cf059203-e65a-441c-8577-3ec3098acaac · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-632-243/2010

Proceso Nr. 3-63-3-00453-2010-0

Teismo procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS

ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant Nataljai Å vec, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. V. praÅ¡ymÄ atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pakrančių apsaugos rinktinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos VRM dėl 347,67 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė :

pareiškėja J. V. prašyme teismui nurodo, jog dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM

Pakrančių apsaugos rinktinėje Neringos užkardos Sargybų būrio specialiste ir jai nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 nebuvo

sumokėtas visas darbo užmokestis dėl to, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo

23 straipsnio 2 dalies nuostatas iÅ¡mokama priemokų ir priedų dalis negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. PareiÅ¡kėjos teigimu, jai nesumokėtas 347,67 Lt darbo užmokestis. PraÅ¡ymo reikalavimÄ grindžia tuo, jog Konstitucinis  Teismas 2009-12-11 nutarimu konstatavo, kad teisinė situacija, kai valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, nemokama arba darbas neapmokamas teisingai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pakrančių apsaugos rinktinė atsiliepimu pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ siÅ«lo atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l. 15-17). AtsikirtimÄ grindžia tuo, jog pareiÅ¡kėjai už atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, papildomų užduočių atlikimÄ virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę nesumokėjo dėl to, kad iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 70 procentų pareiginės algos dydį. Nurodo, jog Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje, galiojusioje nuo 2006-06-07, buvo numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be iÅ¡lygų taikomos Å¡io Ä®statymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos. Atsakovės teigimu, vadovavosi teisinių santykių metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, todėl nėra pagrindo mokėti pareiÅ¡kėjai susidariusiÄ nepriemokÄ . PraÅ¡o daliai reikalavimų taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį, numatytÄ Darbo kodekso 27 straipsnyje, nes pareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ teismui padavė 2010-06-07, todėl reikalavimas gali bÅ«ti tenkinamas nuo 2007-06-08 ir pareiÅ¡kėjai priteistina suma sudarytų 188,35 Lt. Teismui patenkinus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , praÅ¡o sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams dėl visuotinai žinomos aplinkybės apie Lietuvos valstybės sunkiÄ turtinę padėtį.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos VRM atsiliepimu pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ siÅ«lo atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l. 12-13). Argumentuoja, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, jog Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurias taikė atsakovė apskaičiuodama ir mokėdama atlyginimÄ pareigÅ«nams, prieÅ¡taravo Konstitucijai, tačiau prieÅ¡taraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento ir turi bÅ«ti taikomas iki tol, kol nėra konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Teigia, jog iÅ¡imtinę teisę spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, turi tik Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Nurodo, jog iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo valstybės institucijos, mokančios pareigÅ«nams darbo užmokestį, privalėjo vykdyti įstatymo reikalavimus ir riboti mokamus priedus ir priemokas 70 procentų pareiginės algos, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovė, skaičiuodama ir mokėdama darbo užmokestį pareiÅ¡kėjai, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Teismui patenkinus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ

praÅ¡o reikalavimo dalyje priteisti darbo užmokestį 2007-01-01 – 2007-06-07 taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį, numatytÄ

Darbo kodekso 27 straipsnyje ir sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams dėl visuotinai žinomos aplinkybės apie Lietuvos valstybės sunkiÄ turtinę padėtį.

Teismas konstatuoja:

pareiÅ¡kėja J. V. dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pakrančių apsaugos rinktinėje Neringos užkardos Sargybų bÅ«rio specialiste. PraÅ¡ymu ji teismo praÅ¡o priteisti negautÄ darbo užmokestį. Reikalavimas kyla iÅ¡ valstybės tarnybos teisinių santykių. Ginčo dėl nesumokėto darbo užmokesčio sumos dydžio tarp proceso Å¡alių nėra. Atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pakrančių apsaugos rinktinėje parengtoje pažymoje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 pareiÅ¡kėjai nesumokėta 347,67 Lt priemokų ir priedų dalis už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, virÅ¡valandinį darbÄ , virÅ¡ijanti 70 procentų pareiginės algos (b.l. 6-7).  Â

Valstybės tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) VI skyriuje. Iki 2005 m. gruodžio 21 d. galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ . Nuo 2006 m. birželio 7 d. galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be iÅ¡lygų taikomos Å¡io Ä®statymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos. Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. PareiÅ¡kėjai darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstituciniam Teismui konstatavus  valstybės tarnybos įstatymo neatitikimÄ Konstitucijos nuostatoms, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimÄ pareiÅ¡kėjui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį

valstybės tarnautojams, yra nurodęs, jog „asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ Â pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti,

kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku. Asmens teisė  gauti atlyginimÄ už atliktÄ darbÄ ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas“ (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo

72 straipsnio 4 dalį neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo

72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K. Jefremova v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas,  administracinėje byloje Nr. A1-638/2005

Linas Šarkis v. Kauno rajono policijos komisariatas bei išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr.

A662-1735/2010 J. Kuzmičiūtė v. Vilniaus

apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, išdėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų

priteisimo ginčo šalių teisiniai santykiai nėra pasibaigę, taikomos ir nagrinėjamoje byloje.

PareiÅ¡kėja J. V. 2010-06-07 padavė teismui praÅ¡ymÄ dėl darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo. Ji kreipėsi į teismÄ dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo už 2007 m. sausio – gegužės mėnesius, kuri sudaro 159,32 Lt, praleidusi trejų metų terminÄ nustatytÄ tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalimi, kita praÅ¡ymo dalis paduota, nepraleidus termino. Darbo kodekso 27 straipsnio 5 dalimi nustatyta, jog ieÅ¡kinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Å¡iame kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieÅ¡kinio senaties taikymo nuostatų.

Nagrinėjamam ginčui nėra nustatyti specialÅ«s ieÅ¡kinio senaties terminai, todėl ieÅ¡kinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos. Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Nagrinėjamoje byloje ginčo Å¡alys yra pareiÅ¡kėjas ir atsakovas (ABTĮ 48 straipsnio 1 dalis). Atsakovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl ji taikytina tai praÅ¡ymo reikalavimo daliai, kuri paduota teismui praleidus terminÄ .

Atsakovė taip pat praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį reikalavimui dėl priteisimo nepriemokos už 2007 m. birželio mėnesio dalį. Teismas negali nustatyti, ar pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo už 2007 m. birželio mėnesį praleidusi trejų metų terminÄ , nustatytÄ tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalimi. IÅ¡ atsakovės pateiktos pažymos matyti, jog nepriemoka už 2007 m. birželio mėnesį sudaro 115,29 Lt, tačiau nenurodyta už kurias konkrečiai darbo dienas nepriemoka paskaičiuota, todėl nėra pagrindo nepriemokos dydį proporcingai dalinti kiekvienai darbo dienai ir atitinkamai sumažinti priteisiamos nepriemokos dydi.

Teismo vertinimu, atsakovei nepateikus nurodytų duomenų, nėra pagrindo taikyti Å¡iai reikalavimo daliai ieÅ¡kinio senatį. Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, jog darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. PareiÅ¡kėjai realiai negavus pagal Valstybės tarnybos įstatymÄ priklausančių sumų, atsirado pagrindas ginti pažeistas teises teisme.

Nagrinėjamoje byloje atsakovės atsisakymas mokėti pareiÅ¡kėjai nesumokėtÄ darbo užmokestį negali bÅ«ti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinėjamoje byloje yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pakrančių apsaugos rinktinė, o ne valstybė plačiÄ ja teisinių santykių prasme, todėl konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas pareikÅ¡tas tinkamam atsakovui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , bÅ«tent tokiÄ pozicijÄ dėl atsakovo tinkamumo ginčo teisiniame santykyje iÅ¡dėstė iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡nagrinėtose administracinėse bylose Nr. A1-635/2005 ir Nr. A662-1735/2010. PareiÅ¡kėja atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jai nebuvo sumokėtas pagal įstatymÄ priklausantis

darbo užmokestis. Nagrinėjant Å¡iÄ administracinę bylÄ po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimo iÅ¡

Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra paÅ¡alinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieÅ¡taraujanti Konstitucijai. Sprendimas dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovė galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjui yra iÅ¡nykęs. Â

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl priteisimo negauto darbo užmokesčio pagrįstas, todėl tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTÄ® 88 straipsnio 2 ir 4 punktais. PareiÅ¡kėjai priteistina iÅ¡ atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pakrančių apsaugos rinktinės 188,35 Lt nesumokėto darbo užmokesčio. PraÅ¡ymas dėl 159,32 Lt priteisimo netenkintinas, nes paduotas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurį praÅ¡o taikyti atsakovė.

Valstybės tarnautojų profesinė veikla atlyginama iÅ¡ valstybės (savivaldybių) biudžeto, todėl finansiniai asignavimai darbo užmokesčiui mokėti turi bÅ«ti paskirti iÅ¡ valstybės biudžeto.  Pripažįstama, kad yra pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymÄ vieneriems metams dėl visuotinai žinomos aplinkybės apie Lietuvos valstybės sunkiÄ finansinę padėtį, remiantis Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ  85 – 89 straipsniais, n u s p r e n d ė :

patenkinti pareiškėjos

J. V. praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies,

priteisti iÅ¡ Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pakrančių apsaugos rinktinės 188,35 Lt ( vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus) nesumokėtÄ darbo užmokestį J. V. už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2008-12-31 (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neiÅ¡skaičiuoti), atmesti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dalyje dėl 159,32 Lt priteisimo,

teismo sprendimo vykdymÄ Â atidėti iki 2011 m. liepos 2 d.

Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                    Vida

Stonkuvienė

Â