cf0293bf-4f52-42fd-9c4a-3ffac5114f79 · Kauno apygardos administracinis teismas

S P R E N D I M A S                                                                                   Administracinė byla Nr. I-1206-554/2017                                                                                   Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00238-2017-7                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2;

                                                                                   51.4; 55.1.1 KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 10 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Vaigai Snieganaitei, nedalyvaujant - pareiÅ¡kėjui G. V. , atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens - Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. PareiÅ¡kėjas savo skunde ir skundo papildyme (b.l. 4, 72, 81) nurodė, kad jis atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN). Nurodė, jog 2016 m. lapkričio 24 d., 25 d., 26 d., 27 d. jis atsisakė eiti į jam Alytaus PN administracijos paskirtÄ bÅ«rį.

Nors nebuvo padaręs jokio pažeidimo, tačiau pareiÅ¡kėjas 2016-11-25 buvo perkeltas iÅ¡ paprastosios grupės į drausmės grupę 3 mėnesiams, o 2016-11-26 buvo paskirta nuobauda ir perkeltas 3 mėnesiams į kamerų tipo patalpas. Nurodė, jog rašė praÅ¡ymus Alytaus PN, jog negali gyventi paskirtame bÅ«ryje, taip pat prašė, jog bÅ«tų perkeltas į kitus pataisos namus, į darbo zonÄ . Dėl to pareiÅ¡kėjas prarado galimybę pasimatyti su artimaisiais, sumažėjo skambučių skaičius, apribotas apsipirkimas parduotuvėje, negalėjo naudotis sporto aikÅ¡tynu, bažnyčia.

Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ â€“ patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ . Atsakovas atsiliepime (b. l. 14-17) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 2016-11-25 nevykdė Alytaus PN administracijos nurodymų ir buvo perkeltas iÅ¡ paprastosios grupės į drausmės grupę 3 mėnesiams. 2016-11-26 pareiÅ¡kėjas atsisakė bÅ«ti jam paskirtame bÅ«ryje taip pažeisdamas BVK 110 str. 1 d. 2 p. ir todėl jam buvo paskirta nuobauda perkeliant į kamerų tipo patalpas 3 mėnesiams. 2016-11-28 Alytaus PN administracija atliko tyrimÄ , kurio metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas atsisakė eiti į jam paskirtÄ bÅ«rį dėl asmeninių priežasčių, kurias nurodyti atsisakė.

Tyrimo metu nenustatyta, kad kas nors iÅ¡ nuteistųjų pareiÅ¡kėjui jo atžvilgiu ketintų naudoti fizinį ar psichologinį smurtÄ . PareiÅ¡kėjas nebuvo pateikęs praÅ¡ymų skirstymo komisijai dėl perkėlimo į kitÄ bÅ«rį. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 p. nuostatas Alytaus pataisos namuose yra sudaryta skirstymo komisija kuri atsižvelgdama į nuteistųjų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems rizikÄ , sveikatos bÅ«klę, amžių, kitas asmenines savybes, sprendžia apie nuteistųjų paskyrimo tikslingumÄ Ä¯ atskirus bÅ«rius ar lokalinius sektorius.

Nuteistasis gali bÅ«ti perkeltas į kitÄ bÅ«rį, jeigu yra konkrečios aplinkybės dėl kurių nuteistasis negali bÅ«ti paskirtame bÅ«ryje. PareiÅ¡kėjas konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų negalėjimÄ bÅ«ti paskirtame bÅ«ryje, ar praÅ¡ymo dėl perkėlimo į kitÄ bÅ«rį, Alytaus pataisos namams nepateikė. Nepriklausomai nuo nuteistojo praÅ¡ymo priimti į darbÄ ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 125 str. 1 d. kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija.

Priimant nuteistÄ jį į darbÄ atsižvelgiama į jo darbingumÄ , turimÄ specialybę, asmenines savybes, polinkį bausmės atlikimo metu nepaisyti režimo reikalavimų ir/ar turėti nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų, tame tarpe ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ar kitų daiktų, kurie gali bÅ«ti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, taip pat į tai, ar jis teigiamai charakterizuojamas, ar nėra baustas drausmine tvarka. Esant galimybei rinktis, renkamasi iÅ¡ tinkamiausių, neturinčių galiojančių drausminių nuobaudų, kandidatų.

Iki 2016-11-25 pareiÅ¡kėjas jau turėjo 25 nuobaudas. PareiÅ¡kėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, negali bÅ«ti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Trečiasis suinteresuotas asmuo - Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime (b. l. 34-36) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų skiriant jam nuobaudÄ - perkėlimÄ Ä¯ drausmės grupę ir perkėlimÄ Ä¯ kamerų tipo patalpas.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybėmis, kad jam ginčo laikotarpiu neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais buvo skiriamos drausminės nuobaudos. Nurodo, kad jis negalėjo bausmės atlikti Alytaus PN administracijos jam paskirtame bÅ«ryje, todėl už administracijos nurodymų nevykdymÄ jam buvo skiriamos drausminės nuobaudos – perkėlimas į drausmės grupę, taip pat uždarymas į kamerų tipo patalpas.Administracinėje byloje nustatyta, jog Alytaus PN Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus vyresnysis prižiÅ«rėtojas praneÅ¡imu Nr. 6148 informavo Alytaus PN direktorių, jog 2016 m. lapkričio 23 d. 16 val. pareiÅ¡kėjas atėjo į KPP Nr. 3 ir pareiÅ¡kė, kad atsisako gyventi jam paskirtame bÅ«ryje (b. l. 45).

Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 23 d. paaiškinime (b. l.

44) nurodė, jog atsisako eiti į jam paskirtÄ bÅ«rį ir gyvenamÄ zonÄ . Taip pat nurodė, jog sutinka bÅ«ti laikomas kamerų tipo patalpose arba baudos izoliatoriaus sÄ lygomis. Alytaus PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016 m. lapkričio 24 d. pažymoje „Dėl nuteistojo atsisakymo gyventi jam paskirtame bÅ«ryje“ nurodoma, kad kalbėta su pareiÅ¡kėju siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, dėl kokių priežasčių jis atsisakė bÅ«ti jam paskirtame bÅ«ryje. Nuteistasis savo atsisakymo priežastis nurodė, kad dėl asmeninių priežasčių (b. l. 46).

Alytaus PN direktoriaus 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 49-3079 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad atsisakė gyventi jam paskirtame būryje ir savo veiksmais pažeidė BVK 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimus (b. l. 47). Alytaus PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016 m. lapkričio 25 d. pažymoje „Dėl nuteistojo atsisakymo gyventi jam paskirtame būryje“ nurodoma, kad kalbėta su pareiškėju siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių jis atsisakė būti jam paskirtame būryje.

Nuteistasis savo atsisakymo priežastis nurodė, kad dėl asmeninių priežasčių, kurių nekonkretizavo (b. l. 106). Alytaus PN direktoriaus 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 49-3097 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 3 mėnesiams už tai, kad atsisakė gyventi jam paskirtame būryje ir pažeidė BVK 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimus (b. l. 104-105).Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas pranešimu Nr. 6219 informavo Alytaus PN direktorių, jog 2016 m. lapkričio 26 d. 19 val. 15 min. pareiškėjas atėjo į KPP Nr. 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje, dėl asmeninių priežasčių (b. l. 30).

Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 28 d. paaiškinime (b. l.

31) nurodė, jog atsisako eiti į jam paskirtÄ bÅ«rį dėl asmeninių priežasčių, į paskirtÄ bÅ«rį nuėjęs nebuvo. 2016 m. lapkričio 28 d. Alytaus PN Tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje dėl pareiÅ¡kėjo atsisakymo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus Nr. 16-812 teigiama, jog įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, nuteistojo atsisakymas vykdyti teisėtus administracijos reikalavimus bausmę atlikinėti 9 nuteistųjų bÅ«ryje, yra nepagrįstas, todėl jį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, uždarant į kamerų tipo patalpas, kaip numatyta Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. 6 d., netikslinga.

Minėtoje tyrimo iÅ¡vadoje siÅ«lyta netaikyti pareiÅ¡kėjui BVK 70 str. 6 d. nuostatų ir neperkelti jo į kamerų tipo patalpas, o už bausmės atlikimo režimo pažeidimÄ nubausti pareiÅ¡kėjÄ pataisos namų direktoriaus teisėmis (b. l. 101). Alytaus PN direktoriaus 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 49-3106 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiÅ¡kėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į kamerų tipo patalpas 3 mėnesiams už tai, kad 2016 m. lapkričio 27 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ â€“ 20 val. 15 min. atėjęs į KPP – 3 pareiÅ¡kė, jog atsisako gyventi jam paskirtame bÅ«ryje, motyvuodamas, kad dėl asmeninių priežasčių, kurias nurodyti atsisakė, tuo pažeidė BVK 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimus (b. l. 108).Å iame kontekste pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., EŽTT 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., EŽTT 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., pvz., EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1931-575/2015).BVK 12 str. 1 ir 2 d. imperatyviai nustato bendrÄ jÄ nuteistųjų pareigÄ â€“ nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigÅ«no nurodymus ir įsakymus.

Å io Kodekso 110 str. nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Atitinkamai BVK 142 str. numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ . BVK 112 str. 1 d. apibrėžia, kad režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sÄ lygų ir Å¡iÄ bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma.

BVK 112 str. 2 d. nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai: bÅ«tinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiÅ«ra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sÄ lygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Tuo tarpu teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iÅ¡ pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.).

Teismas pažymi, kad pataisos įstaigų ir bausmės vykdymo režimas apsprendžia tam tikrus ribojimus ir draudimus bei atitinkamas pareigas, susijusias su kalinimo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymÄ bausmės vykdymo metu, bÅ«tinybė palaikyti drausmę, sukurti bÅ«tinas sÄ lygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevencijÄ (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-589/2010, 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013, 2013 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-942/2013 ir kt.).

Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali bÅ«ti pareikÅ¡ta įstatymų nustatyta tvarka - t.y. įvykdant reikalavimÄ ir po to paduodant skundÄ (BVK 5 str., 12 str., 110 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., 143 str. 5 ir 9 d.), o ne pareiÅ¡kėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu bÅ«du (atsisakant vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimÄ )(žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014 ir kt.).

Taigi, Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Alytaus PN administracijos reikalavimu atlikti bausmę paskirtame bÅ«ryje, turėjo įvykdyti šį reikalavimÄ , o po to turėjo teisę apskųsti jį teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus eiti gyventi į paskirtus bÅ«rius, pažeidė BVK 110 str. 1 d. 2 p.. Darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nuobaudos pareiÅ¡kėjui už nurodytus pažeidimus paskirtos pagrįstai ir teisėtai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1931-575/2015).

Nuteistųjų teisė apskųsti jiems paskirtas nuobaudas yra reglamentuojama BVK 143, 183 str. ir jį įgyvendinančių teisės aktų - t.y. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 nuostatomis, kurios numato ir pažeistų teisių Å¡ioje srityje gynybos bÅ«dus bei sÄ lygas. Taisyklių 205 p. nurodyta, jog kiekvienas nuteistasis prieÅ¡ baudžiamas turi bÅ«ti informuotas apie nusižengimÄ , kuriuo jis įtariamas, ir jam turi bÅ«ti suteikta galimybė apsiginti, o Taisyklių 206 p. nurodyta, jog jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu, Å¡is atsisakymas įforminamas protokolu (31 priedas).

Tuo tarpu iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2016 m. lapkričio 23 d., 2016 m. lapkričio 28 d. paaiÅ¡kinimų dėl atsisakymo eiti gyventi į paskirtÄ bÅ«rį duomenų (b. l. 31, 44) matyti, jog jo atsisakymai vykdyti administracijos reikalavimus iÅ¡ esmės nebuvo siejami su jokia tuo konkrečiu atveju objektyviai iÅ¡kilusia realia grėsme pareiÅ¡kėjui, o pagrįstas abstrakčiu teiginiu, kad dėl asmeninių priežasčių, kurios nebuvo nurodytos. Taisyklių 205 p. nuostatos, skiriant Alytaus PN direktoriaus 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 49-3097 ir 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 49-3106 drausmines nuobaudas pareiÅ¡kėjui, nebuvo pažeistos.Esant Å¡ioms teisiÅ¡kai reikÅ¡mingoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad byloje esantys objektyvÅ«s ir patikimi įrodymai neginčijamai patvirtina, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas padarė Alytaus PN direktoriaus 2016 m. lapkričio 25 d. nutarime Nr. 49-3097 ir 2016 m. lapkričio 28 d. nutarime Nr. 49-3106 įvardintus bausmės atlikimo režimo pažeidimus, todėl drausminės nuobaudos jam paskirtos pagrįstai ir teisėtai.

Taigi, nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) - t. y. nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, kaip minėta, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (ABTÄ® 56 str.). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad atliekant nuobaudÄ kamerų tipo patalpose jis negalėjo pasimatyti su artimaisiais, sumažėjo skambučių skaičius, buvo apribotas apsipirkimas parduotuvėje, jis negalėjo naudotis sporto aikÅ¡tynu, bažnyčia.BVK 146 str. 1 d. (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) numatė, kad perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiÅ¡kų (iÅ¡skyrus atvejus, kai jie įgyvendina Å¡io Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu.

Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, iÅ¡skyrus higienos reikmenų įsigijimÄ , turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. IÅ¡ to seka, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui bÅ«nant kamerų tipo patalpose pasimatymai su artimaisiais negalėjo bÅ«ti suteikiami, taip pat jis neturėjo teisės paskambinti BVK 146 str. 1 d. pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad į kamerų tipo patalpas pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas dėl to, kad buvo baustas nuobaudomis, taigi jo paties elgesys lėmė jo teisių apribojimÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog jis ne kartÄ raÅ¡tu nurodė Alytaus PN administracijai, jog gali atlikti bausmę kituose pataisos namuose arba, kad jį paskirtų gyventi į darbo zonÄ .Nuteistųjų perkėlimas į kitas pataisos įstaigas yra reglamentuotas BVK 69 str..

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visÄ bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistÄ jį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais Å¡iame kodekse nustatytais atvejais. Teisę perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ turi Kalėjimų departamento direktorius.

Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento direktorius (BVK 69 str. 4 d.). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡o 3.3.1–3.3.3 punktuose numatyta, jog perkeliančioji įstaiga (Å¡iuo atveju – Alytaus PN) pateikia Kalėjimų departamentui iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo perkėlimo ir raÅ¡ytinį nuteistojo sutikimÄ .

Patvirtintos iÅ¡vados pagrindu priimamas Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimas perkelti nuteistÄ jį į kitÄ pataisos įstaigÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad atlikti laisvės atėmimo bausmę 2013-03-12 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK į Kybartų PN. 2015-05-27 buvo perkeltas iÅ¡ Kybartų PN į Alytaus PN vadovaujantis 2015-0518 Kybartų PN Tarnybinio tyrimo iÅ¡vada Nr. 10/23-68, kurioje teigiama, jog pareiÅ¡kėjas atlikdamas bausmę 1, 4, 6 bÅ«riuose konfliktavo su kitais nuteistaisiais (6 bÅ«rio nuteistuosius vadino „ožiais“, „nuskriaustais“).

Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ perkelti jį į kitus pataisos namus ir motyvÄ , kad Kybartų PN turėjo daug priešų bei faktÄ , jog Kybartų PN administracija neturėjo galimybės laikyti pareiÅ¡kėjo atskirai izoliuotÄ nuo kitų pataisos namų nuteistųjų bei siekiant iÅ¡vengti grėsmės pareiÅ¡kėjo sveikatai ir kitų nuteistųjų sveikatai bei galimo konflikto tarp nuteistųjų buvo priimtas sprendimas perkelti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Alytaus PN (b. l. 40-42).Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl perkėlimo į kitus pataisos namus pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Alytaus PN administracijÄ , kuri bÅ«tų atsisakiusi rengti iÅ¡vadÄ dėl jo perkėlimo į kitus pataisos namus.

Teismo nuomone, kad nuteistojo atsisakymo gyventi paskirtame bÅ«ryje faktas ar jo teiginys, kad „negaliu ar nenoriu“ atlikti laisvės atėmimo bausmę paskirtame nuteistųjų bÅ«ryje, negali bÅ«ti priežastimi tenkinti nuteistojo norus, pageidavimus, nesivadovaujant Lietuvos Respublikos teisės aktais. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Alytaus PN yra sudaryta skirstymo komisija (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 str.), kuri, atsižvelgdama į nuteistųjų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems rizikÄ , sveikatos bÅ«klę, amžių, kitas asmenines savybes, sprendžia apie nuteistųjų paskyrimo tikslingumÄ Ä¯ atskirus bÅ«rius ar lokalinius sektorius.

Nuteistasis gali bÅ«ti perkeltas į kitÄ bÅ«rį jeigu yra konkrečios aplinkybės dėl kurios nuteistasis negali bÅ«ti paskirtame bÅ«ryje. Nepriklausomai nuo nuteistojo praÅ¡ymo priimti į darbÄ ir vadovaujantis BVK 125 str. 1 d. kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija. Priimant nuteistÄ jį į darbÄ atsižvelgiama į jo darbingumÄ , turimÄ specialybę, asmenines savybes, polinkį bausmės atlikimo metu nepaisyti režimo reikalavimų ir/ar turėti nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų, tame tarpe ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ar kitų daiktų, kurie gali bÅ«ti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, taip pat į tai, ar jis teigiamai charakterizuojamas, ar nėra baustas drausmine tvarka.

Esant galimybei rinktis, renkamasi iÅ¡ tinkamiausių, neturinčių galiojančių drausminių nuobaudų, kandidatų. Pateikti duomenys patvirtina, kad iki 2016-11-25 pareiÅ¡kėjas jau turėjo 25 nuobaudas. PareiÅ¡kėjas konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų negalėjimÄ bÅ«ti paskirtame bÅ«ryje, ar praÅ¡ymo dėl perkėlimo į kitÄ bÅ«rį Alytaus PN nepateikė. Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas buvo pateikęs praÅ¡ymÄ skirstymo komisijai dėl perkėlimo į darbo zonÄ .Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.

Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas, skunde nurodęs, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , nepateikė į bylÄ jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, todėl, nesant bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Dar daugiau, pareiÅ¡kėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 56 str.). Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :            PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .          Teisėjas                                                                                                Algis Markevičius