cefef8fc-2f9d-4b38-9988-46b2ddcabe6e · Kauno apygardos teismas

Civiline byla Nr. 2-1407-413/2011 (Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01682-2010-6)Procesinio sprendimo kategorija: 34.5; 44.5.2.4; 113.1; 116. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkricio 24 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisejas Gintautas Koriaginas, sekretoriaujant Violetai Grigaravicienei,dalyvaujant ieškovui S. L. ir jo atstovui advokatui V. G.,atsakoves M. Š. atstovems V. Š., advokatems Danai Žvingilienei ir I. K.,viešame teismo posedyje išnagrinejes civiline byla pagal ieškovo S. L. ieškini atsakovams A.

Š. ir M. Š. del skolos priteisimo ir atsakoves M. Š. priešieškini del paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, nustate: ieškovas S. L. 2010 m. lapkricio 4 d. kreipesi ieškiniu i teisma, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovu A. Š. ir M. Š. 200 000 Lt skola, 6 684 Lt palukanas, 10 proc. metiniu palukanu nuo 200 000 Lt sumos už laikotarpi nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo ivykdymo ir bylinejimosi išlaidas.Ieškovo reikalavimas buvo grindžiamas 2005 m. kovo 4 d. tarp ieškovo S. L. ir atsakovo A.

Š. sudaryta paskolos sutartimi, pagal kuria ieškovas paskolino atsakovui 200 000 Lt, o pastarasis isipareigojo pinigus gražinti iki 2010 m. kovo 4 d. Atsakovas paskolos sutartimi prisiimtu isipareigojimu nustatytu laiku neivykde ir pinigu negražino. Be to, paskolos sutarti atsakovas sudare budamas santuokoje su atsakove M. Š., todel ieškovo nuomone taikytina CK 3.92 straipsnio 3 dalies prezumpcija, kad sutartis sudaryta su sutuoktines sutikimu. Prievoles, atsiradusios iš sandoriu, sudarytu vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, yra vykdomos iš bendro sutuoktiniu turto, todel ieškinys reiškiamas ir atsakovei M.

Š.. Atsakovams laiku negražinus paskolos, sutinkamai su CK 6.874 straipsnio 1 dalimi, jie privalo moketi ieškovui 5 proc. dydžio metines palukanas nuo 2010 m. kovo 5 d. iki jos gražinimo dienos, neatsižvelgiant i palukanu, nustatytu CK 6.37 straipsnyje, mokejima. Remiantis paminetomis teises normomis, ieškovas prašo priteisti iš atsakovu 6 684 Lt palukanu nuo 2010 m. kovo 5 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos – 2010 m. lapkricio 3 d., 5 proc. dydžio metines palukanas nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo ir, sutinkamai su CK 6.874 straipsnio 1 dalimi, papildomai 5 proc. metines palukanas.

Tokiu budu iš atsakovu priteistinos 10 proc. metines palukanos už laikotarpi nuo bylos iškelimo teisme dienos (2010-11-03) iki teismo sprendimo ivykdymo.Atsakove M. Š. priešieškiniu prašo pripažinti tarp atsakovu A. Š. ir S. L. 2005 m. kovo 4 d. pasirašyta paskolos sutarti nesudaryta bei priteisti atsakoves turetas bylinejimosi išlaidas. Atsakove nurode, jog 1982 m. sausio 11 d. Kauno miesto Lenino rajono liaudies teismo sprendimu civilineje byloje Nr. 2-356/81 buvo nutraukta jos ir atsakovo A. Š. santuoka, taciau nežinodami, kad santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo iregistravimo Civilines metrikacijos istaigoje, atsakovai istatymu nustatyta tvarka ištuokos nebuvo iregistrave.

Kadangi santuoka nutrauke be konfliktu, ilga laika kartu bendravo vardan ju triju tuo metu nepilnameciu vaiku - Ž. Š., gim. 1971-05-22, Š. Š., gim. 1972-09-05, A. Š., gim. 1976-01-03, - interesu, taciau su atsakovu kartu negyveno ir bendro ukio nevede. 2002 - 2003 metais A. Š. turejo dideliu sveikatos problemu ir buvo gydomas Kauno Medicinos Universiteto Klinikineje ligonineje (Neurochirurgijos reanimaciniame skyriuje). Po ligos pablogejo jo psichologine busena ir nuo to laiko jie (atsakovai) nustojo bendrauti ir tarpusavio santykiai visiškai nutruko.

Kadangi su A. Š. palaikydavo geranoriškus santykius, ieškovei buvo žinoma, kad jis pradejo ukininkauti, isteige savo individualia imone, pirko žemes sklypus, pastatus ir kt. Taciau visa turta jis isigijo tik savo asmeninemis lešomis, o gautos pajamos buvo jo asmenine nuosavybe. Apie gincijamos paskolos sudaryma ir pinigu panaudojima ji nieko nežinojo. Iš atsakovo A. Š. jai tapo žinoma, kad ieškovo nurodoma paskola A. Š. realiai nebuvo suteikta ir pinigai jam nebuvo perduoti. Gincijamu sandoriu buvo nustatytos netesybos už laiku negražinta 400 000 Lt paskola, kuria ieškovas 2002 m. kovo 4 d. suteike atsakovo A.

Š. imonei „Rakava“ ir kuri ieškovui nebuvo gražinta. Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas Del paskolos sutarties teisinio vertinimo Paskolos sutartimi paskolos davejas perduoda gavejui pinigus, o gavejas isipareigoja gražinti paskolos suma ir moketi palukanas, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Paskolos sutartis pripažistama sudaryta nuo pinigu perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys). Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastu ir ju subjektai igytu teises ir pareigas kartu su šaliu susitarimu del sutarties salygu, butina perduoti ir sutarties dalyka – pinigus.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo teises aiškinimo ir taikymo praktikoje ne karta konstatuota, kad paskolos sutartis del pinigu perdavimo nuosavyben, ju neperdavus, negali buti laikoma paskolos sutartimi (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-486/2005; 2007 m. lapkricio 30 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-558/2007; kt.). Teisminiams gincams, kilusiems iš paskolos teisiniu santykiu, yra taikomos bendrosios civilinio proceso irodinejimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šiu teisiniu santykiu reguliavimo nulemtos taisykles.

Pagal bendraja irodinejimo naštos paskirstymo taisykle dalyvaujantys civiliniame teisiniame gince asmenys turi istatymine pareiga irodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimu arba atsikirtimu pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realine, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigu ar daiktu perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todel irodymu naštos paskirstymo taisykle iš paskolos sutarties kilusiuose gincuose yra tokia, kad kreditorius turi irodyti, jog paskola suteike, o skolininkas – kad paskola gražino (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

Be to, nagrinejant iš paskolos santykiu kilusius gincus yra svarbu atsižvelgti i istatymines prezumpcijas, t. y. i faktus bei aplinkybes, kuriems istatymu suteikiama tam tikra teisine reikšme, kol nera irodyta priešingai. Istatymo reikalavimus atitinkancios paskolos sutarties buvimas pas kreditoriu yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavejas gavo, taciau kartu istatymas suteikia teise paskolos gavejui šia prezumpcija nugincyti ir irodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis).

Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dali fiziniu asmenu paskolos sutartis turi buti rašytine, jeigu paskolos suma viršija du tukstancius litu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytines formos reikalavimus atitinka paskolos gavejo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavima paskolos gavejui. Taigi, tam, kad butu galima konstatuoti, jog tarp šaliu buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindeti pinigu perdavimo faktas.

Jeigu irodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikruju nebuvo paskolos gavejui perduoti, paskolos sutartis pripažistama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Pažymetina, kad istatymines prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavejas gavo, galiojima bei irodinejimo naštos paskirstyma lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Teismas turi vertinti irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu irodinejamu aplinkybiu išnagrinejimu, pagal istatyma, neteikiant išankstines galios jokiems irodymams, išskyrus istatymo pripažintus turinciais didesne irodomaja reikšme (CPK 185 straipsnis).

Irodinejimo tikslas, kurio turi siekti civilines bylos dalyviai ir byla nagrinejantis teismas, – teismo isitikinimas, kad tam tikros aplinkybes, susijusios su ginco dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).Bylos medžiaga nustatyta, kad paskolos sutarties šalys - ieškovas S. L. ir atsakovas A. Š. - 2005 m. kovo 4 d. sudare sutarti, kuria atsakovas pasiskolino iš ieškovo 200 000 Lt ir isipareigojo paskola gražinti iki 2010 m. kovo 4 d. Ieškovas nurode, kad atsakovas savo prievoles nustatytu terminu neivykde, del ko jis buvo priverstas kreiptis i teisma.

Atsakovas A. L. šios sutarties sudarymo negincijo, prieštaravimu nepareiške, atsiliepimo i ieškini nepateike ir i teismo posedžius neatvyko, nors apie posedžio vieta ir laika buvo informuotas tinkamai (b.l. 44, 72, 80, 89, 120). Nenustacius imperatyvioms istatymo nuostatoms prieštaraujanciu šios sutarties sudarymo pagrindu ir kitu sandorio negaliojimo salygu, susijusiu su sutarties tekstu, atsakovui nepateikus del sandorio sudarymo jokiu prieštaravimu, laikytina, kad sutarties šalys sudare pamineta paskolos sutarti joje aptartomis salygomis.

Iš ieškovo paaiškinimu seka, kad atsakovas nustatytu terminu prievoles neivykde ir paskolos negražino. Todel laikytina, kad ieškovo reikalavimas atsakovo A. Š. atžvilgiu yra pagristas ir teisetas (CK 6.873 str. 1 d.). Paminetu aplinkybiu pagrindu negalima sutikti su atsakoves argumentais, jog tokia sutartis nebuvo sudaryta. Be to, atsakoves argumentai grindžiami daugiau samprotavimais bet ne leistinomis irodinejimo priemonemis, todel atsakoves priešieškinis atmestinas kaip neirodytas (CPK 178 str. ). Del paskolos priteisimo iš atsakovu, kaip solidariuju skolininku Ieškovas nurodo, kad pagal CK 3.92 straipsnio 3 dalyje itvirtinta prezumpcija ir CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas atsakovas A.

Š. paskolos sutarti sudare su sutuoktines (bendraatsakoves) M. Š. sutikimu, todel prievole, atsiradusi iš paskolos sandorio, nors ir sudaryta vieno sutuoktinio vardu, turi buti vykdoma iš bendro sutuoktinio turto (solidarioji prievole). Su tokiais argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Sutuoktiniu prievoles gali buti asmenines arba bendros, o bendros - dalines arba solidariosios. Nagrinejamo ginco atveju aktuali yra bendroji sutuoktiniu prievole. Bendromis laikomos sutuoktiniu prievoles, kurios yra susijusios su bendraja jungtine sutuoktiniu nuosavybe, kylancios iš vieno iš sutuoktiniu vardu sudarytu sandoriu, taciau esant kito sutuoktinio sutikimui arba veliau šio sutuoktinio patvirtintu, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievoles, bei solidariosios sutuoktiniu prievoles (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys).

Bendros prievoles vykdomos iš bendro sutuoktiniu turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).Tokios prievoles gali buti solidariosios arba dalines. Solidarioji skolininku prievole nepreziumuojama, išskyrus istatymu nustatytas išimtis. Lietuvos Respublikos Aukšciausiojo Teismo plenarine sesija 2010 m. gegužes 20 d. Nutarime (Civiline byla Nr.3K-P-186/2010) konstatavo, kad prievoles kvalifikavimas kaip bendros prievoles pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievole yra solidari, kol nera nustatytas istatymu ar sutartimi itvirtintas pagrindas.

Bendroms sutuoktiniu prievolems, kurios turi buti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkta, priskiriamos prievoles, atsiradusios iš sandoriu, sudarytu vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio veliau patvirtintu, taip pat prievoles, atsiradusios iš sandoriu, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikejo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturetu tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu.

Plenarine sesija pažymejo, kad ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylancios prievoles yra bendros sutuoktiniu prievoles CK 3.109 straipsnio prasme. Bendras sutuoktiniu prievoles reglamentuojanciame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievoliu grupes. Pirma, tai prievoles, atsiradusios iš sandoriu, sudarytu vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio veliau patvirtintu; antra, prievoles, atsiradusios iš sandoriu, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikejo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

Ginco atveju ieškovo ir atsakovo paskolos sutartis priskirtina prie antrosios grupes prievoliu pagrindu, jeigu ji butu sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju ieškovas, siekdamas, kad jo prisiimta prievole butu pripažinta bendra sutuoktiniu prievole ir padalyta tarp sutuoktiniu, turi procesine pareiga irodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis). Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovui A. Š. suteikta 200 000 Lt paskola panaudota šeimos interesais, ieškovas šios aplinkybes neirodinejo ir apsiribojo CK 3.92 straipsnio 3 dalyje itvirtinta kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija, kuri, kaip pamineta Lietuvos Respublikos Aukšciausiojo Teismo plenarines sesijos 2010 m. gegužes 20 d.

Nutarime, nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris buvo sudarytas šeimos interesais. Priešingai, nepaneigtais ir daugiau tiketinais laikytini atsakoves M. Š. argumentai, jog apie suteikta paskola atsakovei nebuvo žinoma, atsakovai sandorio sudarymo metu kartu negyveno ir bendro ukio nevede. Tokia išvada teismas daro atsižvelgdamas i ieškovo paaiškinimus (ieškovas negalejo paaiškinti, kodel antrasis sandoris, kuri gincija atsakove, skirtingai nei pirmoji 2004 m. kovo 4 d. paskolos sutartis (b.l. 91), nebuvo sudarytas notarine tvarka; kodel, skirtingai nei pirmojo sandorio metu, kurio sudaryme dalyvavo ir atsakove, nebuvo imtasi prievoles užtikrinimo budu, nors atsakove turejo tiek asmeninio, tiek bendrosios jungtines nuosavybes teise valdomo turto (b.l. 8-9, 65-70); kodel suejus pirmos paskolos gražinimo terminui ir atsakovui jos negražinus, ieškovas ta pacia diena suteike atsakovui dar viena dideles vertes paskola), atsakoves ir jos liudytoju nurodytas aplinkybes apie atsakovu gyvenima skyrium ir priežastis (b.l. 103, 105) CPK 185 str.)).

Remiantis išdestytu, nera pagrindo išvadai, kad atsakovu prievole gražinti ieškovui paskola yra solidari. Jeigu sutuoktiniu prievole nera solidari pagal istatyma ar sutarti, tokia bendroji sutuoktiniu prievole yra daline. Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas (sutuoktinis) privalo vykdyti tik savo dali. Todel laikytina, kad ieškovo reikalavimas priteisti paskola iš atsakoves, kaip solidariosios prievoles dalyves, yra nepagristas ir atmestinas.   Del palukanu skaiciavimo tvarkos Skolininkas, pažeides pinigine prievole, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtu nuostoliu, naudojasi kreditoriaus piniginemis lešomis, todel privalo už termino ivykdyti prievole pažeidima moketi sutartyje ar istatyme (ginco atveju – istatyme) nustatytas palukanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 straipsniai).

Tokias istatymines palukanas turi teise gauti visi kreditoriai, kuriems pinigines prievoles nebuvo ivykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumate kitokiu tokio prievoles nevykdymo pasekmiu. Prie kompensacine funkcija atliekanciu palukanu taip pat priskiriamos palukanos, skaiciuotinos nuo bylos iškelimo momento iki visiško teismo sprendimo ivykdymo, dar vadinamos „procesinemis“ palukanomis (CK 6.37 str. 2 d.). Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dali, jeigu paskolos gavejas laiku negražina paskolos sumos, jis privalo moketi paskolos davejui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palukanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turejo buti gražinta, iki jos gražinimo dienos, neatsižvelgiant i palukanu, nustatytu šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokejima, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

Procesines palukanos skaiciuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 str. 2 d.). Šia suma sudaro pinigines lešos, kurias kreditorius igyja teise reikalauti del sutarties pažeidimo. I šia suma nagrinejamoje byloje remiantis kreditoriaus reikalavimu priteisti palukanas nuo teises pažeidimo iki visiško teismo sprendimo ivykdymo skaiciuojamas pagrindinis isiskolinimas kreditoriui ir palukanos už pinigines prievoles ivykdymo termino praleidima (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. lapkricio 14 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-572/2005).

Nagrinejamu atveju istatymines palukanas ieškovas skaiciavimo nuo prievoles pasibaigimo dienos (nuo tos dienos, kada paskolos suma turejo buti gražinta) iki ieškinio padavimo dienos ir papildomai nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo ivykdymo. Kadangi tokios palukanu skaiciavimo tvarkos istatymas nenumato, todel šioje reikalavimu dalyje ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisinat jam 5 proc. dydžio metines palukanas už 206 684 Lt suma (200000 Lt negražinta paskola + 6 684 Lt palukanos, skaiciuotinos nuo 2010-03-05 iki 2010-11-04).

Del bylinejimosi išlaidu Ieškovo ieškini patenkinus iš dalies, šaliu ir valstybes turetos bylinejimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 79, 88, 93, 96, 98 straipsniu taisykles. Ieškovas pateike irodymus apie patirtas 1 500 Lt atstovavimo išlaidas ( b.l. 17, 92), 500 Lt sumoketa žymini mokesti (t.1, b.l.

16) ir 647,14 Lt išlaidas, susijusias su laikinuju apsaugos priemoniu taikymu, bei kitomis butinomis išlaidomis (teismo šaukimo iteikimu per antstoli) b.l. 93-94). Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkricio 10 d. nutartimi ieškovas buvo atleistas nuo dalies, t.y. 4 634 Lt, žyminio mokescio mokejimo (b.l. 20), todel ši žyminio mokescio dalis, ieškini patenkinus atsakovo A. Š. atžvilgiu, valstybei priteistina iš šio atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Atsakove M. Š. pateike teismui duomenis apie 2 010 Lt atstovavimo išlaidas (b.l. 39, 122) bei 137 Lt žyminio mokescio sumokejima (c.b.

Nr. 2-1970-58/2011 b.l. 4). Atsakoves M. Š. atžvilgiu ieškini atmetus, jos turetos bylinejimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo S. L. (CPK 93 str. 1 d.). Ryšium su procesiniu dokumentu iteikimu valstybe turejo 47,12 Lt išlaidu, todel šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 str.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 straipsniais, nusprendžia: Ieškini tenkinti iš dalies, priešieškini atmesti.Priteisti ieškovui S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Piliakalnio g. 4, Piliuona, Kauno r., iš atsakovo A.

Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Leliju g. 21, Kulautuva, Kauno r. (arba Rekavos k., Raseiniu raj.), 200 000 Lt (du šimtus tukstanciu litu) skolos, 6 684 Lt (šešis tukstancius šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) istatyminiu palukanu, 5 proc. dydžio metines palukanas už priteista suma ( 206 684 Lt) nuo bylos iškelimo teisme dienos (2010-11-04) iki visiško teismo sprendimo ivykdymo ir bylinejimosi išlaidas: 500 Lt (penkiu šimtu litu) žymini mokesti, 1 500 Lt (viena tukstanti penkis šimtus litu) atstovavimo išlaidas ir 647,14 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt septynis litus 14 ct) kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinejimu.Priteisti iš ieškovo S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei M.

Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 137 Lt (viena šimta trisdešimt septynis litus) žyminio mokescio ir 2 010 Lt (du tukstancius dešimt litu) atstovavimo išlaidu.Priteisti valstybei iš atsakovo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 4 634 Lt (keturis tukstancius šešis šimtus trisdešimt keturis litus ) žyminio mokescio ir 47,12 Lt (keturiasdešimt septynis litus 12 ct) išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu.Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teisma.

Teisejas                                                    Gintautas Koriaginas