Legislator Case Law & Legislation
cefd8515-16cb-41bd-a21e-14b4b1a2efbc AI generated

cefd8515-16cb-41bd-a21e-14b4b1a2efbc · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number cefd8515-16cb-41bd-a21e-14b4b1a2efbc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

bankrutavusiai įmonei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ (BUAB „Statyba ir remontas“ nuosavybės teise priklausančiÄ 1/3 dalį gyvenamojo namo ir 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kartu su teisėmis ir pareigomis, kylančiomis iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18117-155/2014 ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1225-656/2015), bei 2) reikalavimo teisę į turtÄ (34,7 m ilgio ir 8,8 m pločio dviejų aukÅ¡tų blokelių mÅ«ro gyvenamÄ jį namÄ (neįregistruotas, savavaliÅ¡ka statyba)). Atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl Å¡ių kreditorių susirinkimo nutarime aptartų turto objektų atskirai.

Legislator headnote

AI generated

cefd8515-16cb-41bd-a21e-14b4b1a2efbc · Lietuvos apeliacinis teismas: Tokiu bÅ«du apeliantė įgyvendintų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) reglamentuotÄ pareigÄ realizuoti bankrutavusiai įmonei priklausantį turtÄ ir gautų lėšų kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. 10.2 Apeliantės teisę realizuoti jai nuosavybės teise priklausantį TurtÄ Nr. 1, pagrindžia teismų praktika, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisė likviduoti savavaliÅ¡kos statybos pasekmes yra daiktinė teisė, kuri disponuojant nekilnojamuoju daiktu, kartu su daikto valdymo ir naudojimo teisėmis pereina naujajam daikto savininkui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2-813-241/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01999-2017-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė GasiÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statyba ir remontas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1757-910/2019, kuria tenkintas kreditorės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statyba ir remontas“ 2018 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi iÅ¡kėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Statyba ir remontas“ bankroto bylÄ , bankroto administratore paskyrė S. S.; 2018 m. birželio 18 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2. Kreditorė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydama panaikinti bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „Statyba ir remontas“ 2018 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo kreditoriai nutarė BUAB „Statyba ir remontas“ nuosavybės teise priklausančiÄ 1/3 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas Nr. 1), su teisėmis ir pareigomis, kylančiomis iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18117-155/2014 ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1225-656/2015, taip pat reikalavimo teisę į 34,7 m ilgio ir 8,8 m pločio dviejų aukÅ¡tų blokelių mÅ«ro gyvenamÄ jį namÄ , esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini) (neįregistruotas, savavaliÅ¡ka statyba) (toliau – ir Turtas Nr. 2), su visomis iÅ¡ Å¡ios reikalavimo teisės kylančiomis teisėmis ir pareigomis (toliau Turtas Nr. 1 ir Turtas Nr. 2 – Turtas) pardavinėti kartu.

3. Kreditorė nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarimu pasisakyta ir nuspręsta ne dėl BUAB „Statyba ir remontas“ nuosavybės teise valdomo, savavaliÅ¡kos statybos objekto – Turto Nr. 2, Å¡io turto statytoju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1331-430/2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-825-560/2016 pripažintas A. D.; jam leista per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ ir sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 1 priede nustatytÄ Ä¯mokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ Turto Nr. 2 statybai ir įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ ; neįteisinus savavaliÅ¡kos statybos per 6 mėnesius A.

D. įpareigotas per tris mėnesius nuo termino pasibaigimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Nei bankroto administratorė, nei kreditorių susirinkimas neturi teisėto pagrindo ir įgaliojimų pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , jį ignoruoti ir sudaryti kliÅ«tis jo vykdymui. Byloje nustatyta, kad A. D. turi pareigÄ Å¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius juos įteisindamas, o neįteisinus – nugriaudamas. Å io sprendimo pagrindu Inspekcija turi teisėtÄ interesÄ reikalauti iÅ¡ A.

D. vykdyti teismo sprendimÄ , sprendimo nevykdant, imtis priverstinio vykdymo veiksmų.

4. Skundžiamu nutarimu pažeistas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas naudotis, disponuoti (parduoti, padovanoti, iÅ¡nuomoti ar pan.) savavaliÅ¡kai arba ne savavaliÅ¡kai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytu ar statomu statiniu (jo dalimi). Teismų praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, kad neteisėtai pastatytu (statomu) statiniu asmuo neturi teisės disponuoti, atitinkamai toks statinys negali bÅ«ti civilinės apyvartos objektu, todėl nei vienas neturi teisės perleisti nuosavybės teisių į tokį statinį tretiesiems asmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi kreditorės skundÄ patenkino, pripažino neteisėtu ir panaikino BUAB „Statyba ir remontas“ 2018 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta BUAB „Statyba ir remontas“ nuosavybės teise priklausančiÄ 1/3 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), su teisėmis ir pareigomis, kylančiomis iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18117-155/2014 ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1225-656/2015, taip pat reikalavimo teisę į 34,7 m ilgio ir 8,8 m pločio dviejų aukÅ¡tų blokelių mÅ«ro gyvenamÄ jį namÄ , esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini) (neįregistruotas, savavaliÅ¡ka statyba), su visomis iÅ¡ Å¡ios reikalavimo teisės kylančiomis teisėmis ir pareigomis pardavinėti kartu.

6. Pasisakydamas dėl procedūrinių pažeidimų, teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti esant kreditorių susirinkimo sušaukimo ir (ar) nutarimo priėmimo tvarkos pažeidimų; 2018 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkime dalyvavo ir raštu balsavo kreditoriai, turintys 60,46 proc. visų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, bei kreditorių balsų dauguma – 59,06 proc. visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas skundžiamas nutarimas.

7. Pasisakydamas dėl skundžiamo nutarimo turinio teisėtumo, teismas rėmėsi CK 4.103 straipsnio 1 dalimi, draudžiančia naudotis ir disponuoti (parduoti, padovanoti, iÅ¡nuomoti ar pan.) statiniu, jeigu jis (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai arba ne savavaliÅ¡kai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus bei Å¡iuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ginčo Turtas yra pastatytas / rekonstruotas savavaliÅ¡kai, yra konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais, ginčo dėl Å¡ios aplinkybės byloje nėra. Teismas sprendė, kad tokiu atveju Å¡io turto pardavimas reikÅ¡tų imperatyvaus CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyto reglamentavimo nepaisymÄ .

8. Teismas pažymėjo, kad tiek savavaliÅ¡kai pastatytas statinys, tiek teisės į jį negali bÅ«ti civilinės apyvartos objektu, todėl bankroto administratorės nurodytas argumentas, kad skundžiamu nutarimu kreditoriai nusprendė realizuoti ne patį TurtÄ Nr. 2, bet BUAB „Statyba ir remontas“ priklausančiÄ reikalavimo teisę į TurtÄ Nr. 2, atmestas kaip nepagrįstas ir neturintis teisinės reikÅ¡mės.

9. Teismas sprendė, kad BUAB „Statyba ir remontas“ 2018 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu (dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), realizavimo) pažeidžia imperatyviÄ CK 4.103 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , todėl yra naikintinas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. BUAB „Statyba ir remontas“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti kreditorės skundÄ dėl (skunde klaidingai nurodyta, kad pakartotiniame) trečiajame BUAB „Statyba ir remontas“ kreditorių susirinkime priimto nutarimo Nr. 4 panaikinimo; priteisti iÅ¡ kreditorės patirtas 847 Eur atstovavimo iÅ¡laidas už atsiliepimo į kreditorės skundÄ parengimÄ .

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1 Turtas Nr. 1, apeliantei priklauso nuosavybės teise. Teismų procesinių sprendimų pagrindu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18117-155/2014 ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1225-656/2015) bendraturčiams nustatytas 6 mėnesių terminas kreiptis dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo arba paÅ¡alinti neteisėtos rekonstrukcijos padarinius, tačiau apeliantė – bankrutavusi įmonė, Å¡iems veiksmams atlikti neturi piniginių lėšų, todėl kreditorių susirinkime ir buvo pasiÅ«lyta šį turtÄ realizuoti kartu su teisėmis ir pareigomis, kylančiomis iÅ¡ minėtų teismų procesinių sprendimų.

Tokiu bÅ«du apeliantė įgyvendintų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) reglamentuotÄ pareigÄ realizuoti bankrutavusiai įmonei priklausantį turtÄ ir gautų lėšų kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. 10.2 Apeliantės teisę realizuoti jai nuosavybės teise priklausantį TurtÄ Nr. 1, pagrindžia teismų praktika, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisė likviduoti savavaliÅ¡kos statybos pasekmes yra daiktinė teisė, kuri disponuojant nekilnojamuoju daiktu, kartu su daikto valdymo ir naudojimo teisėmis pereina naujajam daikto savininkui.

Ginčijamame nutarime yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad Turtas Nr. 1 parduodamas su teisėmis ir pareigomis, kylančiomis iÅ¡ minėtų teismų procesinių sprendimų. TokiÄ apeliantės teisę balsuodama kreditorių susirinkime patvirtino ir pati kreditorė – Inspekcija. 10.3 Skundžiama nutartimi konstatavus, kad neiÅ¡sprendus statybos įteisinimo ir / ar neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo klausimų įstatymų nustatyta tvarka, tokia statyba negali bÅ«ti perduota kieno nors nuosavybėn, eliminuotos bet kokios galimybės apeliantės kreditoriams gauti bent dalį savo finansinio reikalavimo patenkinimo. 10.4 SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas (įteisinimas ar nugriovimas) reikalauja daug iÅ¡laidų, kurių apeliantė kaip bankrutavusi įmonė neturi, be to, visi veiksmai turėtų bÅ«ti suderinti su Turto Nr. 1 bendraturte, kuri, kaip ir buvęs apeliantės vadovas, nuo 2015 m. nesiėmė jokių veiksmų paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos rekonstrukcijos padarinius.

Taip pat tokių veiksmų atlikimas reikalauja ir laiko, todėl savavaliÅ¡kos rekonstrukcijos padarinių Å¡alinimas prieÅ¡tarautų ne tik bankroto ekonomiÅ¡kumo, bet ir operatyvumo principams. 10.5 Bankroto procese buvo nustatyta, kad apeliantė atliko rangos darbus pagal pasiraÅ¡ytas sutartis adresu (duomenys neskelbtini), apeliantei Å¡iuo adresu buvo vežamos statybinės medžiagos, iÅ¡vežamos atliekos. Turto Nr. 2 statybas vykdė apeliantė, todėl jai priklauso reikalavimo teisė į šį turtÄ ar bent jo dalį, nes investavusi apie 174 000 Eur apeliantė negavo jokių pajamų ar kitokios ekonominės naudos.

Kreditorių susirinkime ir buvo pasiūlyta realizuoti reikalavimo teisę.

11. Kreditorė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1 Kreditorė susirinkime balsuodama prieÅ¡ ketvirtuoju darbotvarkės klausimu nurodytÄ nutarimo projektÄ balsavimo raÅ¡tu biuletenyje nurodė, kad negalimas Turto pardavimas komplektu, nes į jį nepagrįstai įtraukta reikalavimo teisė į statinį, kurio statytoju pripažintas fizinis asmuo ir įpareigotas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, bei į kurį bankrutavusiai įmonei nėra suteiktos jokios teisės. Taip pat nurodė, kad galimi Turto pardavimo atskirai variantai, tačiau bankroto administratorė nevertino Inspekcijos nurodytų argumentų. 11.2 Apeliantė nepaneigia pirmosios instancijos teismo pagrįstų iÅ¡vadų ir motyvų, kad tiek savavaliÅ¡kai pastatytas statinys, tiek teisės į jį negali bÅ«ti civilinės apyvartos objektu. 11.3 Teismų sprendimais konstatuota, kad BUAB „Statyba ir remontas“ niekaip nesusijusi su statiniu – 34,7 m ilgio ir 8,8 m pločio dviejų aukÅ¡tų blokelių mÅ«ro gyvenamuoju namu, esančiu žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio statytoju teismai pripažino A.

D.; bankroto administratorės teiginiai, kad Å¡io statinio statytoju turėtų bÅ«ti laikoma BUAB „Statyba ir remontas“ nepaneigia įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytų aplinkybių, neįrodo, kad 174 000 Eur suma atsakovės buvo investuota bÅ«tent į šį statinį. Jeigu ir buvo kažkokiai santykiai, tai tik tarp įmonės ir A. D., kuriam ir galėtų bÅ«ti nukreipiami finansiniai reikalavimai, o ne į savavaliÅ¡kos statybos objektÄ . Teismas k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria iÅ¡spęstas kreditorės skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 16 d. įvyko BUAB „Statyba ir remontas“ kreditorių susirinkimas, kuriame ketvirtuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas, kuriuo kreditoriai nutarė BUAB „Statyba ir remontas“ nuosavybės teise priklausančiÄ 1/3 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (Turtas Nr. 1), su teisėmis ir pareigomis, kylančiomis iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18117-155/2014 ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1225-656/2015, taip pat reikalavimo teisę į 34,7 m ilgio ir 8,8 m pločio dviejų aukÅ¡tų blokelių mÅ«ro gyvenamÄ jį namÄ , esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini) (neįregistruotas, savavaliÅ¡ka statyba) (Turtas Nr. 2), su visomis iÅ¡ Å¡ios reikalavimo teisės kylančiomis teisėmis ir pareigomis pardavinėti kartu.

Pirmosios instancijos teismas vienos iÅ¡ kreditorių (Inspekcijos) skundo pagrindu pripažino Å¡io nutarimo prieÅ¡taravimÄ imperatyviai CK 4.103 straipsnio 1 dalies nuostatai ir skundžiamÄ nutarimÄ panaikino. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis pateikė atskirÄ jį skundÄ .

14. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo iÅ¡raiÅ¡ka. Å i teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (Ä®BÄ® 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiÅ¡kas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Tačiau kreditorių autonomijos principas nereiÅ¡kia, kad kreditorių susirinkimo nutarimai turi neribotÄ ir nenuginčijamÄ galiÄ . Susirinkimo priimti nutarimai privalo atitikti Ä®BÄ®, kitų su bankroto teisiniais santykiais susijusių teisės aktų reikalavimus, nepažeisti kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principo ir teisėtų interesų.

15. Kreditorių susirinkimo nutarimai gali bÅ«ti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedÅ«rinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtÄ tokio nutarimo turinį; antra, materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiÅ¡kia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieÅ¡taravimu teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ar / ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2-196/2012; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2096-370/2016).

16. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl procedūrinių kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo pažeidimų nebuvimo atskiruoju skundu nekvestionuojama, todėl šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

17. Kreditorių susirinkimo kompetencijai priklauso bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir pradinės turto pardavimo kainos nustatymas. Å is klausimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobÅ«džio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iÅ¡ esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo bÅ«do arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviÄ sias teisės normas arba prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimÄ ir perduoti klausimÄ kreditorių susirinkimui svarstyti iÅ¡ naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).

18. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas kreditorės skundÄ tenkino, nustatęs, kad ginčijamas nutarimas dėl BUAB „Statyba ir remontas“ turto pardavimo tvarkos nustatymo prieÅ¡tarauja CK 4.103 straipsnio imperatyvioms nuostatoms, nes tiek savavaliÅ¡kai pastatytas statinys, tiek teisės į jį negali bÅ«ti civilinės apyvartos objektu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu sutinka.

19. Ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nutarta parduoti kartu du turto objektus:

1) bankrutavusiai įmonei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ (BUAB „Statyba ir remontas“ nuosavybės teise priklausančiÄ 1/3 dalį gyvenamojo namo ir 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kartu su teisėmis ir pareigomis, kylančiomis iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18117-155/2014 ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1225-656/2015), bei 2) reikalavimo teisę į turtÄ (34,7 m ilgio ir 8,8 m pločio dviejų aukÅ¡tų blokelių mÅ«ro gyvenamÄ jį namÄ (neįregistruotas, savavaliÅ¡ka statyba)). Atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl Å¡ių kreditorių susirinkimo nutarime aptartų turto objektų atskirai.

20. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo, iÅ¡nagrinėjusio atsakovės UAB „Statyba ir remontas“ apeliacinį skundÄ , 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1225-656/2015, konstatuota, kad atsakovės (UAB „Statyba ir remontas“ bei T. G.) neturėdamos statybÄ leidžiančio dokumento, t. y. savavaliÅ¡kai, atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijÄ padidindamos gyvenamojo namo iÅ¡orės parametrus, t. y. perstačius gyvenamojo namo konstrukcijas buvo padidintas jo užstatymo plotas apie 54 kv. m; atlikus gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ buvo pakeista jo konfigÅ«racija, kuri neatitinka Å¡iuo metu nekilnojamojo turto registre įregistruotų parametrų.

Teismas, įvertinęs Å¡iuos pakeitimus ir neatitikimus tarp faktinės padėties ir teisėtai suformuoto bei įregistruoto nekilnojamojo turto registre statinio, įpareigojo Å¡alinti egzistuojantį pažeidimÄ atstatant statinį į padėtį, fiksuotÄ nekilnojamojo turto registre pagal 1998 m. birželio 1 d. kadastro duomenis. Atsižvelgęs į tai, kad bendraturčių valdomos dalys (1/3 dalis priklauso UAB „Statyba ir remontas“, 2/3 dalys –T. G., po paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo – A.

L.) nėra identifikuotos, teismas nurodė, kad abiem atsakovėms kyla vienoda atsakomybė už savavaliÅ¡kÄ gyvenamojo namo rekonstravimÄ ir įpareigojo atsakoves kreiptis į statybÄ leidžiančius dokumentus iÅ¡duodančius subjektus dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo teisės aktų nustatyta tvarka; per 9 mėnesių terminÄ nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, negavus statybÄ leidžiančio dokumento, savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Teismo įpareigojimo per nustatytÄ terminÄ neįvykdymo atveju, teismas įpareigojo atsakoves mokėti po 29 Eur baudÄ Ä¯ ieÅ¡kovės (Inspekcijos) sÄ skaitÄ už kiekvienÄ uždelstÄ teismo sprendimo neįvykdymo dienÄ , skaičiuojant nuo termino, per kurį turi bÅ«ti paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padariniai, pasibaigimo.

21. Ginčo, kad atsakovei BUAB „Statyba ir remontas“ nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis savavališkai rekonstruoto gyvenamojo namo, nėra. Vadovaujantis CK 4.103 straipsnio 1 dalimi, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Pažymėtina, kad galimybės visapusiškai įgyvendinti nuosavybės teisę, kaip ji suprantama pagal CK 4.37 straipsnį, į statinį egzistavimas siejamas su statinio statybos teisėtumu – tik teisėtai pastatytas statinys (ar statomo statinio dalis) gali būti civilinės apyvartos objektas (CK 1.97 straipsnis, 4.103 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018).

Savavališkos statybos (rekonstrukcijos) padarinių šalinimas nėra šios bylos dalykas. Kol šie klausimai (statybos įteisinimas ir pan.) įstatymo nustatyta tvarka nėra išspręsti, tokios statybos padariniais (statiniais) naudotis ar juos parduoti kitiems asmenims draudžiama (CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Taigi tokia statyba negali būti perduota kieno nors nuosavybėn, atitinkamai ir realizuojama bankroto procedūrų metu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad minėtoje byloje nebuvo sprendžiama dėl sklype (duomenys neskelbtini) esančio kito atsakovei priklausančio turto – kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių inžinerinių tinklų statybų (ne) teisėtumo, todėl kreditoriai susirinkime turi teisę spręsti dėl šio turto realizavimo.

22. Atsakovės akcentuojamas bankroto proceso operatyvumo principas bei kreditorių interesai negali paneigti teisingumo principo ir nesudaro pagrindo iÅ¡imties tvarka realizuoti savavaliÅ¡kos statybos (rekonstrukcijos) objektu esantį turtÄ . Apeliantės argumentai, kad pareigÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos rekonstrukcijos padarinius turi ne apeliantė, o buvęs jos vadovas ir bendraturtė, neturi teisinės reikÅ¡mės skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo klausimu plačiau nepasisako.

23. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Kita vertus, šiame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime, pažymėta, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai.

Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. IÅ¡dėstytas teisės aiÅ¡kinimas lemia apeliantės argumentų dėl rėmimosi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1549-232/2014 bei Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1214-436/2016, nepagrįstumÄ , nes nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ir joje taikytina teisė nesutampa su Å¡ių bylų faktinėmis aplinkybėmis ir jose taikyta teise.

Nurodyta Vilniaus apygardos teisme nagrinėta civilinė byla dėl teisės įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ pripažinimo, Kauno apygardos teisme nagrinėtas Å¡alies pakeitimo vykdymo procese klausimas, o nagrinėjamu atveju kreditoriai susirinkime nutarė dėl bankrutavusios skolininkės nuosavybės teise valdomos savavaliÅ¡kai rekonstruoto gyvenamojo namo dalies perleidimo.

24. Ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nuspręsta kartu su Turtu Nr. 1 pardavinėti ir TurtÄ Nr. 2, t. y. reikalavimo teisę į turtÄ â€“ 34,7 m ilgio ir 8,8 m pločio dviejų aukÅ¡tų blokelių mÅ«ro gyvenamÄ jį namÄ (neįregistruotas, savavaliÅ¡ka statyba), esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), su visomis iÅ¡ Å¡ios reikalavimo teisės kylančiomis teisėmis ir pareigomis. Atsakovės teigimu, BUAB „Statyba ir remontas“ atliko rangos darbus pagal pasiraÅ¡ytas sutartis adresu (duomenys neskelbtini), jai Å¡iuo adresu buvo vežamos statybinės medžiagos, iÅ¡vežamos atliekos. Turto Nr. 2 statybas vykdė atsakovė, todėl jai priklauso reikalavimo teisė į šį turtÄ ar bent jo dalį, nes investavusi apie 174 000 Eur negavo jokių pajamų ar kitokios ekonominės naudos.

25. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiÅ¡kas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali bÅ«ti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kreditoriaus teisę perleisti savo reikalavimÄ kitam asmeniui pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį (cesija) reglamentuoja CK 6.101–6.110 straipsniai. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Nurodytas įstatyminis reguliavimas įtvirtina bendrÄ jį principÄ , kad gali bÅ«ti perleidžiama bet kokia reikalavimo teisė, kilusi iÅ¡ bet kokios prievolės, tačiau Å¡is principas nėra absoliutus ir yra taikomas su tam tikromis iÅ¡imtimis, kurios įtvirtintos civiliniame kodekse (CK 6.102 straipsnis), kituose teisės aktuose, taip pat gali iÅ¡plaukti iÅ¡ prievolės prigimties. Negalima perleisti reikalavimo, dėl kurio negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis); draudžiama perleisti reikalavimÄ be skolininko sutikimo, jei kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikÅ¡mės (CK 6.101 straipsnio 5 dalis) ir pan.

26. Cesijos sutartimi perleidžiamas ne daiktas, bet reikalavimo teisė. Svarbu tai, kad pradinis kreditorius (cedentas) gali perleisti reikalavimo teisę, kuriÄ jis turi ir kuri yra galiojanti. Kilus ginčui dėl reikalavimo teisės perleidimo, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar Å¡i jo teisė galiojo cesijos sutarties sudarymo metu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad, vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumÄ , reikia įvertinti:

1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas;

2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindÄ );

3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-759/2003).

27. Taigi, Å¡iuo atveju, norint bankroto procese realizuoti BUAB „Statyba ir remontas“ turtÄ â€“ galimai turimas reikalavimo teises, visų pirma bÅ«tina jas identifikuoti, t. y. nustatyti reikalavimo perleidimo dalykÄ â€“ tiek pačiÄ prievolę, jos pagrindÄ , dydį, tiek Å¡iuo atveju ir skolininkÄ , turintį prievolės įvykdymo pareigÄ . AbstraktÅ«s apeliantės teiginiai apie ginčo sklype atliktus darbus, patirtas investicijas, nepagrindžia nei pačios reikalavimo teisės egzistavimo, nei leidžia identifikuoti skolininkÄ , į kurį reikalavimas gali bÅ«ti nukreipiamas. Å iame kontekste pažymėtina, kad įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-825-560/2016, nustatyta, kad 34,7 m ilgio ir 8,8 m pločio dviejų aukÅ¡tų blokelių mÅ«ro gyvenamojo namo (neįregistruotas, savavaliÅ¡ka statyba) esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), statytojas yra A. D..

28. Esant aptartoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad neegzistuoja objektyvios prielaidos skundžiamame kreditorių susirinkimo nutarime nurodytÄ turtÄ parduoti tiek atskirai, tiek kartu, juolab, kad dėl pardavimo bÅ«do – turtÄ pardavinėti kartu, jokie argumentai nenurodyti. Dėl bylos procesinės baigties 29. Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kreditorės skundo, iÅ¡ esmės tinkamai aiÅ¡kino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, proceso teisės normų nepažeidė ir ginčijamÄ kreditorių susirinkimo nutarimÄ panaikino pagrįstai.

Atskirojo skundo argumentai skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia, todėl nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Danutė GasiÅ«nienė