cefeec00-de89-4bdf-af99-c81ad8c60f7f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-1420-629/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04287-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)  VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. U., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovui A. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

U. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė :  PareiÅ¡kėjas J. U. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (I t., b. l. 1–4) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), po 200 Eur neturtinei žalai atlyginti už kiekvienÄ etapÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d. iki 2016 m. liepos 25 d. buvo etapuojamas iÅ¡ vieno miesto į kitÄ netinkamomis sÄ lygomis. Konvojavimo maÅ¡inose nebuvo saugos diržų, gesintuvų, avarinio išėjimo, langų. Be to, sėdynės buvo kietos nepatogios, pareiÅ¡kėjui trÅ«ko vietos. Dėl vietos trÅ«kumo pareiÅ¡kėjo kojas ne kartÄ buvo sutraukęs mėšlungis. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis buvo vežamas automobiliu, skirtu statybinėms medžiagoms vežti. Taip pat nurodė, kad automobiliuose buvo drėgna ir Å¡alta.

Dėl netinkamų etapavimo sÄ lygų, pasak pareiÅ¡kėjo, jis jautė baimę, didelius nepatogumus, stresÄ , be to, jis buvo žeminamas konvojaus pareigÅ«nų, kurie ne kartÄ Ä¯ jį buvo nukreipę ginklÄ . Tarnyba atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir taikyti senaties terminÄ (b. l. 20–24). Nurodė, kad Tarnybos pareigÅ«nams konvojuojant pareiÅ¡kėjÄ planinių konvojų metu naudoti specialieji automobiliai atitiko teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti, pervežamų konvojuojamųjų skaičius nevirÅ¡ijo transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytų sėdimų vietų skaičiaus, visuose konvojavimui naudotuose automobiliuose įrengtos sėdimosios vietos, vėdinimo sistemos, apÅ¡vietimo sistemos, Å¡ildymo sistemos.

PrieÅ¡ pradedant konvojavimÄ , konvojus patikrino specialiojo automobilio bÅ«klę, jo tinkamumÄ konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo. PaaiÅ¡kino, kad Tarnyba asmenis konvojuoja specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniÅ¡kai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, Å¡ildymo, apÅ¡vietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai.

Pabrėžė, jog visas transportas, skirtas asmenims konvojuoti, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais – transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiÅ«ros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Taip pat pažymėjo, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka bÅ«tų netinkama konvojuoti asmenims. Tarnybos teigimu, ji besÄ lygiÅ¡kai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras.

Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios besÄ lygiÅ¡kai užtikrina tiek bendrÄ asmenų pervežimÄ , tiek izoliacijÄ pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įraÅ¡Ä konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje. Specialiuosiuose automobiliuose sėdimos vietos konvojuojamiesiems konvojuoti yra techniÅ¡kai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus.

Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246, (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 146 p. nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Kadangi visos specialiosios transporto priemonės, skirtos konvojuojamiesiems pervežti, registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato ir įrengia gamintojas, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

PaaiÅ¡kino, kad konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, konvojaus metu galėjo konvojaus virÅ¡ininkui pateikti skundus žodžiu ar raÅ¡tu. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 p., konvojaus virÅ¡ininkas apie tai daro įraÅ¡us konvojaus kelionės ar postų žiniaraščiuose.

Tokių duomenų pareiÅ¡kėjo konvojavimo dokumentuose nėra. Po konvojavimo pareiÅ¡kėjas galėjo raÅ¡tu kreiptis į TarnybÄ su skundu, nurodydamas konkrečius pažeidimus, apibrėždamas juos laike ir erdvėje, tačiau pareiÅ¡kėjas nepasinaudojo tokia galimybe ginti savo teises. Tarnybos nuomone, pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtus nepatogumus, emocinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus yra tik jo subjektyvios prielaidos ir nuomonės. Pabrėžė, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad kažkuriuo lygiu bÅ«tų sutrikusi pareiÅ¡kėjo sveikata konvojavimo metu arba po jo ar kilusios kitos neigiamos pasekmės. Tai leidžia teigti, kad nėra priežastinio ryÅ¡io tarp tariamai pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų ir atsiradusių neigiamų pasekmių.

Tarnybos konvojaus pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjo konvojavimo metu elgėsi pagal Konvojavimo taisyklių reikalavimus, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai. Tarnyba mano, kad Å¡ioje administracinėje byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad atsirado sÄ lygos numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6. 271 str. PareiÅ¡kėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo, o jo reikalavimas atlyginti tariamai patirtÄ neturtinę žalÄ traktuotinas kaip galimai nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita.

Be to, Tarnyba pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl Tarnybos veiksmų taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti, remdamasis skunde iÅ¡dėstytais argumentais, Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundÄ atmesti, remdamasis atsilipime iÅ¡dėstytais argumentais. Teismas k o n s t a u o j a : Skundas atmestinas. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis nurodo patyręs konvojavimo metu nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d. iki 2016 m. liepos 25 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo sieja su laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d. iki 2016 m. liepos 25 d. CK 1.127 str. 1 d. įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Remiantis CK 1.127 str. 5 d., tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių etapavimo sÄ lygų, t. y. įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas.

CK 1.125 str. 8 d. nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi tik 2016 m. spalio 27 d. (b. l. 5), todėl praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 6 d. iki 2013 m. spalio 26 d. Tarnyba, atstovaujanti atsakovę Lietuvos valstybę, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 6 d. iki 2013 m. spalio 26 d. nustatyta tvarka į teismÄ nesikreipė, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ už minėtÄ laikotarpį yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Taigi konstatavus, kad pareiÅ¡kėjas praleido senaties terminÄ skundui dėl žalos atlyginimo už minėtÄ laikotarpį paduoti, pareiÅ¡kėjo skundas dėl žalos atlyginimo nagrinėtinas tik dėl laikotarpio nuo 2013 m. spalio 27 d. iki 2016 m. liepos 25 d. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pasak pareiÅ¡kėjo, jis buvo konvojuojamas perpildytais automobiliais. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 27 d. iki 2016 m. liepos 25 d. iÅ¡ vienos įkalinimo įstaigos į kitÄ buvo etapuojamas iÅ¡ viso 45 kartus. 2013 m. pareiÅ¡kėjas buvo etapuojamas spalio 30 d., lapkričio 6, 13, 22, 27 d., gruodžio 4, 11 d.; 2014 m. – sausio 8, 27 d., vasario 10, 28 d., kovo 5 d., balandžio 11 ,16, 23, 30 d., gegužės 15, 22 d., liepos 23 d., rugpjūčio 1, 22, 29 d., rugsėjo 4 d., spalio 13, 23 d., lapkričio 21, 28 d., gruodžio 15, 18 d.; 2015 m.

– sausio 15, 22 d., kovo 18 d., balandžio 10 d., spalio 2, 9, 28 d., lapkričio 6 d.; 2016 m. – kovo 31 d., gegužės 10 d., 24, 25 d., birželio 1 d., liepos 1 ,4, 7 d. (I t., b. l. 28–162). Nurodytomis dienomis pareiškėjui konvojuoti buvo naudojami specialūs automobiliai „Mercedes Benz“, „Volkswagen“ bei „Iveco“. Iš šių automobilių registracijos liudijimų matyti, jog minėti automobiliai, vadovaujantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d.

įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintais Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukcijÄ reikalavimais priskirtini transporto priemonėms, skirtos žmonėms vežti. Be to, minėti automobiliai atitinka techninius reikalavimus (I t., b. l. I t., b. l. 163–200; II t., b. l. 1–27). Kaip matyti iÅ¡ kelionės žiniaraščių ir minėtuose automobiliuose galimų pervežti asmenų skaičiaus, specialiais automobiliais vežamų suimtųjų / nuteistųjų skaičius nevirÅ¡ijo nustatytų reikalavimų, taigi Konvojavimo taisyklių 109 p., nustatantis, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali bÅ«ti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų, nebuvo pažeistas.

Iš specialiųjų automobilių schemų matyti, kad visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo sistemos, automobiliuose yra avariniai išėjimai arba evakuaciniai liukai. Ventiliacija automobiliuose efektyvi. Taigi pareiškėjo nurodomi pažeidimai nenustatyti. Teismas atkreipia dėmesį, jog Konvojavimo taisyklėse saugos diržų panaudojimas nustatytas tik tuo atveju, kai du konvojuotojai konvojuoja du konvojuojamuosius ne specialiu konvojavimui skirtu transportu (Konvojavimo taisyklių 163 p.), kitais atvejais saugos diržų panaudojimas nėra įtvirtintas.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas specialiais automobiliais, Å¡ie automobiliai atitiko techninius reikalavimus, taigi, darytina iÅ¡vada, kad saugos diržų įrengimas juose nebuvo privalomas. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu ar žodžiu bÅ«tų teikęs pretenzijas dėl konvojavimo sÄ lygų, pareigÅ«nų elgesio, tokie pažeidimai neužfiksuoti ir kelionės žiniaraščiuose. Pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 p. įtvirtinta, jog tokios pretenzijos turi bÅ«ti įraÅ¡omos į konvojavimo dokumentus, o Å¡iuo atveju jokie nusiskundimai nebuvo užfiksuoti.

IÅ¡tyręs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, skundo bei atsiliepimų argumentus, teisės aktais nustatytus konvojavimo reikalavimus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimai konvojavimo metu nenustatyti. Nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų neturtinei žalai atlyginti – neteisėtų veiksmų – pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d. ir 133 str., n u s p r e n d ž i a :

 PareiÅ¡kėjo J. U. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Milda Vainienė