cf087cd1-2e53-436e-a09c-e36ef4006c43 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1484-642/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04197-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.2; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.3; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 19 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1-769/2019 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį L.

K. dėl įsiskolinimo priteisimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), D. M., antstolio A. S. ir S. S. kontora. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti, kad atsakovės ir kredito gavėjo D. M. prievolės pagal bÅ«sto kreditavimo sutartį yra solidarios, priteisti iÅ¡ atsakovės 32 855,60 Eur skolÄ ir kintamÄ sias metines palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ 32 657,97 Eur kredito sumÄ , skaičiuojamas nuo 2010 m. gruodžio 13 d. iki visiÅ¡ko skolos grÄ Å¾inimo, imant Å¡eÅ¡ių mėnesių LIBOR ir pridedant 1,3 procento metinių palÅ«kanų dydžio akcinės bendrovė (toliau – AB) (duomenys neskelbtini) skolinimosi ir pelno marÅ¾Ä , kurios kiekvienų metų kovo 3 d. ir rugsėjo 3 d. keičiamos Å¡eÅ¡iems mėnesiams į priekį, imant REUTERS informacinėje bazėje paskelbtÄ palÅ«kanų keitimo dienos arba prieÅ¡ tai buvusios darbo dienos, jeigu palÅ«kanų keitimo diena yra ne darbo diena, Å¡eÅ¡ių mėnesių LIBOR ir pridedant 1,3 procentų metinių palÅ«kanų dydžio AB (duomenys neskelbtini) bankas skolinimosi rizikos ir pelno marÅ¾Ä , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojant jas nuo 2010 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2006 m. gruodžio 20 d. tarp AB (duomenys neskelbtini) ir D. M. buvo sudaryta bÅ«sto kreditavimo sutartis, pagal kuriÄ bankas kredito gavėjui suteikė 92 375,84 Eur kreditÄ bÅ«stui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti. Galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas 2045 m. gruodžio 20 d. Ä®sipareigojimų pagal bÅ«sto kreditavimo sutartį įvykdymui užtikrinti 2006 m. gruodžio 20 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis su atsakove, pagal kuriÄ laiduotojas laidavo už kredito gavėjÄ ir įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį; laiduotojas ir kredito gavėjas atsako kaip solidarÅ«s skolininkai, jeigu kredito gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį, laiduotojas atsako bankui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas už kredito grÄ Å¾inimÄ , palÅ«kanų bei netesybų sumokėjimÄ , nuostolių atlyginimÄ bei kitus kredito sutartyje numatytus mokėjimus bankui, laiduotojas už prisiimtų įsipareigojimų įvykdymÄ bankui atsako visu savo turtu.

Kredito grÄ Å¾inimÄ bankui kredito gavėjas apdraudė 2006 m. gruodžio 28 d. tarp ieÅ¡kovės ir kredito gavėjo sudaryta draudimo sutartimi. Kredito gavėjas nuo 2010 m. birželio 16 d. nevykdė kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl bankas nutraukė su juo sudarytÄ kredito sutartį ir kreipėsi į ieÅ¡kovę draudimo iÅ¡mokai gauti. IeÅ¡kovė iÅ¡mokėjo bankui 91 209,65 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir perdavė antstoliui A. S. Vilniaus m. 28-ojo notarų biuro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä 91 797,76 Eur ir 1 565,46 Lt (ekvivalentas eurais – 453,39 Eur) skolinio įsipareigojimo sumos.

Pardavus hipoteka įkeistÄ butÄ , buvo padengta 58 551,68 Eur skolos suma. 2015 m. vasario 9 d. ieÅ¡kovė ir AB (duomenys neskelbtini) pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovei perleistas reikalavimas dėl likusios 32 657,97 Eur skolos ir kitų mokėjimų pagal sutartį. Bankas informavo laiduotojÄ (atsakovę) apie reikalavimo teisių perleidimÄ ieÅ¡kovei. 2015 m. gegužės 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutartį Nr. 2-7390-512/2015, kuria nutarta pakeisti pradinį iÅ¡ieÅ¡kotojÄ bankÄ Ä¯ naujÄ jį iÅ¡ieÅ¡kotojÄ (ieÅ¡kovę) likusiai įsiskolinimo pagal kredito sutartį daliai.

Kredito gavėjas D. M. yra bankrutavęs (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė iÅ¡siuntė atsakovei raginimÄ , kuriame nustatė 35 kalendorinių dienų terminÄ kreipimuisi į bendrovę dėl skolos grÄ Å¾inimo sÄ lygų nustatymo, tačiau per ieÅ¡kovės nurodytÄ terminÄ atsakovė į ieÅ¡kovę dėl skolos grÄ Å¾inimo nesikreipė ir skolos nesumokėjo. Atsakovės įsiskolinimÄ pagal laidavimo sutartį sudaro: 32 657,97 Eur likusi bendrovės bankui sumokėta ir negrÄ Å¾inta draudimo iÅ¡mokos dalis, 2006 m. gruodžio 20 d. kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais vėlesniais jos pakeitimais bei papildymais) nurodyto dydžio ir apskaičiavimo bÅ«do sutartinės palÅ«kanos, 5 proc. dydžio palÅ«kanos, skaičiuojant jas nuo 2010 m. gruodžio 13 d. iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos, 197,63 Eur už vykdomojo įraÅ¡o atlikimÄ ; iÅ¡ viso 32 855,60 Eur, 2006 m. gruodžio 20 d. kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais vėlesniais jos pakeitimais bei papildymais) nurodyto dydžio ir apskaičiavimo bÅ«do sutartinės palÅ«kanos, 5 proc. dydžio palÅ«kanos, skaičiuojant jas nuo 2010 m. gruodžio 13 d. iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos.

3. Teismui iÅ¡siuntus procesinius dokumentus atsakovei ir tretiesiems asmenims atsiliepimui pateikti ir gavus atsakovės atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo ir prašė pripažinti, kad atsakovės ir kredito gavėjo D. M. prievolės pagal bÅ«sto kreditavimo sutartį yra solidarios, priteisti iÅ¡ atsakovės 32 855,60 Eur skolÄ ir kintamÄ sias metines palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ 32 657,97 Eur kredito sumÄ , skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, imant Å¡eÅ¡ių mėnesių LIBOR ir pridedant 1,3 procento metinių palÅ«kanų dydžio AB (duomenys neskelbtini) skolinimosi ir pelno marÅ¾Ä , kurios kiekvienų metų kovo 3 d. ir rugsėjo 3 d. keičiamos Å¡eÅ¡iems mėnesiams į priekį, imant REUTERS informacinėje bazėje paskelbtÄ palÅ«kanų keitimo dienos arba prieÅ¡ tai buvusios darbo dienos, jeigu palÅ«kanų keitimo diena yra ne darbo diena, Å¡eÅ¡ių mėnesių LIBOR ir pridedant 1,3 procentų metinių palÅ«kanų dydžio AB (duomenys neskelbtini) skolinimosi rizikos ir pelno marÅ¾Ä , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bendros ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteistinos skolos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2019 m. birželio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Pagrindiniai sprendimo motyvai: 4.1. Teismas nustatė, kad į bylÄ pateikti (duomenys neskelbtini) teismo procesiniai sprendimai (2010 m. spalio 5 d. teismo sprendimas dėl paskelbto bankroto įsakymo D. M., 2011 m. spalio 5 d. sprendimas dėl bankroto procedÅ«ros užbaigimo) pagal ReglamentÄ Nr. 1346/2000 yra pripažįstami kitose Europos SÄ jungos valstybėse narėse (taip pat ir Lietuvoje) netaikant jokių specialių procedÅ«rų, o jų sukeliamos teisinės pasekmės turi bÅ«ti nustatomos pagal (duomenys neskelbtini) teisę (Reglamentas Nr. 1346/2000).

Ginčo, kad D. M. yra bankrutavęs (duomenys neskelbtini) ir yra atleistas nuo visų bankroto skolų (pagal 1986 m. bankroto įstatymÄ ) pasibaigus vienerių metų terminui, pradedant skaičiuoti nuo datos, kuriÄ prasideda bankrotas, negali bÅ«ti. 4.2. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, įvertinus tai, jog AB (duomenys neskelbtini) Lietuvoje veikia kartu su antrine įmone UAB (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė kartu su pirminiu kreditoriumi buvo nurodyta D. M. kreditorių sÄ raÅ¡e, nurodyti kreditoriniai įsiskolinimai Bankui ir Draudimo bendrovei atitiko D.

M. buvusius įsiskolinimus; ieÅ¡kovei nepateikus jokių duomenų apie tai, kad ji ar pirminis kreditorius bÅ«tų kreipęsis su pretenzijomis į bankroto procedÅ«rÄ atlikusi teismÄ dėl netinkamo jų informavimo, dėl informacijos apie bankroto eigÄ ir pan., ieÅ¡kovei nepateikus duomenų, patvirtinančių teiginius apie D. M. kreditorių AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) teisių ir laisvių pažeidimÄ , ieÅ¡kovės teiginiai dėl bankroto pasekmių netaikymo pažeidus kreditorių teises atmestini kaip nepagrįsti. 4.3.

Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės atstovės teiginiais, kad atsakovė turėjo įrodyti, jog bankroto procedÅ«ros nebuvo pažeistos, atsakovė nebuvo skolininkė, ne ji inicijavo bankroto procedÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) apie pagrindinio skolininko bankroto bylÄ ieÅ¡kovė jÄ informavo tik 2017 metais, todėl ir prievolės įrodyti aplinkybes dėl tinkamo D. M. kreditorių informavimo atsakovė neturi. 4.4. Teismas pažymėjo, jog nei ieÅ¡kovė, nei pirminis kreditorius Bankas neginčija paties bankroto – jį pripažįsta, taigi pripažįsta, jog (duomenys neskelbtini) iÅ¡kelta bankroto byla, priimtas teismo sprendimas akivaizdžiai neprieÅ¡tarauja Lietuvos vieÅ¡ajai tvarkai, ypač jos pagrindiniams principams arba asmens konstitucinėms teisėms ir laisvėms (Reglamento Nr. 1346/2000 26 straipsnis). 4.5.

Teismo vertinimu, atsakovė nebuvo apdairus ir protingas asmuo, nes laidavo už asmenį, su kuriuo ji buvo visiÅ¡kai nesusijusi, nieko nežinojo apie D. M. pajėgumÄ Ä¯vykdyti prisiimtas prievoles, iÅ¡ viso neturėjo galimybių gauti informacijÄ iÅ¡ asmens, už kurį laiduojama, dėl pajėgumo įvykdyti prievolę pasikeitimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad bandymai pakeisti laiduotoju tapusį atsitiktinį asmenį į skolininkui artimÄ dėl Banko nesutikimo buvo nesėkmingi. 4.6. Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu iÅ¡siaiÅ¡kinus, jog D.

M. bankroto procedÅ«ra (duomenys neskelbtini) buvo pradėta 2010 metais, užbaigta 2011 metais, į kreditorių sÄ raÅ¡Ä buvo įtrauktas tiek paskolÄ iÅ¡davęs Bankas, tiek paskolÄ apdraudusi bendrovė; įvertinus bankroto administratoriaus teiginius, jog kreditoriai apie bankroto procedÅ«rÄ buvo tinkamai informuoti; ieÅ¡kovei nepateikus į bylÄ duomenų, patvirtinančių jos teiginius, kad bankroto procedÅ«ros metu buvo akivaizdžiai pažeistos jos ar pradinio kreditoriaus teisės, ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį laiduotojai dėl solidarios prievolės tik po beveik Å¡eÅ¡erių metų po skolininko D.

M. bankroto procedÅ«ros užbaigimo (nepateikus ieÅ¡kininio reikalavimo iki bankroto bylos užbaigimo, skolų nuraÅ¡ymo), atsižvelgiant į laidavimo, kaip akcesorinės (papildomos, Å¡alutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės, pobÅ«dį, reiÅ¡kiantį, kad kai pasibaigia pagrindinė prievolė, pasibaigia ir laidavimas, pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovė turi teisę gauti prievolės įvykdymÄ iÅ¡ atsakovės-laiduotojos, po to, kai skoliniai įsipareigojimai Bankui 78 882,11 svarų sumos ir UAB (duomenys neskelbtini) 78 302,47 svarų sumos pabaigus bankroto procedÅ«rÄ buvo nuraÅ¡yti, nėra. 4.7.

Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad nustačius, jog bankroto procedÅ«ra dėl trečiojo asmens D. M. buvo baigta 2011 m. spalio 5 d.; pagrindinio skolininko prievolei pasibaigus 2011 metais, kartu baigėsi ir laidavimas kaip akcesorinė, nuo pagrindinės prievolės priklausanti prievolė (CK 6.87 straipsnio 1 dalis), ieÅ¡kinys kaip nepagrįstas atmestinas. 4.8. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl senaties termino taikymo, pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje nustačius, jog pagrindiniam skolininkui bankrutavus, t. y., pasibaigus pagrindinei prievolei, baigėsi ir laidavimo, kaip akcesorinė prievolė, atsakovės ir bankrutavusio asmens atstovų advokatų argumentai dėl kitų įstatyme nustatytų normų, reglamentuojančių laidavimo pabaigÄ (CK 6.87 straipsnis ar 6.88 straipsnis), taikymo byloje ir / ar ieÅ¡kinio senaties taikymo, ieÅ¡kovei praleidus nurodytus terminus, atmestini kaip nepagrįsti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 5. Apeliaciniu skundu UAB (duomenys neskelbtini) praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. birželio 7 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-1-769/2019 ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Teismas skundžiame sprendime nurodė: „ginčo, kad D. M. yra bankrutavęs (duomenys neskelbtini) ir yra atleistas nuo visų bankroto skolų (pagal 1986 m. bankroto įstatymÄ ) pasibaigus vienerių metų terminui, pradedant skaičiuoti nuo datos, kuriÄ prasideda bankrotas, negali bÅ«ti“.

Su tokiu teiginiu ieškovė nesutinka, nes tai prieštarauja ne tik paties teismo cituojamam įstatymų numatytam reglamentavimui (1986 m. Nemokumo įstatymo 281 straipsnio 6 dalis), bet ir pačiai nagrinėjamos bylos medžiagai ir keliamiems reikalavimams, kadangi pagrindinis ginčo objektas ir buvo ieškovės ir Banko nesutikimas su atsakovės gynybine pozicija, kad skolininkas yra atleistas nuo visų bankroto skolų, kadangi buvo pažeistos bankroto procedūros, dėl kurių taikytina minėta 1986 m. Nemokumo įstatymo 281 straipsnio 6 dalyje nustatyta išimtis – neatleidimas bankrutavusio asmens nuo bankroto skolų, kurios nėra įrodomos jo bankroto procese.

Teismas nepagrįstai teigia, kad ginčo dėl skolininkės atleidimo nuo visų bankroto skolų negali bÅ«ti. 5.2. Atsakovė reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl (duomenys neskelbtini) teisėje numatytų bankroto bylos teisinių pasekmių, t. y. kredito gavėjo atleidimo nuo visų skolų, taikymo, todėl ji privalėjo įrodyti tokių pasekmių taikymo pagrindus ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau tai byloje padaryta nebuvo, todėl neįrodytas ir minėtų pasekmių taikymas nagrinėjamoje byloje. 5.3.

Apeliantė pažymi, kad teismas ignoravo faktÄ , kad nei atsakovė, nei kredito gavėjas, kuris taip pat buvo įtrauktas į teismo procesÄ , nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kreditorių informavimÄ , ir laikė, kad niekuo nepagrįsti ir neįrodyti atsakovės ir kredito gavėjo teigimai apie tinkamÄ kreditorių informavimÄ apie bankroto procesÄ yra svaresni už ieÅ¡kovės ir banko teiginius apie praneÅ¡imo negavimÄ . 5.4. Bankas nebuvo informuotas apie bankroto procesÄ , todėl negalėjo jo ginčyti, taip pat neturi tokio tikslo, kadangi pažeidus bankroto procedÅ«rÄ , kreditoriaus interesai ginami 1986 m.

Nemokumo įstatymo 281 straipsnio 6 dalyje nustatyta iÅ¡imtimi – t. y. bankrutavęs asmuo neatleidžiamas nuo skolų, neįrodytų bankroto procese. Taigi teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė ir Bankas, neginčydami bankroto proceso, pripažino (duomenys neskelbtini) iÅ¡keltÄ skolininko bankroto bylÄ ir ja sukeliamas pasekmes, yra visiÅ¡kai nepagrįsta. 5.5. Apeliantė pažymi, kad nei iki bankroto proceso pradžios, nei jo metu, nei jam pasibaigus kreditorius negavo jokios informacijos apie vykstantį bankroto procesÄ , jam nebuvo suteikta teisė pareikÅ¡ti reikalavimus bankroto byloje, stebėti bankroto eigÄ , žinoti, koks bankrutuojančio asmens turtas yra įtrauktas į bankroto procedÅ«rÄ , kaip paskirstomi pinigai, ir stebėti bei kontroliuoti daug kitų klausimų, kurie svarbÅ«s tinkamam ir teisingam bankroto proceso įgyvenimui. 5.6.

IeÅ¡kovė neabejotinai įrodė savo teisių pažeidimÄ ir dėl prievolės informuoti kreditorius pažeidimo kilusiÄ Å¾alÄ . Tuo tarpu teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į Å¡iuos ieÅ¡kovės argumentus, kuriuos teismo posėdžių metu ieÅ¡kovės atstovė ne kartÄ akcentavo, ir nusprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė kreditoriaus teisių pažeidimo, tačiau niekaip tokio savo sprendimo nepagrindė, neargumentavo, skundžiamame sprendime neužsiminė apie ieÅ¡kovės iÅ¡dėstytus argumentus.

PrieÅ¡ingai, teismas, prieÅ¡taraudamas raÅ¡ytiniams įrodymams, skundžiamame sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad į kreditorių sÄ raÅ¡Ä bankas buvo įtrauktas ir rėmėsi 2019 m. gegužės 16 d. D. C. (D. C.) elektroninio laiÅ¡ko teiginiais apie kreditorių informavimÄ , tačiau nevertino aplinkybės, kad pačiame elektroniniame laiÅ¡ke nurodyta, jog kreditoriai buvo informuoti ne raÅ¡ytiniu praneÅ¡imu, o paskelbiant vieÅ¡ai spaudoje, tai pažeidžia imperatyvius Reglamento Nr. 1346/2000 40–42 straipsnių reikalavimus.

6. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. IeÅ¡kovė nėra pareiÅ¡kusi teismui reikalavimo nepripažinti procesinio sprendimo D. M. bankroto byloje, prieÅ¡ingai, teismo posėdžio metu pripažino šį bankrotÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime pažymėjo, jog nei ieÅ¡kovė, nei pirminis kreditorius Bankas neginčija paties bankroto. 6.2.

Nepaisant to, kad sprendimas užbaigti D. M. įsipareigojimų panaikinimo procedÅ«rÄ bei nemokumo procesÄ yra automatiÅ¡kai pripažįstami ir vykdomi Lietuvos Respublikoje, jie negali sukelti teisinių pasekmių AB (duomenys neskelbtini), o dabar (po reikalavimo perleidimo) ir UAB (duomenys neskelbtini) prievolės (su visomis užtikrinimo priemonėmis – hipoteka, laidavimas) vykdymui ir jos nepanaikino (duomenys neskelbtini) aukščiausiojo teismingumo teismo verslo ir nuosavybės teismų (duomenys neskelbtini) teismo ryÅ¡ių tarnybos ir bylos pareigÅ«no D.

C. 2019 m. gegužės 16 d. oficialus patvirtinimas, kad 2010 m. spalio 5 d. Aukščiausiajame teisme buvo priimta nutartis dėl D. M. bankroto ir kad pirmasis praneÅ¡imas žinomiems kreditoriams buvo paskelbtas 2011 m. kovo 17 d., turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ nei ieÅ¡kovės Å¡io fakto žodinis neigimas. 6.3. Apeliantė neteisingai aiÅ¡kina Å¡ioje byloje įrodinėjimo naÅ¡tÄ . CPK 178 straipsnis nurodo, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. 6.4.

Kadangi D. M. 2011 m. spalio 5 d. bankroto procedūra buvo užbaigta, todėl L. K. atsirado pagrindas teigti, kad jos laidavimas baigėsi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė.

7. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo AB (duomenys neskelbtini) praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. AB (duomenys neskelbtini) nebuvo tinkamai informuotas nei apie D. M. ketinimÄ kelti bankroto bylÄ , nei apie bylos iÅ¡kėlimÄ ir jos pabaigÄ . Be to, labai svarbu pažymėti, kad byloje nebuvo nustatyta, kad netgi tie kreditoriai, kurie minimi ieÅ¡kovės pateiktame 2015 m. kovo 26 d. raÅ¡te, t. y.

AB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), buvo laiku ir tinkamai informuoti apie D. M. bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ . Todėl nesuprantama, kokiais faktiniais duomenimis remdamasis teismas padarė prieÅ¡ingÄ savo nustatytiems faktiniams duomenims iÅ¡vadÄ . 7.2. Atsižvelgiant į Europos SÄ jungos 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentÄ (EB) Nr. 1346/2000 ir Kasacinio teismo praktikÄ dėl reglamento taikymo ir aiÅ¡kinimo, matyti, kad viena iÅ¡ pagrindinių nemokumo proceso (nepriklausomai, kokioje Europos SÄ jungos Å¡alyje jis yra vykdomas) nuostatų yra užsienio kreditorių informavimas apie nemokumo bylÄ . 7.3.

Apie tai, kad D. M. kreditorė AB (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į bankroto bylÄ ir kad AB (duomenys neskelbtini) yra tinkamai informuota apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , duomenų ir įrodymų byloje nėra. Be to, atsižvelgiant į tai, kad D. M. administratorius į bankroto bylÄ Ä¯traukė UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) (kuris 2010 metais – 2011 metais dar nebuvo kreditorius), jis neturėjo jokių dokumentų ir / ar jokios informacijos, remiantis kuria bÅ«tų galima nustatyti bankrutuojančio asmens Lietuvos Respublikoje esančius kreditorius.

8. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo D. M. praÅ¡o netenkinti ieÅ¡kovės apeliacinio skundo reikalavimų ir jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino visas bylos aplinkybes. Teismas teisingai, pagal aktualiausiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ taikė materialinės teisės normas. 8.2. Apie bankroto procesÄ ieÅ¡kovė buvo informuota tinkamai. Teismas neturi pagrindo remtis tik ieÅ¡kovės tvirtinimais, kad ji nebuvo informuotÄ apie D.

M. bankrotÄ . D. M. nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus įrodymus, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o pateikimo teismui aplinkybes. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Ä®vertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl užsienio valstybėje iškeltos bankroto bylos teisinių padarinių (tinkamo kreditorių informavimo) ir laiduotojos atsakomybės. Dėl užsienio valstybėje iškeltos bankroto bylos teisinių padarinių.

12. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 20 d. AB banko (duomenys neskelbtini) (dabar AB (duomenys neskelbtini) bankas, toliau – Bankas) ir D. M. sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais vėlesniais jos pakeitimai bei papildymais), pagal kuriÄ Bankas kredito gavėjui suteikė 92 375,84 Eur bÅ«sto kreditÄ butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), pirkti (t. 1, b. l. 10–17). 2006 m. gruodžio 20 d. tarp Banko ir atsakovės sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais vėlesniais jos pakeitimai bei papildymais), pagal kuriÄ atsakovė laidavo už kredito gavėjÄ D.

M. (t. 1, b. l. 18–21). Kredito grÄ Å¾inimas Bankui buvo užtikrintas 2006 m. gruodžio 28 d. ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) draudimu, draudimo liudijimo serija Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais vėlesniais jos pakeitimai bei papildymais), naudos gavėju nurodant BankÄ . Kredito grÄ Å¾inimo bei kitų kreditavimo sutartyje numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimui butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas hipoteka (t. 1, b. l. 22–23, 28–31). D.

M. netinkamai vykdant kreditinius įsipareigojimus, 2010 m. lapkričio 17 d. Bankas 2006 m. gruodžio 20 d. kredito sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė ir 2010 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl 91 209,65 Eur draudimo iÅ¡mokos mokėjimo (t. 1, b. l. 32). IeÅ¡kovė 2011 m. sausio 26 d. priėmė sprendimÄ dėl 91 209,65 Eur draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo Bankui pagal draudimo iÅ¡mokos mokėjimo dalimis grafikÄ (t. 1, b. l. 33–37). 2013 m. lapkričio 13 d. tarp ieÅ¡kovės ir Banko sudarytos pavedimo sutarties pagrindu (t. 1, b. l. 38–39) ieÅ¡kovė 2014 m. balandžio 1 d. pateikė antstoliui A.

S. vykdyti 2013 m. spalio 28 d. Vilniaus m. 28-ojo notarų biuro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) 91 797,76 Eur ir 1 565,46 Lt (ekvivalentas eurais – 453,39 Eur) skolinio įsipareigojimo sumos (t. 1, b. l. 40–43). 2015 m. sausio 13 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad antstolis A. S. 2014 m. gruodžio 19 d. įvykusiose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1/42 dalį negyvenamosios patalpos (parkavimo vieta Nr. 35), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/66 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) už 61 862,84 Eur (t. 1, b. l. 44).

IÅ¡ 2015 m. sausio 15 d. iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolis pervedė AB (duomenys neskelbtini) 58 551,68 Eur, likusi skola iÅ¡ieÅ¡kotojui sudaro 33 699,47 Eur (t. 1, b. l. 45). 2015 m. vasario 9 d. tarp ieÅ¡kovės ir Banko sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kuriÄ pradinis kreditorius perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teises pagal 2006 m. gruodžio 20 d. kredito sutartį dėl likusios 32 657,97 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų, skaičiuojant nuo 2010 m. gruodžio 13 d. iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos bei kitų įstatymų nustatytų teisių, 197,63 Eur iÅ¡laidų už vykdomojo įraÅ¡o atlikimÄ ir 105,13 Eur kuratoriaus atlyginimo iÅ¡laidų, teises pagal 2006 m. gruodžio 20 d. laidavimo sutartį (t. 1, b. l. 46–49).

Apie reikalavimo teisės perleidimÄ atsakovei praneÅ¡ta 2017 m. kovo 3 d. praneÅ¡imu (t. 1, b. l. 50). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7390-512/2015 patenkintas antstolio praÅ¡ymas ir pakeistas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ieÅ¡kotojas Bankas iÅ¡ieÅ¡kotoja UAB (duomenys neskelbtini), dėl kitos dalies paliekant esamÄ kreditorę AB (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 53–54). IeÅ¡kovė teismui pateikė 2015 m. kovo 26 d. atspausdintus dokumentus apie tai, kad gavėjas D.

M. yra bankrutavęs (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 55). IeÅ¡kovė iÅ¡siuntė atsakovei 2013 m. sausio 21 d. raginimÄ , kuriame nurodė, kad kreditavimo sutartis su D. M. nutraukta, Bendrovė iki 2014 m. sausio 15 d. iÅ¡mokės Bankui visÄ draudimo iÅ¡mokÄ ir perims visas reikalavimo teises dėl D. M. kartu su 2006 m. gruodžio 20 d. laidavimo sutartimi; nustatė 35 kalendorinių dienų terminÄ kreipimuisi į Bendrovę dėl skolos grÄ Å¾inimo sÄ lygų nustatymo (t. 1, b. l. 56). IÅ¡ atsakovės pateiktų dokumentų (t. 2, b. l. 14–17) matyti, kad (duomenys neskelbtini) 2010 m. spalio 5 d. teismo sprendimu D.

M. paskelbtas bankroto įsakymas, 2011 m. spalio 5 d. bankroto procedÅ«ra buvo baigta. D. M. kreditorių sÄ raÅ¡e nurodyti Å¡ie Lietuvos kreditoriai: AB (duomenys neskelbtini) 156,01 svarų sumos, UAB (duomenys neskelbtini) 78 882,11 svarų sumos ir UAB (duomenys neskelbtini) 78 302,47 svarų sumos. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) nemokumo tarnybos gautame raÅ¡te nurodyta, kad 2010 m. spalio 5 d. prieÅ¡ D. M. buvo atliktas bankroto įsakymas (t. 2, b. l. 118). Trečiojo asmens D. M. atstovo pateikti dokumentai (t. 2, b. l. 167–172) patvirtina, kad D.

M. 2010 m. spalio 5 d. teismo sprendimu paskelbtas bankrotas, pirmasis pranešimas kreditoriams buvo paskelbtas 2011 m. kovo 17 d.

13. Situacijos, kai skolininkui iÅ¡keliama bankroto byla, o jo turtas ir (arba) kreditoriai yra daugiau nei vienos valstybės teritorijoje, visų pirma įpareigoja atsakyti į Å¡iuos klausimus: ar bankroto bylos iÅ¡kėlimas ir su tuo susiję teisiniai padariniai apsiriboja valstybės, kurios teismas iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , teritorija ar įgyja universalų pobÅ«dį; kokius teisinius padarinius bankroto bylos iÅ¡kėlimas gali sukelti kitoje valstybėje ir kurios valstybės teisė taikytina.

14. E. S. vienos valstybės narės ribas peržengiančius nemokumo procesus reglamentuoja Tarybos 2000 m. gegužės 29 d. Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau tekste – Reglamentas Nr. 1346/2000).

15. Pagal Reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnio, kuriame reglamentuojami tarptautinės jurisdikcijos nemokumo bylose klausimai, 1 dalį Europos SÄ jungos valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių turtinių interesų vieta, teismai turi jurisdikcijÄ iÅ¡kelti skolininkui pagrindinę bankroto bylÄ . Pagrindinė bankroto byla gali bÅ«ti tik viena. Teismo sprendimas iÅ¡kelti pagrindinę bankroto bylÄ pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylÄ iÅ¡kėlusioje valstybėje (Reglamento Nr. 1346/2000 16 straipsnis) ir sukelia tokias pačias teisines pasekmes, kokias jis turi kilmės valstybėje (Reglamento Nr. 1346/2000 17 straipsnis), o teismo sprendimo kilmės valstybėje paskirtas bankroto administratorius (likvidatorius), laikydamasis valstybės narės, kurioje jis ketina veikti, teisės aktų reikalavimų, turi teisę vykdyti savo įgaliojimus pagal valstybės, kurios teisme iÅ¡kelta pagrindinė bankroto byla, teisės aktus (Reglamento Nr. 1346/2000 18 straipsnis).

Šiuo atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pagrindinė bankroto byla skolininkui D. M. 2010 m. spalio 5 d. buvo iškelta (duomenys neskelbtini) (2010 m. spalio 5 d. teismo sprendimu paskelbtas bankroto įsakymas).

16. Minėtas Reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnis taikytinas sistemiÅ¡kai su Å¡io reglamento 4 straipsniu, kuriame sureguliuoti taikytinos teisės klausimai. Reglamento Nr. 1346/2000 4 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡is reglamentas numato kÄ kita, bankroto byloms ir jų pasekmėms taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iÅ¡kelta tokia byla, teisė. Pagal Reglamento Nr. 1346/2000 4 straipsnio 2 dalį valstybės, kurioje iÅ¡kelta byla, teisė nustato bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygas, jos eigÄ ir užbaigimÄ .

17. Reglamento Nr. 1346/2000 5 straipsnyje daroma iÅ¡imtis iÅ¡ bendrosios Reglamento Nr. 1346/2000 4 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, pagal kuriÄ bankroto byloms ir jų pasekmėms taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iÅ¡kelta tokia byla, teisė. Reglamento Nr. 1346/2000 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimas nedaro poveikio kreditorių ar trečiųjų Å¡alių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iÅ¡kėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjį ar nematerialųjį, kilnojamÄ jį ar nekilnojamÄ jį turtÄ , įskaitant konkretų turtÄ ir visÄ neapibrėžtÄ turtÄ , kuris kartais keičiasi. Remiantis Reglamento Nr. 1346/2000 5 straipsnio 2 dalimi, daiktinės teisės konkrečiai reiÅ¡kia:

a) teisę perduoti turtÄ arba sudaryti sÄ lygas ir užtikrinti, kad jis bÅ«tų perduotas, bei teisę naudoti iÅ¡ Å¡io perduoto turto gautas pajamas arba iÅ¡ Å¡io turto, ypač iÅ¡ jo areÅ¡to arba įkeitimo, gaunamas pajamas;

b) iÅ¡imtinę reikalavimo patenkinimo teisę, ypač kai su reikalavimu susijusi teisė yra užtikrinta areÅ¡tu, arba reikalavimo teisė užtikrinama pateikiant garantijÄ ;

c) teisę reikalauti, kad bet kuris asmuo, valdantis ar naudojantis turtÄ prieÅ¡ingai Å¡alies, turinčios teisę jį naudoti, norams, jį grÄ Å¾intų ir (arba) atliktų restitucijÄ ;

d) daiktinę teisę gauti naudos iÅ¡ naudojamo turto. Reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje, be kita ko, nurodoma, kad „daiktinės teisės pagrindas, galiojimas ir apimtis paprastai turėtų bÅ«ti nustatomi pagal lex situs ir nepriklausyti nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Todėl daiktinę teisę turinčiam asmeniui reikėtų palikti galimybę toliau ginti savo teisę į atskirÄ bylos nagrinėjimÄ arba atskirÄ Ä¯kaito garantijų iÅ¡sprendimÄ .“ 18. Pažymėtina, kad Reglamentas Nr. 1346/2000 nustato ribotus pagrindus, kuriems esant galima nepripažinti arba neleisti vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimo.

Reglamento Nr. 1346/2000 26 straipsnyje įtvirtinta vieÅ¡osios tvarkos iÅ¡lyga, minėtame straipsnyje nustatyta, kad „Bet kuri valstybė narė gali atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ arba vykdyti tokioje byloje priimtÄ teismo sprendimÄ , jei tokio pripažinimo ar vykdymo pasekmės akivaizdžiai prieÅ¡tarautų tos valstybės vieÅ¡ajai tvarkai, ypač jos pagrindiniams principams, arba asmens konstitucinėms teisėms ir laisvėms.“ AiÅ¡kindamas Reglamento 1346/2000 26 straipsnyje nustatytÄ vieÅ¡osios tvarkos iÅ¡lygÄ , Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas remiasi suformuota Å¡io teismo praktika dėl vieÅ¡osios tvarkos, kuri analogiÅ¡kai buvo nustatyta 1968 m.

Briuselio konvencijoje dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose, vykdymo. ETT 2000 m. kovo 28 d. Krombach, bylos Nr. C-7/98, sprendime nurodė, kad ieÅ¡kiniai dėl vieÅ¡osios tvarkos iÅ¡lygos, nurodytos Briuselio konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje, tiek, kiek tai yra kliÅ«tis įgyvendinti vieno iÅ¡ Å¡ios konvencijos pagrindinių tikslų, t. y. teismų sprendimų judėjimo supaprastinimÄ , turi bÅ«ti pateikiami tik iÅ¡imtiniais atvejais. IeÅ¡kinys dėl Å¡ios iÅ¡lygos galimas tik tada, kai kitoje valstybėje priimto sprendimo pripažinimas ar vykdymas bÅ«tų nesuderinamas su valstybės, kurios praÅ¡oma pripažinti arba vykdyti, teisine sistema.

Pažymėtina, kad net ir konstatuodama prieÅ¡taravimÄ vieÅ¡ajai tvarkai pagal Reglamento Nr. 1346/2000 26 straipsnį, valstybė narė gali, bet neprivalo atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ . Kitos Europos SÄ jungos valstybės narės teismo sprendimas iÅ¡kelti bankroto bylÄ , net ir konstatavus jo prieÅ¡taravimÄ vieÅ¡ajai tvarkai, galėtų bÅ«ti nepripažįstamas tik iÅ¡imtiniais atvejais. PrieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai kriterijus bÅ«tų esminis ir nulemtų kitos valstybės narės teismo sprendimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepripažinimÄ tik tada, jeigu toks bankroto bylos iÅ¡kėlimas skolininkui bÅ«tų nepriimtinas iÅ¡ esmės pagal pripažįstančios valstybės nacionalinę teisę ir darytų žalÄ nacionalinės teisės saugomoms fundamentalioms vertybėms.

Vien formalus prieÅ¡taravimas vieÅ¡ajai tvarkai nėra pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti teismo sprendimÄ , jei tai nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei nedarytų jiems turtinės ar neturtinės žalos (2012 m. gegužės 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 2T-25/2012, 2013 m. vasario 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-38/2013) 19. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės UAB (duomenys neskelbtini), kuri 2015 m. vasario 9 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu reikalavimo teises perėmė iÅ¡ Banko, t. y. hipotekos kreditoriaus, atžvilgiu pripažinimas ir leidimas vykdyti (duomenys neskelbtini) teismo sprendimÄ dėl bankroto procedÅ«ros užbaigimo D.

M. neprieÅ¡tarauja Reglamento Nr. 1346/2000 5 straipsniui ir nesudaro pagrindo teigti, kad minėtas (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti pažeidžia Lietuvos Respublikos vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Pirmiausia siauras vieÅ¡osios tvarkos aiÅ¡kinimas tiek Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikoje (ESTT 2006 m. gegužės 2 d. sprendimas byloje Eurofood (C-341/04, OL C 143)), tiek teisės doktrinoje (žr. pvz., B. W., International I. L., Deventer: Kluwer, 3rd ed, 2012) nepatvirtina, kad galimas Reglamento Nr. 1346/2000 5 straipsnio pažeidimas sudarytų vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ ir pagrindÄ neleisti vykdyti (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo.

Antra, pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias teisės normas įkaito turėtojas (hipotekos kreditorius), skolininkui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , nebetenka galimybės laisvai nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ , jam taikomi Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatyti apribojimai, tačiau nagrinėjamu atveju hipotekos kreditorė AB (duomenys neskelbtini), net ir pasibaigus bankroto procedÅ«rai (duomenys neskelbtini), 2014 m. gruodžio 19 d. įvykusiose varžytynėse pardavus įkeistÄ turtÄ , 58 551,68 Eur suma patenkino savo kreditinį reikalavimÄ ir tokiu bÅ«du įgyvendino Reglamento Nr. 1346/2000 5 straipsnyje numatytÄ teisę.

Kartu pažymėtina, kad Lietuvoje esančiam hipoteka įkeistam daiktui galioja CK 4.170 straipsnio 6 dalies nuostata, jog, perleidžiant įkeistÄ daiktÄ kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktÄ .

20. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas dėl bankroto procedÅ«ros užbaigimo D. M. nepažeidė Lietuvoje esančių kreditorių daiktinių teisių bei Lietuvos Respublikos vieÅ¡osios tvarkos ir tai nesudaro pagrindo taikyti Reglamento Nr. 1346/2000 5 straipsnio bei 26 straipsnio. Dėl kreditorių informavimo 21. IeÅ¡kovės teigimu, kreditorė AB (duomenys neskelbtini) Lietuvoje nebuvo tinkamai informuota apie iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ D. M. (duomenys neskelbtini) (negavo praneÅ¡imo), pati ieÅ¡kovė tapo kreditore tik 2015 metais, todėl gali bÅ«ti netaikomos bankroto bylos pasekmės. Tiek ieÅ¡kovė, tiek trečiasis asmuo nurodė, kad paties bankroto neginčija, tačiau teigia, kad apie bankrotÄ jie nežinojo.

22. Å iuo atveju reikÅ¡mingos Reglamento Nr. 1346/2000 nuostatos, reglamentuojančios užsienio kreditorių informavimÄ apie nemokumo bylÄ bei reikalavimų pateikimÄ . Reglamento Nr. 1346/2000 39 straipsnis nurodo, kad bet kuris kreditorius, įskaitant valstybių narių mokesčių ir socialinio draudimo institucijas, kurio gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra ne toje valstybėje narėje, kurioje iÅ¡kelta byla, turi teisę raÅ¡tu pateikti reikalavimus bankroto byloje. Tam, kad kreditorius galėtų įgyvendinti Å¡iÄ teisę, reikia jį informuoti.

Užsienio kreditorių informavimo minimalios taisyklės iÅ¡dėstytos Reglamento Nr. 1346/2000 40–42 straipsniuose. Pagal Reglamento Nr. 1346/2000 40 straipsnio 1 dalį, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ valstybėje narėje, jurisdikcijÄ turintis tos Å¡alies teismas arba jo paskirtas likvidatorius nedelsdamas informuoja žinomus kreditorius, kurių gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra kitose valstybėse narėse. Pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1346/2000 40 bei 42 straipsniai yra materialiojo pobÅ«džio teisės normos – Å¡iose teisės normose nėra remiamasi ar nukreipiama į bankroto bylÄ iÅ¡kėlusios valstybės teisinėje sistemoje įprastus informavimo bÅ«dus ir tvarkÄ â€“ Reglamente Nr. 1346/2000 nustatyta autonominė pareiga informuoti kitose Europos SÄ jungos valstybėse esančius kreditorius apie bankroto bylÄ , nurodyti minimalÅ«s informavimo rekvizitai.

Å i teisės norma nedraudžia valstybės, kurioje iÅ¡kelta bankroto byla, teisės aktuose įprasta tvarka nustatyti papildomus informavimo reikalavimus arba nustatyti kreditoriams palankesnį teisinį režimÄ , tačiau Reglamento Nr. 1346/2000 nurodymai turi bÅ«ti vykdomi visais atvejais. Å ios prievolės subjektai – teismas arba bankroto administratorius. Teisės mokslo doktrinoje „žinomais“ kreditoriais laikomi tie kreditoriai, kurie gali bÅ«ti nustatyti iÅ¡ buhalterinių bei kitų pateikiamų dokumentų arba kuriuos nustato pats bankroto administratorius.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 10 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2017 iÅ¡aiÅ¡kino, kad Å¡alis, teigusi, jog jos teisės buvo pažeistos dėl netinkamo informavimo apie bankroto bylÄ , privalo teismui pateikti minėtas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. IÅ¡ byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad D. M. kreditorių sÄ raÅ¡e buvo nurodyti Å¡ie Lietuvos kreditoriai: AB (duomenys neskelbtini) 156,01 svarų sumos, UAB (duomenys neskelbtini) 78 882,11 svarų sumos ir UAB (duomenys neskelbtini) 78 302,47 svarų sumos. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) teismingumo teismo verslo ir nuosavybės teismų (duomenys neskelbtini) teismo ryÅ¡ių tarnybos ir bylos pareigÅ«no D. C. 2019 m. gegužės 16 d. oficialus patvirtinimas, kad 2010 m. spalio 5 d. Aukščiausiajame Teisme buvo priimta nutartis dėl D. M. bankroto ir kad pirmasis praneÅ¡imas žinomiems kreditoriams paskelbtas 2011 m. kovo 17 d.

24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovei nepateikus jokių duomenų apie tai, kad ji ar pirminis kreditorius bÅ«tų kreipęsis su pretenzijomis į bankroto procedÅ«rÄ atlikusi teismÄ dėl netinkamo jų informavimo, dėl informacijos apie bankroto eigÄ ir pan., ieÅ¡kovei nepateikus duomenų, patvirtinančių teiginius apie D. M. kreditorių AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) teisių ir laisvių pažeidimÄ , juos tinkamai neinformavus apie bankroto procedÅ«rÄ kitoje Europos SÄ jungos valstybėje, ieÅ¡kovės teiginiai dėl bankroto pasekmių netaikymo pažeidus kreditorių teises atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, negalima nepripažinti ir neleisti vykdyti J. K. teismo sprendimo remiantis Reglamento Nr. 1346/2000 26 straipsnyje įtvirtinta viešosios tvarkos išlyga. Dėl laiduotojos atsakomybės 25. Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra jo, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis. Akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės. Akcesorinė laiduotojo prievolė pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio.

Å ie laidavimo požymiai apibÅ«dina laiduotojo teisių apsaugÄ . Prievolės, kylančios iÅ¡ laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintÄ prievolę įvykdyti jÄ kreditoriui kartu su skolininku. Å ios prievolės prieÅ¡ kreditorių mastÄ paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimÄ mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali bÅ«ti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visiÅ¡kÄ , o dalinę atsakomybę už skolininkÄ .

Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininkÄ atsako kreditoriui taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis).

26. Laidavimo prievolės akcesoriÅ¡kumas, be kita ko, reiÅ¡kia, kad, kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis); laidavimu gali bÅ«ti užtikrinamas tik pakankamai apibÅ«dintos prievolės įvykdymas (CK 6.78 straipsnio 1 dalis); negali bÅ«ti laiduojama už didesnę sumÄ , negu skolininkas skolingas, o jeigu laiduojama suma virÅ¡ija skolÄ , tai ji turi bÅ«ti sumažinta iki skolos dydžio (CK 6.78 straipsnio 2 dalis); laidavimu užtikrinamas ir su pagrindine prievole susijusių papildomų (Å¡alutinių) prievolių įvykdymas (CK 6.78 straipsnio 3 dalis); laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palÅ«kanų sumokėjimÄ , nuostolių atlyginimÄ , netesybų sumokėjimÄ ), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 2 dalis); laiduotojas turi teisę pareikÅ¡ti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikÅ¡ti skolininkas (CK 6.82 straipsnio 2 dalis); užtikrintos prievolės įvykdymo atidėjimas, kurį kreditorius suteikia skolininkui, taikomas ir laiduotojui (CK 6.82 straipsnio 4 dalis); laiduotojas gali atsisakyti patenkinti kreditoriaus reikalavimÄ , jeigu pagrindinis skolininkas turi įskaitymo teisę (CK 6.135 straipsnio 1 dalis); laidavimas baigiasi tuo pačiu metu, kaip ir juo užtikrinama prievolė (CK 6.87 straipsnio 1 dalis); jeigu iÅ¡ esmės pasikeičia pagrindinė prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitų laiduotojui nepalankių padarinių, tai laidavimas baigiasi, kai laidavimo sutartis nenumato kÄ kita (CK 6.87 straipsnio 4 dalis); laidavimas baigiasi, kai skola pagal laidavimu užtikrintÄ prievolę perkeliama kitam asmeniui, o laiduotojas nedavė sutikimo kreditoriui laiduoti už naujÄ skolininkÄ (CK 6.87 straipsnio 5 dalis, 6.120 straipsnio 2 dalis); laidavimo atveju, kai kreditorius ir skolininkas sutampa, laidavimas pasibaigia (CK 6.126 straipsnio 5 dalis); laidavimas novacijos atveju pasibaigia, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡alys susitaria laidavimÄ iÅ¡saugoti (CK 6.143 straipsnio 1 dalis); jeigu laidavimu užtikrinta prievolė yra alternatyvi, tai ir laiduotojo prievolė yra alternatyvi (CK 6.26 straipsnio 1 dalis); pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui reikalavimui dėl pagrindinės prievolės pareikÅ¡ti, taip pat pasibaigia ir reikalavimui laiduotojui pareikÅ¡ti nustatytas ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.135 straipsnis).

27. Pažymėtina, kad bankroto bylos skolininkui iÅ¡kėlimas sukelia materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių. Fizinių asmenų bankroto įstatymas tiesiogiai nereglamentuoja situacijos, kai kreditoriaus reikalavimo į bankrutuojantį skolininkÄ patenkinimas yra užtikrintas trečiojo asmens laidavimu, neaptaria kreditoriaus ir laiduotojo teisių ir pareigų apimties, jų dalyvavimo bankroto byloje ir kitų su tuo susijusių klausimų. Dėl Å¡ios priežasties, vertinant bankroto bylos iÅ¡kėlimo fakto įtakÄ laidavimo teisiniams santykiams, atsižvelgtina į jau analizuotus bendrųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normų reglamentuotus laidavimo, kaip solidariosios ir akcesorinės prievolės, ypatumus.

28. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo skolininkui įtakos už jį laidavusio asmens teisių ir pareigų apimties, nurodė, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimas yra juridiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktas, sukeliantis materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių: nutrÅ«ksta sutartiniai santykiai, tarp jų – ir laidavimo, kaip Å¡alutinės prievolės; nepriklausomai nuo sutartinių terminų nutrÅ«ksta netesybų ir palÅ«kanų skaičiavimas; fiksuojama neįvykdytų prievolių apimtis; kreditorius įgyja teisę reikÅ¡ti finansinį reikalavimÄ tiek skolininkui jo bankroto byloje, tiek laiduotojui (2014 balandžio 16 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2014). Laiduotojo solidarioji atsakomybė lemia, kad kreditorius gali reikÅ¡ti reikalavimÄ laiduotojui ir savaime neturi pareigos reikÅ¡ti reikalavimo pagrindinio skolininko bankroto byloje (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.68 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 3K-P-537/2011).

29. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , jeigu užbaigus bankroto bylÄ skolininkas likviduojamas ir iÅ¡registruojamas iÅ¡ Juridinių asmenų registro, tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Vis dėlto tokiu atveju, kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiÅ¡kiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo eigoje vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismÄ , siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012).

Analogiška praktika taikytina ir fizinių asmenų bankroto teisiniuose santykiuose (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

30. Kaip jau nurodyta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) 2010 m. spalio 5 d. teismo sprendimu D. M. paskelbtas bankroto įsakymas, 2011 m. spalio 5 d. bankroto procedÅ«ra buvo baigta. Nuo to momento baigėsi pagrindinio skolininko D. M. prievolė grÄ Å¾inti skolÄ pagal bÅ«sto kreditavimo sutartį, o kartu baigėsi ir atsakovės prievolė pagal laidavimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjimo metu iÅ¡siaiÅ¡kinus, jog D.

M. bankroto procedÅ«ra (duomenys neskelbtini) buvo užbaigta 2011 metais, į kreditorių sÄ raÅ¡Ä buvo įtrauktas tiek paskolÄ iÅ¡davęs Bankas, tiek paskolÄ apdraudusi bendrovė; įvertinus bankroto administratoriaus teiginius, jog kreditoriai apie bankroto procedÅ«rÄ buvo tinkamai informuoti; ieÅ¡kovei nepateikus į bylÄ duomenų, patvirtinančių jos teiginius, kad bankroto procedÅ«ros metu buvo akivaizdžiai pažeistos jos ar pradinio kreditoriaus teisės, ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį laiduotojai dėl solidarios prievolės tik po beveik Å¡eÅ¡erių metų po skolininko D.

M. bankroto procedÅ«ros užbaigimo (nepateikus ieÅ¡kininio reikalavimo iki bankroto bylos užbaigimo, skolų nuraÅ¡ymo), atsižvelgiant į laidavimo, kaip akcesorinės (papildomos, Å¡alutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės, pobÅ«dį, nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovė turi teisę gauti prievolės įvykdymÄ iÅ¡ atsakovės-laiduotojos.

31. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi iÅ¡laidas, kadangi dėl tų pačių dokumentų gavimo ir pateikimo teismui skolininko atstovas nepatyrė jokių iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė nebuvo įtraukta į D. M. bankroto procedÅ«rÄ (duomenys neskelbtini), todėl apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad jos galimybė gauti informacijÄ užsienio valstybėje apie trečiÄ jį asmenį pasunkėjo ir tai pagrįstai reikalavo papildomų iÅ¡laidų. Atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pagrįstos byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, pagrįstai atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės.

32. Kiti apeliantės argumentai nėra teisiškai reikšmingi, ir dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

33. Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 34. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas priteisiamas iÅ¡ antrosios Å¡alies.

35. Ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

36. Atsakovė prašė priteisti iÅ¡ apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestas, atsakovės patirtos 1 815 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidos už atstovavimÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. birželio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovei 1 815 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atstovavimÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Erinija Kazlauskienė Giedrė Seselskytė Danutė Žvinklytė