ceffd419-c379-4cb7-a5dd-62f2fb537018 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                      Civilinė byla Nr. 2S-1138-258/2016Teisminio proceso Nr. -68-3-02769-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės S. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovės S.P. ieÅ¡kinį civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės S. P. ieÅ¡kinį atsakovei A.

P., tretieji asmenys V. G., B. P.. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :I. Ginčo esmė                           IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama atidalinti atsakovei A. P. nuosavybės teise priklausantį 1/3 dalį gyvenamojo namo ir 1/5 dalį kiemo statinių Vilniaus m. sav. Vilniaus m. . (duomenys neskelbtini), priteisiant ieÅ¡kovei 2/3 dalis gyvenamojo namo ir 8/15 dalis kiemo statinių, o atsakovei priteisti 5 000 Eur kompensacijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės.  II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-03 nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės S. P. ieÅ¡kinį atsakovei A. P., tretieji asmenys V. G., B. P..Teismas nurodė, kad tarp Å¡alių kilo ginčas dėl teisės sudaryti žemės sklypo Vilniaus m. sav. Vilniaus m. . (duomenys neskelbtini), 160/100 dalies, kurio vertė 55 000 Eur, ir pastatų dalies, kurios vertė 5 000 Eur, pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė ieÅ¡kovei pateikė pasiÅ«lymÄ pirmumo teise pirkti tiek jai priklausantį žemės sklypo, tiek statinių dalį, kurių bendra vertė 60 000 Eur.

Pagal pastato pirkimo – pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į pastatÄ pardavėjas perduoda ir teisę į tÄ Å¾emės sklypo dalį, kuriÄ tas pastatas užima ir kuri bÅ«tina jam naudoti pagal paskirtį. Jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas pastatas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tÄ Å¾emės sklypÄ arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, kÄ numato sutartis. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypÄ , negali bÅ«ti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta – yra negaliojanti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 straipsnio 1, 2 dalys).

Kadangi perkant pastatus turi bÅ«ti aptartos ir teisės į žemės sklypÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad sprendžiant ginÄÄ dėl teisės įsigyti pastatus, ginčas dėl teisės į žemės sklypÄ yra neatskiriama tokios bylos nagrinėjimo dalyko dalis. Kadangi bendra ginčo dalyko vertė tokiu atveju yra 60 000 Eur, byla teisminga Vilniaus apygardos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 27 straipsnio1 dalies 1 punktas). III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovė (apeliantė) S. P. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-03 nutartį.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog tarp šalių kilo ginčas dėl teisės sudaryti žemės sklypo 160/1000 dalies, kurio vertė 55 000 Eur, ir pastatų dalies, kurios vertė 5 000 Eur, pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė pateikė ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 4.80 straipsnio, o ne CK 6.394 straipsnio pagrindu. Priešingai negu nurodė teismas, ieškovė neketina pirkti žemės sklypo. Žemės sklypas priklauso ieškovei ir kitiems bendrasavininkams, tačiau atsakovei jis nepriklauso, todėl ieškovė neketina jo pirkti.

Reikalavimu ieÅ¡kovė iÅ¡kėlė ginÄÄ dėl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu siekia, kad jos faktinis ir teisinis ryÅ¡ys su atidalijamu daiktu – gyvenamuoju namu ir statiniais bÅ«tų grindžiamas ne bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise. IeÅ¡kovė, pateikdama ieÅ¡kinį CK 4.80 straipsnio pagrindu, turi teisę įgyvendinti nuosavybės teisę jos pasirinktu, o ne teismo nurodomu bÅ«du. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Å ios apeliacijos paskirtis – patikrinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apeliantės ieÅ¡kinį.

Nagrinėjamu atveju apeliantė pateiktu ieÅ¡kiniu suformulavo reikalavimÄ - atidalinti atsakovei A. P. nuosavybės teise priklausantį 1/3 dalį gyvenamojo namo ir 1/5 dalį kiemo statinių Vilniaus m. sav. Vilniaus m. . (duomenys neskelbtini), priteisiant ieÅ¡kovei 2/3 dalis gyvenamojo namo ir 8/15 dalis kiemo statinių, o atsakovei priteisti 5 000 Eur kompensacijÄ iÅ¡ apeliantės. Pirmos instancijos teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį, nes nustatė, kad tarp Å¡alių kilo ginčas dėl teisės sudaryti žemės sklypo Vilniaus m. sav.

Vilniaus m. . (duomenys neskelbtini), 160/100 dalies, kurio vertė 55 000 Eur, ir pastatų dalies, kurios vertė 5 000 Eur, pirkimo-pardavimo sutartį. IeÅ¡kinio ribas apibrėžia teisme pareikÅ¡tų materialinių teisinių reikalavimų visuma (ieÅ¡kinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis Å¡ie reikalavimai yra grindžiami, bei jas patvirtinantys įrodymai (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas). Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , nesprendžia Å¡alies pareikÅ¡to reikalavimo iÅ¡ esmės, o tik patikrina, ar ieÅ¡kinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 str., taip pat ar nėra CPK 137 str. 2 d. nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieÅ¡kinį.

Vienas iÅ¡ pagrindų teismui atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, jeigu jis neteismingas tam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga. CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtÄ bylÄ turi iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, iÅ¡skyrus CPK 35 str. nustatytus atvejus bei pasikeitus rÅ«Å¡iniam teismingumui.

CPK 26, 27 str. yra įtvirtintos rÅ«Å¡inio teismingumo taisyklės. Bendroji rÅ«Å¡inio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas pirmÄ ja instancija nagrinėja apylinkės teismas, iÅ¡skyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 str. (CPK 26 str. 1 d.). CPK 27 str. numato kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams. Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobÅ«dis), ginčo subjektų (Å¡alių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės ieÅ¡kiniu, sprendžia, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl atidalijimo jos dalies iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove CK 4.80 straipsnio pagrindu.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės galimas įvairiais bÅ«dais: iÅ¡skiriant bendraturčiams tenkančias dalis natÅ«ra, parduodant bendrÄ daiktÄ ir pasidalijant už daiktÄ gautus pinigus, sumokant bendraturčiui kompensacijÄ už jam tenkančiÄ dalį ir kt. IeÅ¡kovė praÅ¡ydama atidalyti jos dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove pasirinko kelis atidalijimo bÅ«dus: iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti natÅ«ra bendraturčiams priklausančius statinius, taip suformuojant du visiÅ¡kai atskirus turtinius vienetus bei atsakovei priteisiant 5 000 Eur kompensacijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad CK 4.80 str. prasme atidalijimas reiÅ¡kia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus – atidalijus dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, atidalyta dalis tampa savarankiÅ¡ku nuosavybės teisės objektu ir tokį objektÄ jo savininkas naudoja, valdo ar disponuoja savo nuožiÅ«ra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; kt.).

Taigi tokio reikalavimo dalykas yra atskirti bendrojoje dalinėje nuosavybėje turėtÄ dalį ir pakeisti nuosavybės teise valdomo turto teisinį režimÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės į asmeninę nuosavybę. Kaip pagrįstai apeliantė nurodo, ieÅ¡kinio reikalavimu dėl atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės nepraÅ¡oma daugiau nei priklauso bendraturčiui, t. y. Å¡iuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrÄ jÄ dalinę į asmeninę nuosavybę. Kadangi Å¡iuo atveju nepraÅ¡oma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, o tik atidalinti ieÅ¡kovės nuosavybę iÅ¡ bendrosios nuosavybės ieÅ¡kovės pasirinktu bÅ«du, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju Å¡alių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu.

Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo pobÅ«dį, todėl nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys teismingas Vilniaus apygardos teismui. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra teismingas apylinkės teismui pagal turto buvimo vietÄ .Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , skundžiama nutartis naikinama, o klausimas dėl ieÅ¡kinio priėmimo (atitikimo įstatymo keliamiems turinio ir formos reikalavimams) pagal kompetencijÄ perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 337 str. 3 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas, n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kovės S. P. ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.            Teisėja                                                                                   Rita Kisielienė