Legislator Case Law & Legislation
cf0d0ab8-2f32-44f5-847f-e8e5f3e1dacd AI generated

cf0d0ab8-2f32-44f5-847f-e8e5f3e1dacd · Vilniaus apygardos teismas

Case Number cf0d0ab8-2f32-44f5-847f-e8e5f3e1dacd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. liepos 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. (toliau – apeliantas) atstovo adv. D. K. (toliau – atstovas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria apelianto atstovo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A.

Legislator headnote

AI generated

cf0d0ab8-2f32-44f5-847f-e8e5f3e1dacd · Vilniaus apygardos teismas: Pasak atstovo, transporto priemonės rato užvažiavimas ant eismo juostas skiriančios linijos negali bÅ«ti laikomas persirikiavimu. Be to, negalima teigta, kad BMW buvo persirikiavęs į kairiÄ jÄ eismo juostÄ , kadangi pastaroji buvo tik beprasidedanti, kÄ patvirtina kelio ženklas.Atstovas skunde nurodo ir tai, kad apylinkės teismo iÅ¡vada apie tai, kad A. M. persirikiavimo į kairiÄ jÄ važiuojamosios dalies juostÄ faktas yra objektyviai įrodytas, yra klaidinga ir nepagrįsta. Teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie tai patvirtintų, o teismas, darydamas minėtÄ iÅ¡vadÄ , iÅ¡imtinai vadovavosi subjektyviais D.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Adm                                                                                                     NuorašasAdm. byla Nr. eATP-666-211/2016                                                                                  Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02949-2016-7                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.; 2.1.1.; 2.7.4,4;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. liepos 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. (toliau – apeliantas) atstovo adv. D. K. (toliau – atstovas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria apelianto atstovo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A.

Å . 2016 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 10N-49220409-16, kuriuo A. M. už ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymÄ paskirta 36 eurų dydžio bauda, panaikinimo, netenkintas, panaikinimo, n u s t a t ė :Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 bÅ«rio vyr. patrulis G. T. 2016 m. sausio 11 d. surašė A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. 10P-48152805-16 dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo, t. y. kad A. M., vairuodamas automobilį „BMW X3“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nevažiavo kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė A. Å . 2016 m. sausio 22 d. pripažino A. M. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d., ir paskyrė 36 eurų baudÄ .Nesutikdamas su minėtu nutarimu apelianto atstovas pateikė skundÄ apylinkės teismui, praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A.

Å . nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nutraukti.Vilniaus miesto apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs advokato skundÄ A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, jį atmetė, nurodydamas, kad byloje surinkti objektyvÅ«s duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad byloje nagrinėjamas eismo įvykis kilo dėl netinkamų A. M. veiksmų Å¡iam nevažiuojant kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, nepaliekant tarpo iÅ¡ Å¡ono ir kliudant ta pačia kryptimi važiuojantį nukentėjusiojo „Opel“ markės automobilį.Vilniaus apygardos teismui paduotu skundu apelianto atstovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį bei 2016 m. sausio 22 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ A.

M. nutraukti. Atstovo teigimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino ATPK 125 punkte numatyto draudimo apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones reikÅ¡mę Å¡io eismo įvykio atžvilgiu ir nepagrįstai nustatė A. M., o ne D. B. kaltę dėl eismo įvykio.Skunde teigiama, kad aplinkybė, jog A. M. vairuojamas BMW automobilis persirikiavo į prasidėjusiÄ eismo juostÄ , skirtÄ posÅ«kiui į kairę, o po to rikiuodamasis į pagrindinę eismo juostÄ užtvėrė keliÄ D.

B. vairuojamam automobiliui Opel, nėra patvirtinta jokiais byloje esančiais įrodymais. Be to, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas iÅ¡imtinai remiasi A. Å . ir V. Å . prielaidomis bei subjektyviais D. B. parodymais. Atstovo teigimu, apylinkės teismas klaidingai nurodo, kad eismo įvykis kilo BMW persirikiavus į eismo juostÄ , skirtÄ sukti į kairę, o paskui vėl nusprendus grįžti į tÄ pačiÄ eismo juostÄ , kadangi iÅ¡ eismo įvykio vietoje padarytų nuotraukų matyti, kad BMW ratas yra tik užvažiavęs ant kairiosios eismo juostas skiriančios linijos.

Pasak atstovo, transporto priemonės rato užvažiavimas ant eismo juostas skiriančios linijos negali bÅ«ti laikomas persirikiavimu. Be to, negalima teigta, kad BMW buvo persirikiavęs į kairiÄ jÄ eismo juostÄ , kadangi pastaroji buvo tik beprasidedanti, kÄ patvirtina kelio ženklas.Atstovas skunde nurodo ir tai, kad apylinkės teismo iÅ¡vada apie tai, kad A. M. persirikiavimo į kairiÄ jÄ važiuojamosios dalies juostÄ faktas yra objektyviai įrodytas, yra klaidinga ir nepagrįsta. Teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie tai patvirtintų, o teismas, darydamas minėtÄ iÅ¡vadÄ , iÅ¡imtinai vadovavosi subjektyviais D.

B. ir A. Š. parodymais bei prieštaringu teismo eksperto A. Š. faktinių aplinkybių vertinimu. Pasak atstovo nėra aiški apylinkės teismo pozicija, kokie konkretūs A. M. veiksmai lėmė eismo įvykį, ar rikiavimasis į kairę ir staigus grįžimas atgal, ar nevažiavimas arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.Atstovo teigimu, išvada dėl priežastinio ryšio tarp A. M. veiksmų ir kilusio eismo įvykio nepagrįsta, padaryta formaliai ir paviršutiniškai įvertinus įrodymus, kadangi teismo posėdyje dalyvavusio teismo eksperto išvados prieštaringos.

Todėl apylinkės teismas iÅ¡vadÄ dėl A. M. kaltės padarė vadovaudamasis prielaidomis, neatsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumÄ , tokiu bÅ«du nepagrįstai konstatavo KET pažeidimÄ bei priežastinį ryšį. Nurodo, kad nors Opel nebuvo užvažiavęs ant kelkraščio – Å¡aligatvio borto, tačiau akivaizdu, kad kontaktas tarp Opel deÅ¡inės puses padangų ir Å¡aligatvio borto neįvyko dėl toje vietoje susikaupusio sniego. Analizuojant byloje esančias nuotraukas, kuriose užfiksuotas Opel atstumas nuo Å¡aligatvio, apelianto atstovui akivaizdu, kad toks Opel priartėjimas prie kelkraščio kelia pavojų ne tik eismo dalyviams, bet ir aplinkiniams objektams, Å¡aligatviu einantiems pėstiesiems.

Atstumas tarp Opel deÅ¡iniosios kėbulo dalies ir tvorelės nesiekia 30 cm, todėl D. B. veiksmai pavojingai priartėjant prie Å¡aligatvio borto turėjo bÅ«ti pripažinti kaip neatsakingi ir keliantys pavojų eismo saugumui. Atstovo teigimu, D. B. laikantis KET 125 p. iÅ¡dėstytų reikalavimų – ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones apvažiuoti iÅ¡ kairės – eismo įvykio bÅ«tų pavykę iÅ¡vengti. Pasak atstovo, atsižvelgus į KET reglamentavimÄ ir faktines eismo įvykio aplinkybes, akivaizdu, kad D.

B. pažeidė KET 125 p. numatytÄ draudimÄ apvažiuoti transporto priemones iÅ¡ deÅ¡inės. Be to nurodo, kad D. B., matydamas, kad BMW užvažiavo ant eismo juostas skiriančios linijos, pasitraukė pavojingai arti kelkraščio (Å¡aligatvio bortelio), neįsitikino ar BMW atlieka persirikiavimo manevrÄ ir nepalaukė, kol BMW persirikiavimo manevrÄ užbaigs arba tęs judėjimo kryptį tiesiai, tuo pažeidė KET 101 p. nustatytÄ reikalavimÄ , kuris numato, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Atstovo teigimu, akivaizdžiai neproporcingas ir nesaugus buvo iÅ¡ D. B. greitis apvažiuojant ta pačia kryptimi važiavusį BMW iÅ¡ deÅ¡inės.Skunde atstovas pažymi ir tai, kad A. M. užvažiavimas ant eismo juostas skiriančios linijos Å¡iuo atveju neturi jokios reikÅ¡mės eismo įvykiui. Å i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama, kaip prielaida D. B. daryti iÅ¡vadÄ , kad BMW rikiuojasi ir persirikiavimÄ užbaigs. Be to, aplinkybę, kad BMW nerodė posÅ«kio, teismas vertino kaip nereikÅ¡mingÄ , tačiau bÅ«tent posÅ«kio rodymas, atstovo teigimu, sukeltų pagrįstÄ prielaidÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad transporto priemonė rikiuojasi į kairiÄ jÄ eismo juostÄ ir ji atsilaisvins.

Pažymi ir tai, kad Opel vairuotojas KET pažeidimus padarė techniÅ¡kai netvarkingu automobiliu ir Å¡i aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos eismo įvykiui.Atstovas skunde nurodo ir tai, kad apylinkės teismas, priimdamas nutartį, neatsižvelgė į teismo eksperto aprodymų prieÅ¡taringumÄ . Atkreipia dėmesį, kad nors teismo ekspertas teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, jog dėl eismo įvykio, techniniu požiÅ«riu kaltas A. M., tačiau taip pat nurodė, kad eismo įvykiui įtakos galėjo turėti ir kitos aplinkybės, nesusijusios su A.

M. veiksmais. Taip pat, atstovo teigimu, pats ekspertas V. Å . sutiko, jog važiavimas kuo arčiau deÅ¡iniosios važiuojamosios kelio dalies kraÅ¡to negali bÅ«ti suabsoliutinamas. Tokiu bÅ«du, atstovas teigia, kad BMW judėjimas pagrindine eismo juosta ir epizodinis užvažiavimas ant skiriamosios eismo juostos negali bÅ«ti pagrindas paneigti D. B. kaltę dėl KET 101, 125, 126 ir 127 p. pažeidimų.Atsiliepimų byloje negauta. Apeliacinis skundas netenkinamas.IÅ¡nagrinėjus teismui pateiktÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ , konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir motyvuotÄ sprendimÄ , nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Pažymėtina, kad A. M. nubaustas už tai, kad 2016 m. sausio 11 d., 7 val. 41 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevažiavo kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ Å¡io straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Tiek iÅ¡ apeliacinio skundo, tiek iÅ¡ teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas kaltu neprisipažino, nurodė, jog dėl eismo įvykio kaltas automobilio „Opel“ vairuotojas.

Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ ir pirmosios instancijos teismo skundžiamÄ nutartį, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teismo iÅ¡vados padarytos tinkamai argumentuotai, teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktÄ , jog apeliantas padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d., o jo ir advokato keliama versija, kad dėl eismo įvykio kilimo kaltas kitas vairuotojas, skundÄ nagrinėjančio teismo nuomone vertintina kritiÅ¡kai kaip pažeidėjo gynybinė pozicija.Nagrinėjamame skunde apelianto atstovas nenurodė jokių naujų argumentų, o tik pakartojo tuos, kuriuos iÅ¡dėstė skunde Vilniaus miesto apylinkės teismui, skųsdamas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistės 2016 m. sausio 22 d. nutarimÄ , todėl Vilniaus apygardos teismas iÅ¡ naujo nenagrinėja ir nevertina pasikartojančių skundo argumentų.SkundÄ nagrinėjantis teismas, susipažinęs su pateikta A.

M. administracinio teisės pažeidimo byla bei skundžiama apylinkės teismo nutartimi, visiÅ¡kai sutinka su Å¡ios nutarties motyvais ir sprendimu bei nepritaria advokato argumentams dėl nepagrįsto sprendimo ir konstatuoja, kad apylinkės teismas iÅ¡nagrinėjo visus esminius skundo argumentus ir motyvuotai į juos atsakė bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Skunde vėl gi teigiama, kad tai D. B. pažeidė KET 125 p. draudimÄ apvažiuoti transporto priemones iÅ¡ deÅ¡inės, todėl jo veiksmai sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ , tačiau kaip minėta, apylinkės teismo iÅ¡vada, kad bÅ«tent A.

M. veiksmai buvo priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiu eismo įvykiu, yra teisėta ir pagrįsta, padaryta teismui įvertinus byloje surinktus objektyvius duomenis, remiantis D. B., eksperto V. Å ., pareigÅ«nės A. Å . paaiÅ¡kinimais. Esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, apylinkės teismui nebuvo pagrindo netikėti D. B. parodymais, kurie sutampa tiek su eksperto paaiÅ¡kinimais, tiek su kitomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Papildomai teismas nurodo, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas patikrina žemesnės instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Advokatas skunde teigia ir tai, kad D. B. savo veiksmais nagrinėjamu atveju pažeidė KET 101, 125, 126, 127 p. reikalavimus. Atkreipiamas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas dėl A. M. pripažinimo kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d., D. B. veiksmai nebuvo nagrinėjimo dalyku Å¡ioje byloje, todėl teismas dėl Å¡ių skundo argumentų nepasisakys. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad A.

M. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 127 str. 2 d., yra visiÅ¡kai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei savo apeliaciniame skunde teigia apelianto atstovas, iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų aukÅ¡tesnės instancijos teismas nenustatė.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir A.

M. atstovo adv. D. K. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                  (parašas)                                                                                      Laureta Ulbienė Nuorašas tikras: Teisėja                                                                                                             Laureta Ulbienė