2020-08-20 Nr. CB-9226-2-55-3-01238-2017-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedsusipažinusi su 2020 m. rugpjūčio 11 d. gautu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dimstis“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 19 d. nutarties peržiūrėjimo, Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Dimstis“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dimstis“ ieškinį atsakovams G. D., A. D., uždarajai akcinei bendrovei „Laikraštis „Valsčius“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius žalos padarymo grėsmę ateityje, prekių ženklo „valsčius“ pripažinimo plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje, uždraudimo atsakovams bet kokia forma naudoti žymenį „valsčius“, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. V., M. Š., L. B., V. V., R. G., „Valsčiaus“ Metų žmonių klubas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Legislator headnote
AI generated2020-08-20 Nr. CB-9226-2-55-3-01238-2017-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Full text
Nr. DOK-4010
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01238-2017-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. rugpjūčio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,
susipažinusi su 2020 m. rugpjūčio 11 d. gautu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dimstis“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 19 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Dimstis“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dimstis“ ieškinį atsakovams G. D., A. D., uždarajai akcinei bendrovei „Laikraštis „Valsčius“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius žalos padarymo grėsmę ateityje, prekių ženklo „valsčius“ pripažinimo plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje, uždraudimo atsakovams bet kokia forma naudoti žymenį „valsčius“, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. V., M. Š., L. B., V. V., R. G., „Valsčiaus“ Metų žmonių klubas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas formaliai atmetė ieškovės prašymą prijungti specialisto išvadą, lakoniškai nurodydamas, kad ieškovė nepateikė jokių įtikinamų priežasčių, dėl kurių šis įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, nors ieškovė pateikė pagrindimą, kad nebuvo galima pateikti aptariamo įrodymo anksčiau. Teismas, nors iš dalies sutikdamas, kad žinomumas tam tikrame visuomenės sluoksnyje neturi apimti visos Lietuvos Respublikos teritorijos, nutarė, kad vis dėlto ženklas, kurį prašoma pripažinti plačiai žinomu, turi būti atpažįstamas ir žinomas didžiojoje visuomenės ar tam tikro jos sluoksnio dalyje, nevertindamas, kad kaip mažiausiai 5 000 Šakių rajono skaitytojų ir yra didžioji dalis žinomumui, o taip pat visiškai netyręs „free riding“ ir „dilution“ teorijų pritaikymo šiuo konkrečiu atveju, kas reiškia netinkamą Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) taikymą ir aiškinimą.
Teismas taikė dvigubus standartus, taikydamas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 ir 16 straipsnius: pripažindamas, jog atsakovai atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kartu nutarė, kad tokie nesąžiningi veiksmai tuo pačiu yra ir sąžiningi, nelemiantys atsakovams iš esmės jokių neigiamų teisinių padarinių. Teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 ir 16 straipsnius ir nenutraukė toliau atliekamų neteisėtų veiksmų – t. y. neįpareigojo atsakovų nutraukti žymens naudojimą, nepaisant to, jog ieškovė niekada nėra nurodžiusi, kad ketina atsisakyti laikraščio „valsčius“ leidybos, priešingai – nuolat teigė, jog ir savo ateitį sieja būtent su leidybine veikla, o tolesnis žymens „valsčius“ naudojimas eliminuoja tokią Ieškovės galimybę bei nepritaikė neturtinės žalos atlyginimo instituto.
Teismai vėlgi taikė dvigubus standartus, viena vertus, teigdami, kad darbo teisės normos leidžia kompensacijos už nepanaudotas atostogas išmokėjimą, kita vertus neatsižvelgė, kad jos nebuvo išnaudotos ne dėl būtinybės nuolat du metus be poilsio dirbti ieškovės įmonėje, o dėl netinkamo vadovo pareigų atlikimo bei fakto, kad nesant atsakovo iš anksto suplanuotų veiksmų dėl išėjimo iš darbo, tokia piniginė kompensacija nebūtų mokėtina, o taip pat nevertindami veikloje reikalingo automobilio sandorio pardavimo sutuoktinei, kaip dalies kitų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, tuo netinkamai taikydami Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 ir 16 straipsnius.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Dimstis“ (į. k. 174340958) 1 009 Eur (vieno tūkstančio devynių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. rugpjūčio 10 d. Swedbank banke, mokėjimo nurodymas Nr. 13.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Sigita Rudėnaitė
Gediminas Sagatys