perkėlimą, taip pat panaikinti Departamento 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. NN-1422 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas nurodė, jog Nutarimu jis neteisėtai buvo perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI) tęsti bausmės atlikimą, kadangi jis sistemingai ir itin piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į taikomas resocializacijos ir drausminio poveikio priemones nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką. Pareiškėjas pažymėjo, kad tai primena perkėlimą nuobaudai atlikti pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio 3 dalį, kadangi nubaustas jis buvo 2019 m. lapkričio 27 d., o jam paskirtos nuobaudos (30 parų kamerų tipo patalpose) terminas baigiasi 2019 m. gruodžio 27 d. Kadangi BVK 142 straipsnio 3 dalis ir Departamento 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3.8 punktas neteko galios, pareiškėjo teigimu, nebuvo teisinio pagrindo jį perkelti į kitą įstaigą nuobaudai atlikti, o buvo galima tik perkelti jį į kitą įstaigą tęsti bausmės atlikimą iš esmės. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI kalinimo sąlygos buvo prastesnės, jam nebuvo suteikiamas skirtas gydymas, jis buvo laikomas per mažo ploto kamerose, jose nebuvo radijo taško, neveikė aliarmo sistema, kamerose buvo šalta. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas prašė atlyginti neturtinę žalą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas vadovavosi BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 26 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – kategoriškai atsisakė eiti į jam paskirtą gyvenamąją vietą 2-ame būryje, nenurodydamas konkrečių atsisakymo priežasčių. Pravieniškių PN-AK 2019 m. lapkričio 27 d. priėmė nutarimą Nr. 67-2220 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir paskyrė pareiškėjui 30 parų bausmę, perkeliant jį į kamerų tipo patalpas. Kadangi Pravieniškių PN-AK tuo metu buvo užimtos visos kamerų tipo patalpos bei siekiant apriboti pareiškėją nuo neigiamo poveikio kitiems nuteistiesiems, jis Nutarimu buvo perkeltas nuobaudai atlikti į Šiaulių TI. Atsakovas pažymėjo, jog dėl Nutarime įsivėlusios klaidos pareiškėjas į Šiaulių TI buvo perkeltas ne tolimesniam bausmės, o nuobaudos atlikimui. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas dėl netinkamų sąlygų Šiaulių TI į Departamentą nesikreipė, todėl negalėjo plačiau pasisakyti apie minėtas sąlygas. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti neturtinę žalą, nenurodė, kaip apskaičiavo jam kilusią žalą, skunde pateikė tik deklaratyvaus pobūdžio teiginius, kurie nepagrindžia neturtinės žalos atsiradimo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą Nutarimą, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas į kitą pataisos įstaigą, ir priteisti dėl to kilusią neturtinę žalą, teismas vadovavosi BVK 69 straipsnio 5 dalimi, Departamento direktorius 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3.2 punktu, teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 patvirtintų Departamento nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 8.3, 8.5, 8.6 punktais, nustatė, kad pareiškėjas iš esmės neneigia, jog pažeidė režimą, taip pat Nutarime nurodomų aplinkybių, tačiau mano, kad neteisėtai buvo perkeltas į Šiaulių TI nuobaudos atlikimo laikotarpiui.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodoma BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 5 d., nėra aktuali, nes Nutarimas priimtas vadovaujantis BVK 69 straipsnio 5 dalies nuostatomis, be to, pareiškėjas nebuvo perkeltas į kalėjimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad Nutarime nurodyta, jog pareiškėjas siunčiamas į nurodytą pataisos įstaigos funkcijas atliekantį Šiaulių TI tęsti bausmės atlikimą. Teismo vertinimu, Nutarimas nėra neteisėtas dėl to, kad pareiškėjas perkeltas į Šiaulių TI ne likusiam bausmės atlikimo laikotarpiui (ilgesnis laikotarpis), o trumpesniam laikotarpiui (nuobaudos atlikimo laikotarpiui). Teismas pažymėjo, kad, atlikdamas nuobaudą, pareiškėjas taip pat tęsia bausmės atlikimą.

8. Teismas vadovavosi BVK 67 straipsniu, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad Nutarimas, priimtas vadovaujantis BVK 69 straipsniu ir Aprašo 3.2 papunkčiu, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo vertinimu, Nutarime nurodytos aplinkybės, t. y., kad pareiškėjas sistemingai ir itin piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į taikomas resocializacijos bei drausminio poveikio priemones nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką ir draudimus, yra laikytinos aplinkybėmis, nurodytomis BVK 69 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių pareiškėjas galėjo būti perkeltas į kitą pataisos įstaigą. Todėl teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Departamentas neturėjo teisinio pagrindo perkelti pareiškėją į kitą kalinimo įstaigą – šiuo atveju Šiaulių TI (kuri taip pat atlieka pataisos įstaigų funkciją) – tęsti bausmę.

9. Vertindamas pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, pažymėjo, kad Nutarimas dėl pareiškėjo perkėlimo yra teisėtas ir pagrįstas, ir darė išvadą, kad, nenustačius Departamento veiksmų neteisėtumo perkeliant pareiškėją iš vienos pataisos įstaigos į kitą, – nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento.

III. 10. Pareiškėjas A. M. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

11. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas yra neteisėtas, formalus ir nepagrįstas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į administracinę bylą Nr. I-2518-1066/2019 ir tvirtina, jog jis piktybiškai nepažeidinėjo bausmės atlikimo režimo reikalavimų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog vadovavosi BVK 69 straipsnio 4 dalimi, o ne 5 dalimi, kaip nurodė teismas, ir daro išvadą, kad jis nepagrįstai buvo išsiųstas į Šiaulių TI nuobaudos atlikimui. Pareiškėjo teigimu, nuteistieji į Šiaulių TI yra perkeliami tik pagal teismo nuosprendį ar nuteistieji iki gyvos galvos. Pareiškėjas pažymi, kad byloje nėra duomenų, ar Pravieniškių PN-AK tikrai nebuvo laisvų kamerų tipo patalpų, taip pat nėra aišku, kodėl pareiškėjas buvo perkeltas būtent į Šiaulių TI. Pareiškėjas tvirtina, kad dėl netinkamų sąlygų jį laikant Šiaulių TI ne kartą kreipėsi į Departamentą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-494-756/2020 ir daro išvadą, kad teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 1, 2 dalių, 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

13. Atsakovas, nesutikdamas su apeliaciniu skundu, pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas, pareiškėjo manymu, yra neteisingas ir neteisėtas, pažeidžiantis įstatymus bei priimtas neištyrus visų įrodymų, nesudaro pagrindo jo panaikinti, nes pareiškėjas nepateikė jokių faktinių įrodymų, leidžiančių teigti, kad teismo sprendimas yra negaliojantis ir turi būti panaikintas. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pažymi, kad teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, nepažeidė procesinės teisės normų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Departamento 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. NN-1422 „Dėl nuteistojo perkėlimo“, kuriuo nuspręsta perkelti pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI tęsti bausmės atlikimą iki 2019 m. gruodžio 27 d., teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Departamento pareigūnų neteisėtų veiksmų perkeliant pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI, t. y. nenustatęs vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, taip pat nenustatęs Nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, pareiškėjo skundą atmetė. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad į Šiaulių TI jis buvo perkeltas nepagrįstai.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

17. BVK 69 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas teisinius santykius, 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais. BVK 69 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Departamento direktorius.

18. Aprašo 3.2 punkte nustatyta, kad jeigu nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą reikalingas siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, perkeliančioji įstaiga pateikia Departamentui motyvuoto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo, kuris turi būti suderintas su priimančiąja įstaiga, projektą.

19. Teisėjų kolegija, apibendrindama paminėtas BVK ir Aprašo nuostatas nagrinėjamos bylos kontekste, prieina prie išvadų, kad pagal Nutarimo metu galiojusį teisinį reguliavimą būtinybė apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą buvo pakankamas pagrindas nuteistojo, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, perkėlimui atlikti bausmę iš vienos pataisos įstaigos į kitą; teisę priimti sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo tuo pagrindu turėjo Departamento direktorius; tokio perkėlimo terminas nebuvo ribojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3843-968/2020).

20. BVK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos ir laisvės atėmimo vietų ligoninės. Suėmimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriai taip pat gali vykdyti BVK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių pataisos įstaigų funkcijas. Suėmimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriuose laikomi nuteistieji, tardymo izoliatoriuje atliekantys arešto, terminuoto laisvės atėmimo arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai tardymo izoliatorius atlieka pataisos įstaigos funkcijas. Teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintų Šiaulių TI nuostatų 7 punkte nustatyta, kad Šiaulių TI veiklos tikslas – vykdyti kardomąją priemonę – suėmimą, arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmes asmenims, kuriems bausmę paskirta atlikti kalėjime, pataisos namuose arba atvirojoje kolonijoje.

21. Bylos duomenys patvirtina, kad Departamento direktorius, priimdamas Nutarimą, be kita ko, vertino tai, jog Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 67-2220 pareiškėjui skirta nuobauda – 30 parų perkėlimas į kamerų tipo patalpas, už tai, kad jis, nenurodęs konkrečių savo elgesio priežasčių, kategoriškai atsisakė eiti į jam administracijos paskirtą būrį.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtus duomenis Nutarties 17–20 punktuose paminėto teisinio reguliavimo ir pateiktų išaiškinimų kontekste, sprendžia, kad Departamento direktorius turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą Nutarimu terminuotai (iki 2019 m. gruodžio 27 d.) perkelti pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK atlikti bausmės į Šiaulių TI.

23. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

24. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nenustatė Departamento ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kaip vienos iš būtinųjų valstybės institucijų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo patirtos neturtinės žalos klausimas skundžiamame teismo sprendime pagrįstai nebuvo vertinamas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl neturtinės žalos, susijusios su jo laikymo sąlygomis Šiaulių TI. Kartu paminėtina, kad, kaip nustatyta teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pareiškėjo skundas dėl, jo nuomone, netinkamų kalinimo Šiaulių TI sąlygų laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. yra išnagrinėtas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose ir dėl jo 2020 m. kovo 27 d. yra priimtas ir įsiteisėjęs šio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-2531-362/2020.

25. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, taip pat teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė