cefd8515-16cb-41bd-a21e-14b4b1a2efbc · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedbankrutavusiai įmonei nuosavybÄs teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ (BUAB âStatyba ir remontasâ nuosavybÄs teise priklausanÄiÄ 1/3 dalį gyvenamojo namo ir 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių â kiemo statinių, kartu su teisÄmis ir pareigomis, kylanÄiomis iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-18117-155/2014 ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 2A-1225-656/2015), bei 2) reikalavimo teisÄ Ä¯ turtÄ (34,7 m ilgio ir 8,8 m ploÄio dviejų aukÅ¡tų blokelių mÅ«ro gyvenamÄ jį namÄ (neįregistruotas, savavaliÅ¡ka statyba)). Atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus apeliacinÄs instancijos teismas pasisako dÄl Å¡ių kreditorių susirinkimo nutarime aptartų turto objektų atskirai.
Legislator headnote
AI generatedcefd8515-16cb-41bd-a21e-14b4b1a2efbc · Lietuvos apeliacinis teismas: Tokiu bÅ«du apeliantÄ Ä¯gyvendintų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau â Ä®BÄ®) reglamentuotÄ pareigÄ realizuoti bankrutavusiai įmonei priklausantį turtÄ ir gautų lÄšų kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. 10.2 ApeliantÄs teisÄ realizuoti jai nuosavybÄs teise priklausantį TurtÄ Nr. 1, pagrindžia teismų praktika, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisÄ likviduoti savavaliÅ¡kos statybos pasekmes yra daiktinÄ teisÄ, kuri disponuojant nekilnojamuoju daiktu, kartu su daikto valdymo ir naudojimo teisÄmis pereina naujajam daikto savininkui.
Full text
?CivilinÄ byla Nr. 2-813-241/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01999-2017-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsÄjo 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja DanutÄ GasiÅ«nienÄ teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovÄs bankrutavusios uždarosios akcinÄs bendrovÄs âStatyba ir remontasâ atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. B2-1757-910/2019, kuria tenkintas kreditorÄs ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundas dÄl bankrutavusios uždarosios akcinÄs bendrovÄs âStatyba ir remontasâ 2018 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimo ketvirtuoju darbotvarkÄs klausimu panaikinimo.
Teismas n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi iÅ¡kÄlÄ uždarajai akcinei bendrovei (toliau â UAB) âStatyba ir remontasâ bankroto bylÄ , bankroto administratore paskyrÄ S. S.; 2018 m. birželio 18 d. nutartimi bendrovÄ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dÄl bankroto.
2. KreditorÄ ValstybinÄ teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau â ir Inspekcija) kreipÄsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydama panaikinti bankrutavusios UAB (toliau â BUAB) âStatyba ir remontasâ 2018 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ ketvirtuoju darbotvarkÄs klausimu, kuriuo kreditoriai nutarÄ BUAB âStatyba ir remontasâ nuosavybÄs teise priklausanÄiÄ 1/3 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių â kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanÄių (duomenys neskelbtini) (toliau â ir Turtas Nr. 1), su teisÄmis ir pareigomis, kylanÄiomis iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-18117-155/2014 ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 2A-1225-656/2015, taip pat reikalavimo teisÄ Ä¯ 34,7 m ilgio ir 8,8 m ploÄio dviejų aukÅ¡tų blokelių mÅ«ro gyvenamÄ jį namÄ , esantį žemÄs sklype (duomenys neskelbtini) (neįregistruotas, savavaliÅ¡ka statyba) (toliau â ir Turtas Nr. 2), su visomis iÅ¡ Å¡ios reikalavimo teisÄs kylanÄiomis teisÄmis ir pareigomis (toliau Turtas Nr. 1 ir Turtas Nr. 2 â Turtas) pardavinÄti kartu.
3. KreditorÄ nurodÄ, kad kreditorių susirinkimo nutarimu pasisakyta ir nusprÄsta ne dÄl BUAB âStatyba ir remontasâ nuosavybÄs teise valdomo, savavaliÅ¡kos statybos objekto â Turto Nr. 2, Å¡io turto statytoju Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2015 m. gegužÄs 13 d. sprendimu civilinÄje byloje Nr. e2-1331-430/2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. e2A-825-560/2016 pripažintas A. D.; jam leista per 6 mÄnesius nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos teisÄs aktų nustatyta tvarka parengti projektinÄ dokumentacijÄ ir sumokÄjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau â Statybos įstatymas) 1 priede nustatytÄ Ä¯mokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ Turto Nr. 2 statybai ir įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ ; neįteisinus savavaliÅ¡kos statybos per 6 mÄnesius A.
D. įpareigotas per tris mÄnesius nuo termino pasibaigimo dienos savo lÄÅ¡omis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Nei bankroto administratorÄ, nei kreditorių susirinkimas neturi teisÄto pagrindo ir įgaliojimų pakeisti įsiteisÄjusį teismo sprendimÄ , jį ignoruoti ir sudaryti kliÅ«tis jo vykdymui. Byloje nustatyta, kad A. D. turi pareigÄ Å¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius juos įteisindamas, o neįteisinus â nugriaudamas. Å io sprendimo pagrindu Inspekcija turi teisÄtÄ interesÄ reikalauti iÅ¡ A.
D. vykdyti teismo sprendimÄ , sprendimo nevykdant, imtis priverstinio vykdymo veiksmų.
4. Skundžiamu nutarimu pažeistas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 4.103 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas naudotis, disponuoti (parduoti, padovanoti, iÅ¡nuomoti ar pan.) savavaliÅ¡kai arba ne savavaliÅ¡kai, taÄiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisÄs aktų reikalavimus pastatytu ar statomu statiniu (jo dalimi). Teismų praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, kad neteisÄtai pastatytu (statomu) statiniu asmuo neturi teisÄs disponuoti, atitinkamai toks statinys negali bÅ«ti civilinÄs apyvartos objektu, todÄl nei vienas neturi teisÄs perleisti nuosavybÄs teisių į tokį statinį tretiesiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ 5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi kreditorÄs skundÄ patenkino, pripažino neteisÄtu ir panaikino BUAB âStatyba ir remontasâ 2018 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ ketvirtuoju darbotvarkÄs klausimu, kuriuo nutarta BUAB âStatyba ir remontasâ nuosavybÄs teise priklausanÄiÄ 1/3 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių â kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanÄių (duomenys neskelbtini), su teisÄmis ir pareigomis, kylanÄiomis iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-18117-155/2014 ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 2A-1225-656/2015, taip pat reikalavimo teisÄ Ä¯ 34,7 m ilgio ir 8,8 m ploÄio dviejų aukÅ¡tų blokelių mÅ«ro gyvenamÄ jį namÄ , esantį žemÄs sklype (duomenys neskelbtini) (neįregistruotas, savavaliÅ¡ka statyba), su visomis iÅ¡ Å¡ios reikalavimo teisÄs kylanÄiomis teisÄmis ir pareigomis pardavinÄti kartu.
6. Pasisakydamas dÄl procedÅ«rinių pažeidimų, teismas nenustatÄ aplinkybių, kurios leistų sprÄsti esant kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimo ir (ar) nutarimo priÄmimo tvarkos pažeidimų; 2018 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkime dalyvavo ir raÅ¡tu balsavo kreditoriai, turintys 60,46 proc. visų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, bei kreditorių balsų dauguma â 59,06 proc. visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, ketvirtuoju darbotvarkÄs klausimu buvo priimtas skundžiamas nutarimas.
7. Pasisakydamas dÄl skundžiamo nutarimo turinio teisÄtumo, teismas rÄmÄsi CK 4.103 straipsnio 1 dalimi, draudžianÄia naudotis ir disponuoti (parduoti, padovanoti, iÅ¡nuomoti ar pan.) statiniu, jeigu jis (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai arba ne savavaliÅ¡kai, taÄiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisÄs aktų reikalavimus bei Å¡iuo klausimu Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuota praktika. Teismas nurodÄ, kad aplinkybÄ, jog ginÄo Turtas yra pastatytas / rekonstruotas savavaliÅ¡kai, yra konstatuota įsiteisÄjusiais teismų sprendimais, ginÄo dÄl Å¡ios aplinkybÄs byloje nÄra. Teismas sprendÄ, kad tokiu atveju Å¡io turto pardavimas reikÅ¡tų imperatyvaus CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyto reglamentavimo nepaisymÄ .
8. Teismas pažymÄjo, kad tiek savavaliÅ¡kai pastatytas statinys, tiek teisÄs į jį negali bÅ«ti civilinÄs apyvartos objektu, todÄl bankroto administratorÄs nurodytas argumentas, kad skundžiamu nutarimu kreditoriai nusprendÄ realizuoti ne patį TurtÄ Nr. 2, bet BUAB âStatyba ir remontasâ priklausanÄiÄ reikalavimo teisÄ Ä¯ TurtÄ Nr. 2, atmestas kaip nepagrįstas ir neturintis teisinÄs reikÅ¡mÄs.
9. Teismas sprendÄ, kad BUAB âStatyba ir remontasâ 2018 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimas ketvirtuoju darbotvarkÄs klausimu (dÄl turto, esanÄio (duomenys neskelbtini), realizavimo) pažeidžia imperatyviÄ CK 4.103 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , todÄl yra naikintinas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. BUAB âStatyba ir remontasâ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡sprÄsti iÅ¡ esmÄs â atmesti kreditorÄs skundÄ dÄl (skunde klaidingai nurodyta, kad pakartotiniame) treÄiajame BUAB âStatyba ir remontasâ kreditorių susirinkime priimto nutarimo Nr. 4 panaikinimo; priteisti iÅ¡ kreditorÄs patirtas 847 Eur atstovavimo iÅ¡laidas už atsiliepimo į kreditorÄs skundÄ parengimÄ .
Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1 Turtas Nr. 1, apeliantei priklauso nuosavybÄs teise. Teismų procesinių sprendimų pagrindu (Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-18117-155/2014 ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 2A-1225-656/2015) bendraturÄiams nustatytas 6 mÄnesių terminas kreiptis dÄl statybÄ leidžianÄio dokumento iÅ¡davimo arba paÅ¡alinti neteisÄtos rekonstrukcijos padarinius, taÄiau apeliantÄ â bankrutavusi įmonÄ, Å¡iems veiksmams atlikti neturi piniginių lÄšų, todÄl kreditorių susirinkime ir buvo pasiÅ«lyta šį turtÄ realizuoti kartu su teisÄmis ir pareigomis, kylanÄiomis iÅ¡ minÄtų teismų procesinių sprendimų.
Tokiu bÅ«du apeliantÄ Ä¯gyvendintų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau â Ä®BÄ®) reglamentuotÄ pareigÄ realizuoti bankrutavusiai įmonei priklausantį turtÄ ir gautų lÄšų kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. 10.2 ApeliantÄs teisÄ realizuoti jai nuosavybÄs teise priklausantį TurtÄ Nr. 1, pagrindžia teismų praktika, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisÄ likviduoti savavaliÅ¡kos statybos pasekmes yra daiktinÄ teisÄ, kuri disponuojant nekilnojamuoju daiktu, kartu su daikto valdymo ir naudojimo teisÄmis pereina naujajam daikto savininkui.
GinÄijamame nutarime yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad Turtas Nr. 1 parduodamas su teisÄmis ir pareigomis, kylanÄiomis iÅ¡ minÄtų teismų procesinių sprendimų. TokiÄ apeliantÄs teisÄ balsuodama kreditorių susirinkime patvirtino ir pati kreditorÄ â Inspekcija. 10.3 Skundžiama nutartimi konstatavus, kad neiÅ¡sprendus statybos įteisinimo ir / ar neteisÄtos statybos padarinių Å¡alinimo klausimų įstatymų nustatyta tvarka, tokia statyba negali bÅ«ti perduota kieno nors nuosavybÄn, eliminuotos bet kokios galimybÄs apeliantÄs kreditoriams gauti bent dalį savo finansinio reikalavimo patenkinimo. 10.4 SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas (įteisinimas ar nugriovimas) reikalauja daug iÅ¡laidų, kurių apeliantÄ kaip bankrutavusi įmonÄ neturi, be to, visi veiksmai turÄtų bÅ«ti suderinti su Turto Nr. 1 bendraturte, kuri, kaip ir buvÄs apeliantÄs vadovas, nuo 2015 m. nesiÄmÄ jokių veiksmų paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos rekonstrukcijos padarinius.
Taip pat tokių veiksmų atlikimas reikalauja ir laiko, todÄl savavaliÅ¡kos rekonstrukcijos padarinių Å¡alinimas prieÅ¡tarautų ne tik bankroto ekonomiÅ¡kumo, bet ir operatyvumo principams. 10.5 Bankroto procese buvo nustatyta, kad apeliantÄ atliko rangos darbus pagal pasiraÅ¡ytas sutartis adresu (duomenys neskelbtini), apeliantei Å¡iuo adresu buvo vežamos statybinÄs medžiagos, iÅ¡vežamos atliekos. Turto Nr. 2 statybas vykdÄ apeliantÄ, todÄl jai priklauso reikalavimo teisÄ Ä¯ šį turtÄ ar bent jo dalį, nes investavusi apie 174 000 Eur apeliantÄ negavo jokių pajamų ar kitokios ekonominÄs naudos.
Kreditorių susirinkime ir buvo pasiÅ«lyta realizuoti reikalavimo teisÄ.
11. KreditorÄ ValstybinÄ teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1 KreditorÄ susirinkime balsuodama prieÅ¡ ketvirtuoju darbotvarkÄs klausimu nurodytÄ nutarimo projektÄ balsavimo raÅ¡tu biuletenyje nurodÄ, kad negalimas Turto pardavimas komplektu, nes į jį nepagrįstai įtraukta reikalavimo teisÄ Ä¯ statinį, kurio statytoju pripažintas fizinis asmuo ir įpareigotas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, bei į kurį bankrutavusiai įmonei nÄra suteiktos jokios teisÄs. Taip pat nurodÄ, kad galimi Turto pardavimo atskirai variantai, taÄiau bankroto administratorÄ nevertino Inspekcijos nurodytų argumentų. 11.2 ApeliantÄ nepaneigia pirmosios instancijos teismo pagrįstų iÅ¡vadų ir motyvų, kad tiek savavaliÅ¡kai pastatytas statinys, tiek teisÄs į jį negali bÅ«ti civilinÄs apyvartos objektu. 11.3 Teismų sprendimais konstatuota, kad BUAB âStatyba ir remontasâ niekaip nesusijusi su statiniu â 34,7 m ilgio ir 8,8 m ploÄio dviejų aukÅ¡tų blokelių mÅ«ro gyvenamuoju namu, esanÄiu žemÄs sklype (duomenys neskelbtini), kurio statytoju teismai pripažino A.
D.; bankroto administratorÄs teiginiai, kad Å¡io statinio statytoju turÄtų bÅ«ti laikoma BUAB âStatyba ir remontasâ nepaneigia įsiteisÄjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytų aplinkybių, neįrodo, kad 174 000 Eur suma atsakovÄs buvo investuota bÅ«tent į šį statinį. Jeigu ir buvo kažkokiai santykiai, tai tik tarp įmonÄs ir A. D., kuriam ir galÄtų bÅ«ti nukreipiami finansiniai reikalavimai, o ne į savavaliÅ¡kos statybos objektÄ . Teismas k o n s t a t u o j a :
IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria iÅ¡spÄstas kreditorÄs skundas dÄl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, teisÄtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nÄra absoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320, 338 straipsniai).
AbsoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinÄjamoje byloje nenustatyta. ApeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad byloje nÄra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 16 d. įvyko BUAB âStatyba ir remontasâ kreditorių susirinkimas, kuriame ketvirtuoju darbotvarkÄs klausimu priimtas nutarimas, kuriuo kreditoriai nutarÄ BUAB âStatyba ir remontasâ nuosavybÄs teise priklausanÄiÄ 1/3 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių â kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanÄių (duomenys neskelbtini) (Turtas Nr. 1), su teisÄmis ir pareigomis, kylanÄiomis iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-18117-155/2014 ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 2A-1225-656/2015, taip pat reikalavimo teisÄ Ä¯ 34,7 m ilgio ir 8,8 m ploÄio dviejų aukÅ¡tų blokelių mÅ«ro gyvenamÄ jį namÄ , esantį žemÄs sklype (duomenys neskelbtini) (neįregistruotas, savavaliÅ¡ka statyba) (Turtas Nr. 2), su visomis iÅ¡ Å¡ios reikalavimo teisÄs kylanÄiomis teisÄmis ir pareigomis pardavinÄti kartu.
Pirmosios instancijos teismas vienos iÅ¡ kreditorių (Inspekcijos) skundo pagrindu pripažino Å¡io nutarimo prieÅ¡taravimÄ imperatyviai CK 4.103 straipsnio 1 dalies nuostatai ir skundžiamÄ nutarimÄ panaikino. ApeliantÄ nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis pateikÄ atskirÄ jį skundÄ .
14. Kreditorių, kaip visumos, teisÄ sprÄsti bankrutuojanÄios įmonÄs reikalus â tai kreditorių autonomijos principo iÅ¡raiÅ¡ka. Å i teisÄ yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (Ä®BÄ® 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiÅ¡kas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-477/2011). TaÄiau kreditorių autonomijos principas nereiÅ¡kia, kad kreditorių susirinkimo nutarimai turi neribotÄ ir nenuginÄijamÄ galiÄ . Susirinkimo priimti nutarimai privalo atitikti Ä®BÄ®, kitų su bankroto teisiniais santykiais susijusių teisÄs aktų reikalavimus, nepažeisti kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principo ir teisÄtų interesų.
15. Kreditorių susirinkimo nutarimai gali bÅ«ti naikinami dviem pagrindais: pirma, dÄl esminių procedÅ«rinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimo priÄmimu, padarymu, galÄjusiu nulemti neteisÄtÄ tokio nutarimo turinį; antra, materialinių aspektų (turinio) neteisÄtumas, kuris pasireiÅ¡kia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieÅ¡taravimu teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ar / ir paÄios bankrutuojanÄios (bankrutavusios) įmonÄs interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. lapkriÄio 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m sausio 19 d. nutartis civilinÄje byloje. Nr. 2-196/2012; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e2-2096-370/2016).
16. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dÄl procedÅ«rinių kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir nutarimų priÄmimo pažeidimų nebuvimo atskiruoju skundu nekvestionuojama, todÄl Å¡iuo aspektu apeliacinÄs instancijos teismas nepasisako.
17. Kreditorių susirinkimo kompetencijai priklauso bankrutuojanÄios įmonÄs turto pardavimo tvarkos ir pradinÄs turto pardavimo kainos nustatymas. Å is klausimas susijÄs su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobÅ«džio klausimus, teisminÄ tokių sprendimų kontrolÄ yra ribota. Teismas iÅ¡ esmÄs negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo bÅ«do arba nustatyti pradinÄs turto pardavimo kainos. TaÄiau nustatÄs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviÄ sias teisÄs normas arba prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimÄ ir perduoti klausimÄ kreditorių susirinkimui svarstyti iÅ¡ naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).
18. Kaip minÄta, pirmosios instancijos teismas kreditorÄs skundÄ tenkino, nustatÄs, kad ginÄijamas nutarimas dÄl BUAB âStatyba ir remontasâ turto pardavimo tvarkos nustatymo prieÅ¡tarauja CK 4.103 straipsnio imperatyvioms nuostatoms, nes tiek savavaliÅ¡kai pastatytas statinys, tiek teisÄs į jį negali bÅ«ti civilinÄs apyvartos objektu. ApeliacinÄs instancijos teismas su tokiu vertinimu sutinka.
19. GinÄijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nutarta parduoti kartu du turto objektus:
1) bankrutavusiai įmonei nuosavybÄs teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ (BUAB âStatyba ir remontasâ nuosavybÄs teise priklausanÄiÄ 1/3 dalį gyvenamojo namo ir 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių â kiemo statinių, kartu su teisÄmis ir pareigomis, kylanÄiomis iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-18117-155/2014 ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 2A-1225-656/2015), bei 2) reikalavimo teisÄ Ä¯ turtÄ (34,7 m ilgio ir 8,8 m ploÄio dviejų aukÅ¡tų blokelių mÅ«ro gyvenamÄ jį namÄ (neįregistruotas, savavaliÅ¡ka statyba)). Atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus apeliacinÄs instancijos teismas pasisako dÄl Å¡ių kreditorių susirinkimo nutarime aptartų turto objektų atskirai.
20. Lietuvos teismų informacinÄs sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), įsiteisÄjusioje Vilniaus apygardos teismo, iÅ¡nagrinÄjusio atsakovÄs UAB âStatyba ir remontasâ apeliacinį skundÄ , 2015 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje Nr. 2A-1225-656/2015, konstatuota, kad atsakovÄs (UAB âStatyba ir remontasâ bei T. G.) neturÄdamos statybÄ leidžianÄio dokumento, t. y. savavaliÅ¡kai, atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijÄ padidindamos gyvenamojo namo iÅ¡orÄs parametrus, t. y. perstaÄius gyvenamojo namo konstrukcijas buvo padidintas jo užstatymo plotas apie 54 kv. m; atlikus gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ buvo pakeista jo konfigÅ«racija, kuri neatitinka Å¡iuo metu nekilnojamojo turto registre įregistruotų parametrų.
Teismas, įvertinÄs Å¡iuos pakeitimus ir neatitikimus tarp faktinÄs padÄties ir teisÄtai suformuoto bei įregistruoto nekilnojamojo turto registre statinio, įpareigojo Å¡alinti egzistuojantį pažeidimÄ atstatant statinį į padÄtį, fiksuotÄ nekilnojamojo turto registre pagal 1998 m. birželio 1 d. kadastro duomenis. AtsižvelgÄs į tai, kad bendraturÄių valdomos dalys (1/3 dalis priklauso UAB âStatyba ir remontasâ, 2/3 dalys âT. G., po paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimo â A.
L.) nÄra identifikuotos, teismas nurodÄ, kad abiem atsakovÄms kyla vienoda atsakomybÄ už savavaliÅ¡kÄ gyvenamojo namo rekonstravimÄ ir įpareigojo atsakoves kreiptis į statybÄ leidžianÄius dokumentus iÅ¡duodanÄius subjektus dÄl statybÄ leidžianÄio dokumento iÅ¡davimo teisÄs aktų nustatyta tvarka; per 9 mÄnesių terminÄ nuo sprendimo įsiteisÄjimo dienos, negavus statybÄ leidžianÄio dokumento, savo lÄÅ¡omis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Teismo įpareigojimo per nustatytÄ terminÄ neįvykdymo atveju, teismas įpareigojo atsakoves mokÄti po 29 Eur baudÄ Ä¯ ieÅ¡kovÄs (Inspekcijos) sÄ skaitÄ už kiekvienÄ uždelstÄ teismo sprendimo neįvykdymo dienÄ , skaiÄiuojant nuo termino, per kurį turi bÅ«ti paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padariniai, pasibaigimo.
21. GinÄo, kad atsakovei BUAB âStatyba ir remontasâ nuosavybÄs teise priklauso 1/3 dalis savavaliÅ¡kai rekonstruoto gyvenamojo namo, nÄra. Vadovaujantis CK 4.103 straipsnio 1 dalimi, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai arba ne savavaliÅ¡kai, taÄiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisÄs aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, iÅ¡nuomoti ar pan.) draudžiama. PažymÄtina, kad galimybÄs visapusiÅ¡kai įgyvendinti nuosavybÄs teisÄ, kaip ji suprantama pagal CK 4.37 straipsnį, į statinį egzistavimas siejamas su statinio statybos teisÄtumu â tik teisÄtai pastatytas statinys (ar statomo statinio dalis) gali bÅ«ti civilinÄs apyvartos objektas (CK 1.97 straipsnis, 4.103 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018).
SavavaliÅ¡kos statybos (rekonstrukcijos) padarinių Å¡alinimas nÄra Å¡ios bylos dalykas. Kol Å¡ie klausimai (statybos įteisinimas ir pan.) įstatymo nustatyta tvarka nÄra iÅ¡sprÄsti, tokios statybos padariniais (statiniais) naudotis ar juos parduoti kitiems asmenims draudžiama (CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Taigi tokia statyba negali bÅ«ti perduota kieno nors nuosavybÄn, atitinkamai ir realizuojama bankroto procedÅ«rų metu. ApeliacinÄs instancijos teismas atkreipia dÄmesį, kad minÄtoje byloje nebuvo sprendžiama dÄl sklype (duomenys neskelbtini) esanÄio kito atsakovei priklausanÄio turto â kitų inžinerinių statinių â kiemo statinių inžinerinių tinklų statybų (ne) teisÄtumo, todÄl kreditoriai susirinkime turi teisÄ sprÄsti dÄl Å¡io turto realizavimo.
22. AtsakovÄs akcentuojamas bankroto proceso operatyvumo principas bei kreditorių interesai negali paneigti teisingumo principo ir nesudaro pagrindo iÅ¡imties tvarka realizuoti savavaliÅ¡kos statybos (rekonstrukcijos) objektu esantį turtÄ . ApeliantÄs argumentai, kad pareigÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos rekonstrukcijos padarinius turi ne apeliantÄ, o buvÄs jos vadovas ir bendraturtÄ, neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs skundžiamos nutarties pagrįstumui, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas Å¡iuo klausimu plaÄiau nepasisako.
23. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo paÄių sukurtų teisÄs aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmÄs panaÅ¡iose bylose. ŽemesnÄs instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnÄs instancijos teismų teisÄs aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmÄs panaÅ¡iose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keiÄiama ir naujos teisÄs aiÅ¡kinimo taisyklÄs analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmÄs panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymÄjÄs, kad iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisinÄs valstybÄs, teisingumo, asmenų lygybÄs teismui principų seka, kad tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat. Kita vertus, Å¡iame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime, pažymÄta, kad teismų precedentų, kaip teisÄs Å¡altinių, reikÅ¡mÄs negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai.
PabrÄžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinÄs aplinkybÄs yra tapaÄios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisÄ, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. IÅ¡dÄstytas teisÄs aiÅ¡kinimas lemia apeliantÄs argumentų dÄl rÄmimosi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. 2A-1549-232/2014 bei Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsÄjo 5 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. 2S-1214-436/2016, nepagrįstumÄ , nes nagrinÄjamos bylos faktinÄs aplinkybÄs ir joje taikytina teisÄ nesutampa su Å¡ių bylų faktinÄmis aplinkybÄmis ir jose taikyta teise.
Nurodyta Vilniaus apygardos teisme nagrinÄta civilinÄ byla dÄl teisÄs įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ pripažinimo, Kauno apygardos teisme nagrinÄtas Å¡alies pakeitimo vykdymo procese klausimas, o nagrinÄjamu atveju kreditoriai susirinkime nutarÄ dÄl bankrutavusios skolininkÄs nuosavybÄs teise valdomos savavaliÅ¡kai rekonstruoto gyvenamojo namo dalies perleidimo.
24. GinÄijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nusprÄsta kartu su Turtu Nr. 1 pardavinÄti ir TurtÄ Nr. 2, t. y. reikalavimo teisÄ Ä¯ turtÄ â 34,7 m ilgio ir 8,8 m ploÄio dviejų aukÅ¡tų blokelių mÅ«ro gyvenamÄ jį namÄ (neįregistruotas, savavaliÅ¡ka statyba), esantį žemÄs sklype (duomenys neskelbtini), su visomis iÅ¡ Å¡ios reikalavimo teisÄs kylanÄiomis teisÄmis ir pareigomis. AtsakovÄs teigimu, BUAB âStatyba ir remontasâ atliko rangos darbus pagal pasiraÅ¡ytas sutartis adresu (duomenys neskelbtini), jai Å¡iuo adresu buvo vežamos statybinÄs medžiagos, iÅ¡vežamos atliekos. Turto Nr. 2 statybas vykdÄ atsakovÄ, todÄl jai priklauso reikalavimo teisÄ Ä¯ šį turtÄ ar bent jo dalį, nes investavusi apie 174 000 Eur negavo jokių pajamų ar kitokios ekonominÄs naudos.
25. Kreditoriaus reikalavimo teisÄ, kaip prievolinÄ subjektinÄ teisÄ, yra savarankiÅ¡kas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todÄl gali bÅ«ti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kreditoriaus teisÄ perleisti savo reikalavimÄ kitam asmeniui pagal reikalavimo teisÄs perleidimo sutartį (cesija) reglamentuoja CK 6.101â6.110 straipsniai. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisÄ be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarÄiai arba jeigu reikalavimas nesusijÄs su kreditoriaus asmeniu.
Reikalavimo teisÄs perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolÄs. Nurodytas įstatyminis reguliavimas įtvirtina bendrÄ jį principÄ , kad gali bÅ«ti perleidžiama bet kokia reikalavimo teisÄ, kilusi iÅ¡ bet kokios prievolÄs, taÄiau Å¡is principas nÄra absoliutus ir yra taikomas su tam tikromis iÅ¡imtimis, kurios įtvirtintos civiliniame kodekse (CK 6.102 straipsnis), kituose teisÄs aktuose, taip pat gali iÅ¡plaukti iÅ¡ prievolÄs prigimties. Negalima perleisti reikalavimo, dÄl kurio negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis); draudžiama perleisti reikalavimÄ be skolininko sutikimo, jei kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminÄs reikÅ¡mÄs (CK 6.101 straipsnio 5 dalis) ir pan.
26. Cesijos sutartimi perleidžiamas ne daiktas, bet reikalavimo teisÄ. Svarbu tai, kad pradinis kreditorius (cedentas) gali perleisti reikalavimo teisÄ, kuriÄ jis turi ir kuri yra galiojanti. Kilus ginÄui dÄl reikalavimo teisÄs perleidimo, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turÄjo teisÄ, dÄl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar Å¡i jo teisÄ galiojo cesijos sutarties sudarymo metu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dÄl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojanÄių teisÄs normų, yra nurodÄs, kad, vertinant reikalavimo perleidimo teisÄtumÄ , reikia įvertinti:
1) prievolÄ, iÅ¡ kurios atsirado teisÄ, esanti reikalavimo perleidimo dalykas;
2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisÄ reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindÄ );
3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisÄ (atsisakoma reikalavimo teisÄs) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsÄjo 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-759/2003).
27. Taigi, Å¡iuo atveju, norint bankroto procese realizuoti BUAB âStatyba ir remontasâ turtÄ â galimai turimas reikalavimo teises, visų pirma bÅ«tina jas identifikuoti, t. y. nustatyti reikalavimo perleidimo dalykÄ â tiek paÄiÄ prievolÄ, jos pagrindÄ , dydį, tiek Å¡iuo atveju ir skolininkÄ , turintį prievolÄs įvykdymo pareigÄ . AbstraktÅ«s apeliantÄs teiginiai apie ginÄo sklype atliktus darbus, patirtas investicijas, nepagrindžia nei paÄios reikalavimo teisÄs egzistavimo, nei leidžia identifikuoti skolininkÄ , į kurį reikalavimas gali bÅ«ti nukreipiamas. Å iame kontekste pažymÄtina, kad įsiteisÄjusioje Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. e2A-825-560/2016, nustatyta, kad 34,7 m ilgio ir 8,8 m ploÄio dviejų aukÅ¡tų blokelių mÅ«ro gyvenamojo namo (neįregistruotas, savavaliÅ¡ka statyba) esanÄio žemÄs sklype (duomenys neskelbtini), statytojas yra A. D..
28. Esant aptartoms aplinkybÄms darytina iÅ¡vada, kad neegzistuoja objektyvios prielaidos skundžiamame kreditorių susirinkimo nutarime nurodytÄ turtÄ parduoti tiek atskirai, tiek kartu, juolab, kad dÄl pardavimo bÅ«do â turtÄ pardavinÄti kartu, jokie argumentai nenurodyti. DÄl bylos procesinÄs baigties 29. AtsižvelgÄs į iÅ¡dÄstytus argumentus, apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas dÄl kreditorÄs skundo, iÅ¡ esmÄs tinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ nagrinÄjamam klausimui aktualias materialiosios teisÄs normas, proceso teisÄs normų nepažeidÄ ir ginÄijamÄ kreditorių susirinkimo nutarimÄ panaikino pagrįstai.
Atskirojo skundo argumentai skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisÄtumo ir pagrįstumo nepaneigia, todÄl nutartis paliekama nepakeista, o apeliantÄs atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisÄja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisÄja DanutÄ GasiÅ«nienÄ