cf02bc94-d05d-47c2-b9cd-d3e5c205104d · Regionų administracinis teismas

?S P R E N D I M A S Administracinė byla Nr. I-212-402/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01329-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 11 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 9 798 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2-3) nurodė, kad Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. sausio 7 d. atliko bausmę 16 bÅ«rio 2 miegamajame (2 lokalinis sektorius), kur jam nuolat trÅ«ko gyvenamojo ploto. Nurodė, jog patalpa buvo 42 kv. m. ir gyveno 16 nuteistųjų.

Gyvenamoji patalpa buvo avarinės bÅ«klės, langai ir durys supuvę, bÅ«davo Å¡alta, nuo sienų dažai nusilupę, trÅ«ko papildomo inventoriaus (kėdžių, stalų). Sanitarinio mazgo patalpoje buvo drėgna, Å¡alta, langai iÅ¡daužyti. Tokios kalinimo sÄ lygos buvo kankinančios, nežmoniÅ¡kos, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Dėl minėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, sveikatos pablogėjimu.

PraÅ¡o skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo 9 798 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko (b. l. 8-13). Nurodė, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktuose numatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Nurodė, jog Å¡iuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ar be jų. PareiÅ¡kėjas nesikreipė į pataisos namų administracijÄ su nusiskundimais dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų arba su praÅ¡ymu perkelti jį į kitas gyvenamÄ sias patalpas. 2015 m. gruodžio 14 d.

Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktÄ , kuris apėmė visas Alytaus pataisos namų patalpas, akto iÅ¡vadoje visuomenės sveikatos centras pažymėjo, kad pažeidimų Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" nenustatyta. Alytaus pataisos namuose atskirame lokaliniame sektoriuje esantis Å¡ilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visÄ parÄ palaiko nustatytÄ temperatÅ«rÄ atitinkančiÄ higienos normas visuose pataisos namuose.

Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus kaip tÄ numato Lietuvos higienos norma HN 76:2010 24 p. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta neturtinė žala. BÅ«tina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų iÅ¡raiÅ¡kÄ (pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio prasme.

PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytÄ neturtinę žalÄ , nenurodo, kuo grindžiamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis. Atsakovė prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , taip pat taikyti trejų metų senaties terminÄ . Skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. sausio 7 d., atliekant laisvės atėmimo bausmę 16 bÅ«rio 2 miegamajame (2 lokalinis sektorius), jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Atsakovės atstovas prašė teismÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (b. l. 8-13). IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 str. 5 d.).

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio ir atsakovės į bylÄ pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. sausio 7 d. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų nuo pat jo teisių pažeidimo pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų į atsakovÄ arba teismÄ .

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ . PareiÅ¡kėjas, žinodamas apie savo teisių pažeidimÄ nuo jo patalpinimo į Alytaus PN dienos, į teismÄ kreipėsi tik 2018 m. birželio 26 d. (b. l. 5), t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo galimo jo teisių pažeidimo dienos, nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo ex officio (savo iniciatyva) atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl remiantis iÅ¡dėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju, atsakovo praÅ¡ymas dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

Atitinkamai pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2015 m. birželio 26 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2016 m. sausio 1 d. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo Alytaus PN sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 3straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .

Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su3straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-04-21 sprendimÄ P. prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Netinkamas laikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjas grindžia ploto trÅ«kumu gyvenamosiose patalpose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 111.2. punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

Teismas taip pat pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į Å¡ių taisyklių 111.1 ir 111.2. punkte įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas ginÄÄ kelia dėl 16 bÅ«rio 2 miegamojo gyvenamojo ploto trÅ«kumo. IÅ¡ byloje pateiktų duomenų (b. l. 9-10, 16-20) matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2016 m. sausio 7 d. bausmę atliko 16 bÅ«rio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 45,15 kv. m, įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,23 kv. m., todėl pareiÅ¡kėjo argumentas dėl jam tekusio per mažo gyvenamojo ploto, atmestinas, kaip nepagrįstas.

Nors pareiÅ¡kėjas nurodė, jog patalpos plotas 42 kv. m. ir gyveno 16 nuteistųjų, tačiau nepateikė jokių įrodymų. Atsakovo pateikti oficialÅ«s duomenys kitais objektyviais duomenimis nėra paneigti, todėl teismas vadovaujasi jais, spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumo. Taigi, pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę Alytaus PN 16 bÅ«rio 2 gyvenamojoje patalpoje buvo užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Taip pat pažymėtina, jog nei iki 2010 m. balandžio 30 d. galiojusi Higienos norma, nei po to įsigaliojusios Taisyklės nenumatė, kad į Å¡iuose teisės aktuose įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014).

Tačiau pridurtina, jog į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ Â administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.). Skunde teigiama, kad gyvenamojoje patalpoje langai ir durys supuvę, bÅ«davo Å¡alta, nuo sienų dažai nusilupę, trÅ«ko papildomo inventoriaus (kėdžių, stalų).

Sanitarinio mazgo patalpoje buvo drėgna, Å¡alta, langai iÅ¡daužyti. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojusioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 14 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx, 16 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 oC ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 oC, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., 17 punkte reglamentuota, jog turi bÅ«ti galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Alytaus PN 16 bÅ«rio 2 gyvenamosios patalpos, kurioje jis buvo apgyvendintas netinkamų gyvenimo sÄ lygų, t. y. netinkamos ventiliacijos, drėgmės, temperatÅ«ros, sudužusių langų, taip pat nepateikė įrodymų dėl sanitarinio mazgo patalpoje netinkamos drėgmės, iÅ¡daužytų langų.

Byloje pateikti Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. gruodžio 12 d. Nr. PA-369 ir 2015 m. gruodžio 14 d. Nr. PA-436 patikrinimo aktai patvirtina, jog Alytaus pataisos namų patalpose nenustatyta Higienos normos HN 76:2010 ir HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų (b. l. 31-33, 34-36). Aktuose nurodyta, kad pataisos namų patalpos ir aplinka tvarkinga, Å¡vari ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Patikrinimo metu nenustatyta jokių Higienos normos pažeidimų. Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, oro temperatÅ«rÄ , oro judėjimo greitį, tačiau teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė Å¡ias aplinkybes konstatuodamas, kad, jo nuomone, minėti parametrai neatitiko minimalių reikalavimų.

Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Alytaus pataisos namai vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina tinkamÄ oro temperatÅ«rÄ (Å¡iltuoju metų laiku 18-28 oC, Å¡altuoju - 18-22 oC ), santykinę oro drėgmę (Å¡iltuoju laiku 36-65 proc., Å¡altuoju – 35-60 proc.). Teismas pažymi, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atlikto patikrinimo rezultatus ginčo laikotarpiu, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimais apie gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ros ir oro judėjimo greičio atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais remiasi. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų (netinkamos temperatÅ«ros, ventiliacijos, drėgmės, nuo sienų nusilupusių dažų ir kt.) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos temperatÅ«ros, ventiliacijos, drėgmės, sudužusių langų, dėl sanitarinio mazgo patalpoje buvusios drėgmės, iÅ¡daužytų langų, laikytini nepagrįstais.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad patalpos buvo neremontuotos, avarinės bÅ«klės, langai ir durų rėmai iÅ¡puvę, tačiau byloje nėra duomenų apie netinkamai įrengtas ir susidėvėjusias gyvenamÄ sias patalpas, sanitarinio mazgo patalpų avarinę bÅ«klę, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiÅ¡kėjas. Atsikirsdamas į pareiÅ¡kėjo argumentus atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad bendrabučio pastatas nėra avarinės bÅ«klės, tačiau jam reikalingas remontas. Kita vertus, teismas pažymi, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sÄ lygas Alytaus pataisos namuose, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog gyvenamojoje patalpoje trÅ«ko papildomo inventoriaus (kėdžių, stalo). Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas minėto pobÅ«džio pažeidimÄ iÅ¡dėstė abstrakčiai. Byloje nėra duomenų ir pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad jis į įstaigos administracijÄ bÅ«tų kreipęsis dėl papildomo inventoriaus (kėdžių, stalo trÅ«kumo, iÅ¡davimo). Kreipimosi į pataisos namų administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar pataisos namų administracija, žinodama apie galimus nepatogumus, ėmėsi veiksmų sprendžiant nuteistųjų gyvenimo sÄ lygų klausimus.

Atsakovės atstovas patvirtino, kad vadovaujantis Teisingumo ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 Pataisos įstaigos administracija aprūpina nuteistuosius taip kaip numatyta baldais ir kietuoju inventoriumi (b. l. 11). Teismo vertinimu, vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, neišdėstant konkrečių jų pažeidimų, negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir EŽTT praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl jo orumÄ Å¾eminančių sÄ lygų Pataisos įstaigoje, yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl Å¡ie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimÄ .

Byloje esantys įrodymai taip pat nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiÅ¡kėjo laikymo nepriimtinomis sÄ lygomis, tiek ir priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų ar kitokio pobÅ«džio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Natalja Zelionkienė